Civilinė byla Nr. e2A-66-657/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18359-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HDG“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Truktransa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HDG“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Truktransa“, I. G., M. C., A. K., V. K. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, E. L., K. L., V. S., J. S., J. C., M. G., R. J., K. M., A. M., I. Š., M. Z., R. Z., V. P., E. P., A. J., V. P., L. P., G. R., D. R., D. Š., L. D., D. D..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė UAB „HDG“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį, pareiškė alternatyvius reikalavimus: 

-       nustatyti atlygintiną 6 m pločio kelio servitutą (S3) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 1,2,3,32, bendro 192 kv. m ploto, žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal UAB „Topoera“' 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 2“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; už servitutą (S3) ieškovė UAB „HDG“ sumoka atsakovams vienkartinę 1 814,82 Eur kompensaciją, šią sumą išmokant (paskirstant) tik atsakovei I. G.; 

-       nustatyti atlygintiną 6 m pločio kelio servitutą (S1) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tarp taškų 1,2,7,8,9,17 bendro 371 kv. m. ploto, žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 2“, už servitutą (S1) ieškovė UAB „HDG“ sumoka atsakovei UAB „Truktransa“ 4 282,96 Eur vienkartine kompensaciją;

-       tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad racionalesnis patekimas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra tik per sklypą (duomenys neskelbtini) – nustatyti atlygintiną 6 m pločio kelio servitutą (S1), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 2,3,4,20,8,9,10,18 bendro 566 kv. m ploto, žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1; už servitutą ieškovė UAB „HDG“ sumoka atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę 6 534,11 Eur kompensaciją;  

-       priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gamybinis pastatas, tačiau ji neturi tiesioginio įvažiavimo/išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jį patenkama per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Truktransa“, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-7508 buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau tarnaujančiuose sklypuose įregistruotų/nustatytų tarnaujančių servitutų nėra. Iš ortofoto nuotraukų matyti, jog pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki sklypo (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja kelis dešimtmečius. Ieškovė šiuo keliu patekti į savo sklypą naudojosi netrukdomai iki 2021 m. liepos mėn., kai pravažiavimas per sklypą (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas žemių užtvara.    

3.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei UAB „Truktransa“ pateikė pasiūlymą kartu su servitutų planais nustatyti servitutą sklype (duomenys neskelbtini), o kitiems atsakovams – sklype (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno skyriuje 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusiame susirinkime atsakovė UAB „Truktransa“ neprieštaravo servituto nustatymui sklype (duomenys neskelbtini), nuo sklypo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) (365 kv. m ploto), kaip yra oficialiuose žemėtvarkos dokumentuose, tačiau nesutiko, kad servitutas būtu nustatytas tik sklype (duomenys neskelbtini). Kadangi servituto vieta plane per sklypą (duomenys neskelbtini), šiek tiek kinta, priklausomai nuo įvažos vietos, ieškovė su UAB „Truktransa“ negali sudaryti servituto nustatymo sandorio, neišsprendus ginčo su kitais atsakovais. Siekdama jį išspręsti taikiai, ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovei I. G. pateikė papildomą pasiūlymą nustatyti servitutą sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovė su pasiūlyta kompensacija nesutiko, pageidaujamo jos dydžio nenurodė, galimų nuostolių nepagrindė.       

4.       Servituto nustatymas per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) užtikrintų ieškovės patekimą į sklypą, atitiktų tiek faktinę situaciją, tiek žemėtvarkos dokumentus, mažiausiai apribotų savininkų teises. Antroji galimybė yra 566 kv. m ploto servitutas tik per sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini), tarp taškų 2-3-4-20-8-9-10-18. Šiam patekimo būdui įrengti reiktų daugiau lėšų, nes sklype (duomenys neskelbtini) pravažiavimo kelias šiuo metu nėra įrengtas, jis pritaikytas krovininių automobilių parkavimui, yra aptvertas, neįrengtos įvažos nuo gatvės. Servituto nustatymas pagal šią alternatyvą neatitiktų žemėtvarkos dokumentų ir faktiškai susiklosčiusios naudojimo situacijos, juo ieškovė iškart negalėtų naudotis.   

5.       Kompensacijų dydis nurodomas pagal teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto J. U. 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą konsultacinę išvadą, nustatančią konkrečius atsakovų praradimus, servitutų įtaką sklypų vertės sumažėjimui. Pagal prašomą servitutą sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau yra susiformavęs kelias, kuris laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu faktiškai naudojamas pravažiavimui iki sklypo (duomenys neskelbtini). Naudojimuisi servitutu nereikėtų skirti didelių investicijų, pravažiavimui būtų naudojamas esamas kelias, reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas sudarytų 26 607,66 Eur. Nustačius servitutą sklype (duomenys neskelbtini), kuriame šiai dienai kelio nėra, ieškovė turėtų organizuoti nors minimalius kelio įrengimo darbus, kad galėtų naudotis servitutu, o reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas pagal pateiktą sąmatą sudarytų 42 343,70 Eur.  

6.       Atsakovė UAB „Truktransa“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o nustačius servitutą atsakovės sklype, priteisti iš ieškovės 20 000 Eur vienkartinę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu dėl atlygintino servituto nustatymo pagal pirmąjį reikalavimą, o pagal antrąjį reikalavimą dėl 559 kv. m servituto nustatymo nesutinka. Šalys iš esmės nesutaria tik dėl kompensacijos dydžio. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti atlygintiną servitutą (3 195 arų sklypo daliai) sklypui, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Truktransa“, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės siūlomos kompensacijos už servitutą dydžiu – 4 282,96 Eur. Ši kompensacija yra per maža, neatitinka šiuo metu vyraujančios vidutinės tokio naudojimo būdo ir panašia infrastruktūra aprūpinto žemės sklypo rinkos kainos, neatspindi realaus faktinio sklypo nuvertėjimo. Kompensacija yra mažesnė net už mokėtiną sumą, jei ji už servituto nustatymą būtų apskaičiuota pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, nes kompensacija už 365 kv. m servitutą būtų 7 140,06 Eur. UAB „Truktransa“ už žemės sklypą moka 268 Eur žemės mokestį metams. Nustačius ieškovei servitutą, UAB „Truktransa“ lieka pareiga mokėti visus žemės mokesčius ir rinkliavas. Atsakovei UAB „Truktransa“ dėl praradimų atitinkanti ir priimtina kaina už prašomą nustatyti servitutą galėtų būti 39,12 Eur už 1 kv. m. Iš byloje pateiktos Konsultacinės pažymos matyti, kad 0,0370 ha dalies (servituto) kaina rinkoje yra 20 000 Eur. Atsakovės ieškovei teiktas pasiūlymas dėl kompensacijos sumos buvo 14 514 Eur vienkartinė išmoka.

8.       Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nustačius servitutą atsakovės sklype, priteisti iš ieškovės 25 600 Eur vienkartinę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

9.       Nurodė, kad ieškovės nurodomas pravažiavimas (kelias) ilgą laiką buvo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Truktransa“. Tarp ieškovės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės kilus konfliktui, kelias buvo užtvertas. Ieškovei patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) geranoriškai buvo leista kurį laiką pasinaudoti žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklype buvo išvažinėtas naujas pravažiavimas. Ieškovė turėtų siekti kelio servituto nustatymo vien tik žemės sklype (duomenys neskelbtini). Toks kelio servituto nustatymas atitiktų ir atkurtų daugiau nei 20 metų buvusią faktinę situaciją. Ieškovė su pradiniu ieškiniu yra pateikusi Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypų suteikimo ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo kelio servitutas patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo numatytas tik sklype (duomenys neskelbtini). Nei nurodytu administraciniu aktu, nei jokiu kitu pagrindu servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo numatytas ar nustatytas. Ieškovė patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudojosi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija, todėl 2017 metais žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektuojant gyvenamuosius namus, nei žemės sklypo savininkams, nei projektą rengusiems architektams, negalėjo būti žinoma, kad ateityje ieškovė ims reikšti pretenzijas, susijusias su patekimu į jai priklausantį žemės sklypą per sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsigijo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, siekdama pastatyti joje gyvenamuosius namus, todėl sklype, nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą, būtų apribotos atsakovės galimybės statyti ir eksploatuoti suplanuotus statinius, kas reikšmingai ribotų atsakovės teises.           

10.       Jeigu būtų nuspręs ta kelio servitutą nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), vadovautinasi teismo eksperto M. K. rašytine konsultacija dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės Nr. RE22-023, pagal kurią atsakovei priklausančios 584/5101 dalies rinkos vertė vertės nustatymo dienai yra 25 600 Eur. Tokia kompensacija yra mažiausia, kokia turėtų būti ieškovės sumokėta atsakovei, kadangi dėl kelio servituto nustatymo prarastos galimybės statyti gyvenamuosius namus ir vėliau juos realizuoti tretiesiems asmenims, atsakovė dar netenka turimos galimybės gauti tam tikrų pajamų.

11.       Atsakovė I. G. 2023 m. birželio 1 d. pateiktame prašyme nurodė, kad egzistuoja dar vienas racionalus kelio servituto variantas, t. y. per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis kelio servituto variantas galimai yra pats racionaliausias, nes būtų labiausiai atitrauktas nuo didžiosios dalies gyvenamųjų namų, dalis galimo servitutinio pravažiavimo jau yra asfaltuota, naudojama stambiagabaričių transporto priemonių eismui ir parkavimui, todėl kelio servitutas iš esmės nekeistų susiklosčiusios ilgalaikės faktinės situacijos. Be to, šiame sklype jau yra nustatytas 4 metrų pločio ir 259 kv. m ploto kelio servitutas. 

12.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Nurodė, kad administraciniu aktu servitutai nustatomi tik pagal patvirtintą detalųjį planą. Šiuo atveju detaliajame plane jis nebuvo pažymėtas, todėl buvo pasiūlyta servitutą nusistatyti tarpusavio sutarimu. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio, turėtų vadovautis Metodika.

13.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes teismo sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėms bei pareigoms.

14.       Tretieji asmenys J. C., D. Š., D. D. ir L. D., G. R., D. R., M. G., K. M., A. M., R. J., I. Š., M. Z., R. Z., V. P., E. P., V. P., L. P., A. J. nurodė, jog neprieštarauja servitutų nustatymui, kadangi ieškovės UAB „HDG” prašomi nustatyti servitutai neturi jokios tiesioginės įtakos jų teisėms ir interesams.

 

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

 

15.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) 6 m pločio, 566 kv. m ploto, neterminuotą atlygintiną servitutą (S1) viešpataujančio daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tarp taškų 2,3,4,20,8,9,10,18, pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; priteisė iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei UAB „Truktransa“ 14 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą; priteisė iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei I. G. 5 735,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės UAB „Truktransa“ ieškovei UAB „HDG“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės UAB „HDG“ ir atsakovės UAB „Truktransa“ po 268,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. 

16.       Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlymai, vieno iš atsakovų atsakymai, kitos atsakovės UAB „Truktransa“ pozicija pateikto pasiūlymo atžvilgiu, rodo, jog ginčas dėl servituto nustatymo egzistuoja. 

17.       Ieškovė įrodė, jog prašomas nustatyti servitutas yra vienintelė, racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė. Byloje paneigta racionali galimybė ieškovei patekti į savo sklypą per kitus sklypus: (duomenys neskelbtini) gatvę ir per sklypą, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovės I. G. atstovė nurodė, jog, faktiškai apžiūrėjus galimybę patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę, pripažįsta, kad sunkiajam transportui tai būtų praktiškai neįmanoma. Architekto L. T. 2022 m. lapkričio 30 d. išvada patvirtina, kad nors alternatyvus patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų įmanomas, tačiau žymiai labiau komplikuotas. Architekto L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvada dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), servituto galimos alternatyvos per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad tokiu būdu padidėja stataus kampo posūkių kiekiai, kas ženkliai apsunkina stambiagabaričio transporto judėjimą, didina transporto išmetamųjų dujų taršą, mažina judėjimo saugumą įvažiavime ir reikalauja didesnių servituto gabaritų. Įvažiavimą skersuojant, tai keltų komplikacijų teritorijų racionaliam panaudojimui, ypač apsunkintų darnios plėtros perspektyvas. Taigi, šios dvi galimos alternatyvos yra įrodytos byloje kaip neracionalios, labiau ir daugiau kitų sklypų savininkų teises varžančios ir didesnę taršą keliančios, neužtikrinančios geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. Ieškinyje siūlomi nustatyti alternatyvūs variantai savininkams keltų mažesnius teisių ribojimus. 

18.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-1083 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A-2246 patvirtintuose detaliuose planuose kelio servitutas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nenumatytas. Duomenų apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) įregistruotus servitutus, pastabų dėl servitutų, kelių Nekilnojamojo turto registre nėra. Viešajame registre yra įrašytos pastabos dėl sklype (duomenys neskelbtini) servitutų, numatytų detaliajame plane. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-1083 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A-2246 patvirtinti detalieji planai nėra pakeisti ar pripažinti negaliojančiais. Vien tai, jog 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1679 patvirtintame detaliajame plane kelias pažymėtas sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, nereiškia, kad šis kelias buvo suprojektuotas kaip servitutinis, nes šis kelias pažymėtas nesuformuotame valstybinės žemės sklype, ir suprojektuotas kaip servitutinis kelias tik per sklypą (duomenys neskelbtini). Formuojant sklypą, (duomenys neskelbtini) detaliajame plane buvo numatytas 6 m pločio, artimo pagal dydį vienam iš ieškinio alternatyvių variantų – 365 kv. m servitutas patekti į ieškovės sklypą. Viešajame registre buvo žyma, kad šio sklypo servitutai numatyti detaliajame plane. Atsakovei UAB „Truktransa“ įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini), plane buvo pažymėtas servitutinis kelias, tuo tarpu formuojant sklypą (duomenys neskelbtini) servitutas nebuvo suprojektuotas, plane nepažymėtas, viešajame registre jokių žymų dėl servitutų nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, savininkai pagal šio žemės sklypo nustatytą naudojimosi tvarką negalėjo numatyti, jog šalia jų gyvenamosios vietos teritorijos per jų sklypo dalį bus servitutinis kelias, kuriuo važiuos ir sunkusis transportas, neabejotinai darantis įtaką tiek privačiam, saugiam, ramiam gyvenimui, tiek ir nekilnojamojo turto vertei.  

19.       Šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai duomenys iš geoportal.lt, 2015-2017 metų ortofotografinės fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką pravažiavimui naudojo vien tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, kad jame išvažinėtas kelias, o sklype (duomenys neskelbtini) išvažinėto kelio nėra. Faktinis patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) net 22 metus buvo vien tik atsakovei UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame detaliuoju planu ir buvo suformuotas kelio servitutas. Dėl šio 365 kv. m dydžio servituto UAB „Truktransa“ ir ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. sutarė, pasirašydamos ant UAB „Geoera“ parengto žemės sklypo plano servitutui nustatyti. Atsakovė UAB „Truktransa“ bylos nagrinėjimo metu dėl 365 kv. m dydžio servituto neprieštaravo, kėlė tik teisingo atlygintinumo klausimą, todėl kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatymas atitiktų ilgą laiką buvusią faktinę situaciją, teritorijų planavimo dokumentus.

20.       Nustatyta, kad faktinis kelio plotis yra 6 m, o 2022 m. lapkričio 8 d. architekto L. T. išvada dėl servituto funkcijai reikiamo dydžio nustatymo bei šio liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad saugiam funkcionavimui reikėtų nustatyti servitutą ne siauresnį, kaip 6 m pločio, kadangi be eismo juostos iš abiejų pusių turi būti suformuotos ne mažesnės kaip 65 cm eksploatavimo juostos. Minimali dviračio eismo juosta yra 120 cm, o pėsčiajam reikia 60 cm ėjimui + 65 cm saugumo nuo judančios transporto priemonės atstumo. Nesant minėtus duomenis paneigiančių duomenų, laikytina ieškovės įrodyta aplinkybė, kad servitutinis kelias turi būti 6 m pločio, kaip tai numatyta 2022 m. birželio 20 d. servituto planuose.

21.       Tarp pirmojo ir antrojo alternatyvių servitutų atsakovės UAB „Truktransa“ atžvilgiu servitutų užimamų dydžių skirtumas sudaro tik 6 procentus arba 195 kv. m. Vien dėl sklypo dydžio ir servituto dydžio mažesnius sklypo suvaržymus dėl servituto nustatymo patirtų atsakovė UAB „Truktransa“ (pirmu atveju – 11 procentų, antru atveju – 17 procentų), tuo tarpu atsakovės I. G. sklypo suvaržymai dėl servituto nustatymo sudarytų net 33 procentus visos jai priklausančios sklypo dalies. Viešpataujančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir tarnaujančiojo sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdai sutampa, tai yra komercinės paskirties objektų teritorijos, tuo tarpu tarnaujančio sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas per tarnaujantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neapsunkintų atsakovės UAB „Truktransa“, kaip jo savininkės, teisių labiau, nei ji to galėtų tikėtis. Šiai atsakovei nuo sklypo įsigijimo momento buvo žinoma apie detaliuoju planu suplanuotą servitutą, apie sklypo įsigijimo metu buvusį viešojo registro įrašą dėl servituto nustatymo detaliajame plane, apie sklypo įsigijimo metu prie pirkimo – pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtą servitutinį kelią per sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, formuojant sklypą (duomenys neskelbtini) servitutas detaliajame plane nebuvo suprojektuotas, žemės sklypo plane nepažymėtas, viešajame registre neįregistruotas, todėl žemės sklypo savininkai patirs negalėtus numatyti teisių suvaržymus. Atsakovės deklaratyviai nurodytą teiginį dėl komunikacijų pertvarkymo, kaip kliudančio veiksnio servituto nustatymui, paneigia architekto L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvada, nurodant, jog esami elektros linijos požeminiai tinklai netrukdo pravažiavimo įrengimui, tai tik iššaukia papildomas technines priemones. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog nurodyti pertvarkymai ir/ar pats kelio servitutas atsakovei UAB „Truktransa“ sukeltų kokių nors didelių nepatogumų arba turėtų neigiamos įtakos jos įprastos veiklos vykdymui. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad UAB „Truktransa“ priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) su jame įrengta aikštele naudojamas kroviniam transportui važiuoti ir parkuoti, todėl, nesant priešingų duomenų, kelio servitutas, kuriuo važiuotų ir krovininės transporto priemonės, nepažeis viešpataujančio ir tarnaujančio sklypų, kurių ta pati naudojimo paskirtis – komercinė, savininkų interesų pusiausvyros principo, nebus daromas papildomas taršos ir triukšmo poveikis aplinkinėms teritorijoms. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad išlaidos, kurias galimai tektų patirti dėl tikėtino tvoros perkėlimo, būtų neproporcingai didelės.     

22.       Atsakovė I. G. įrodė savo teisių neproporcingą suvaržymą, jei būtų nustatytas servitutas per sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsigijo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, siekdama joje pastatyti suprojektuotus gyvenamuosius namus. Jos įsigyta sklypo dalis, kurioje siekiama kelio servituto nustatymo, yra 584 kv. m, o prašomo nustatyti kelio servituto dydis – 192 kv. m, kas rodo, jog laisvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies ploto liktų tik 392 kv. m (mažiau nei 4 arai). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą, būtų ženkliai apribotos atsakovės galimybės statyti ir eksploatuoti suplanuotus gyvenamuosius namus. Tai patvirtina ir į bylą pateikta projekto rengėjo UAB „Ugnius ir architektai“ 2022 m. rugsėjo 23 d. išvada „Dėl projekto Nr. UA TDP 2017-04-03-02 įgyvendinimo galimybių, nustačius kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad, šiame sklype nustačius 6 m pločio ir 192 kv. m bendro ploto kelio servitutą (pagal UAB „TopoEra“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį), projekto Nr. UA TDP 2017-04-03-02 dalis, kurioje suprojektuoti pastatyti vienbučiai gyvenamieji pastatai N1 ir N2 ir su jais susiję kiti statiniai, negalės būti įgyvendinamas. Ieškovės argumentai dėl projekto galimo koregavimo, neatitinka teisingumo, racionalumo, proporcingumo principų, kai savo interesus siekiama įgyvendinti kito asmens teisių ir teisėtų interesų sąskaita. Net laikant, kad atsakovė I. G. turėtų galimybę koreguoti projektinę dokumentaciją, tai nepaneigia aplinkybės, kad siekiamas nustatyti servitutas per sklypą (duomenys neskelbtini) eis visai šalia gyvenamųjų namų, tame tarpe atsakovės suplanuotų statyti. Nustatyta, kad nuo atsakovės I. G. namų atstumas iki sklypo ribos yra 7,05 m, todėl nustačius 6 m pločio servitutą sklype (duomenys neskelbtini) atstumas nuo šio servitutinio kelio iki atsakovės gyvenamųjų namų būtų iki vieno metro, kas akivaizdžiai pažeistų gyvenamųjų namų gyventojų teises į privatų, saugų ir ramų gyvenimą.   

23.       Vien tai, kad kelio įrengimo išlaidos, nustatant kelio servitutą sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų kiek mažesnės, nėra lemiamas veiksnys, prioritetiškai pasirenkant šį pigesnį servituto įrengimo kaštų prasme variantą. Mažesnius savininko teisių apribojimus šiuo atveju sukeltų kelio servituto vien žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatymas, nes šiuo atveju reikėtų atlikti tik tam tikrus pertvarkymo (statybos) darbus, tačiau toks kelio servitutas neatimtų galimybės UAB „Truktransa“ naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, nedarytų neigiamos įtakos jos vykdomai įprastinei veiklai, o nuostoliai, patirti dėl reikiamų atlikti pertvarkymo darbų, galėtų būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje nėra pateikta jokių atsakovės nurodytą aplinkybę dėl pertvarkymo darbų pagrindžiančių duomenų ir nepateikta jokių atitinkamų reikalavimų. Bylos rašytiniai duomenys paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad prašoma nustatyti servitutinio kelio dalis, einanti per sklypą (duomenys neskelbtini), yra numatyta atsakovės I. G. naudoti kaip kelias. Be to, kaip matyti iš atsakovės į bylą pateikto Projekto Suvestinio inžinerinių tinklų plano (M1:500), iš regia.lt duomenų byloje, aptariamoje teritorijoje suplanuoti statyti ir vandentiekio, buitinių nuotekų ir ESO elektros tinklai. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) virš ESO elektros tinklų tiek įrengiant kelią, kaip inžinerinį statinį, tiek apskritai vykdant bet kokius kasybos, žemės lyginimo ir / ar žemės paviršiaus altitudės keitimo darbus, būtinas ESO pritarimas, kurio, kaip patvirtina AB „Elektros energijos skirstymo operatorius“ raštas dėl servituto suderinimo, ieškovė nėra gavusi. Be to, nėra aišku, ar nustačius ieškovės prašomą nustatyti kelio servitutą, ji galėtų atlikti kokius nors veiksmus, siekdama pritaikyti tokį kelio servitutą (žemės ruožą) tinkamam transporto priemonių (tame tarpe didelių gabaritų transporto priemonių) eismui. 

24.       Servituto nustatymas atsakovės I. G. sklype neproporcingai apsunkintų jos nuosavybės teises, darytų įtaką ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso gretimi gyvenamosios paskirties sklypai, teisėms, tuo tarpu ieškovės patekimas į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atsakovės UAB „Truktransa“ teises ribotų mažiau, tokio servituto nustatymas labiau atitiktų proporcingumo, civilinių teisinių santykių lygiateisiškumo ir savininkų interesų pusiausvyros principus, nepažeistų gyvenamųjų namų savininkų teisių į privatų, saugų ir ramų gyvenimą, nedarytų papildomo taršos ir triukšmo poveikio gyvenamųjų namų teritorijai bei geriau atspindėtų skirtingų savininkų interesų balansą. Taigi, labiau racionalumo kriterijų atitinkanti alternatyva yra prašomas nustatyti servitutas vien per atsakovės UAB „Truktransa“ sklypą.

25.       Byloje nėra duomenų, jog nustačius tokio turinio servitutą ieškovė įgytų didelę materialinę naudą, o atsakovė UAB „Truktransa“ patirtų realius turtinius nuostolius. Šie šalių žemės sklypai yra komercinės paskirties, tarnaujančiam sklype įrengta aikštelė, kuria naudojasi taip pat sunkusis transportas, todėl servituto nustatymo tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymai būtų minimalūs. Kelias kol kas nėra įrengtas, atsakovė dėl jo įrengimo neturėjo jokių išlaidų, nenurodė ir nepagrindė konkretaus jų dydžio, priešieškinio nereiškė. Esant nustatytam kelio servitutui ir iškilus būtinybei tvarkyti, remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tokį kelią, šalys dėl šios pareigos ir gali susitarti. Jei jos teisės būtų pažeistos, atsakovė galės jas ginti bendra tvarka, todėl deklaratyvūs atsakovės UAB „Truktransa“ argumentai dėl galimų būsimų tarnaujančiojo daikto išlaidų, sprendžiant dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, neturi esminės reikšmės. Teismas nesirėmė ieškovės pateikta konsultacine išvada dėl jos akivaizdžių trūkumų, nes joje, pasirenkant lyginamuosius sandorius, buvo pasirinkti sandoriai, sudaryti 2019-2021 metais. Taigi, daugumos pasirinktų sandorių datos pažeidžia 36 mėnesių terminą. Šioje išvadoje, nustatant kompensacijos dydį dėl servituto sklype (duomenys neskelbtini), vertintas visas ne panašaus dydžio sklypas, o visas sklypas, neatsižvelgiant, kad jame yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kad atsakovei I. G. nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis – 584 kv. m, pagal naudojimosi tvarką yra atskira nuo kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių. Iš atsakovės UAB „Truktransa“ pateiktos 2022 m. birželio 17 d. konsultacinės pažymos apie jos žemės sklypo rinkos kainos sumažėjimą, nustačius 0,0370 ha servitutą sklype (duomenys neskelbtini), matyti, jog šio sklypo kaina sumažėtų 20 000 Eur, tačiau joje nenurodyta, kaip apskaičiuota sklypo kainos sumažėjimo suma. Be to, pačioje konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymu, todėl šia konsultacine išvada nesivadovaujama. Ieškovės kompensacijos paskaičiavimo metodu, kuris atitinka turto pirkimą – pardavimą, teismas nesivadovavo, kadangi kompensacija yra tik už servituto nustatymą, turtas lieka tarnaujančio sklypo savininko nuosavybėje. Šis nustatytinas servitutas nelemia žemės sklypo tokių suvaržymų, kurie būtų artimi tiems, kuriuos sklypo savininkas patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, kuomet nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo, turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis, kuris pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas yra nustatomas pagal žemės sklypo rinkos vertę. Atsižvelgtina į Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti sklypo masinio vertinimo duomenys yra 2021 m., t. y. šiai dienai aiškiai neatitinkantys nekilnojamojo turto kainų rinkoje, be to, byloje pateiktas individualus šio sklypo vertės nustatymas – 2021 m. gruodžio 31 d. konsultacinė pažyma, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 125 000 Eur. Todėl pagrįsta ir teisinga vadovautis atsakovės pateiktais duomenimis dėl individualaus vertinimo būdu nustatytos sklypo rinkos vertės, todėl pagal Metodiką kompensacija antruoju servituto atveju sudaro 10 935,04 Eur (0,0559 x 391,236 Eur x 0,5). Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės UAB „Truktransa“ argumentas dėl žemės mokesčio, kaip turinčio įtakos kompensacijos dydžiui veiksnio, kadangi teisinis reglamentavimas numato, jog įregistruotas viešajame registre servitutinis kelias, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse, yra neapmokestinamas žemės mokesčiu. Nustatyta, jog kelio servitutas eitų ne per sklypo vidurį, o arčiau pakraščio; servituto kelio, lyginant su bendru sklypo plotu, dydis nėra didelis; nenustatyta, kad atsakovė dėl jo nustatymo patirtų kokius nors netekimus; servitutas nustatomas atsakovės žemės sklype, kuris ir taip skirtas transporto priemonių važiavimui, privažiavimui, parkavimui ir pan.; nenustatyta galimų privatumo pažeidimų. Atsižvelgus į atsakovės nuosavybės teisės suvaržymo apimtį, į tai, kad nustatomas neterminuotas servitutas, į tai, kad ieškovė jau ilgą laiką neatlygintinai naudojosi ta sklypo dalimi tikslu patekti į savo sklypą, priteistinos vienkartinės kompensacijos dydis didintinas iki 14 000 Eur. Tokia kompensacijos suma užtikrins nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kurios dydis laikytinas pagrįstu, atitinkančiu teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

26.       Bylos nagrinėjimo ribos ieškovės buvo apibrėžtos pirminiu ieškiniu, kuris buvo tikslintas tiek dėl bylos pagrindo, tiek dėl jo dalyko ir galutinai ieškovas savo reikalavimus suformulavo, teikdamas 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas. Teismas tenkino vieną iš pareikštų patikslinto ieškinio dėl bylos dalyko alternatyvių reikalavimų. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės UAB „Truktransa“ argumentas, kad teismas turi pasisakyti dėl kitų reikalavimų, tame tarpe ir tų, kurie buvo pareikšti pirminiais ieškiniais, kadangi ieškinio dalykas buvo pakeistas 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslintu ieškiniu.

27.       Nors ieškovė 2023 m. birželio 14 d. prašyme nurodė, jog patyrė 11 173,61 Eur teisinei pagalbai apmokėti, tačiau ne visa nurodyta suma yra pagrįsta tai patvirtinančiais įrodymais. Be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoros paslaugoms apmokėti patyrė 2 675,88 Eur išlaidas, tačiau byloje nėra duomenų, už kokias konkrečiai paslaugas buvo sumokėta ši pinigų suma, byloje yra tik 400 Eur sumą pagrindžiantys duomenys, tačiau nėra duomenų apie jokius šios kontoros parengus raštus. Neaišku dėl A. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai apmokėtos 43 Eur sumos pagal įmokos kodą 1461, 180,30 Eur sumos pagal nurodytą išankstinę sąskaitą, kuri teismui nepateikta. Dėl šių išlaidų ieškovė nepasisakė, tik pateikė apmokėjimo dokumentus. Atsižvelgtina, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nesirėmė šalių pateiktais kompensacijų dydį grindžiančiais duomenimis. Teismas nenustatė, kad šalių procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas. Nors ieškovės materialinis reikalavimas iš esmės patenkintas, pagal tenkintus reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovės UAB „Truktransa“ teisė į nuosavybę ir jai ieškovės nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovė ne tik netektų jai teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir, atitinkamai, jos nuosavybės teisės suvaržymą, bet dar ir turėtų padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, taip pat į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, sprendė, kad ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, jos mažintinos ir, nukrypstant nuo „pralaimėjęs moka“ principo, ieškovei iš atsakovės UAB „Truktransa“ priteistina 1 000 Eur. Atsakovės I. G. atžvilgiu ieškinys yra atmestas, jos patirtos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovės UAB „Truktransa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, vertinant, kad tenkintas vienas iš alternatyvių reikalavimų, šiai atsakovei neatlygintinos.

 

       III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

28.       Apeliacinius skundus byloje pateikė ieškovė UAB ,,HDG“ ir atsakovė UAB „Truktransa“.

29.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „HDG“ prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl atsakovei UAB „Truktransa“ mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo, priteisiant atsakovei UAB „Truktransa“ 6 534,11 Eur vienkartinę kompensaciją; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei visas 11 934,81 Eur pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (255 Eur žyminis mokestis, 9 616,23 Eur advokato išlaidų, 2 063,58 Eur kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (600 Eur už J. U. konsultacinę išvadą, 500 Eur architektui L. T., 169,40 Eur už kelio nukasimą, 434,18 Eur antstolio paslaugos, 360 Eur UAB „Topoera“ paslaugos); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

29.1.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Servituto nustatymas sklypo kadastro duomenų nekeičia ir jo nemažina. Atsakovei priteista 14 000 Eur kompensacija yra nepagrįstai didelė, dvigubai viršijanti nepriklausomo eksperto apskaičiuotus nuostolius. Teismas atmetė apeliantės pateiktą nepriklausomo eksperto J. U., turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, pateiktą išvadą dėl nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimo, nepagrįstai pasirinko vadovautis atsakovės UAB „Truktransa“ pateikta vertintojų išvada dėl galimos turto kainos rinkoje. Teismas nesiekė šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgė tik į atsakovių interesus. J. U. išvada nepažeidė Turto ir verslo pagrindų vertinimo metodikos 58.1 punkto, teismas neturėjo pagrindo ja nesivadovauti. Eksperto J. U. kandidatūra nebuvo paneigta šališkumo ar kitu kriterijumi, išvada nepaneigta analogiškos galios įrodymais. Metodika taikoma, apskaičiuojant kompensacijas už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Teismas gali ja vadovautis, jei nėra kitų objektyvių kriterijų byloje kompensacijos apskaičiavimui. Be to, naudodamas Metodiką, teismas turėjo naudoti joje nustatytą kriterijų – masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę. Masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 105 000 Eur, todėl pagal Metodikos nuostatas, kompensacija sudarytų 9 185,44 Eur. Teismas nenustatė jokių kriterijų, dėl kurių kompensacija turėtų būti didinama ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų pateikta medžiaga ir paaiškinimais.

29.2.                      Tenkinus ieškinį, apeliantei nepagrįstai priteista tik 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, sudaranti tik apie 9 proc. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri visiškai neatitinka civilinės teisės principo „pralaimėjęs moka“, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Aplinkybė, kad apeliantės akcininkė mokėjo už apeliantę išlaidas advokatams, nes apeliantės sąskaitos buvo areštuotos, negali būti laikomos apeliantės nepatirtomis. Teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės išlaidų, patirtų advokatei R. Gradauskienei, nes šios išlaidos patirtos, renkant informaciją bylai ir buvo joje panaudotos.

30.       Su apeliaciniu skundu ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolės pateiktą informaciją dėl jos sąskaitų arešto.

31.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą UAB „Truktransa“ prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

31.1.                      Teismas rėmėsi Metodikoje nustatyta tvarka, neindividualizavo mokamos kompensacijos dydžio, neatsižvelgė į itin reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovė UAB ,,Truktransa“ prašė priteisti 14 500 Eur dydžio kompensaciją tuo atveju, jei būtų nustatytas kelio servitutas pagal šiuo metu faktiškai susiklosčiusią situaciją. Teismo nustatytas kelio servitutas sukels didelių sunkumų, naudojantis aikštele, lems ženklius vykdomos veiklos trikdžius ir ribos atsakovės UAB „Truktransa“ galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė UAB „HDG“ aplinkybių, kad servituto nustatymas sukelia tarnaujančiojo daikto savininkei turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ir nepatogumų, nepaneigė. Teismas nevertino aplinkybės, kad nustatyta servituto per (duomenys neskelbtini) konfigūracija užkerta kelią naudotis ženkliai didesne sklypo dalimi, ne tik teismo sprendime nustatytam servitutui priskirtus 566 kv. m. Teismas nevertino, kokiam tikslui faktiškai naudojama teritorija, kurioje prašoma nustatyti servitutą, kad vienas iš faktorių, turintis reikšmės kompensacijos apskaičiavimui, yra UAB „Truktransa“ mokamas žemės mokestis. Teismas neišsprendė naudojimosi inžineriniu statiniu klausimo. Byloje nebuvo apskaičiuota statinio (aikštelės) vertė ir savininko galimybės naudotis ja visa apimtimi sumažėjimas. Atsakovei UAB „Truktransa“ neatlyginus nuostolių ir netekimų dėl ūkinės komercinės veiklos trikdžių, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, pusiausvyros, proporcingumo principai. Nėra pagrindo keisti 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalies dėl atsakovei UAB „Truktransa“ kompensacijos dydžio nustatymo. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi J. U. žemės sklypų servituto rinkos vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. 318. Teismas ja vadovautis neturėjo pagrindo, nes vertinimo objektas neatitinka įrodinėjimo tikslo ir pagrindimo.

31.2.                      Ieškovė taisė klaidas, keitė, tikslino ieškinio reikalavimus, todėl bylinėjimosi procesas užtruko. Nepagrįstas apeliantės reikalavimas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal principą „pralaimėjęs moka“, kai yra visos teisinės prielaidos ir faktinis pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į pačios ieškovės procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Dėl ieškovės nesutarimų su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais, UAB „Truktransa“ neturi pareigos kompensuoti dėl šio konflikto kilusius neigiamus padarinius. Procesiniuose dokumentuose ieškovė apskritai nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Truktransa“. Be to, byloje nėra pateikta prašymo priteisti visas 11 173,61 Eur bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovės UAB „Truktransa“ bei detalizacijos. Dalies (1 068,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti iš UAB „Truktransa“ pagal išrašytas sąskaitas, ieškovė nėra apmokėjusi. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad A. B. yra UAB ,,HDG“ akcininkė, o jos 2023 m. spalio 23 d. paaiškinimas neatitinka įrodinėjimo priemonei keliamų reikalavimų ir negali būti pripažintas leistinu įrodymu byloje dėl ieškovės teisės į šių išlaidų atlyginimą.

32.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Truktransa“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka; priimti naujus įrodymus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose ir, tinkamai neatskleisdamas bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti tinkamai ir įvykdyti teisingumą. Teismas netinkamai aiškino servituto nustatymą, bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo bei daiktinių teisių į turtą nustatymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, netinkamai parinko alternatyvų servituto nustatymo variantą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas, kas lėmė, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių, liudytojų paaiškinimų viseto, sprendimą grindė pavieniais, selektyviai atrinktais įrodymais, buvo šališkas. Įrodymus vertino išimtinai palankiai atsakovės I. G. naudai, netyrė didžiosios dalies reikšmingų ieškovės bei UAB „Truktransa“ pateiktų įrodymų. Tokia tendencinga teismo pozicija reiškia asmens teisės į teisingą teismą pažeidimą. Teismas be teisinio pagrindo nevertino šiuo metu susiklosčiusio faktinio naudojimosi keliu. Prašomo nustatyti kelio servituto vietoje per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus pagal 2022 m. birželio mėn. 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 2“ nuo 2015 m. yra įrengtas ir faktiškai susisiekimo paskirčiai naudojamas kelias, kuris tinkamas sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti, todėl šalys nepatirtų iš esmės jokių reikšmingų papilomų išlaidų šiam keliui įrengti. Tuo tarpu teismo sprendimu nustatyto servituto įrengimui reikia 89 281,23 Eur. Iš bylos medžiagos bei proceso eigos matyti, kad šiuo klausimu tarp ieškovės ir apeliantės nebuvo jokio ginčo, teismas nevertino šalių valios bei ją pagrindžiančių susitarimų. Teismas nepagrįstai nevertino architekto L. T. 2022 m. lapkričio 8 d. išvados. Servitutas per visą UAB „Truktransa“ žemės sklypą iki (duomenys neskelbtini) g. niekada ir jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo fiksuojamas. Teismas nevertino aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype statiniai projektuojami atsižvelgus, jog šio žemės sklypo savininkams ir projektą rengusiems architektams buvo žinoma apie faktinį patekimą į ieškovės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), ką patvirtina byloje pateikta L. L. vizualizacija. Teismas nustatė servitutą visiškai kitoje vietoje, visiškai naują (greta jau egzistuojančio). Toks servitutas neatitinka ekonomiškumo ir protingumo kriterijų, šiuo metu nėra galimybės realiai jį įgyvendinti. Net įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė neturės objektyvios galimybės fiziškai juo naudotis. Teismo sprendimo įvykdymas turės itin reikšmingos neigiamos įtakos UAB „Truktransa“ komercinės veiklos vykdymui. Nesant jokio teisinio pagrindo, teismas nepagrįstai suvaržė apeliantės nuosavybės teises į daiktus, kurie nėra bylos ginčo dalykas, nenurodė teisės aktų, kuriais būtų grindžiamas toks UAB „Truktransa“ nuosavybės teisės į turtą suvaržymas, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas iš esmės paneigė UAB „Truktransa“ nuosavybę į kilnojamus bei nekilnojamus daiktus, esančius šiame žemės sklype,  pažeidė kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principą, nepagrįstai sprendė, kad dėl servituto nustatymo atsakovės UAB „Truktransa“ teisės nebus neproporcingai suvaržytos ir ji galės netrukdomai vykdyti savo veiklą. Atsakovės UAB „Truktransa“ patiriami nepatogumai dėl nustatytino kelio servituto yra visiškai neproporcingi ieškovės teisei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Teismas neišsprendė naudojimosi inžineriniu statiniu (aikštele) klausimo, nevertino to, apskaičiuodamas kompensaciją. Teismas, pažeisdamas proporcingumo principą, nepagrįstai sprendimą grindė prielaidomis dėl tariamo būsimo atsakovės I. G. teisės į privatų gyvenimą ribojimo. I. G. priklauso ne 584 kv. m žemės sklypas, o tik tokio dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, ar projektuojami pastatai atitinka (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius. Pažeidžiant imperatyvius teritorijų planavimo dokumento sprendinius projektuojami pastatai, neįrodo teisėtų I. G. ketinimų ir lūkesčių. Teismas padarė šiurkščią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, vertindamas viešo registro duomenis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto bei jo savininkų, tačiau nepasisakė dėl kitų į bylą atsakovais patrauktų asmenų teisių ir pareigų, tenkinus ieškinį, nevertino nei vieno iš jų galimo teisių pažeidimo. I. G. galinčios kilti rizikos ar neigiamos pasekmės, praradimai buvo žinomi ir suprantami, ankstesnio savininko susitarimai su gretimų žemės sklypų savininkais yra privalomi. Teismas nevertino aplinkybės, kad nustatyta servituto per (duomenys neskelbtini) konfigūracija užkerta kelią naudotis ženkliai didesne sklypo dalimi, ne tik teismo sprendime nustatytu servitutui priskirtus 566 kv. m. Ieškovė, 2015 m. lapkričio 12 d. pasirašydama planą notariniam veiksmui atlikti, įsipareigojo nereikšti ateityje pretenzijų dėl servituto. UAB „Truktransa“ negalėjo tikėtis, kad per jos sklypą bus prašoma nustatyti beveik dvigubai didesnį servitutą. Sprendime nevertinama, kas faktiškai turėtų rūpintis faktiniu servitutinio kelio įrengimu. Teismas nepagrįstai vertino ir apeliantės argumentus dėl žemės mokesčio mokėjimo.. Ieškovė nepaneigė, kad turi galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi, o 2005 m. detaliojo plano brėžinyje nurodytas kelias nuo suprojektuoto servituto iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra rekomendacinio pobūdžio sprendinys. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl servitutinio kelio pločio ginčo byloje nekilo.

32.2.                      Teismas netinkamai nustatė kompensacijos dydį. Atsakovė UAB „Truktransa“ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog adekvati, rinkos situaciją atitinkanti ir jam priimtina kompensacija būtų 39,12 Eur už 1 kv. m. Atsakovė UAB „Truktransa“ pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. konsultacinę pažymą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 125 000 Eur.

32.3.                      Teismas išsprendė ne visus šalių byloje pareikštus reikalavimus. Nepagrįstai sprendė, jog ieškinio dalykas buvo pakeistas 2022 m. rugpjūčio 12 d. Teismas turėjo išspręsti visus ieškovės pareikštus reikalavimus ir nutraukti bylą dalyje dėl pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų. Nuo to priklauso ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims.

33.       Atsakovė UAB „Truktransa“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuotraukas, Darbų kiekių žiniaraštį. Nurodė, kad minėtų dokumentų pateikimo poreikis atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

34.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „HDG“ prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

34.1.                      Teismo sprendimas dalyje dėl servitutui nustatyti būtinų sąlygų, servituto būtinybės, ginčo ir servituto pločio yra pagrįstas, priimtas laikantis nustatytų teisės normų, tinkamai vertinant įrodymus. Ieškovė palaiko atsakovės poziciją ir argumentus tik skundo dalyje dėl teismo parinkto servituto mažesnio racionalumo ir pasirinkimo nemotyvavimo. Analogišką poziciją ieškovė nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Atsakovė, ginčydama visą sprendimą, neginčija servituto būtinybės, neįrodinėja, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą kitu būdu, neginčija nurodytos alternatyvos ir servituto pločio. Atsakovė skunde nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ir/ar teismų praktiką teismas galėjo pažeisti, o teikia fakto aplinkybes, kurias teismas jau yra išnagrinėjęs ir dėl jų pasisakęs.

34.2.                      Atsakovės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmoje instancijoje, juos pateikdama apeliacinės instancijos teismui, atsakovė pažeidžia CPK 314 straipsnio reikalavimus. Be to, su skundu pateikti įrodymai nepagrindžia sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo dėl servituto būtinybės.  

35.       Atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atsakovė I. G. prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas ieškovės UAB „HDG“ reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kuria iš ieškovės atsakovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei I. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; nepriimti atsakovės UAB „Truktransa“ su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, o jeigu tie įrodymai būtų priimti, suteikti atsakovei ne trumpesnį kaip 1 mėnesio terminą raštu pasisakyti dėl tų visų įrodymų ir aplinkybių, kuriais jos yra įrodinėjamos, įskaitant pateikti savo įrodymus, kuriais iš dalies arba visiškai būtų paneigtos tos aplinkybės, kurios naujais įrodymais atsakovės UAB „Truktransa“ yra įrodinėjamos; netenkinti atsakovės UAB „Truktransa“ prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia argumentais:

35.1.                      Ieškovės pozicija yra nenuosekli. Nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą, turėtų būti vertinami tik tie jos apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas teismo sprendimo dalis dėl UAB „Truktransa“ naudai priteistos kompensacijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nevertintini, kaip išeinantys už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

35.2.                      Atsakovės UAB „Truktransa“ dokumentai teikiami nesavalaikiai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų juos priimti. Atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo jų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Juos priėmus būtų akivaizdžiai pažeistas CPK 314 straipsnis, CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtinti procesiniai rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai. UAB „Truktransa“, teikdama naujus įrodymus, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepagrįstai, pažeisdama proceso taisykles, siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacijoje. 

35.3.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo numatytas ar nustatytas kelio servitutas patekimui į ieškovės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas faktiškai labai ilgą laiką ėjo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Truktransa“. Ieškovės interesas patekti į savo nuosavybę yra užtikrintas, nustačius kelio servitutą tik viename sklype, tokio kelio servituto nustatymas visiškai atitinka ir minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principą. Pačios apeliantės netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas. Teismas pagrįstai sprendė, kad racionalesnis ir mažiau savininko nuosavybės teises ribojantis yra būtent antrasis kelio servituto variantas. kai kelio servitutas yra nustatomas toliau nuo gyvenamojo namo. Reikalaujamo kelio servituto nustatymas esmingai apribotų atsakovės teises, tokiu atveju ji netektų galimybės įgyvendinti projektą, kuriam jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nesant servituto schemos suderinimo su ESO, neaišku, ar net nustačius ieškovės prašomą nustatyti kelio servitutą, ji galėtų atlikti kokius nors veiksmus, siekdama pritaikyti tokį kelio servitutą tinkamam transporto priemonių eismui.  

35.4.                      Nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, teisinga kompensacija mažiausiai būtų 25 600 Eur. Ieškovė siekia nevaržomai naudotis savo nuosavybe ir gauti iš to maksimalią naudą, tačiau nori nesąžiningai suvaržyti kitų asmenų nuosavybės teises ir galimybes, sumokėdama jiems už tai kuo mažesnes kompensacijas. 

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

36.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

37.       Apeliantė UAB „Truktransa“ prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jos nuomone, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų geriau atskleisti ginčo esmę bei įvertinti apeliacinio skundo motyvus.

38.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

39.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-611/2022). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

40.       Susipažinusi su apeliantės prašymu bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad jis iš esmės grindžiamas siekiu išsamiau įvertinti atsakovės nesutikimo su teismo sprendimu motyvus.

41.       Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovė (jos atstovė) apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą aiškiai nurodė, kodėl nesutinka su teismo sprendimo ir ieškovės apeliacinio skundo argumentais; byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi šia nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formos.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad:

- ieškovei UAB „HDG“ nuosavybės teise priklauso 0,1916 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) su gamybiniu pastatu (mėsos perdirbimo cechas); 

- atsakovei UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklauso 0,3195 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 

- 0,5101 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims: I. G. – 584/5101 dalys, R. Z. – 309/5101 dalys, I. Š. – 72/5101 dalys, M. Z. – 239/5101 dalys, G. R. ir D. R. – 308/5101 dalys, M. G. – 147/5101 dalys, R. J. – 147/5101 dalys, K. M. ir A. M. – 301/5101 dalys, J. C. ir M. C. – 295/5101 dalys, A. K. ir V. K. – 257/5101 dalys, L. D. ir D. D. – 919/5101 dalys, A. J. – 727/5101 dalys, D. Š. – 304/5101 dalys, V. P. ir L. P. – 416/5101 dalys, V. P. ir E. P. – 72/5101 dalys. Tretieji asmenys E. L. ir K. L., bei V. S. ir J. S. nėra žemės sklypo bendraturčiai, kadangi jiems priklausančias dalis yra pardavę. Be to, yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sklypo dalis, kurioje siekiama nustatyti servitutą, pagal naudojimosi tvarką galimai priklauso atsakovei I. G.. Visi sklypai ir naudojimosi tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

43.       Iš Kadastro žemėlapio ortofoto nuotraukos, planų ištraukų matyti, kad žvyruotas kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka tiek į atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklypo ribas, tiek ir į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, todėl ieškovė neturi tiesioginio įvažiavimo/išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą.

44.       Ieškovė dėl servituto nustatymo 2021 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė registruotus laiškus J. C. ir M. C., M. G., R. J., A. K. ir V. K., E. L. ir K. L., K. M. ir A. M., G. R. ir D. R., D. Š., V. S. ir J. S., I. Š., UAB „Truktransa“, M. Z., R. Z., atsakovei I. G. – 2022 m. sausio 14 d. 

Dėl servituto nustatymo

45.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės alternatyvus reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei UAB „Truktransa“ priklausančiame žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas.

46.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo atsakovės žemės sklypuose, pagrįstumą.

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

48.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės UAB „Truktransa“ apeliacinio skundo argumentų, atsakovės I. G. argumentų procesiniuose dokumentuose, atsakovės iš esmės pripažįsta, jog ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovė UAB „Truktransa“ nurodo, jog servitutas neturėtų būti nustatomas per visą UAB „Truktransa“ teritoriją, arba, atsakovės I. G. teigimu, galėtų būti nustatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę, taip aplenkiant tiek UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tiek žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

49.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas alternatyvų ieškinio reikalavimą, sprendime nurodė, kad byloje ieškovė ir atsakovės iš esmės nesutaria dėl servitutų vietos, todėl egzistuoja viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas. Apeliaciniuose skunduose ši teismo nustatyta aplinkybė nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.

50.       Skundžiamame sprendime, teismas sprendė, jog ieškovė įrodė servituto būtinumą, kad jos pasiūlytas servitutinio kelio alternatyvus variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovės ir atsakovių interesų balansą, todėl yra pagrindas nustatyti atlygintinį servitutą per UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 

51.       Apeliantės UAB „Truktransa“ nuomone, teismas šališkai vertino įrodymus, išvadas sprendime grįsdamas pavieniais, selektyviai atrinktais įrodymais, išimtinai palankiais atsakovei I. G., netyrė didžiosios dalies reikšmingų ieškovės bei UAB „Truktransa“ pateiktų įrodymų, nevertino šiuo metu susiklosčiusio faktinio naudojimosi keliu, aplinkybių dėl servituto įrengimo kainos, naudojimosi atsakovės UAB „Truktransa“ turtu (asfaltuota aikštele). Apeliantės teigimu, bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma rodo, kad ieškovė neįrodė prašomo nustatyti servituto (alternatyvaus varianto) būtinumo, racionalumo ir proporcingumo.

52.       Dėl sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį – teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

53.       Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 str.). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Be to, nustatant servitutą turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti servitutą per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, jog ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, o servituto nustatymas šiuo būdu pareikalautų mažiausių išlaidų, nes yra susiformavęs, daug metų ieškovės naudojamas kelias. 

55.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes turėti privažiavimą į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, neapribojant atsakovės UAB „Truktransa“ nuosavybės teisių. Teismo nuomone, nustačius atlygintiną 6 m (566 kv. m ploto) servitutą pagal alternatyvųjį ieškinio reikalavimą (pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1), atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklype, ji patirtų mažesnius suvaržymus dėl servituto nustatymo, nei atsakovė I. G., kad nustatytas servitutas labiau atitiktų ir atkurtų apie 22 metus (nuo 1995 m. iki 2017 m.) buvusią faktinę situaciją, teritorijų planavimo dokumentus.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų, tinkamai nenustatė iškelto ginčo faktinių aplinkybių, nesurinko įrodymų ir neatskleidė bylos esmės.

57.       Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).

58.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

59.       Taigi, šiuo atveju aktualu nustatyti faktą, ar tik nustačius servitutą per atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklypą pagal alternatyvųjį ieškovės reikalavimą, būtų apgintos ieškovės teisės, nepažeidžiant atsakovės teisėtų interesų. Šios aplinkybės yra svarbios ne tik įrodinėjamo ieškovės intereso pažeidimo turiniui nustatyti, siekiant šalinti pažeidimo pasekmes, bet ir užtikrinant teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai nustatė, kad ieškovė neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą, nei per atsakovės žemės sklypą.

60.       Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šios priežasties pirmiausia turėjo būti vertinama, kaip istoriškai keitėsi ginčo teritorijos išplanavimas, žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, naudojimo paskirtis ir ribojimai juo disponuoti iki atskirų sklypų suformavimo, kokią įtaką sklypų suformavimui turėjo žemėtvarkos dokumentai, – UAB „Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno skyriaus“ parengtas Žemės sklypo Nr. 258-3 planas M 1:10000, patvirtintas2001 m. kovo 5 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir įregistruotas Kadastro žemėlapyje, R. R. IĮ 2002 m. rugpjūčio 19 d. parengtas Žemės sklypo planas M 1:1000 (ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje), UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. birželio 17 d. parengtas Žemės sklypo planas M 1:1000, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre, bendrasis Kauno miesto planas, V. Z. projektavimo ir konsultavimo IĮ 2021 m. parengto detaliojo plano brėžinys M 1:500 (teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, sklypų nužymėjimas), G. B. IĮ parengto detaliojo plano pagrindinis brėžinys M 1:500, suderintas su visomis atsakingomis institucijomis 2004-2006 m., UAB „Pastogė“ 2005 m. parengtas detaliojo plano brėžinys M 1:500, IĮ „Georumbas“ 2009 m. parengtas žemės sklypo planas M 1:1000, UAB „Žemetra“ 2015 m. parengta topografinė nuotrauka Žemės sklypo planas M 1:500, galiausiai UAB „Renaida Geo“ 2020 m. gruodžio 23 d. parengto M 1:500 žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, esanti žemės sklypo išdėstymo schema ar geodezininko – matininko J. A. 2018 m. balandžio 30 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas M 1:1000, UAB „Geoera“ 2015 m. lapkričio 12 d. parengtas žemės sklypo planas servituto nustatymui M 1:1000, UAB „UGNIUS ir architektai“ rengto statinio statybos projekto sklypo planas M 1:500, gyvenamųjų namų, esančių sklype (duomenys neskelbtini) vizualizacjos – kuriuose pažymėta kelias (D2 pagal UAB „UGNIUS ir architektai“ projektą), skiriantis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateko į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas.

61.       Byloje iš pateiktų dokumentų matyti, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 0201-7508 ir 2001 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 19/3704 buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą bendraturčiams G. P., J. A. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas 0,0365 ha kelio servitutas patekimui į ieškovės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-1662 buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, o 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1679 patvirtintas sklypo detalusis planas, padalinant sklypą į tris sklypus, kelio servitutas buvo numatytas sklype dabar nuosavybės teise priklausančiame atsakovei UAB „Truktransa“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-1083 buvo patvirtintas detalusis planas prie pastatų ir įrenginių (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta nei tikslaus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto teritorijos detaliojo plano, nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plano su atliktais kadastriniais matavimais ir įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastro registre. Kaip matyti iš V. Z. IĮ rengto brėžinio detaliajam planui, bei G. B. IĮ parengto detaliojo plano, sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiria žvyruotas kelias, kuriuo galimai naudojosi ieškovė patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. Būtent, ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog kelio, skiriančio sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tęsinyje žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su kitais sklypais, numatymas teritorijos detaliajame plane, kuriuo ieškovė galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, buvo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 8SK-456-(14.8.100) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-7508 nustatytą 0,0365 ha kelio servitutą patekimui į ieškovės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors teismas sprendime, remdamasis Kauno miesto atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, konstatavo, kad pravažiavimas į sklypą žymėjimai Ž (žvyro danga) ir A (asfalto danga)), vedantis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose, tačiau nieko nepasisakė dėl pravažiavimo (kelio) dalies, kuri galimai yra įtraukta į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, UAB „Toposfera“ 2021 m. liepos 23 d. plane M 1:1000 dėl servituto nustatymo pažymėta S3 ir apibrėžta taškais 1-2-3-32. Iš byloje pateiktų viešai portale regia.lt skelbiamų duomenų kopijų, akivaizdžiai matyti, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos skiriasi tiek nuo aukščiau nurodytų teritorijų planavimo dokumentų, tiek viešai portaluose www.google.com/maps, www.geoportal.lt/map skelbiamų ortofoto (2021-2023 m.) duomenų.

62.       Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir tinkamai nevertino įrodymų dėl sklypų suformavimo, ar tikrai yra būtinybė ieškovei nustatyti servitutą per sklypą (duomenys neskelbtini) pagal alternatyvųjį reikalavimą. Sprendime teismas tik deklaratyviai teigė, jog servituto nustatymas pagal šį reikalavimą labiausiai atitiktų ieškovės ir atsakovių UAB „Truktransa“ ir I. G. interesus, nors L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvadoje aiškiai nurodyta, kad tikslingiausia nustatyti servitutą įvažiavimui į sklypą (duomenys neskelbtini) per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

63.       Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais, kad I. G. sklype servitutas sudarytų beveik 33 procentus viso sklypo dydžio, o atsakovė neturėtų galimybės įgyvendinti savo planų – pastatyti du vienbučius namus jai priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pirmiausia pažymėtina, jog servitutas būtų nustatomas sklypui (duomenys neskelbtini), o ne I. G. daliai žemės sklype, ir tai sudarytų tik 3,76 procentus viso sklypo ploto. Antra, pagal UAB „UGNIUS ir architektai“ parengto projekto, esančiuose brėžiniuose (situacijos schemoje M 1:1000, sklypo planas M 1:500, suvestinio inžinerinių tinklų sklypo planas M 1:500), byloje pateiktas fotonuotraukas, vizualizacijas, matyti, jog sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiria pravažiavimas (UAB „TopoEra“ 2021 m. liepos 23 d., 2022 m. birželio 20 d. parengtuose planuose servituto nustatymui M 1:1000 (Nr. 2), UAB „Toposfera“ 2022 m. gruodžio 17 d. parengtame plane (schemoje) servituto nustatymui M 1:500 teritorija apribota taškais, kurių koordinatės X = 6089336.06 / Y = 488900.16, X = 6089336.55 / Y = 488900.14, X = 6089336.58 / Y = 488900.77), kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog statyboms nebūtų kliūčių, o servituto nustatymas sklype (duomenys neskelbtini) galimai yra nebūtinas, jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad kelias, skiriantis sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „Toposfera“ 2022 m. gruodžio 17 d. planas (schema) servituto nustatymui M 1:500), sklypui (duomenys neskelbtini) plane yra priskirtas nepagrįstai.  

64.       Byloje nėra tirtos aplinkybės, kieno lėšomis bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su servituto nustatymu (kelio įrengimo, tvoros griovimo, teritorijos sutvarkymo, kt.) per atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklypą, naudojimosi atsakovei priklausančiu turtu (asfaltuota aikštele), ką nuosekliai bylos metu ir apeliaciniame skunde tvirtino atsakovė UAB „Truktransa“ ir todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti UAB „Truktransa“ priteistinos kompensacijos dydžio. Jei tokių įrodymų šalys neteikė, teismas turėjo pasiūlyti šalims juos pateikti.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu sudarė tokią faktinę situaciją, kai nustatant servitutą per atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklypą, net ir sumokant vienkartinę 14 000 Eur kompensaciją, kuri teismo vertinta kaip pakankama, nenustatant ir nevertinant aplinkybių dėl kelio dalies, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus skiria žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimo priskyrimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), prieštarautų ieškovės ir atsakovės UAB „Truktransa“ interesų pusiausvyros, teisinio apibrėžtumo principams. Neišsprendus ginčo dėl servituto nustatymo, nėra galimybės įvertinti ieškovės mokėtiną kompensacijos dydį atsakovei UAB „Truktransa“ ar I. G.. Pažymėtina, kad servituto nustatymui turi būti nustatytas būtinumas, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nepažeidžiant imperatyvių išsaugoti teisės normų nustatančių teritorijos pobūdžio vertybinių savybių išsaugojimui nustatytų reikalavimų ir trečiųjų asmenų įstatymo saugomų interesų. Taigi, teismas ginčą išsprendė neatskleisdamas bylos esmės. 

Dėl procesinės bylos baigties, naujų įrodymų priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės UAB „Truktransa“ apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų bylos aplinkybių masto, pašalinti nurodytų aplinkybių nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

67.       Atsakovė UAB „Truktransa“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

68.       Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                              Žibutė Budžienė 

 

        Diana Labokaitė

 

                Rūta Palubinskaitė