Civilinė byla Nr. e2-3243-991/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00910-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6;
3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 289,91 Eur žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
konstatuoja:
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas patvirtinančias, kad atsakovo G. B., jo sūnui M. B. ir dukrai V. B. Ispanijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos ir pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis.
Tarybos Reglamentas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016-09-19 ir 2016-08-21) atsakovo sūnus ir dukra nebuvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovas Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 289,91 Eur žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, nors jam 2017 m. lapkričio 20 d. buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovo, neturinčio apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, vaikams buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Ispanijoje (atsakovo gauta nauda). Atsakovo vaikams suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistina 289,91 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo G. B. 289,91 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 91 ct) žalai atlyginti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovo G. B. 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova