Civilinė byla Nr. e2-898-1117/2025
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02369-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 14 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,
sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui D. P.,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Žemaitijos ąžuolas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vudra“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą 28017,53 Eur, palūkanas 448,86 Eur, delspinigius 1800 Eur, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 605 Eur už juridines paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys bendradarbiavo pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu. Ieškovė pardavė atsakovei prekes, o atsakovė turėjo už jas atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovei buvo išrašytos 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 3 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 26 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Atsakovė neatsisakė priimti elektroniniu būdu pateiktų sąskaitų. Atsakovė iš dalies apmokėjo tik 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir liko skolinga 28017,53 Eur. Atsakovė jokių rašytinių pretenzijų dėl suteiktų prekių kokybės nepateikė. Atsakovė praleido PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus atsiskaitymo terminus, todėl jai paskaičiuotos CK 6.210 straipsnyje numatytos 6 proc. dydžio palūkanos, kas bendrai sudaro 448,86 Eur. Taip pat bendru šalių sutarimu buvo skaičiuojami delspinigiai ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros delspinigių sumokėjimui 1800 Eur sumai. Iš atsakovės taip pat turėtų būti priteistos 40 Eur išieškojimo išlaidos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 605 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas juridines paslaugas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią prekių pardavimas atsakovei turėjo būti fiksuojamas krovinio gabenimo važtaraščiais. Ieškovė krovinio važtaraščių nepateikė, neįrodė, kad prekės buvo perduotos, todėl reikalavimai yra nepagrįsti. Nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, nes, net ir pasitvirtinus skolos faktui, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto dydžio, t. y. 0,08 Eur delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
2025 m. balandžio 3 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka su skola pagal visas PVM sąskaitas-faktūras, išskyrus 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Iš pagal šią sąskaitą gautos 35,33 m3 medienos, 10 m3 buvo nekokybiška, t. y. „sausuolis“, šis faktas pažymėtas krovinio važtaraštyje. Už tokią medieną atsakovė sutinka mokėti iki 20 Eur plius PVM už 1 m3, todėl sąskaitoje nurodyta suma turėtų būti sumažinta 484 Eur suma. Tokiu būdu atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovei 27533,53 Eur. Pagal sutartį nustatyti delspinigiai už 27533,53 Eur sumą už 6 mėnesių terminą sudaro 1085,40 Eur, todėl iš dalies nesutinka su reikalavimu dėl 1800 Eur delspinigių priteisimo. Su kitais ieškovės reikalavimais sutinka. Prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui, nes atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį visiškai tenkinti. Nurodė, kad šalys bendradarbiavo 2022 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau prieš kreipiantis į teismą paaiškėjo, kad tos sutarties nėra pasirašęs atsakovės atstovas, todėl, jo manymu, sutartis negalioja. Skola už atsakovei parduotą medieną susidarė pagal PVM sąskaitas- faktūras. Jokių pretenzijų dėl prekių kokybės jis negavo. Nesutinka, kad turėtų būti sumažinta skolos suma pagal 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), nes atsakovės įrašas krovinio važtaraštyje apie 10 m3 medienos sausuolį nieko nereiškia. Niekas nenustatė, kad buvo pristatyta sausuolio ir būtent 10 m3 kiekis. Dėl jokios kitokios kainos pagal 2024 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraščiu pristatytą medieną šalys nesitarė. Pripažįsta, jog atsakovės pateiktas el. laiškas buvo rašytas jo įmonės buhalterijai, bet jam atsakovės atstovas neskambino, jokių kitokių atsiskaitymo sąlygų jie nederino. Palūkanos yra paskaičiuotos pagal įstatymą už tai, kad atsakovė praleido terminą sumokėti. Taip pat jo ir atsakovės atstovo G. B. žodiniu susitarimu buvo nustatyti delspinigiai, kurių bendra suma sudaro 1800 Eur. Pats atsakovės atstovas G. B. pasiūlė jam mokėti 200-300 Eur delspinigius už vėlavimą atsiskaityti. 2022 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami, nes ta sutartis negalioja. Nesutinka su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui, nes skolos suma yra didelė, atsakovė neatsiskaito ilgą laiką, vilkino bylą, siekdama nutolinti atsiskaitymo terminą.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė 2025 m. balandžio 3 d. pareiškime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad tai, jog ant pirkimo-pardavimo sutarties nėra atsakovės atstovo parašo, nereiškia, jog sutartis nebuvo sudaryta. Šalys akivaizdžiai veikė pagal sudarytą sutartį, ją patvirtino konkliudentiniais veiksmais, todėl sutartimi turi būti remiamasi. Gavusi prekes, 2024 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraštyje atsakovė konkrečiai nurodė, kad 10 m3 medienos yra sausuolis, apie tai el. paštu pranešė ieškovei. Atsakovės nuomone, sausuolio rinkos kaina yra 20 Eur plius PVM už 1 m3, todėl nesutinka mokėti sąskaitoje nurodytos 60 Eur plius PVM už 1 m3 kainos. Jokio atskiro susitarimo dėl delspinigių, išskyrus numatytą sutartyje, tarp šalių nebuvo, todėl 1800 Eur delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai. Su visais kitais ieškinio reikalavimais sutinka. Prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui, nes šiuo metu atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, žiemos sezonas medienos verslu užsiimančioms įmonėms yra sudėtingas, situacija pagerės nuo balandžio mėn., tuomet atsakovė galės dalimis atsiskaityti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalys 2022 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei prekes (sutarties priede Nr. 1 nurodytą medieną), o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti (e. b. l. 67-70).
Ieškovė pardavė atsakovei prekes, jas pristatė atsakovei, išrašė PVM sąskaitas-faktūras bei krovinio gabenimo važtaraščius:
1) 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 3173,53 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. liepos 26 d.; prekės pristatytos medienos gabenimo važtaraščiu Nr. 6RV-277 (e. b. l. 20, 21);
2) 2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 5912,91 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. liepos 29 d.; prekės pristatytos medienos gabenimo važtaraščiu Nr. 6RV-279 (e. b. l. 22, 23);
3) 2024 m. liepos 3 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 3013,93 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. rugsėjo 1 d.; prekės pristatytos medienos gabenimo važtaraščiu Nr. 6RV-287 (e. b. l. 24, 25);
4) 2024 m. liepos 26 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 3105,83 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. rugsėjo 24 d.; prekės pristatytos krovinio važtaraščiu Nr. 19 (e. b. l. 26, 27);
5) 2024 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 2604,89 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. spalio 1 d.; prekės pristatytos krovinio važtaraščiu Nr. 24 (e. b. l. 28, 29);
6) 2024 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 2604,89 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. spalio 5 d., prekės pristatytos krovinio važtaraščiu Nr. 27 (e. b. l. 30, 31);
7) 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 6123,30 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. spalio 22 d.; prekės pristatytos krovinio gabenimo važtaraščiu Nr. 6RV-298 (e. b. l. 34, 35);
8) 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 3419,95 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 5 d.; prekės pristatytos krovinio važtaraščiu Nr. 41 (e. b. l. 32, 33).
Taip pat ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už delspinigius:
1) 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai (e. b. l. 37);
2) 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai (e. b. l. 39);
3) 2024 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai (e. b. l. 40);
4) 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai (e. b. l. 41);
5) 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai (e. b. l. 42);
6) 2024 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai (e. b. l. 43);
2024 m. lapkričio 11 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1000 Eur (e. b. l. 44).
2024 m. lapkričio 26 d. skolų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 33097,58 Eur (e. b. l. 36).
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už parduotas prekes (medieną). Šalys neginčija, jog nuo 2022 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuolat bendradarbiavo, atsakovė pirko iš ieškovės medieną, atsiskaitydavo už ją sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės atstovas pripažino, jog šalys veikė remdamosi minėta sutartimi, tačiau šios bylos nagrinėjimo eigoje jis pamatė, kad ant pirkimo-pardavimo sutarties nėra atsakovės atstovo parašo, todėl mano, kad sutartis negalioja ir dėl skolos priteisimo turėtų būti sprendžiama pagal PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius. Atsakovės atstovas nurodo, jog sutartis buvo sudaryta, nes šalys ją vykdė, patvirtino ją konkliudentiniais veiksmais, vien tik atsakovės atstovo parašo nebuvimas nereiškia sutarties negaliojimo.
Prekių pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nenumato privalomos rašytinės ar notarinės formos (CK 1.73, 1.74 straipsniai). Šiuo atveju šalys 2022 m. sausio 3 d. sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės atstovas, pasirašęs sutartį, išsiuntė ją atsakovei, tačiau ant sutarties atsakovės atstovo parašo nėra. Visgi, šalys iki pat 2024 m. lapkričio 6 d. (paskutinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo diena) pirko ir pardavė prekes, remdamosi minėta sutartimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, teikdama kiekvieną užsakymą, iš naujo derėjosi dėl medienos kainų, pristatymo, apmokėjimo už prekes terminų. Pačiai ieškovei iki bylos nagrinėjimo nekilo jokių abejonių, jog rašytinė šalių sutartis yra sudaryta. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, jog 2022 m. sausio 3 d. rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, nes ją šalys vykdė.
Atsakovas neginčija skolos pagal 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitas-faktūras, tačiau nurodo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma turėtų būti sumažinta 484 Eur suma, nes 10 m3 medienos buvo sausuolis, kuris turėtų kainuoti mažiau. Iš ginčijamos 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad atsakovei buvo parduota 35,33 m3 spyglio rąstų, kaina už 1 m3 60 Eur plius PVM. Krovinio važtaraštyje nurodyta, kad tą pačią dieną mediena buvo pristatyta atsakovei, krovinio važtaraštyje atsakovės atstovo padaryta žyma „sausuolis 10 m3“. Tą pačią dieną atsakovei el. paštu buvo pateikta minėta PVM sąskaita-faktūra (e. b. l. 102), į šį el. laišką atsakovė atsakė „10 kubu buvo sausuolio. Jis turetu būti pigesnis“. Į šį atsakovės el. laišką buvo atsakyta „Dėl sausuolių pasiskambinkite ir pašnekėkite su D.“ (e. b. l. 102). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. P. pripažino, jog minėtas elektroninis susirašinėjimas yra tarp ieškovės buhalterijos ir atsakovės, o el. laiške minimas D. yra jis. Taip pat ieškovės atstovas nurodė, kad jokio skambučio iš atsakovės nesulaukė, jokios kitos medienos kainos su atsakove nederino ir apskritai neaišku, kokiu būdu ir kas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. pristatytos medienos 10 m3 buvo sausuolis. Teismas sutinka su šiais ieškovės atstovo argumentais ir sprendžia, jog nėra įrodyta, kad dalis medienos buvo nekokybiška. Vien tik krovinio važtaraštyje atsakovės atstovo padaryta atžyma nepagrindžia, jog būtent toks kiekis medienos buvo sausuolis. Pateikti el. laiškai nepatvirtina, jog ieškovė pripažino 10 m3 medienos esant sausuoliu ir sutarė dėl mažesnės kainos, el. laiške tik nurodoma dėl reiškiamos pretenzijos susiskambinti su D., tačiau apie tolimesnius susitarimus byloje jokių duomenų nėra. Taip pat atsakovė neįrodė, jog šalys buvo sutarusios dėl 10 m3 medienos, atvežtos 2024 m. lapkričio 6 d., kainos po 20 Eur plius PVM už 1 m3. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovės nuomone tokia yra sausuolio rinkos kaina. Visgi, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog šalys susitarė dėl kitokios nei 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos medienos kainos, todėl atsakovės argumentai dėl kainos sumažinimo atmestini. Atsakovei pripažinus, jog yra skolinga pagal visas kitas sąskaitas faktūras ieškinyje nurodytą skolos sumą ir teismui atmetus jos argumentus dėl skolos pagal 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą sumažinimo, iš atsakovės ieškovei priteistina 28017,53 Eur skola (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė praleido terminą atsiskaityti už nusipirktas prekes. Ieškovė už termino atsiskaityti praleidimą prašo priteisti iš atsakovės 448,86 Eur palūkanas ir 1800 Eur delspinigių. Palūkanas ieškovė paskaičiavo, vadovaudamasi CK 6.210 straipsniu, t. y. 6 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą sumokėti sumą pagal kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą. 1800 Eur delspinigius ieškovė paskaičiavo vadovaudamasi žodiniu šalių susitarimu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės atstovas pats nurodė, jog sutinka už vėlavimą atsiskaityti mokėti 200-300 Eur delspinigius kas mėnesį, todėl delspinigiams sumokėti taip pat buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė ginčija delspinigių dydį, nurodo, jog delspinigiai turėtų būti skaičiuojami pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju rašytinio susitarimo, pagal kurį ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras dėl delspinigių sumokėjimo ir paskaičiavo 1800 Eur delspinigius, nėra. Atsakovė ginčija, jog toks susitarimas, nurodant konkrečias 200-300 Eur delspinigių sumas buvo ir prašo vadovautis pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl delspinigių, sutinka mokėti toje sutartyje nustatyto dydžio delspinigius.
Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punkte numatyta, kad pirkėjas, pažeidęs apmokėjimo už prekes terminus, įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,08 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas vertina, jog sutartyje numatytos netesybos šalims galioja, todėl už termino atsiskaityti praleidimą atsakovė turi mokėti 0,08 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Tokiu būdu delspinigiai už laikotarpius nuo PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino pabaigos iki bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 11 d., kuomet buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-38372-1045/2024)) sudaro:
1) pagal 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta suma 1231,83 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 137 dienos, delspinigiai – 135 Eur;
2) pagal 2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 5912,91 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 134 dienos, delspinigiai – 633,86 Eur;
3) pagal 2024 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 3013,93 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 100 dienų, delspinigiai – 241,11 Eur;
4) pagal 2024 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 3105,83 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 rugsėjo 25 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 77 dienos, delspinigiai – 191,32 Eur;
5) pagal 2024 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 2604,89 Eur, delspinigių skaičiavimo terminas nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelsta 70 dienų, delspinigiai – 145,87 Eur;
6) pagal 2024 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 2604,89 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 66 dienos, delspinigiai –137,54 Eur;
7) pagal 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), neapmokėta 6123,30 Eur, delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d., pradelstos 49 dienos, delspinigiai – 240,03 Eur;
8) pagal 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 3419,95 Eur, terminas šios sąskaitos apmokėjimui buvo iki 2025 m. sausio 5 d., nesulaukusi apmokėjimo termino pabaigos ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl delspinigiai iki kreipimosi į teismą dienos nesusidarė.
Taigi už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos atsakovei turėjo būti paskaičiuota ne 1800 Eur, o 1724,73 Eur delspinigių.
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės prašomos priteisti palūkanos, tiek prašomi priteisti delspinigiai, turi bendrų bruožų, abiejų jų ieškovė prašo priteisti dėl atsakovės vėlavimo sumokėti už prekes. Taigi, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Teismų praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Pažymėtina ir tai, jog kreipdamasi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė 448,86 Eur palūkanų priteisti neprašė, buvo reiškiamas reikalavimas tik dėl 1800 Eur delspinigių priteisimo. Šiuo atveju delspinigių 1724,73 Eur suma apima ieškovės paskaičiuotas 448,86 Eur palūkanas, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas, iš atsakovės ieškovei priteistini 1724,73 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).
Atsakovė sutiko su reikalavimais priteisti 40 Eur sumą, numatytą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, bei 605 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei teiktas paslaugas, susijusias su skolų išieškojimu, ginčo dėl šių sumų nėra, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos minėtos sumos.
Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šalys yra juridiniai asmenys, todėl už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, atsakovė turi mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 11 d., kuomet pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-38372-1045/2024) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Byloje turėjo būti sumokėtas 689 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė sumokėjo 918 Eur žyminio mokesčio (179 Eur teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 739 Eur teikdama ieškinį), todėl žyminio mokesčio permoka –229 Eur grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 98 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistinos 675 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti 5 mėnesių terminui nuo sprendimo priėmimo dienos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios ir objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų) aplinkybės jį įvykdyti, todėl ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutui taikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-823-933/2024).
Atsakovė nurodo, kad ji iš karto visos skolos sumos sumokėti negali dėl turtinės padėties. Pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Vudra“ 2025 m. vasario 28 d. balansas (e. b. l. 70, 71) patvirtina, kad atsakovė turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, jos turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nesutinka, dėl nesutikimo gauti skolą dalimis tarp šalių nebuvo pasirašyta ir paruošta taikos sutartis (e. b. l. 103-104). Ieškovė nepasitiki atsakove, jos elgesį vertina kaip piktybišką neatsiskaitymo vilkinimą.
Pažymėtina, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kokia yra jos finansinė situacija šiuo metu, nei kad jos finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės. Neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros yra už 2024 m. vasaros, rudens laikotarpius, kuomet atsakovė vykdė veiklą ir, pasak jos atstovo, būtent šiltojo sezono mėnesiai yra pelningesni medienos verslu užsiimančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vudra“. Tačiau per pakankamai ilgą laikotarpį atsakovė sumokėjo tik labai mažą dalį skolos, iš dalies apmokėjo tik 2024 m. gegužės 11 d. sąskaitą, o nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gruodžio 10 d.) jokios iniciatyvos atsiskaityti nerodė. Iš pradžių atsakovė teikė prieštaravimus, po to atsiliepime į ieškinį dėstė visiškai nepagrįstas aplinkybes, jog mediena jai nepristatyta, ir tik prieš pat teismo posėdį pripažino didžiąją dalį ieškinio reikalavimų. Jau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog būtų sutikęs su taikos sutartimi, jei atsakovė būtų pradėjusi mokėti skolą bent po nedidelę dalį, tačiau atsakovė tokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė yra mažoji bendrija, priteista suma jai yra didelė, reikalinga vykdant veiklą. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra deklaratyvus, nepateikta jokių duomenų, jog ji per ilgesnį terminą galėtų įvykdyti sprendimą. Sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, būtina išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl atsakovės prašymas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudra“, kodas 304854129, skolą 28017,53 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius septyniolika Eur 53 ct), delspinigius 1724,73 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis Eur 73 ct), 40 Eur (keturiasdešimt Eur) skolos išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29782,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas už teisines paslaugas 605 Eur (šešis šimtus penkis Eur) ir žyminį mokestį 675 (šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) ieškovei mažajai bendrijai „Žemaitijos ąžuolas“, kodas 304545645.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Žemaitijos ąžuolas“, kodas 304545645, žyminio mokesčio permoką – 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis Eur), iš 2025 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio.
Atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Aida Stulpinienė