Pranešėja V.N. Griškevičienė                            Civilinė byla Nr. 2S-1400-123/2014

Teisėja D. Jazbutienė                            (Proceso Nr. 2-43-3-01876-2011-8)

Procesinio sprendimo kategorija:

124.2.2.; 124.2.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų L. D. ir A. A. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. D., M. A., A. A. G., R. A. ir R. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G., A. G., P. S., V. V. P., J. Ž., P. Š., G. R., Z. A. A., V. K., V. S., R. O., M. P., K. A., M. A., V. N., S. T., A. Ž., Z. Š., M. A., M. G. K., A. T., P. B., O. M., T. B., L. D., V. I., K. S., M. L., J. L., A. Š., P. K., A. D., V. K., R. K., V. G., R. B., S. S., H. P., V. I. V., B. M. K. P., S. P., V. E., S. M., A. B., V. N., J. B., R. J., M. B., V. B., L. T., V. T., A. K., H. V., Š. Š., A. P., L. V., N. O., Z.J. G., D. A. P., J. U., A. B., J. J., J. Z., G. B., E. B., J. P., R. J., P. R., P. D., V. L., S. N., A. E. N., M. M., R. B., R. R., V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

nustatė:

pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011, kurioje 2011-11-23 sprendimu buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo teisę į nekilnojamąjį turtą – garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, o apie priimtą sprendimą sužinojo tik po kelerių metų apsilankę savo valdomuose garažuose ir iš kaimynų sužinoję apie šį sprendimą.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-06-09 nutartimi prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011 atmetė. Išaiškino pareiškėjams, kad jų prašymo atmetimas neužkerta kelio jiems kreiptis individualiai ar grupės pareiškimu dėl atskirų faktų nustatymo, neatnaujinant proceso civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011. Nurodė, kad iš pateiktų pareiškėjų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nori nustatyti faktą apie įgyjamąją senatį dėl garažų, kurie yra atskiri turto objektai, turinys savo individualius unikalius numerius. Ankstesniais teismo sprendimais nustatyti faktai taip pat dėl asmeninės, o ne dėl dalinės pareiškėjų nuosavybės, tokiu būdu priėmus ankstesnius sprendimus, teismas neišsprendė reikalavimų, susijusių su pareiškėjų teisėmis ar pareigomis. Pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011 nėra, o pareiškėjai gali prašyti nustatyti šiuos faktus atskirai kreipiantis į teismą.

Atskiruoju skundu pareiškėjai L. D. ir A. A. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2218-299/2011, užbaigtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimu, procesą kadangi šiuo teismo sprendimu buvo priimtas sprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų; atnaujinus procesą nustatyti faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpas: L. D. - garažo patalpų Nr.: 4400222004778242, adresas: (duomenys neskelbtini), A. A. G. - garažo patalpų Nr. 440222003228233, adresas: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), pareiškėjai naudojasi ir valdo daugiau kaip 20 metų. 1986-06-19 sprendimu Nr. 126 Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas skyrė mums sklypą (duomenys neskelbtini) Šilutės miesto individualių automobilių ir motociklų garažų kooperatyvui Nr. 12, tačiau pareiškėjų, kaip savininkų, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, nes 1989 metais, kai buvo pastatyti garažai ir įkurtas Garažų kooperatyvas Nr. 12, buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas nespėjo garažų įregistruoti registre, kadangi po pastatymo netrukus mirė. Pareiškėjai nežinojo, jog 2011 metais, dalis garažų savininkų kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpas. Mano, kad vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 punktais pareiškėjai turi teisę prašyti, kad procesas būtų atnaujintas, kadangi CPK 366 str. 1 d. 2 p. yra minima, jog procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir 7 p. – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialių teisių ar pareigų. Kadangi pareiškėjai valdo turtą nuo 1989 metų ir 2011-11-23 nebuvo pakviesti į bylos nagrinėjimą dėl fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį, mano, kad 2014-06-09 teismui atmetus pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra sukuriama teisinė nelygybė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011, kurioje 2011-11-23 sprendimu buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo teisę į nekilnojamąjį turtą – garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, o apie priimtą sprendimą sužinojo tik po kelerių metų apsilankę savo valdomuose garažuose ir iš kaimynų sužinoję apie šį sprendimą.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė, jo nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu, taip pat tuo pagrindu, kad teismas trečiųjų asmenų neįtraukė į bylą, tai yra prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir CPK 366 str. 1 d. 7 p.

Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011). Ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, nustatoma įvertinus pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus.

Pareiškėjai naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija, kad jie nebuvo įtraukti į procesą ir nežinojo apie jį. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nesikreipė į teismą dėl savo teisių pažeidimo ir teismas negalėjo bei neprivalėjo jų įtraukti į procesą. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę negalima teisiškai kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusią. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu šiuo atveju negalima.

Nagrinėjamu atveju kreipdamiesi į teismą pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti procesą dėl to, jog sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008). Pažymėtina, kad teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011 nėra nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-299/2011, numatytų CPK 366 str. 7 d. nėra, o pareiškėjai gali prašyti nustatyti šiuos faktus atskirai kreipiantis į teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja                                                                      Virginija Nijolė Griškevičienė