Administracinė byla Nr. eA-947-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02289-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.3; 29.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KMT“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas UAB „KMT“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) ; 2) priteisti 2 558,25 Eur atlyginti bylinėjimosi išlaidoms. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.       UAB „KMT“ 2019 m. gegužės 22 d. gavo 2019 m. gegužės 22 d. Agentūros lydraštį, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo projekto „Specialiosios paskirties transporto priemonių serviso paslaugų plėtra“ (projekto kodas 03.3.1-LVPA-K-803-01-0083) (toliau – ir Projektas). Minėtu lydraščiu pareiškėjui buvo pateiktas Sprendimas. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, tariamai pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), 457–459 punktų (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 13 d.) ir 460.8 punkto (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 27 d.) nuostatas, dėl ko pareiškėjui taikytina 25 proc. korekcija nuo Projekto sutarties vertės, t. y. 909 708,44 Eur dalis pripažinta netinkama finansuoti ir pareiškėjo reikalaujama grąžinti 322 965,23 Eur sumą.

1.2.       Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbė kvietimą dalyvauti pirkime „Specialiosios paskirties transporto priemonių serviso paslaugų plėtra“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo iš dalies finansuojamas Projekto lėšomis. 2016 m. gegužės 25 d. su Pirkimo laimėtoju buvo sudaryta sutartis Nr. 20160525-1 (toliau – ir Sutartis). Po Sutarties pasirašymo pareiškėjui pastebėjus techninio projekto, pagal kurį buvo vykdomi darbai pagal Sutartį, ydingumus, Bendrovės iniciatyva buvo atlikti techninio projekto neesminiai pakeitimai. Bendrovė apie planuojamus atlikti techninio projekto neesminius pakeitimus informavo Agentūrą. Agentūra 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) ir 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. R4-4616(15.3.5-4) pritarė Pareiškėjo pateiktiems techninio projekto pakeitimams. Gavus visus reikiamus pritarimus, Sutarties vykdymas buvo užbaigtas, Projektas buvo visiškai įgyvendintas. Pareiškėjas 2018 m. spalio mėnesį gavo Agentūros pranešimą, kuriuo pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir VK) pastebėjimai dėl atlikto Pirkimo. Pranešime nurodoma, kad VK kelia abejones neva pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, tariamai nesilaikė Taisyklių 457–459, 460.8 punktų reikalavimų, kadangi: 1) kvietime dalyvauti Pirkime nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos medžiagos, taip neužtikrindamas vienodo požiūrio ir skaidrumo principų (tariamas Taisyklių 457–459 p. pažeidimas); 2) Sutarties įgyvendinimo metu, nesilaikydamas Sutarties 13.1 punkto reikalavimų, pakeitė esmines Sutarties sąlygas ir dėl to atsirado Taisyklių 460.8.1–460.8.3 punktuose numatytos aplinkybės (tariamas Taisyklių 460.8 p. pažeidimas). Kaip minėta, 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėjui įteiktas Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas visgi padarė visus pažeidimus, dėl kurių padarymo abejones kėlė VK, nors Agentūra 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo projektu dar vertino pareiškėją nepadariusį jokių pažeidimų. Sprendimas ir jo buvęs projektas skiriasi tik komentaruose pateikiamais tų pačių aplinkybių vertinimais. Tai, kad Agentūra per 10 dienų radikaliai pakeitė savo poziciją, parodo galimą VK suinteresuotumą Agentūros galutiniu sprendimu, t. y. galimą VK įtaką ar spaudimą atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą.

1.3.       Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas minėtus Taisyklių reikalavimus pažeidė dėl to, kad tariamai kvietime dalyvauti Pirkime nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos, o būtent svetainėje www.esinvesticijos.lt nurodė tik Pirkimo objektą ir kontaktinius duomenis, kuriais reikia kreiptis norint gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą informaciją (techninį projektą ir kt.). Pareiškėjas tariamai neužtikrino visiems galimiems tiekėjams vienodų sąlygų gauti informaciją. Tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta. Svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbtas Pirkimo skelbimas atitinka visus Taisyklių reikalavimus, jame nurodyti visi Taisyklėse nustatyti būtini duomenys. Taisyklių nuostatos nedraudžia pareiškėjui nurodyti, kad papildoma informacija ir detalios Pirkimo sąlygos (techninis projektas) potencialiems tiekėjams teikiami el. paštu, pagal jų prašymą. Techninio projekto ir kitų papildomų Pirkimo sąlygų paskelbimas svetainėje www.esinvesticijos.lt būtų techniškai komplikuotas dėl itin didelės dokumentų apimties, o tokių duomenų pateikimas ne svetainėje www.esinvesticijos.lt, bet potencialiam tiekėjui asmeniškai el. paštu niekaip neapriboja tiekėjų dalyvavimo Pirkime ir (ar) lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio principų. Atsakovas Sprendimo 6.2 punkte pats pripažino svetainės www.esinvesticijos.lt techninį ribotumą. Susipažinę su svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbtais Pirkimo duomenimis, potencialūs tiekėjai kreipėsi į pareiškėją el. paštu dėl Pirkimu perkamo objekto techninės specifikacijos pateikimo ir kiekvienu atveju tiekėjams buvo pateikta visa jų pageidaujama informacija, tokiu būdu užtikrinant visų Taisyklėse įtvirtintų pirkimo principų tinkamą įgyvendinimą. Svetainėje www.esinvesticijos.lt buvo paskelbta pakankamai duomenų tam, kad susidomėję potencialūs tiekėjai turėtų galimybę kreiptis dėl susipažinimo su papildoma pageidaujama Pirkimo medžiaga. Visiems pasikreipusiems potencialiems tiekėjams buvo pateikta vienoda medžiaga, t. y. vienodo požiūrio ar skaidrumo principai nebuvo pažeisti, nei vienam potencialiam tiekėjui nebuvo suteiktas pranašumas prieš konkurentus. Svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbto Pirkimo skelbimo turinys buvo suderintas su Agentūra. Skelbimas svetainėje www.esinvesticijos.lt buvo paskelbtas tik gavus Agentūros pritarimą dėl skelbimo turinio.

1.4.       Nesutiktina su Sprendimo 6.2 punkte nurodoma išvada, kad pareiškėjas turėjo skelbimo tekste teikti nuorodą, kurioje potencialūs teikėjai galėtų gauti papildomą informaciją apie Pirkimą. Tokio reikalavimo nenustato jokie teisės aktai. Pirkimo skelbimo turinys buvo suderintas su Agentūra. Atsakovas niekada nereiškė pareiškėjui jokių pastabų dėl skelbimo turinio, nenurodė skelbimo tekste papildomai nurodyti kokią nors nuorodą papildomiems dokumentams atsisiųsti. Svetainės www.esinvesticijos.lt techninis ribotumas, kurį pripažįsta pats atsakovas, nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir tai negali būti motyvas pareiškėją laikyti pažeidusiu kokius nors teisės aktų reikalavimus, juo labiau pareiškėjui taikyti atsakomybę. Pirminiame sprendimo projekte pats atsakovas šią situaciją vertino visiškai priešingai.

1.5.       Nesutiktina ir su Sprendimo 6.3 punkte nurodoma išvada, kad pareiškėjas, paklausimą pateikusiems potencialiems tiekėjams atsakęs per nevienodą laiką, iškreipė pasiūlymams pateikti planuojamą laiką ir konkurenciją, pažeidė šių tiekėjų teises bei lygiateisiškumo principą, suteikė tam tikriems tiekėjams pranašumą prieš kitus. Reikalavimo visiems tiekėjams atsakyti per vienodą minučių ar valandų skaičių nenustato jokie teisės aktai. Patys tiekėjai į pareiškėją dėl informacijos pateikimo kreipdavosi nevienodu laiku, skirtingomis dienomis, todėl tiekėjų lygiateisiškumo ar nediskriminavimo principų laikymąsi vertinti šiuo aspektu yra neprotinga ir nelogiška. Pareiškėjas nebuvo suinteresuotas teikti kuriems nors tiekėjams pirmenybę ir atsakymus pateikdavo nedelsiant po to, kai tik pastebėdavo gautą paklausimą. Tai, kad penkiems tiekėjams iš devyniolikos Pirkimo dokumentai nebuvo pateikti tą pačią dieną, kai buvo gauti šių tiekėjų prašymai, niekaip nesuponavo lygiateisiškumo, nediskriminavo bei skaidrumo principų pažeidimo bei neužkirto kelio šiems tiekėjams pateikti pasiūlymus Pirkime. Pareiškėjo atsakymų potencialiam teikėjui pateikimo laikas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos potencialaus teikėjo sprendimui teikti pasiūlymą Pirkime. Tai neginčijamai patvirtina tiekėjų paklausimų pateikimo, pareiškėjo atsakymų pateikimo ir tiekėjų pasiūlymų pateikimo chronologinė analizė. Nurodyti argumentai paneigia Sprendimo 6.4 punkte nurodytą nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė kokius nors Taisyklių reikalavimus ir (ar) tokie tariami pažeidimai suteikė tam tikriems tiekėjams konkurencinį pranašumą, nulėmė nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principų pažeidimus.

1.6.       Nepagrįsta Sprendimo 6.5 punkte padaryta išvada, kad iš Agentūrai pateiktų dokumentų apskritai negalima vertinti, ar tikrai į Bendrovę kreipėsi tik devyniolika tiekėjų ir ar tikrai jiems visiems buvo pateikta prašoma papildoma Pirkimo dokumentacija. Bendrovė pateikė visą informaciją apie Pirkimo metu paklausimus pateikusius tiekėjus, pateikė visus tiekėjams pateiktus atsakymus. Pati Agentūra su pareiškėjo pozicija dėl pažeidimų nepadarymo sutiko sprendimo projekte. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą ir skelbdamas Pirkimo skelbimą svetainėje www.esinvesticijos.lt, jokių pažeidimų nepadarė, jokių viešųjų pirkimų principų nepažeidė, todėl Sprendimu pareiškėjas visiškai nepagrįstai pripažintas padaręs Taisyklių 457–459 punktų pažeidimus.

1.7.       Sprendime nurodyta, kad, įgyvendinant su Pirkimo laimėtoju sudarytą Sutartį, tariamai buvo padaryti esminiai Sutarties sąlygų pakeitimai. Su tokiais Agentūros teiginiais negalima sutikti. Projekto vykdymo eigoje padarytos techninės korekcijos negali būti laikomos esminiais Sutarties sąlygų pakeitimais. Projekto vykdymo eigoje padaryti pakeitimai nebuvo esminiai. Visi atlikti pakeitimai buvo tinkamai Taisyklių nustatyta tvarka suderinti su Agentūra. Dėl atliktų neesminių techninio projekto pakeitimų neatsirado nei viena iš Taisyklių 460.8 punkte nustatytų aplinkybių. 

1.8.       Įgyvendinus Projektą finansuojamos sumos sumažinimas beveik milijono eurų suma (Sprendimu nuspręsta 924 999,99 Eur sumą pripažinti netinkama finansuoti, iš kurių 322 965,23 Eur yra grąžintina suma), ypač įvertinant tai, jog visi pakeitimai buvo suderinti su Agentūra, yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas. Sprendimas šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, verslo lūkesčius. Sprendimo įgyvendinimas sukeltų pareiškėjui didelius nuostolius, galbūt apskritai sužlugdytų tiek įgyvendintą Projektą, tiek visą Bendrovės veiklą. Sprendime pripažįstama, kad dėl techninio projekto pakeitimo galutinė Sutarties kaina nepasikeitė, t. y. atlikti pakeitimai jokios finansinės įtakos nei Pirkimą laimėjusiam rangovui, nei pareiškėjui, nei Agentūrai, nei Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžetams neturėjo. Todėl Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, privalėjo priimti sprendimą, kuriuo pažeidimas nėra nustatomas ir pareiškėjui jokia sankcija nėra skiriama. Sprendimu šiurkščiai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas bei Pareiškėjo teisėti ir pagrįsti interesai.

2.       Atsakovas Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.       Agentūra Sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes. Tai, kad pažeidimo tyrimo metu Agentūra, veikdama skaidriai ir bendradarbiaudama, vertino duomenis, kurie buvo svarbūs patvirtinant arba paneigiant aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui, visiškai negali sumenkinti ar paneigti Sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo ir patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti Projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

2.2.       Pareiškėjas, nesilaikydamas kvietimo dalyvauti Pirkime paskelbimo tvarkos, pažeidė Taisyklių 457 punkte numatytus nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principus, potencialiems tiekėjams nesudarydamas vienodų sąlygų gauti informaciją, reikalingą pasiūlymams parengti, nes: i) pareiškėjas pažeidė nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principus, pavyzdžiui, pateikdamas konkurso sąlygas per 5 min. (UAB „Autokausta” atveju), suteikė konkurencinį pranašumą šiam tiekėjui prieš kitus tiekėjus, kuriems konkurso sąlygos buvo pateiktos per dvi paras (UAB „Virtualūs namai” pasiūlymo iš viso nepateikė); 2) pareiškėjui nebuvo jokių apribojimų visą kvietimui dalyvauti Pirkime reikalingą informaciją paskelbti www.esinvesticiios.lt svetainėje (įkeltame kvietimo dalyvauti Pirkime dokumente galėjo būti nuoroda, kuri būtų visiems viešai prieinama); 3) iš Projekto dokumentacijos nėra aišku, ar iš tiesų buvo tik devyniolika tiekėjų; 4) kvietime dalyvauti Pirkime visos informacijos nepaskelbimas www.esinvesticijos.lt svetainėje jau yra atgrasanti priemonė, nes potencialūs tiekėjai turi atlikti papildomus veiksmus (kreiptis į pareiškėją) ir laukti atsakymo, kuris, kaip matyti iš turimų duomenų, gali užtrukti ir iki dviejų parų; 5) Taisyklių 459 punkte aiškiai numatyta, kas turi būti nurodyta kvietime dalyvauti Pirkime, ir pareiškėjas, nesilaikydamas šių reikalavimų, pažeidė Taisyklių 457–459 punktų reikalavimus.

2.3.       Įvykdyti Sutarties pakeitimai neatitinka Sutarties 13.1 punkto, kadangi darbai buvo keičiami ne dėl nenumatytų aplinkybių, be to, buvo nustatyta, jog pakeisti darbai (pvz., šildymo sistemos keitimas) nebuvo būtini ir pareiškėjas, elgdamasis protingai ir atsakingai, galėjo juos numatyti iki Sutarties sudarymo. Buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas atliko esminius Sutarties keitimus, nes keitė Pirkimo objektą ir tai atliko ne dėl nenumatytų aplinkybių, bet dėl pareiškėjo besikeičiančių norų, todėl buvo prieita išvados, kad jei šie pakeitimai būtų atlikti iki Pirkimo dokumentų paskelbimo, Pirkime galėjo dalyvauti ir kiti tiekėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 460.8 punkto nuostatas.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

3.1.       Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato audito institucijai pareigos, be audito metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ir informacijos perdavimo atitinkamoms institucijoms, imtis tolesnių veiksmų dėl jos pačios audito metu audituojamiesiems subjektams teiktų rekomendacijų įgyvendinimo. Priešingai, pradėti tyrimus (kaip galimus veiksmus) dėl įtariamų pažeidimų ir audito metu nustatytų neatitikimų ir juos atlikti teisės aktais yra įpareigotos ir kompetentingos tik įgyvendinančios institucijos. Tad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl galimos VK įtakos ar spaudimo atsakovui priimant Sprendimą dėl pažeidimo laikytini nepagrįstais.

3.2.       Su ginčijamu Sprendimu susijusios aplinkybės ir audito institucijos vertinimas nustatyti ir išdėstyti VK 2019 m. vasario 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2019-P-80-1-1-1 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti (Kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)“.

4.       Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodė, kad Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą C(2019) 3452, kuriuo nustatytos gairės finansinių korekcijų Europos Sąjungos finansuotiems projektams už viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus taikymui („Commision decision laying down the guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – ir 2019 m. Gairės). Ginčo atveju nepasikeitė nei Sutarties esmė, nei Sutarties vertė, todėl, vadovaujantis 2019 m. Gairėmis, pareiškėjo atžvilgiu jokios finansinės korekcijos apskritai negali būti taikomos. Net ir tuo atveju, jei teismas motyvuotu procesiniu sprendimu šioje administracinėje byloje konstatuotų, jog pareiškėjas pažeidė Pirkimo sąlygas ar netgi padarė esminius Sutarties pakeitimus ar konstatuotų pasikeitusią Sutarties vertę (nors tokio pobūdžio nukrypimai ir pažeidimai nepadaryti), tai net ir tokiu atveju teismas turėtų pagrindą panaikinti Agentūros Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, nes tokia korekcija neatitinka 2019 m. Gairių.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą tenkino – panaikino Agentūros Sprendimą; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 118,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kvietime dalyvauti Pirkime buvo nurodyta, jog perkami specialiosios paskirties transporto priemonių serviso pastato statybos darbai, tiekėjams dėl konkurso sąlygų ir pasiūlymo formos pasiūlyta kreiptis nurodytu elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, toks paskelbtos informacijos turinys akivaizdžiai nėra pakankamas tiekėjams pasiūlymui parengti. Norint gauti pasiūlymui rengti būtiną informaciją galimi tiekėjai turėjo kreiptis nurodytu elektroniniu paštu. Taigi toks kvietimo dalyvauti Pirkime paskelbimo būdas neatitiko Taisyklių 459 punkto reikalavimų. Be to, atsakovas teisingai nurodė, kad tai buvo potencialius tiekėjus atgrasantis paskelbimo būdas, nes reikėjo atlikti papildomus veiksmus – kreiptis į pareiškėją. Pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti tokį Pirkimo dokumentų išviešinimo būdą, nes nei pažeidimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kodėl negalėjo dokumentų paskelbti savo interneto svetainėje. Komisijos Aiškinamajame komunikate dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, (toliau – ir Komunikatas) nurodoma, kad skelbime reikia pateikti tiek informacijos, kiek jos reikėtų kitos valstybės narės įmonei, kad ji galėtų priimti sprendimą – išreikšti susidomėjimą sutartimi ar ne. Pabrėžtina, kad į elektroninius laiškus kartais buvo atakyta pažeidžiant eiliškumą. Nors pareiškėjas teigia, kad ėmėsi visų priemonių, jog atsakymai būtų pateikti kuo anksčiau ir pagal eilę, tačiau tai tik rodo, kad buvo pasirinktas skelbimo būdas, kurį taikant savaime sunku užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi.

7.       Teismas šiuo aspektu nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas ir ar sankcija yra paskirta pagrįstai ir yra proporcinga. Visų pirma, teisės pažeidimui apskritai yra būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas bei subjektyvioji pusė. Visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

8.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas skelbimo būdą derino su atsakovu. Atsakovas to neneigia, teismo posėdžio metu jo atstovas patvirtino šią aplinkybę. Taigi Bendrovė buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekė elgtis teisėtai. Ji neturėjo pagrindo abejoti Agentūros sutikimu dėl skelbimo tinkamumo. Agentūra, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl išreiškusi sutikimą dėl skelbimo tinkamumo sukėlė ir aiškų, nedviprasmišką lūkestį, kad pareiškėjas tokiu būdu elgsis teisėtai. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad vien tik pats projekto vykdytojas visais atvejais atsako už pirkimų pažeidimus. Agentūrai, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 9 d.), 9.3.5 punktą pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka. Taigi Agentūra, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sukelia teisines pasekmes. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo elgesyje nėra kaltės, todėl nėra ir pagrindo taikyti sankciją. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams. Todėl tesimas sprendė, kad pareiškėjui sankcija dėl netinkamo Pirkimo skelbimo paskirta nepagrįstai.

9.       Teismas taip pat konstatavo, kad Agentūra nepagrindė konkrečiais faktais ir teisės normomis išvados, jog padaryti pakeitimai buvo esminiai ir negalėjo būti atlikti. Todėl Agentūra padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą pakeitęs Sutartį (techninį projektą). Teismas, nustatė, kad Agentūra aiškiai ir nedviprasmiškai pritarė techninio projekto pakeitimams prieš tai aktyviai aiškinusis aplinkybes ir pasitelkusi ekspertus. Todėl vertintina, kad pareiškėjas, žinodamas apie tai, kad pakeitimai nuodugniai vertinami, gavęs Agentūros pritarimą jiems, galėjo pagrįstai tikėtis, kad elgiasi teisėtai. Taigi Bendrovė buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga siekdama elgtis teisėtai. Dėl to jos elgesyje nėra kaltės. Vien dėl šios aplinkybės nebūtų pagrindo taikyti jai sankcijos.

10.       Teismas pripažino, kad tiek pagal Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas Gaires dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir 2013 m. Gairės), tiek pagal 2019 m. Gaires Agentūra negalėjo taikyti korekcijos, jeigu iš esmės nebuvo pakeisti Sutarties elementai, t. y. Sutarties pakeitimai nebuvo esminiai. Tai, kad Sutarties pakeitimai nebuvo esminiai, jau pasisakyta šiame teismo sprendime.

11.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.2, 8.19 punktų nuostatomis, įvertinęs, kad pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, o pareiškėjo skundas tenkintinas, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas, o tai reiškia, kad išlaidų dalies, kurią sudaro mokėtinas PVM, jis nepatyrė, nes turi teisę į PVM atskaitą, nusprendė priteisti pareiškėjui iš viso 2 118,43 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

12.       Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, konstatuojant, jog pareiškėjas vykdydamas Pirkimą, paskelbęs kvietimą dalyvauti Pirkime, nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos, taip neužtikrindamas vienodo požiūrio ir skaidrumo principų ir dėl tokio pažeidimo turi būti taikoma 5 proc. dydžio finansinė korekcija. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1.       Nepritartina teismo išvadai, kad pareiškėjui sankcija dėl netinkamo skelbimo paskirta nepagrįstai, nenustačius teisės pažeidimo subjektyviojo elemento – kaltės – ir Agentūrai pareiškėjui sukėlus pagrįstus lūkesčius, kad jo skelbimas buvo tinkamas. Teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikęs ginčui aktualias teisės normas.

12.2.       Dėl pareiškėjo netinkamai atlikto Pirkimo (padarytų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų) Bendrovei neteisėtai išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento. Tai, kad Agentūra, atlikdama pareiškėjo vykdomų pirkimų išankstinę ir (arba) paskesnę priežiūrą, neužfiksavo teisės aktų pažeidimo, neturi lemti situacijos, jog pareiškėjas dėl to turi išvengti atsakomybės dėl padarytų pirkimų pažeidimų, t. y. grąžinti neteisėtai gautas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo Projekto lėšas. Agentūrai nenumatyta funkcija tvirtinti ar aprobuoti pareiškėjo priimamus sprendimus taip, kad po tokio tvirtinimo ar aprobavimo savaime būtų pašalinta pareiškėjo atsakomybė. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-526-624/2018).

12.3.       Šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019, kurioje konstatuota, kad, atsižvelgiant į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pažeidimo apibrėžimą, 98 straipsnyje numatytą finansinių koregavimų mechanizmą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, darytina išvada, kad valstybei pareiga atlikti finansinį koregavimą kyla visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui, nepriklausomai nuo to, su kokio ūkio subjekto veiksmais susijęs teisės aktų pažeidimas, o nustatant finansinio koregavimo dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinį poveikį. Projekto vykdytojo kaltė pagal aptartą teisinį reglamentavimą negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos. Taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą. Pažeidimo sąvoka yra apibrėžta kone identiškai tiek minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje cituojamame Reglamente Nr. 1083/2006, tiek 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013). Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto pažeidimą, pareiškėjo kaltė negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos pareiškėjui išmokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą. 

12.4.       Skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti pakeičiamas, pareiškėjui pritaikant 5 proc. finansinę korekciją arba panaikinant Agentūros Sprendimą dėl kvietimo dalyvauti Pirkime tvarkos nesilaikymo nenustačius pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, ar toks pažeidimas nebuvo formalus (grindžiant, jog pareiškėjas nors ir nesilaikė Taisyklių reikalavimų, tačiau laikėsi daugumos Komunikato reikalavimų ir taip nepažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principų – tarp jų lygiateisiškumo ir skaidrumo), dėl to už kurį neturi būti taikomos finansinės korekcijos, ar atvirkščiai – buvo pažeisti principai.

12.5.       Neginčijami teismo argumentai dėl Sutarties pakeitimo neesminio pobūdžio. Tačiau nepritartina skundžiamo teismo sprendimo 10.7 punkte nurodytam argumentui, jog sankcija už Sutarties pakeitimą netaikytina ir dėl to, kad nebuvo subjektyviojo šio pažeidimo elemento, t. y kaltės, kadangi, kaip minėta, kaltė nėra būtina pažeidimui konstatuoti ir sankcijai taikyti. Neginčijama ir teismo sprendimo (skundžiamo teismo sprendimo 11 p.) dalis dėl gairių taikymo. Visgi teismo sprendimas turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą, konstatuojant, jog pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, paskelbęs kvietimą dalyvauti Pirkime, nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos, taip neužtikrindamas vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymosi ir dėl tokio pažeidimo turi būti taikoma 5 proc. dydžio finansinė korekcija.

13.                      Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

13.1.                      Atsakovas, ginčydamas teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau neprašo palikti galioti ir pareiškėjo apskųsto Sprendimo dėl 25 proc. finansinės sankcijos skyrimo už pažeidimus vykdant Projektą. Vietoje to, atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų taikoma jau 5 kartus mažesnė – 5 proc. dydžio finansinė korekcija. Todėl Agentūros reikalavimas išeina iš ABTĮ įtvirtintų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir neturėtų būti teismo tenkinamas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nagrinėtas klausimas tik dėl Sprendimu pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos paskyrimo teisėtumo, klausimas dėl galimybės finansinę korekciją sumažinti ir paskirti 5 proc. korekciją nebuvo keliamas ir nebuvo teismo nagrinėjamas. Šiuo atveju apeliantui faktiškai sutinkant dėl Sprendimu paskirtos finansinės korekcijos nepagrįstumo, o teismui neturint teisės nagrinėti klausimo dėl kitokios finansinės korekcijos paskyrimo, teismas turi teisę ir pagrindą apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.2.                      Teismas neturi teisės priimti sprendimo, kuriuo keičiama pareiškėjui paskirta finansinė korekcija (keičiamas Sprendimas dėl finansinės korekcijos paskyrimo). Kompetenciją priimti sprendimus dėl finansinių korekcijų paskyrimo teisės aktai nustato būtent atsakovui, o teismas turi teisę tik patikrinti Agentūros priimtų sprendimų teisėtumą, tačiau ne tokius sprendimus keisti ar priimti savarankiškus Agentūros kompetencijai priskirtus sprendimus. Akivaizdu, kad Agentūros apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas pakeisti Sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl kitokios finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui nėra teismo kompetencijai įstatymo priskirtas klausimas, todėl apeliacinis skundas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme.

13.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad analizuotuose veiksmuose, kuriuos Agentūra vertino kaip pažeidimus, nėra pareiškėjo kaltės, dėl to, nesant visų pažeidimo elementų, pareiškėjui negali būti taikomos sankcijos (finansinė korekcija). Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad kaltė (jos nebuvimas) ir (ar) paties Agentūros pritarimai pareiškėjo veiksmams neturi jokios įtakos pažeidimo konstatavimui ar finansinės korekcijos skyrimui, taip pat nepagrįstai teigia, kad tokį aiškinimą formuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Susipažinus su atsakovo apeliaciniame skunde cituojamomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis akivaizdžiai matyti, kad savo poziciją atsakovas grindžia teismo išaiškinimais bylose, kurių nagrinėjimo dalykas ir (ar) pagrindinės faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo ginčo, o tai eliminuoja galimybę kitose bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus taikyti kaip teisminį precedentą šioje byloje.

13.4.                      2019 m. Gairių priedo 2.3 punkte (lentelės 23 eilutė) nurodomos Europos Komisijos rekomenduojamos taikytinos korekcijos už pirkimo sutarties, pirkimo objekto specifikacijos pakeitimus, lyginant su skelbime pateiktais duomenimis. Pagal 2019 m. Gaires tokių pažeidimų atvejais galėtų būti taikomos 25 proc. pirkimo sutarties vertės korekcijos. Tačiau tuo pačiu 2019 m. Gairėse aiškiai nurodoma, kad pakeitimai, dėl kurių iš esmės nesikeičia bendra sutarties esmė, arba pakeitimai, dėl kurių pirkimo sutarties vertė nepakito daugiau kaip 10 proc. vykdant prekių pirkimą ir 15 proc. vykdant darbų pirkimą, negali būti laikomi pažeidimu ir jiems negali būti taikomos jokios finansinės korekcijos. Pirkimo atveju pakeisdamas techninį projektą pareiškėjas apskritai nepakeitė Sutarties sąlygų, nepakeitė Pirkimo objekto, nepakeitė darbų kainos, t. y. ginčo atveju nesikeitė nei Sutarties esmė, nei Sutarties vertė, todėl, vadovaujantis 2019 m. Gairėmis, pareiškėjo atžvilgiu jokios finansinės korekcijos apskritai negali būti taikomos. Net jei teismas šioje byloje konstatuotų pareiškėją pažeidus Pirkimo sąlygas, padarius esminius Sutarties pakeitimus ar konstatuotų pasikeitusią Sutarties vertę, net ir tokiu atveju teismas turėtų pagrindą panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatyta 25 proc. finansinė korekcija – tokia korekcija neatitinka Gairių.

13.5.                      Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo elgesyje nėra kaltės, taigi nėra ir pagrindo taikyti sankciją. Teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad šio ginčo atveju pareiškėjas skelbimo būdą derino su atsakovu. Todėl pareiškėjui susiformavo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog iš jo nebus reikalaujama grąžinti Projekto metu gautų lėšų, juo labiau, praėjus beveik trims metams nuo Projekto vykdymo. Sprendimu šiurkščiai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas bei pareiškėjo teisėti ir pagrįsti interesai. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi visų reikiamų priemonių tam, kad Projektą vykdytų teisėtai, visus savo veiksmus suderino su Agentūra, gavo Agentūros pritarimus visais ginčo klausimais, todėl pareiškėjo atžvilgiu jokios sankcijos negali būti taikomos net ir tuo atveju, jei teismas retrospektyviai nustatytų tam tikrus procedūrinio pobūdžio pažeidimus. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros Sprendimo pripažinti projekto išlaidas netinkamomis finansuoti bei jas susigrąžinti teisėtumo ir pagrįstumo.

15.                      Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16.                      Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Sprendimo dalies, kad pareiškėjas padarė pažeidimus vykdant sutartį, nurodė, kad sutarties sąlygas galima keisti, jeigu jos nėra esminės. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų taip pat seka, kad pakeitimai nebuvo esminiai. Papildomai teismas pažymėjo, kad nebuvo ir negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžetui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Agentūra neginčija teismo argumentų dėl pirkimo sutarties vykdymo pakeitimo neesminio pobūdžio.

17.                      Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Sprendimo dalies, kad įmonė padarė pažeidimą skelbiant apie pirkimą, nurodė, kad pareiškėjui sankcija dėl netinkamo skelbimo paskirta nepagrįstai. Teismas vertino, kad paskelbtos informacijos apie pirkimą turinys nėra pakankamas, paskelbimo būdas neatitiko Taisyklių 459 punkto reikalavimų. Taip pat teismas vertino, kad dėl šio pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės, taigi nėra ir pagrindo taikyti sankciją. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad pareiškėjas skelbimo būdą derino su atsakovu, įmonė buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekė elgtis teisėtai, ji neturėjo pagrindo abejoti Agentūros sutikimu dėl skelbimo tinkamumo. Apeliantas su teismo išvadomis, kad nebuvo pakankamo subjektyvaus pažeidimo elemento (kaltės) korekcijai taikyti, nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės nebuvimo padarytos nesurinkus reikiamų šiam klausimui spręsti duomenų, nėra pagrįstos, todėl šalinamos iš teismo sprendimo motyvų.

18.                      Taip pat teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog paskelbtos informacijos apie pirkimą turinys nėra pakankamas, paskelbimo būdas formaliai neatitiko Taisyklių 459 punkto reikalavimų, yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų nekartoja. Esant formaliam Taisyklių pažeidimui spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija.

19.                      Proceso šalys remiasi skirtingomis gairėmis. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš 2019 m. Gairių 5 konstatuojamosios dalies ir 2 straipsnio nuostatų seka, jog šios Komisijos gairės taikomos po Komisijos sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Be to, 2013 m. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad šios gairės turėtų būti taikomos, kai daromos finansinės pataisos yra susijusios su pažeidimais, nustatytais po gairių priėmimo dienos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pranešimą, kuriuo informuojamas apie Agentūros pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, gavo 2018 m. spalio 31 d., Komisijos sprendimas dėl 2019 m. Gairių priimtas 2019 m. gegužės 14 d. Taigi, 2019 m. Gairės šioje byloje netaikytinos, o taikytinos 2013 m. Gairės.

20.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nors gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti visų pirma tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Sąjungos teisės nuostatas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13), 64–65 p.). Atsižvelgiant į šios bylos esmę, teismas mano, kad 2013 m. Gairės teismui yra privalomos.

21.                      2013 m. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad kai pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sąvoka apima Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teismas nurodė, kad 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, kaip pagrindinėje byloje, tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.). Taigi, šioje byloje turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai.

22.                      Teismas įvertinęs, kad pareiškėjo pirkimo dokumentacijos paprašė net 19 potencialių tiekėjų, iš kurių 4 pateikė pasiūlymus, kad ekspertinių vertinimų metu buvo konstatuota, jog darbų ir medžiagų bendra vertė neviršija UAB „Sistela“ numatytos atitinkamų darbų ir medžiagų bendros vertės, kad darbai atitinka rinkos vertę, mano, kad padaryti pažeidimai yra formalaus, vienkartinio pobūdžio, jie neapribojo konkurencijos, Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl to taikyti finansines korekcijas nėra pagrindo.

23.                      Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio motyvus pakoregavus aukščiau nurodytu būdu, naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24.                      Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2032,57 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka patyrė bylinėjimosi išlaidas, byla pakankamai sudėtinga, patirtos bylinėjimosi išlaidos protingo dydžio. Šis prašymas tenkinamas, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir duomenų, kad išlaidų dydis neracionalus, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui UAB „KMT“ iš atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2032,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Arūnas Sutkevičius

        Ričardas Piličiauskas