LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2801-123/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. L., suinteresuotas asmuo – M. L., dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. L. 90 200,00 Lt negrąžinto avanso kartu su netesybomis pagal 2009 m. kovo 31 d. preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, 39 531,00 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sąlygų įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti einamąsias banko sąskaitas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio sumos ribose. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad yra svarus pagrindas manyti, jog atsakovas skolos negrąžina piktybiškai, nors turi visas sąlygas, o sužinojęs apie šį ieškinį, gali turtą perrašyti tretiesiems asmenims.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui A. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 129 731,00 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad reikalaujama priteisti pinigų suma (129 731,00 Lt) yra didelė, o atsakovas nevykdė prisiimtų turtinių įsipareigojimų ir gali turtą paslėpti, perleisti kitiems tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

Atskiruoju skundu atsakovas A. L. prašo panaikini Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

1. Vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes būtina išsiaiškinti atsakovo turtinės padėties ir ieškinio sumos dydžio santykį.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, sunaikinti, paslėpti ar atlikti panašius veiksmus, o byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, vadovaudamasis sąžiningumo principu, inicijavo tik 2009 m. kovo 31 d. preliminarioje buto pirkimo – pardavimo sutartyje aprašyto 55/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies areštą. Be to, atsakovo sūnaus M. L. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu areštuotas visas jo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl yra pagrindo manyti, kad sukčiavimo tyrimo byloje gali būti įtrauktas ir atsakovas A. L., o jo turtas gali būti areštuotas kitų suinteresuotų asmenų arba siekiant jį apsaugoti – perrašytas tretiesiems asmenims.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu, priešingai nei nurodo apeliantas, yra ne vien ieškovo pateikti įrodymai, bet ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sąlygojo būtent didelė pareikšto ieškinio fiziniam asmeniui suma, kas taip pat leido pagrįstai manyti, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, sunaikinti, paslėpti ar atlikti panašius veiksmus Tuo tarpu, nors atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog teismas nevertino atsakovui pareikštų reikalavimų santykio su jo turtine padėtimi, tačiau su atskiruoju skundu nepateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie gerą atsakovo turtinę padėtį ir grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, vykdymui nebuvimą (CPK 144 str. 1 d., 178 str.). Be to, pažymėtina, kad iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto turto aprašo (b. l. 32) aišku, jog vykdant skundžiamą nutartį jokios atsakovo turtinės teisės ar lėšos nebuvo areštuotos, o areštuotas vien tik nekilnojamasis turtas, iš kurio preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties ir yra kildinami ieškovo reikalavimai (b. l. 2), todėl spręsti, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai varžomos atsakovo teisės, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1  punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

                                           Konstantinas Gurinas