Civilinė byla Nr. 2-3-731/2019
Proceso Nr. 2-54-3-00153-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1;
3.4.1.3; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,
sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,
dalyvaujant ieškovei L. N. (N.), jos atstovui advokatui Juozui Bučinskui,
atsakovui E. M.,
trečiajam asmeniui E. N.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. (N.) ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė L. N. (N.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: nustatyti, kad atsakovas E. M. yra nepilnamečio sūnaus N. N., gimusio 2014 m. spalio 22 d., tėvas, o N. N. yra E. M. sūnus; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina ; priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigos palaikė artimus santykius, susitikinėdavo su juo ir kartu nakvodavo pas jos motiną D. N. jai nuosavybės teise priklausančiame name Vencavų k.. Iškarto po vaiko gimimo atsakovas ją paliko ir išvyko gyventi į Angliją. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes ji viena sūnų augino nuo pat gimimo, juo rūpinasi ir jį išlaiko. Tėvas su sūnumi niekada negyveno, niekada juo nesirūpino ir neteikė jam išlaikymo. Atsakovas netgi nėra matęs savo sūnaus ir niekada nereiškė noro jį pamatyti.
Teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, jog turėjo artimus santykius su atsakovu nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario pradžios. 2014m. vasario pradžioje kreipėsi į gydytojus, sūnų pagimdė Visagino ligoninėje 2014-10-22.
A. E. M. ieškinio kopija su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo į teismą neįteikti su atžyma „persikraustė“. Teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l. 31) ir civilinė byla buvo sustabdyta. Paieškos metu buvo nustatyta, jog E. M. gyvena Jungtinėje Karalystėje, vyksta ekstradicijos procesas pagal Europos arešto orderį, išduotą Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje. 2019-03-25 gautas pranešimas, jog E. M. pargabentas iš Jungtinės Karalystės atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l.71), civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai jį etapavus į teismą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
A. E. M. teismo posėdžiuose parodė, kad jis savo bendravimo su ieškove neprisimena, tačiau neneigia ją pažįstantis. Vaikas gali būti ne jo. Parodė, jog atsisako daryti DNR ekspertizę, ieškovė turi įrodyti, kad jis yra vaiko tėvas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2015-03-19 išvadoje nurodyta, jog buvo bendrauta su ieškove, kuri nurodė, jog nuo 2013 m. gruodžio iki 2014-02-01 palaikė artimus intymius santykius su E. M., su kuriuo gyveno motinos name, 2014 m. vasario mėn. kreipėsi į gydytojus, kurie patvirtino jos nėštumą. Su E. M. bendrauta nebuvo. Teismo posėdyje atstovė nurodė, jog vaiko prigimtinė teisė žinoti abu tėvus, teisme buvo išklausyti liudytojai, kurie patvirtino, jog ieškovė su atsakovu tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, jie prisiekė teisme. O atsakovo pozicija ir atsisakymas atlikti DNR ekspertizę teismo turėtų būti vertinama kaip tėvystės pripažinimas. Ieškinys yra pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, prašomas priteisti išlaikymas siejamas tik su būtinais vaiko poreikiais. Prašė tenkinti ieškovės reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl tėvystės nustatymo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. N., gimusio 2014-10-22, gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė L. N., o apie vaiko tėvą duomenų nėra ( b. l. 6). Ieškovė prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra atsakovas E. M.. Prašė skirti DNR ekspertizę, atsakovas atsisakė nuo ekspertizės skyrimo.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (J. T. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64). Pažymėtina, kad tokios alternatyvios priemonės, kokios yra minimos pirmiau nurodytoje EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
DNR ekspertizės skyrimas nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, prieštarauja asmens teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą prigimčiai, todėl teismas neturi teisės tokiais atvejais skirti ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
A. E. M. atsisakė atlikti DNR ekspertizę, todėl teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei esant ginčui tarp šalių dėl to, kas yra vaiko Nedo biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 389 str., CK 3.148 str. 1 d.).
Pagal CPK 185 straipsnį įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu turėjo artimus santykius nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario pradžios. Nakvodavo pas ieškovės motiną D. N. jos namuose (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. vasario mėn. kreipėsi į gydytojus, sūnų pagimdė Visagino ligoninėje 2014-10-22. Atsakovas ją paliko ir po 2014m. vasario jo nematė. Atsakovas žinojo, jog ji pagimdė vaiką. Šias ieškovės nurodomas aplinkybes dėl šalių bendro gyvenimo patvirtina rašytiniai bylos įrodymai: pateikti medicininiai dokumentai iš Zarasų PSPC apie L. N. lankymąsi pas ginekologą ir Visagino ligoninės gimdymo stacionare ligos istorija Nr.M14/8500, kurioje nurodyta, jog L. N. pagimdė išnešiotą kūdikį , nurodomas nėštumo laikotarpis 37 savaitės, kas atitinka ieškovės nurodytą galimą pastojimo laikotarpį. Be to, pagal LITEKO duomenis L. N., nukentėjusioji baudžiamojoje byloje 1-65-731/2014, ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-03 parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais, su ja kartu gyvena jos sugyventinis E. M., su juo gyvena apie mėnesį laiko ( b.l.30, 32-33, 35-36).
Liudytoja D. N. parodė, kad atsakovas draugavo su dukra Lina ir nakvodavo jos namuose, kartu nueidavo ir pas dukrą Laurą. Liudytoja L. N. parodė, kad sesuo Lina buvo atėjusi pas ją į (duomenys neskelbtini) kartu su E. M., likdavo su juo nakvoti. Liudytojas A. S. tai patvirtino. Liudytojai nurodo laikotarpį, atitinkantį L. N. parodymuose duotus parodymus. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.
Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tuo laiku ieškovė palaikė artimus (intymius) santykius ne su atsakovu, bet su kitu asmeniu, byloje nėra (CPK 12, 176 str.). Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas, kuris tik nurodo, jog praėjo daug laiko ir jis neprisimena ar turėjo santykių su L. N.. Teismas tokį atsakovo tyčinį pasyvumą laiko labiau reiškiančiu, kad atsakovas taip pripažįsta savo tėvystę, tačiau neveikimu siekia išvengti tiesos atskleidimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovės pareiškimą, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas E. M. (CPK 182 str. 5 p., 185, 187 str., CK 3.149 str.). Dėl to ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas – nustatytina, kad atsakovas E. M. yra vaiko N. N., gimusio 2014 m. spalio 22 d., tėvas (CPK 7 str. 1 d., CK 3.150, 3.151 str., 3.148 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovė prašė nustatyti sūnaus N. N. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi Nedu, vyru E. N. ir jų bendra dukra A. N., gimusia 2018-07-26, gyvena Zarasų mieste. Vyras dirba, gauna pastovias pajamas. Sūnus Nedas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko nuo pat jo gimimo, o atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Išvadą teikiančios institucijos palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydamos, kad ieškovė yra sudariusi geras sąlygas vaikui gyventi, augti ir vystytis.
A. E. M. šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nekyla ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio N. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 2.14 str. 2 d., 3.169 str. 1 d., 3.174 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tuo nesutinka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sprendimo priėmimo metu niekur nedirba, šiuo metu augina du mažamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikui., nuo 2018-04-14 gyvena su vyru E. N., kuris nors ir dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jai paskirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ( b. l. 12-13,110-111).
Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba, duomenų, jog jis dirbtų iki sulaikymo ir turėtų pastovias pajamas teismas neturi. Byloje nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai. Jis yra jaunas ir darbingas vyras, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo bent minimaliai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų išlaikymo vaikui dydis, kuris garantuoja socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, siejamas su minimalia mėnesio alga, nuo 2019-01-01 yra 555 € (neperskaičiuota būtų 430 €). CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus poreikiams patenkinti pusę minimalaus mėnesio atlyginimo sumos, todėl ieškovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma per mėnesį skirta būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik nepakankamos pajamos negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovas kaip nepilnamečio vaiko tėvas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir priteisia iš atsakovo sūnui N. N. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-02-20 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. N. (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d., 96 str. 1d.).
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 12-13, 110-111). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2015-01-15 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 115,80 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Byloje visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (2015 metais), 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo, teismo turėtų pašto išlaidų13,40 Eur, viso 167,40 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 1, 3, 10 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti ir pripažinti, kad E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 2014 m. spalio 22d., tėvas, o N. N. yra E. M. sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. N. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-02-20 iki N. N. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti vaiko motiną L. N. nepilnamečiam vaikui N. N. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. M. 167,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo E. M. valstybei 115,80 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėja Liudmila Kuzmickienė