Civilinė byla Nr. e2A-256-368/2015 

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01409-2014-7

                                                       Procesinio sprendimo kategorija 32.1; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Amber Grid“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1725-671/2014, iškeltoje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM) Telšių skyriui, AB „Amber Grid“ dėl įsakymų dalių panaikinimo ir teisingos kompensacijos už nustatytus servitutus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti NŽT prie ŽŪM Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė AB „Amber Grid“ yra įpareigota išmokėti jam 1073 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 12 000 Lt kompensaciją; Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė yra įpareigota išmokėti jam 334 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 3000 Lt kompensaciją; Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė yra įpareigota išmokėti jam 448 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 7000 Lt kompensaciją; Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė yra įpareigota išmokėti jam 310 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 3000 Lt kompensaciją; Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė yra įpareigota išmokėti jam 157 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 1500 Lt kompensaciją; Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė yra įpareigota išmokėti jam 208 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės 3500 Lt kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovės AB „Amber Grid“: jam priklausančio 10,9200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5 665 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; jam priklausančio 2,1700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1 837 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; jam priklausančio 11,4900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 4 749 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; jam priklausančio 5,3900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 011 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; jam priklausančio 6,4600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 717 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; jam priklausančio 12,5300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 564 Lt vidutinės rinkos vertės sumažėjimo nuostolių kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-06-01 įsakymu buvo patvirtintas magistralinio dujotiekio (duomenys neskelbtini) statybos specialusis planas. Šiame plane numatyta magistralinį dujotiekį tiesti per ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teigė, kad atsakovo NŽT prie ŽŪM Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2014-06-20 įsakymais jam priklausančiuose šešiuose žemės sklypuose nustatė žemės servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas žemės sklypuose, įpareigojo atsakovę AB „Amber Grid“ per 3 mėnesius įregistruoti servitutus Nekilnojamojo turto registre ir išmokėti tam tikro dydžio vienkartines kompensacijas, kurių bendra suma sudaro 2530 Lt. Tvirtino, kad sutinka su servitutų žemės sklypuose nustatymu, tačiau nustatyta vienkartinių kompensacijų suma yra per maža. Pabrėžė, kad nustatytais servitutais yra apribota jo veikla miškų paskirties žemės sklypų dalyse, nes tiesiant dujotiekį bus iškertamas ten augantis nebrandus miškas, kuris ateityje teiktų jam nemažą turtinę naudą, sunaikinama miško paklotė, uogienojai, dėl to jis patiria nuostolius. Be to, nustačius servitutus žymiai sumažėjo  sklypų kaina. Pažymėjo, kad atsakovė AB „Amber Grid“ buvo pateikusi siūlymą žemės sklypų savininkams geranoriškai susitarti dėl servitutų nustatymo ir sumokėti 30 proc. didesnę kompensaciją, nei apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

2014-10-20 ieškovas pateikė prašymą dėl atsisakymo ieškinio reikalavimų dalies dėl NŽT prie ŽŪM Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų dalių panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu priėmė ieškovo A. B. ieškinio dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų dalių panaikinimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės AB „Amber Grid“ 18 543 Lt nuostolius ir 2094,56 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo atsakovei AB „Amber Grid“ 1875,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat 15,42 Lt procesines išlaidas valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista nuostolių apskaičiavimo metodika ir sprendė, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės nustatyti kitokios kompensacijos, nei nustatyta teisės aktuose, vienkartinė kompensacija paskaičiuota teisingai, todėl atmetė reikalavimų dalį dėl 30 000 Lt priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui į beveik 2 ha miškų žemės paskirties žemės plotą yra suvaržyta teisė ir atimta reali galimybė disponuoti šiuo turtu, sprendė, kad pagal metodiką paskaičiuota 2530 Lt kompensacija neatlygino visų ieškovo patiriamų nuostolių, ir, įvertindamas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, teismas sprendė, kad žemės sklypų vidutinė rinkos vertė sumažėjo proporcingai nustatyto žemės servituto plotui ir priteisė ieškovui iš atsakovės 18 543 Lt kompensaciją. Taip pat teismas proporcingai paskirstė šalims patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) AB „Amber Grid“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti ieškovo nurodomą jo turto vertės sumažėjimą, o ne ieškovo teisių suvaržymą. Mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė nuostolių, turto vertinimo ataskaitoje netinkamai nustatyta vidutinė ieškovo žemės sklypų rinkos vertė ir ataskaita pateikta ne dėl visų sklypų. Apeliantės nuomone, servituto nustatyti apribojimai neapima visų nuosavybės teises sudarančių teisių ribojimo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Pažymėtina, kad ieškovas Šiaulių apygardos teismo buvo papildomai informuotas apie apeliacinį procesą (2 tomas, 41, 47 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) AB „Amber Grid“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo

Byloje sprendžiamas administraciniais aktais nustatytų servitutų papildomo atlygintinumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo 2014-06-20 priimtais administraciniai aktais ieškovui priklausančių šešių žemės sklypų dalims buvo nustatyti servitutai – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požeminės ir antžemines komunikacijas.

Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos 1) kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir 2) dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 30 000 Lt kompensaciją už jo teisių suvaržymą, nurodydamas, kad servitutas apriboja jo veiklą miškų paskirties žemės sklypuose, bus iškertamas nebrandus miškas, taip pat prašė priteisti 18 543 Lt nuostolius dėl sumažėjusios žemės sklypų kainos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui pagal administracinius aktus, kurių jis neginčijo, be kita ko, buvo nuspręsta išmokėti vienkartinę kompensaciją nuostoliams dėl žemės servitutų nustatymo atlyginti, atmetė ieškovo reikalavimų dalį dėl 30 000 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad apskaičiuojant ieškovui mokėtiną vienkartinę kompensaciją buvo įvertinami nuostoliai, patirti iškertant sklypuose mišką, taip pat nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys nekvestionuoja skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą papildomai priteisti 30 000 Lt vienkartinę kompensaciją, šio klausimo plačiau neanalizuoja (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo priteistų 18 543 Lt servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo.

Minėta, kad teisinis reglamentavimas suteikia tarnaujančiojo daikto savininkui galimybę dviem savarankiškais teisiniais pagrindais reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad administraciniais aktais servituto atlygintinumo klausimas buvo išspręstas ir teismas atmetė ieškovo reikalavimą papildomai priteisti 30 000 Lt vienkartinę kompensaciją kaip atlyginimo už ieškovo teisių suvaržymą, sutinka su apeliantės skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo kitą reikalavimą atlyginti dėl servituto patirtus nuostolius, grindžiama kitu teisiniu pagrindu, nepagrįstai pakartotinai vertino nuostolius, mokėtinus tarnaujančiojo daikto savininkui, už jo teisių suvaržymą. Minėta, kad ieškovui pagal administracinius aktus buvo nustatyta mokėtina vienkartinė kompensacija, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl šių administracinių aktų dalių dėl vienkartinės kompensacijos panaikinimo. Taigi atlyginimo už ieškovo teisių suvaržymą klausimas jau buvo teismo išspręstas.

Pažymėtina, kad pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 2 punktą nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 1) sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2) iškertamą mišką; 3) prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Pagal metodikos 8 punktą iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu nustatyta medynų tūrio verte. Metodikos 9 punkte nurodyta nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo tvarka. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad vienkartinė kompensacija, išmokėta ieškovui už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais žemės servitutais, apėmė jo teisių suvaržymo nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių – žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimo, turi įrodyti jų dydį.

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-420/2009).

Nuostoliai – turto vertės netekimas, tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto, be kita ko, įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu.

Taigi nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimo – sklypų nuvertėjimo (vertės sumažėjimo) atlyginimo prašančiam ieškovui teko pareiga įrodyti turto nuvertėjimo dydį.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui to neįrodžius, ieškinys netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtus nuostolius, rėmėsi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pagal kuria lyginamuoju metodu nustatyta penkių iš šešių ieškovo sklypų rinkos vertė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertintojos apskaičiuota penkių žemės sklypų rinkos vertė, parodo tik šių sklypų rinkos vertę 2014-09-18 (ataskaitos 31 lapas), darant prielaidą, kad laiko faktorius vertinimo objekto rinkos vertei įtakos neturi (ataskaitos 7 lapas).

Pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 punktą turto rinkos vertė apibrėžta kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Taigi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita parodo, kokią pinigų sumą galėtų gauti ieškovas perleidęs (pardavęs) jam nuosavybės teise priklausantį objektą (žemės sklypus).

Tačiau pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Taigi nustačius servitutą tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisių ir servituto nustatymas tik riboja daikto savininko teises naudotis daiktu. Todėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypų rinkos vertė neparodo ir neįrodo, kad servituto nustatymas lėmė ieškovo papildomus nuostolius – sklypų nuvertėjimą. Ataskaitoje nėra žemės sklypų rinkos vertės palyginimo prieš nustatant servitutus ir po jų nustatymo, kuris galėtų patvirtinti ieškovo teiginius dėl žemės sklypų vertės pokyčių (sumažėjimo). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo nuostolius dėl tarnaujančių žemės sklypų vertės sumažėjimo ir pirmosios instancijos pasirinktas servituto atlyginimo dydžio nustatymo būdas yra neteisingas, todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, naikintina.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad servitutų atlygintinumo pobūdis, civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai, lemia teismo pareigą užtikrinti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių pusiausvyrą, t. y. tuo atveju, kad servituto atlygintinumo klausimas neišspęstas nustatant servitutą (išskyrus neatlygintinio servituto atvejus), esant tarnaujančio daikto savininko reikalavimui teismas turėtų aiškintis ir nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį. Tačiau, nagrinėjamu atveju nenuginčytais administraciniais aktais jau išspręstas servituto atlygintinumo klausimas, t. y. nustatyta nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, todėl ieškovui (taraujančių daiktų savininkui) tenka pareiga įrodyti, kad jis patyrė papildomų turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarnaujančiojo daikto savininkui neįrodžius turto vertės sumažėjimo, teismas neturi remtis prielaidomis ir reikalavimų pagrįstumo neįrodančiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, tenkintinas atsakovės AB „Amber Grid“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 79 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovė AB „Amber Grid“ pirmosios instancijos teisme turėjo 3025 Lt (876,10 Eur)  bylinėjimosi išlaidų, kurias, be kita ko, sudarė 500 Lt vertės teisinės konsultacijos ir 2000 Lt atsiliepimo į ieškinį ruošimas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad konsultacija, atsiliepimo į ieškinį parengimas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis rekomendacijų dėl užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. AS556-766/2009), taip pat įvertindama atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nuo 3025 Lt iki 2000 Lt (579,20 Eur) mažina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teisme atsakovės AB „Amber Grid“ bylinėjimosi išlaidas sudarė 417 Lt (120,80 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 6763,90 Lt (1959 Eur) teisinių konsultacijų, apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui išlaidos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, aplinkybės, kad ta pati advokato kontora atstovavo atsakovės interesams ir pirmosios instancijos teisme ir dėl to advokato sąnaudos buvo mažesnės, taip pat aplinkybes, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytino proceso tvarka ir atsižvelgdama į rekomendacijas, nuo 6763,90 Lt iki 1800 Lt (521,30 Eur) mažina atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas Šiaulių apygardos teisme.

Iš ieškovo taip pat priteistinos 7,20 Eur proceso išlaidos valstybei.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p e n d ž i a:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo A. B. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei AB „Amber Grid“ (į. k. 303090867) 579,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas Telšių rajono apylinkės teisme, taip pat 7,20 Eur proceso išlaidos valstybei.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei AB „Amber Grid“ 521,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas Šiaulių apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Egidijus Mockevičius

Teisėjai                                                                                                                                  Laisvė Aleknavičienė

    Rasa Bartašienė