Baudžiamoji byla Nr. 1A-330/2010

         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                     1.1.4.2; 1.2.3.2.7; 1.2.3.2.10;        

         1.2.22.1.                                                          

 (S)

                                                                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

                Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, 

teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,  

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (2007 m. birželio 28 d. LR įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (2007 m. birželio 28 d. LR įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių.                          

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

E. S. nuteistas už tai, kad 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas nustatytos formos leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Latvijos Respublikos Liepojos mieste už 20 latų nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoletą Nr. 05152 su šešiais 5,6 mm kalibro šoviniais, kurį iki 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.20 val., laikė paslėptą Kretingos miesto Pranciškonų gimnazijos tvenkinyje, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsinešė į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą, adresu Vytauto g. 19, Kretinga, ir jį panaudojo, apie 21.30 val., šaudamas į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G. .

E. S. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. 30 min., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Vytauto g. 19, Kretingos mieste, keršydamas dėl jo sūnaus sulaikymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka ir turėdamas tikslą nužudyti bei sukeldamas pavojų kitų Operatyvaus valdymo poskyryje buvusių Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų – Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių E. L. ir R. L. gyvybei, iš neteisėtai įgyto 22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoleto Nr. 05152 tyčia vieną kartą šovė į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam I. G. tik atsitiktinumo dėka sugebėjus pasislėpti, į jį nepataikė.

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., taip pat už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymą skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veiką kvalifikavo, kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, teigia, jog iššovęs vieną kartą pro langelį į policijos komisariato budinčią dalį, niekieno nelaikomas ir netrukdomas pasišalino iš policijos komisariato, nors su savimi vis dar turėjo ginklą, kuris buvo užtaisytas ir paruoštas šaudymui, ginkle buvo dar keturi šoviniai. Anot nuteistojo, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 23 str. numatytą savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką.

E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., tvirtina, kad į policijos komisariato patalpas jis atėjo ne turėdamas tikslą nužudyti policijos pareigūnus, bet norėdamas nutraukti jau apie pusę mėnesio besitęsiančius neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš jo sūnų. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, kad jis neturėjo tikslo nužudyti policijos pareigūnų, patvirtina tai, jog su užtaisytu ginklu jis be vargo pateko į policijos komisariato patalpas ir prieš iššaudamas sutiko ne vieną policijos pareigūną, tačiau iššovė tik vieną kartą ir ne į pareigūnus, bet į duris, esančias budėtojų dalyje, kairiau pareigūnų. Anot apelianto, tokiuose jo veiksmuose galima įžvelgti Lietuvos Respublikos BK 31 str. 1 d. numatyto būtinojo reikalingumo situaciją.

Nuteistasis pažymi, kad turi nuolatinį darbą, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, šeima gyvena nuomojamame bute, jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo šeima neišgalės susimokėti už būstą ir bet kuriuo metu gali būti iš jo iškraustyta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis E. S. savo apeliaciniame skunde neneigia įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., t. y. neteisėtai disponavęs šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, taip pat nuteistasis neneigia Kretingos rajono policijos komisariato patalpose vieną kartą šovęs atsineštu ginklu pro langelį į komisariato budėtojų dalį, tačiau tvirtina, kad į budėtojų dalyje buvusius pareigūnus jis nesitaikė ir tikslo nužudyti policijos pareigūną jis neturėjo, šovė tik  norėdamas pagąsdinti bei nutraukti neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš jo sūnų, t. y. nuteistasis E. S. ginčija subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., sudėties požymius. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, t.y., kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Kaip jau minėta, nuteistasis E. S. neigia siekęs nužudyti policijos pareigūną I. G. . Nuteistasis parodė, kad įvykio dieną, jam dirbant garaže, atėjo sūnus ir pasakė, kad policijos pareigūnai negrąžino jam mobilaus ryšio telefono, sūnus papasakojo, kad pareigūnai vežė jį į mišką, prirakino prie vadinamo ,,teisybės medžio“ ir bandė išgauti prisipažinimą dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Vakare jis, išgėręs ir prisiminęs pareigūnų elgesį su sūnumi, labai susinervino ir nusprendė eiti į policijos komisariatą aiškintis. Eidamas per tiltelį, iš tvenkinio išsitraukė pistoletą ir nusinešė ginklą su savimi į komisariatą. Nuėjęs į Kretingos policijos komisariatą, ten buvusiems pareigūnams pasakė, kad nori parašyti pareiškimą dėl pareigūnų nusikalstamų veiksmų, tačiau pareigūnai jam pasiūlė ateiti pirmadienį, tarpusavyje kažką pasikalbėjo, pasijuokė, jis tai suprato, kaip pasityčiojimą iš jo, supyko, išsitraukė pistoletą, įkišo jį pro langelį ir pasakė pareigūnui, kad nepultų, nes šaus. Pareigūnas su kėde atsitraukė atgal ir pasakė, kad nekvailiotų. Jis norėjo iššauti į viršų, kur nėra žmonių, tačiau iššovė ir pataikė į duris. Nors nuteistasis E. S. neigia turėjęs tyčią nužudyti policijos pareigūną,  tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nu­si­kal­ti­mo pada­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą, nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nukentėjusiojo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo padarymo bei kt.

Nukentėjusysis I. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 8 d. budėjo Kretingos rajono policijos komisariate, apie 20.30 val. prie langelio priėjo E. S. ir paklausė, kodėl buvo sulaikytas jo sūnus. Patikrinęs areštinėje sulaikytų asmenų sąrašą ir nustatęs, kad S. registruotas nebuvo, apie tai pasakė prie langelio buvusiam E. S. . Tai išgirdęs, E. S. susierzino, priekaištavo, kad paimtas sūnaus telefonas ir negrąžintas. Jis paklausė E. S. , ar šis nori rašyti pareiškimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, šis atsakė, kad nori, dar norėjo paklausti, ar E. S. nori rašyti pareiškimą dėl neteisėto sūnaus sulaikymo, bet nespėjo, nes E. S. staiga iš po megztinio išsitraukė ginklą, įkišo ginklą per langelį ir pasakė, kad nejudėtų, šaukė, kad nušaus. Po tokių E. S. veiksmų jis pašoko, ranka prisidengė krūtinę, širdį ir ėmė trauktis, vis ramindamas E. S. . Atsitraukęs apie porą metrų, jis šoko už nišos ir išgirdo šūvį link įėjimo į budėtojų dalį. E. S. tuo metu vėl puolė prie langelio ir nukreipė ginklą į vidų, E. L. buvo prisidengęs apverstu stalu, o R. L. buvo už užtvaros, E. S. ranką su ginklu vedžiojo nukreipęs į pareigūnus. Po kiek laiko E. S. ėmė trauktis su ginklu rankoje ir išbėgo į lauką. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis I. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą, kurioje jis sėdėjo, kai į policijos komisariatą atėjo E. S. , vietą, kur jis pasitraukė pamatęs į save pro langelį nukreiptą ginklą bei vietas, kur jis pasislėpė ir, kur pataikė iš E. S. ginklo iššauta kulka (t. 1, b. l. 48 – 55). Nukentėjusieji E. L. , R. L. , M. A. , liudytojas E. J. parodė, kad E. S. , priėjęs prie budėtojų dalies langelio, šaukė, kad darys savo teisingumą, išsitraukė ginklą ir pro langelį užtaisytą ginklą nukreipė tiesiai į I. G. , I. G. traukiantis į šoną, pasigirdo šūvis.        

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant budėtojams skirtoje patalpoje esančių durų, vedančių į pagalbines patalpas, 0,48 m atstumu nuo kairiojo krašto ir 0,70 m atstumu nuo viršaus yra 1 cm x 1,6 cm dydžio pažeidimas, ant budėtojams skirtos patalpos grindų rasta tūtelė ir kulka (t. 1, b. l. 3 – 9). Byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiųjų I. G. , E. L. , R. L. , M. A. , liudytojo E. J. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiojo I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei fotonuotraukose prie šio protokolo užfiksuotų duomenų – analizė paneigia nuteistojo E. S. teiginius apie tai, kad jo tikslas buvo tik pagąsdinti pareigūną I. G. , bet nenužudyti jį bei patvirtina, kad nuteistasis E. S. šovė ir taikėsi, būtent, į I. G. , norėdamas atimti nukentėjusiajam gyvybę. E. S. į Kretingos rajono policijos komisariatą atsinešė iš anksto paruoštą šaudyti ginklą (šaunamasis ginklas buvo užtaisytas penkiais šoviniais), pakalbėjęs su policijos pareigūnu I. G. , E. S. išsitraukė ginklą, jį nukreipė ne kur kitur, o į priešais sėdintį nukentėjusįjį I. G. ir šovė, būtent, ta kryptimi, kuria pašokęs nuo kėdės pasitraukė I. G. , t. y. taikėsi į nukentėjusįjį I. G. . E. S. iššauta kulka pataikė į priešais esančias duris ir atsitrenkė pakankamai aukštai nuo grindų, kas patvirtina, kad E. S. šaudė ir taikėsi ne bet kur, o, būtent, į žmogų - policijos pareigūną I. G. . Byloje esančių įrodymų analizė: kėsinimosi įrankis – šaunamasis ginklas, šūvio trajektorija – šauta į tą vietą, kur stovėjo I. G. , krūtinės – galvos lygyje, paties E. S. veiksmai – šovė į žmogų, leidžia daryti išvadą, kad E. S. tyčia buvo nukreipta į policijos pareigūno I. G. gyvybės atėmimą. Nusikaltimo E. S. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi šaudamas į I. G. , nuteistasis nepataikė, todėl E. S. veika teisingai kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų.

Byloje nustatyta, kad budėtojų patalpoje, kuri yra gana nedidelė - 5,50 m. – 7,40 m ilgio ir 4,35 m pločio - be I. G. buvo dar du policijos pareigūnai – E. L. ir R. L. . Šūvio trajektorija rodo, kad E. S. šovė ir kulka skriejo ta kryptimi, kur buvo kiti du pareigūnai. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. , pasikėsindamas nužudyti I. G. , panaudojo tokį būdą, kuris buvo pavojingas ne tik I. G. , bet kartu su juo toje pačioje nedidelėje patalpoje buvusių E. L. ir R. L. , gyvybėms. E. S. , nukreipdamas ginklą ir šaudamas ta kryptimi, kur sėdėjo ne tik I. G. , bet ir kiti du pareigūnai – E. L. ir R. L. , sukėlė realią grėsmę ne tik I. G. , bet ir E. L. bei R. L. gyvybėms. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai tokius E. S. veiksmus kvalifikavo kaip pasikėsinimą nužudyti I. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Teisinga yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. pasikėsino nužudyti policijos pareigūną, jam vykdant tarnybines pareigas. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 10 p. (dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens tar­ny­bos ar pi­lie­čio pa­rei­gų vyk­dy­mo), kai jis pa­da­ro­mas sie­kiant su­kliu­dy­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo tei­sė­tai veik­lai vyk­dant tarny­bos ar pi­lie­čio pa­rei­gas da­bar ar at­ei­ty­je, taip pat kerš­tau­jant už to­kią veik­lą, įvyk­dy­tą praeityje. Kaip matyti iš paties nuteistojo E. S. parodymų, į policijos komisariatą jis atėjo ir šaudė dėl to, kad policijos pareigūnai, neva, buvo sulaikę jo sūnų ir vartojo prieš jį smurtą. E. S. šovė ir pasikėsino, būtent, į policijos pareigūno, kuris vykdė savo tarnybines pareigas, gyvybę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo E. S. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p.

Nepagrįstas yra nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmai - iššovęs vieną kartą pro langelį į policijos komisariato budinčią dalį, niekieno nelaikomas ir netrukdomas pasišalino iš policijos komisariato, nors su savimi vis dar turėjo ginklą, kuris buvo užtaisytas ir paruoštas šaudymui, ginkle buvo dar keturi šoviniai - atitinka Lietuvos Respublikos BK 23 str. numatytą savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją baigti (Lietuvos Respublikos BK 23 str. 1 d.). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi ar kėsinamasi ją daryti. Baigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas nutraukti nusikalstamą veiką įmanomas, jei ta veika yra aprašyta materialia sudėtimi ir jei tarp padarytų veiksmų (neveikimo) bei jų padarinių atsiradimo yra laiko, per kurį subjektas gali nutraukti priežastinio ryšio vystymąsi ir išvengti nusikalstamų padarinių. Be to, Lietuvos Respublikos BK 23 str. gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai. Ta aplinkybė, kad E. S. į nukentėjusįjį I. G. iššovė tik vieną kartą ir daugiau nešovė, nors galėjo tai padaryti, nelaikytina savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką, kadangi E. S. , iššaudamas į I. G. , jau atliko veiksmus, galinčius sukelti nusikalstamus padarinius. Tarp E. S. veiksmų – šūvio į nukentėjusįjį I. G. - ir padarinių, kuriuos galėjo sukelti tokie nuteistojo veiksmai, nebuvo laiko tarpo, per kurį E. S. galėjo nutraukti priežastinio ryšio vystymąsi ir išvengti nusikalstamų padarinių. E. S. nusikalstamos veikos nebaigė ne savo noru, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nepataikė į spėjusį pasislėpti I. G. .  

Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad į Kretingos rajono policijos komisariatą ėjo norėdamas parašyti pareiškimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš jo sūnų, ginklo naudoti nesiruošė, o iššovė vieną kartą į budėtojų dalies patalpą todėl, kad pareigūnai atsisakė priimti jo pareiškimą, ši situacija, anot nuteistojo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 31 str. įtvirtintą būtinojo reikalingumo situaciją. Šis nuteistojo teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių būtinąjį reikalingumą. Lietuvos Respublikos BK 31 str. str. yra įtvirtintas būtinasis reikalingumas, kaip viena iš aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Respublikos BK 31 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija, visų pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga – kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konflikto su pareigūnais policijos komisariate iniciatorius buvo nuteistasis E. S. , kuris į komisariatą atėjo ,,įvykdyti savo teisingumą“ dėl, neva, neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš jo sūnų, įvykio dieną joks pavojus nei pačiam E. S. , nei jo sūnui negrėsė, nukentėjusiojo I. G. veiksmai nekėlė E. S. jokio pavojaus. Atsižvelgiant į visas konflikto aplinkybes, jo ištakas ir raidą, E. S. įsivaizduojama parama sūnui, šaunant į  nukentėjusįjį I. G. , negali būti vertinama kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

            Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. S. bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. E. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 10 p.). Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, todėl pagal bendruosius bausmių skyrimo principus nuteistajam E. S. turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog E. S. padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkesnių padarinių pavyko išvengti, E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti nusikaltimą bei savo noru atlygino padarytą žalą, į nuteistojo asmenybę – E. S. teistumas yra išnykęs, jis turi šeimą, darbą bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nepaisant to, kad byloje nustatyta viena E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką E. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pritaikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p. nuostatas ir E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., padarymą, paskyrė mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Įvertinus E. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. S. pasikėsino padaryti kvalifikuotą nužudymą, nustatytos dvi nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p. (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) ir 10 p. (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo)), E. S. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Nuteistojo E. S. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas bei už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., padarymą paskyrus mažesnę bausmę, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė, nelaikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Viktoras Kažys

 

Teisėjai                                                                                                        Kęstutis Jucys

                                                                                                        

         Aloyzas Kruopys