Civilinė byla Nr. e2-142-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00631-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11 

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MIRCON“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė (toliau – ir VMĮ arba pareiškėja) skundą, kuriuo prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „MIRCON“ 2024 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu.

2.                      LUAB „MIRCON“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audersima“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą palikti galioti bei priteisti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Be kita ko, netenkino LUAB „MIRCON“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Audersima“, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4.                      Nurodė, kad byloje nebuvo įrodytas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumas. Atsiliepime pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą kitoje civilinėje byloje (Nr. eB2-194-562/2024). Be to, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų realumo nepatvirtina ir teismui pateikti įrodymai, o būtent, iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, matyti, kad ji buvo išrašyta už atsiliepimo į skundą parengimą civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 (ši civilinė byla, taip pat pagal skundus dėl aptariamos bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo jau išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi). Iš pateikto susitarimo dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo, matyti, kad jis buvo sudarytas taip pat dėl civilinės bylos Nr. eB2-2808-863/2024, susitarime aiškiai nurodžius, kad advokatas sutinka, jog būtų taikomas atstovavimo ir teisinių išlaidų civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 Vilniaus apygardos teisme apmokėjimo atidėjimas, ir klientas įsipareigoja atstovavimo civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 išlaidas pagal išrašytas sąskaitas faktūras apmokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo kliento turto pardavimo bei lėšų gavimo už parduotą turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.                      LUAB „MIRCON“ (toliau – apeliantė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audersima“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. eB2-3094-863/2024. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes 2024 m. lapkričio 28 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje už suteiktas teisines paslaugas bei 2024 m. lapkričio 26 d. susitarime dėl išlaidų padengimo buvo nurodytas klaidingas civilinės bylos numeris (dėl rašymo apsirikimo vietoje civilinės bylos Nr. eB2-3094-863/2024, nurodyta civilinė byla Nr. eB2-2808-863/2024).

5.2.       Paaiškina, kad advokato išrašytoje sąskaitoje buvo nurodytas klaidingas bylos numeris dėl rašymo apsirikimo. Bylos numeris sumaišytas su kita, ankstesne, civiline byla Nr. eB2-2808-863/2024, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Šioje byloje nebuvo patirta atstovavimo ar teisinių išlaidų, nebuvo teikiamas prašymas dėl jų priteisimo, jos nebuvo priteistos.

5.3.       Pažymi, kad klaidingas bylos numeris buvo įrašytas ir apeliantės bei advokato 2024 m. lapkričio 26 d. susitarime dėl išlaidų padengimo. Klaidos faktą patvirtina aplinkybė, kad susitarimas buvo sudarytas jau po civilinės bylos eB2-2808-863/2024 pasibaigimo, todėl negalėjo būti sudaromas naudojant bylos numerį eB2-2808-863/2024.

6.                      Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.       Apeliantė atskiruoju skundu patikslina atsiliepime nurodytą reikalavimą, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. eB2-3094-863/2024. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurie nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos: pateikiama nauja PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos už atsiliepimo parengimą civilinėje byloje Nr. eB2-3094-863/2024; susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta civilinė byla Nr. eB2-3094-863/2024. Be to, susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo pasirašė N. M., kurį 2024 m. spalio 17 d. vykusiame UAB ,,Audersima“ akcininkų susirinkime buvo nuspręsta atleisti iš vadovo pareigų nuo 2024 m. spalio 17 d. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kokių priežasčių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai civilinėje byloje Nr. eB2-3094-863/2024 nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

        Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2  dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.                      Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320  straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10.                      Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos dokumentus: 1) 2024 m. lapkričio 26 d. susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo; 2) 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame 2024 m. lapkričio 26 d. susitarime bei 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitoje buvo nurodytas klaidingas civilinės bylos, kurioje buvo patirtos prašomos priteisti išlaidos, numeris, todėl teikia patikslintus dokumentus.

11.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12.                      Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

13.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų duomenų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat aplinkybę, jog apeliantės pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei (ne)priteisimo, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Be to, su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo

14.                      Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame susitarime, tiek ir sąskaitoje, kuriais grindė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, per klaidą buvo nurodytas neteisingas civilinės bylos numeris. Pažymi, kad susitarimas buvo sudarytas, o sąskaita išrašyta jau po civilinės bylos eB2-2808-863/2024 išnagrinėjimo. Be to, civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 nebuvo patirta teisinių išlaidų ir nebuvo teikiamas prašymas dėl jų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

15.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis). 

16.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas, 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

18.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

19.                      Esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

20.                      Taigi, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

21.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti jai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Grįsdama šias išlaidas, apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitą už 650 Eur suteiktas teisines paslaugas, bei su advokatu sudarytą 2024 m. lapkričio 26 d susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs apeliantei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą bei įrodymų, kurie patvirtina šių išlaidų realumą, turinį, pripažino, kad byloje nebuvo įrodytas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumas. Pažymėjo, kad nepaisant aplinkybės, jog apeliantė atsiliepime pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą kitoje civilinėje byloje (Nr. eB2-194-562/2024), bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų realumo nepatvirtina ir teismui pateikti įrodymai, kadangi iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei susitarimo dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo, matyti, kad jie susiję su atsiliepimo į skundą parengimu civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024.

22.                      Minėta (žr. šios nutarties 10 punktą), kad apeliantė pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ir 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, paaiškino, kad dokumentuose, kuriais grindžiamos bylinėjimosi išlaidos, dėl rašymo apsirikimo buvo neteisingai nurodytas bylos numeris, todėl jis pataisytas. 

23.                      Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo negalėjo būti sudarytas, o sąskaita už teisines paslaugas negalėjo būti išrašyta civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024, kadangi tuo metu ji jau buvo išnagrinėta (nutartis, kuria išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr.  eB2-2808-863/2024 priimta 2024  m. spalio 31 d.). Apeliantė civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 teikė atsiliepimą, tačiau nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024 taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei priteisimo.

24.                      Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 22–23 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 17–20 punktus), prieina prie išvados, kad apeliantė pateikė duomenis, kurie įrodo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, nes ji prisiėmė teisinę pareigą sumokėti advokatui už jai suteiktas atstovavimo paslaugas, taip pat teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys šių paslaugų apimtį ir kainą, o klaidingas duomenų nurodymas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris negali paneigti apeliantės teisės į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos nurodyti samprotavimai apie tai, kad apeliantė teismui pateikė naujus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei susitarimą pasirašė nemokumo administratorės atstovas N. M., kuris buvo atleistas iš pareigų, nepaneigia patirtų išlaidų realumo. Duomenų, kad susitarimas dėl atstovavimo teisme būtų pripažintas negaliojančiu, pareiškėja nepateikė, o ir jų nenustatė apeliacinės instancijos teismas.

25.                      Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apeliantės pateikti įrodymai patvirtina bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir jų realumą (žr. šios nutarties 24 punktą), yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

27.                      Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

28.                      Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktą).

29.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo priimta 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. gruodžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,40 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,40 x 0,4).

30.                      Nagrinėjamu atveju apeliantės prašoma priteisti 650 Eur teisinių išlaidų suma už atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teisme parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 papunkčio pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl priteistina.

31.                      Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „MIRCON“, juridinio asmens kodas 304186046, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

Teisėjas                                                  Žilvinas Terebeiza