Civilinė byla Nr. e2A-492-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01054-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 2.6.35; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vynuogių“ vaistinė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro paskelbtą trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 51,80 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais: 1-4 (7,01 kv. m), 1-73 (9,02 kv. m), 1-74 (5,07 kv. m), 1-75 (30,70 kv. m), esančių pastate (žymėjimas plane 2D3p, unikalus Nr. 8196-7000-5074) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), viešą nuomos konkursą neteisėtu.
2. Nurodė, kad atsakovės paskelbto konkurso sąlygose buvo pažymėta, jog patalpos nuomojamos vaistinės veiklai vykdyti, bet tuo pačiu ir detalizuota, kad patalpos gali būti naudojamos tik vaistų bei vaistinių preparatų prekybai. Ieškovės teigimu, tokia sąlyga yra neteisėta, kadangi laimėjęs asmuo galės vykdyti vien vaistų ir vaistinių preparatų prekybą, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – FĮ) 2 straipsnio 14 dalies ir 51 dalies, 69 dalies, 35 straipsnio 14 dalies nuostatas, apribojo vaistinės veiklą, nepagrįstai eliminavo vaistinės teisę parduoti kitas vaistinės prekes, pavyzdžiui, higienos priemones, slaugos prekes ir kt. Vaistinių preparatų pardavimas ar išdavimas galutiniams vartotojams tėra viena iš farmacinės veiklos rūšių (veiklų). Ieškovės vertinimu, atsakovė, apribodama vaistinėms galimybę patalpose verstis visomis farmacinės veiklos rūšimis, pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą asmens ūkinės veiklos laisvę.
3. Be to, atsakovė neteisingai nurodo, kad jos nuomojamos patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovė skelbime patalpino tikrovės neatitinkantį patalpų planą. Nuvykus į patalpas paaiškėjo, kad patalpose nėra pertvaros, kuri atskirtų patalpas nuo kitų patalpų, kuriose veiklą vykdo atsakovė.
4. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės nelemia ieškovės suinteresuotumo išsinuomoti patalpas praradimo. Kita vertus, šios aplinkybės rodo, jog viešas patalpų nuomos konkursas yra vykdomas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neturėjo ir iki šiol neturi tikslo išnuomoti patalpas vaistinei, apribojant jos veiklą. Priešingai, atsakovė, inicijuodama patalpų nuomos konkursą, turi tikslą, kurį detalizuoja skelbime (konkurso sąlygose), kad patalpas išsinuomojusi vaistinė ir prekiautų vaistais bei teiktų visas kitas su vaistinės veikla susijusias sveikatinimo paslaugas įstaigos patalpose. Ieškovė į konkurso organizatorių dėl sąlygų išaiškinimo nesikreipė. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, ieškovė faktiškai vaistinės veiklos nevykdo. Viešai nėra paskelbta informacija ir apie tai, kiek ši įmonė turi darbuotojų. Pagal viešai prieinamą informaciją yra žinoma tik tai, kad ieškovė dalyvauja teisminiuose procesuose dėl vaistinių patalpų nuomos konkursų sąlygų ginčijimo. Tikėtina, kad ir šiuo atveju teisinis ginčas keliamas siekiant patalpų nuomos konkurso nutraukimo, o tai prieštarauja viešajam interesui ir sąžiningai konkurencijai.
6. Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir palaiko atsakovės argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Turto valdymo įstatymas), kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje. Be to, nagrinėjamu atveju aktualios ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 7-16 patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė reikalavimo pripažinti viešą nuomos konkursą neteisėtu negrindžia nei Turto valdymo įstatymo, nei Aprašo nuostatų pažeidimais. Ieškovė remiasi išimtinai tik FĮ 2 straipsnyje nustatytais šiame teisės akte naudojamų sąvokų apibrėžimais bei Konstitucijos 46 straipsnio nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Tačiau FĮ nenustatomi jokie imperatyvūs reikalavimai valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje, taip pat ir viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso srityje. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog šiuo atveju patalpų nuomos konkursas yra vykdomas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.
10. Ieškovės įsitikinimu, konkurso sąlygos turėtų būti tikslinamos nurodant, kad patalpos yra išnuomojamos „vaistinės veiklai“ arba „farmacinei veiklai“. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo konkurso sąlygose ir yra ieškovės siūloma viena iš alternatyvių formuluočių, t. y. patalpų nuoma vaistinės veiklai. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad konkurso sąlygos formuluotė skliausteliuose nurodant „vaistų ir vaistinių preparatų prekybai“ nepagrįstai susiaurina vaistinių veikla užsiimančių subjektų veiklos ribas. Iš skelbimo turinio nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad patalpų nuomotojas patalpas nuomoja tik vaistų ir vaistinių preparatų prekybai. Priešingai, skelbiama, kad patalpos išnuomojamos vaistinės veiklai. Vaistinės veiklos apibrėžimas yra įtvirtintas FĮ 2 straipsnio 51 dalyje. Net jeigu skliausteliuose nurodytą nuorodą ir būtų galima laikyti pertekline, tačiau ji jokiu būdu nelaikytina prieštaraujančia FĮ 2 straipsnio 51 dalies formuluotei, kadangi vaistų ir vaistinių preparatų prekyba patenka į vaistinės veiklos sritis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vaistų ir vaistinių preparatų prekyba yra licencijuojama veikla, šios veiklos akcentavimas skelbiant patalpų naudojimo paskirtį ir ypatumus yra logiškai pateisinamas ir negalintis suklaidinti vaistinės veikla užsiimančių subjektų.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Vynuogių“ vaistinė nėra įtraukta į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą (https://www.vvkt.lt/index.php?183464258). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies, nustatančios kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, pažeidimo.
12. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad reali patalpų būklė neatitinka konkurso sąlygose deklaruojamų. Ieškovė nenurodė, koks asmuo buvo nuvykęs patalpas apžiūrėti, o atsakovės atstovė D. A., asmeniškai buvusi atsakinga už patalpų apžiūros organizavimą suinteresuotiems asmenims, teismo posėdžio metu patvirtinto, jog ieškovės atstovai patalpų apžiūrėti atvykę nebuvo. Ieškovė taip pat neteikė nei objektyvių įrodymų, nei pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad, pasirašant nuomos sutartį su konkursą laimėjusiu subjektu, patalpos neatitiks nurodytų konkurso sąlygose.
13. Byloje nesant objektyvių duomenų apie ieškovės teisinį materialinį suinteresuotumą ginčo objektu, t. y. nustačius, kad ieškovė neturi teisės verstis farmacine veikla, darytina išvada, jog ieškovės teisės jos pasirinktu būdu, o būtent, pasiekus, kad patalpų nuomos konkurso sąlygos būtų pakeistos ir nurodyta turto naudojimo paskirtis būtų „vaistinės veikla“ arba „farmacinė veikla“, negali būti apgintos. Ieškovė nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl patalpų naudojimo paskirties ir patalpų būklės nelemia jos apsisprendimo išsinuomoti patalpas, tačiau šis ieškovės argumentas vertintinas kaip deklaratyvus (teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog per nustatytą laiką (iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.) ieškovė nepateikė paraiškos dalyvauti konkurse) ir neįrodantis jos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo patalpų nuomos konkurso procedūromis ir / arba jo baigtimi. Todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Vynuogių“ vaistinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Aprašo 6.1. ir 6.1.3. papunkčiuose yra nustatyta, kad, vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, turto nuomos komisija tvirtina turto viešojo nuomos konkurso sąlygas, kuriose, be kita ko, turi būti nurodyta turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą). Tam tikrų skirtingų veiklų sąvokas bei reikalavimus tai veiklai vykdyti atskleidžia specialūs konkrečias veiklas reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui „vaistinės veiklos“ sąvoką numato FĮ, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis teisės aktas netaikytinas sprendžiant dėl konkurso neteisėtumo.
14.2. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai suformulavo viešo patalpų nuomos konkurso sąlygą, susijusią su turto naudojimo paskirtimi, t. y. konkurso sąlygoje dėl turto naudojimo paskirties nurodydama (leisdama potencialiems konkurso dalyviams suprasti), kad vaistinės veikla apima tik vaistų bei vaistinių preparatų prekybą, nors specialus vaistinės veiklą reglamentuojantis teisės aktas numato kur kas platesnį vaistinės (arba farmacinės) veiklos apibrėžimą.
14.3. Ginčijamo konkurso trečioje sąlygoje yra itin aiškiai nurodyta tai, kad turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą): patalpos nuomojamos vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai). Iš šios sąlygos yra akivaizdu, kad vaistinės veikla konkurso sąlygose yra konkretinama ir siaurinama tik iki vaistų ir vaistinių preparatų prekybos (tokia yra aptariamos konkurso sąlygos formuluotė).
14.4. Nors atsakovė viso bylos proceso metu deklaravo, kad, nustatydama konkurso sąlygas, neturėjo tikslo siaurinti vaistinės veiklos tik iki vaistų ir vaistinių preparatų prekybos, tačiau, esant dabartinei konkurso sąlygai, kuri, kaip jau minėta, neatitinka FĮ nuostatų, nei ieškovė, nei kiti potencialūs patalpų nuomininkai (konkurso dalyviai) negali būti tikri dėl to, jog atsakovė ateityje nepakeis savo pozicijos. Tada, kai atsakovei atsiras poreikis patalpas panaudoti kitoms reikmėms, atsakovė gali pradėti aiškinti konkurso sąlygas kitaip nei šioje byloje.
14.5. Atsakovė skelbime patalpino tikrovės neatitinkantį patalpų planą bei neteisingai potencialiems konkurso dalyviams skelbime deklaravo, kad patalpos atitinka tokioms patalpos teisės aktais keliamus reikalavimus. Nuvykus į patalpas paaiškėjo, kad jose nėra pertvaros, kuri atskirtų patalpas nuo kitų patalpų, kuriose veiklą vykdo atsakovė. Atsakovė byloje neneigė aplinkybės apie pertvaros nebuvimą. Dar daugiau, atsakovė su tripliku pateikė į bylą kelias fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog pertvara buvo pastatyta ieškovei inicijavus šią civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę.
14.6. Ieškovė, pradėjusi vykdyti vaistinės veiklą, būtų naujokė vaistinių rinkoje. Tačiau ieškovė negali gauti vaistinės veiklos licencijos ir vykdyti vaistinės veiklos neturėdama patalpų, kuriose galėtų vykdyti vaistinės veiklą, t. y. vaistinės veiklos licencija yra išduodama tik vaistinės veiklai konkrečioje vietoje (konkrečiose patalpose) vykdyti. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti yra įtvirtinti FĮ 37 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo turėti tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Tai, kad vaistinės veiklos licencija nėra išduodama neturint patalpų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191 patvirtintos Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.2., 6.4., 12 ir 12.1. papunkčiai.
14.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, norėdama, jog byloje būtų pripažintas jos materialinis teisinis suinteresuotumas ginčo objektu, turėjo pateikti paraišką dalyvauti ginčijamame patalpų nuomos konkurse. Suinteresuotumas viešojo konkurso sutarties sudarymu neturi būti siejamas su formaliu dalyvio statusu, kadangi ieškovė realiai galėtų tapti potencialia konkurso dalyve, tačiau dėl konkurso sąlygų nekonkretumo paraiškos nepateikė.
15. Atsakovė VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais viešosios nuosavybės objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad FĮ nenustatomi jokie imperatyvūs reikalavimai valstybės (savivaldybės) turto disponavimui.
15.2. Ieškovė neturi vaistinės veiklos licencijos, taip pat neturi didmeninės vaistų platinimo licencijos, teisės prekiauti narkotiniais vaistiniais preparatais, todėl atsakovė neturi pagrįstų lūkesčių, kad ieškovė įstaigos patalpose faktiškai vykdys vaistinės veiklą ir pacientams teiks kokybiškas paslaugas.
15.3. Atsakovė tiksliai ir aiškiai nurodė, kokiai veiklai yra nuomojamos patalpos, tokiu būdu buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų. Jeigu ieškovei kilo neaiškumų dėl skelbimo tekste nurodytos informacijos, ji galėjo kreiptis dėl paaiškinimo į atsakovę ar turto savininką, tačiau tokių veiksmų neatliko, priešingai, iš karto kreipėsi į teismą. Be ieškovės patalpomis susidomėjo dar 6 vaistinės, tačiau klausimų dėl konkurso sąlygų nei vienam dalyviui nekilo. Konkursą vykdanti institucija gali patikslinti konkurso sąlygas, nukelti paraiškų pateikimo terminą ir toliau vykdyti patalpų nuomos konkurso procedūras. Viešojo konkurso nutraukimas prieštarautų viešajam interesui.
15.4. Prieš tai daugiau nei 10 metų patalpose veikė vaistinė ir dėl jų būklės nebuvo kilę nesklandumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog patalpos buvo netinkamos ir nepritaikytos vaistinės veiklai.
15.5. Byloje nesant objektyvių duomenų apie ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė neturi teisės verstis farmacine veikla, padaryta teisingai išvada, jog ieškovės teisės jos pasirinktu būdu negali būti apgintos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas UAB „Vynuogių“ vaistinė ieškinį atmetė. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Ieškovės teigimu, viešasis nuomos konkursas buvo organizuotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, konkurso sąlygomis buvo neteisėtai apribotas patalpose vykdytinos veiklos sąrašas, nuomojamos patalpos neatitiko reikalavimų vaistinės veiklai vykdyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 7-90 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso“, kuriuo nusprendė leisti atsakovei išnuomoti viešo nuomos konkurso būdu savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu atsakovės patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą – patalpas, pažymėtas plane 1-4 (7,01 kv. m), 1-73 (9,02 kv. m), 1-74 (5,07 kv. m), 1-75 (30,70 kv. m), esančias (duomenys neskelbtini), dešimties metų laikotarpiui, nustatant 1 kv. m pradinį nuompinigių dydį 1,44 Eur per mėnesį bei įgalioti atsakovės vyriausiąjį gydytoją organizuoti patalpų viešą nuomos konkursą ir su viešo nuomos konkurso laimėtoju pasirašyti terminuotą nuomos sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą (ieškinio 1 priedas).
19. Atsakovė savivaldybės internetiniame puslapyje 2020 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė viešą patalpų nuomos konkursą, pakvietė suinteresuotus subjektus teikti paraiškas ir varžytis dėl galimybės sudaryti patalpų nuomos sutartį (ieškinio 2 priedas). Skelbime, be kita ko, nurodyta turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą): patalpos nuomojamos vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai) (skelbimo 3 punktas), turto nuomos terminas (skelbimo 7 punktas), konkurso dalyvių registravimo vieta (skelbimo 8 punktas), konkurso dalyvio pradinio įnašo dydis ir sumokėjimo terminas (skelbimo 9 punktas), turto apžiūros sąlygos (skelbimo 10 punktas), nurodyta, kad turtas atitinka vaistinių patalpoms keliamus reikalavimus (skelbimo 12 punktas), pridėta nuoroda į patalpų planą, taip pat nurodytas viešojo konkurso vykdymo teisinis pagrindas ir nuoroda į Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, kontaktai asmens, iš kurio galima gauti papildomą informaciją.
Dėl (ne)teisėtų nuomos konkurso sąlygų
20. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009; kt.).
21. Teisiniams santykiams dėl valstybei ir savivaldybei priklausančio turto būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos specialiame Turto valdymo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šios nuostatos reiškia, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, jog visi sprendimai dėl savivaldybei priklausančio turto turi būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kad šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų, interesus.
22. Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remiantis įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
23. Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 7-16, 4.1 papunkčiu, sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos konkurso būdu priima Ukmergės rajono savivaldybės taryba, o konkursus organizuoja šio turto valdytojai. Vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nuomos konkurso komisija tvirtina turto viešojo nuomos konkurso sąlygas, kuriose, be kita ko, turi būti nurodyta turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą) (Aprašo 6.1.3 papunktis), turto nuomos terminas (Aprašo 6.1.7 papunktis), konkurso dalyvių registravimo vieta (Aprašo 6.1.8 papunktis), turto apžiūros sąlygos (Aprašo 6.1.10 papunktis) ir kt. Konkurso sąlygos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų patvirtinimo komisijos posėdyje turi būti paskelbtos Ukmergės rajono savivaldybės ir turto valdytojo interneto svetainėje. Turto valdytojas konkurso sąlygas gali papildomai skelbti ir kitose visuomenės informavimo priemonėse (Aprašo 6.2 papunktis).
24. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė reikalavimo pripažinti viešą nuomos konkursą neteisėtu negrindė faktinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas taikyti Turto valdymo įstatymo ir (arba) Aprašo nuostatas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus nenustatė, kad atsakovės paskelbtas konkursas nebūtų atitikęs minėtų teisės aktų reikalavimų, taigi buvo organizuotas tinkamai ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
25. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo paskelbtas konkursas specialios paskirties patalpų nuomai. Iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso“ 2020 m. kovo 5 d. aiškinamojo rašto matyti, kad buvo siekta pagerinti patalpų panaudojimą, gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir generuoti papildomas pajamas VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui (aiškinamojo rašto 2 punktas). Taigi skelbiant viešąjį konkursą buvo vadovautasi jau minėtais Turto valdymo įstatyme įtvirtintais visuomeninės naudos ir efektyvumo principais.
26. Nuomojamoms patalpoms buvo nustatyta speciali naudojimo paskirtis ir ypatumai – patalpos nuomojamos vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai) (skelbimo 3 punktas). FĮ 2 straipsnio 51 dalyje vaistinė apibrėžiama, kaip Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje (toliau – juridinis asmuo), konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad vaistinės veikla konkurso sąlygose yra konkretinama ir siaurinama tik iki vaistų ir vaistinių preparatų prekybos, o konkurso sąlygose nustatyta turto naudojimo paskirtis nepagrįstai ribojo patalpose galimą vykdyti veiklą. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, konkurso sąlygose nurodytas patikslinimas, kad subjektas ginčo patalpose turėtų užsiimti ne tik vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių bei kokybės kontrole (FĮ 2 straipsnio 14 dalis, 51 dalis), vaistinių prekių pardavimu (FĮ 35 straipsnio 14 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) ar pan., bet ir vaistų ir vaistinių preparatų pardavimu. Toks aiškinimas atitiktų faktinę situaciją, kadangi ginčo patapos yra VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose, o jas išnuomojus, be kita ko, siekiama palengvinti vaistų ir vaistinių preparatų įsigijimą, padidinti jų prieinamumą ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms.
27. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaistų ir vaistinių preparatų prekyba yra licencijuojama veikla, šios veiklos akcentavimas skelbiant patalpų naudojimo paskirtį ir ypatumus yra logiškai pateisinamas ir negalintis suklaidinti vaistinės veikla užsiimančių subjektų. Atsakovė paaiškino, kad paraiškas dalyvauti ginčo konkurse pateikė net keli subjektai, tačiau paklausimų dėl galimos vykdyti veiklos apimties nebuvo gauta, tokių paklausimų neteikė ir ieškovė, nors skelbime buvo nurodyti kontaktai, jeigu konkurse ketinantiems dalyvauti subjektams kiltų papildomų klausimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė realiai ketino apriboti subjektų veiklą ir numatyti, jog nuomojamose patalpose būtų vykdoma tik vaistų ir vaistinių preparatų pardavimo veikla (pavyzdžiui, atsakovė nėra pateikusi tokio konkretaus atsakymo į paklausimą), priešingai, atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nuomojamos patalpos yra skirtos vaistinės veiklai su visomis vaistinės veiklai būdingomis funkcijomis, o ieškovės teikiami argumentai yra iš esmės grindžiami prielaidomis bei subjektyvia nuomone, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo konkursas buvo paskelbtas ir vykdomas laikantis valstybės ir savivaldybių turto disponavimo tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad konkurso sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat neapribojo subjektų teisės verstis komercine vaistinės veikla.
Dėl patalpų (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams
29. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. V-7 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų patvirtinimo“ nustato vaistinių ir jų filialų patalpų, jų ploto, įrengimų reikalavimus, taikomus nepriklausomai nuo vaistinės nuosavybės formos. Jame nurodyta, kad bendras visuomenės ir labdaros vaistinės patalpų plotas turi būti pakankamas farmacinei veiklai vykdyti, vaistiniams preparatams tinkamai laikyti ir farmacinės paslaugos, teikiamos gyventojui, ir vaistinių preparatų bei medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) konfidencialumui užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu ir Geros vaistinių praktikos nuostatais (8 punktas).
30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, paskelbusi apie konkursą, klaidingai deklaravo, jog patalpos yra tinkamos vaistinės veiklai vykdyti, o būtent, neteisingai nurodė, kad patalpose yra pertvara, skirianti patalpas nuo kitų patalpų, kuriose veiklą vykdo atsakovė. Kadangi nėra (nebuvo paskelbus viešąjį nuomos konkursą) pertvaros, neįmanoma užtikrinti konfidencialumo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.
31. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė neteisingai vertina ir interpretuoja byloje esančius dokumentus. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, su tripliku pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad pertvara buvo pastatyta tik inicijavus civilinę bylą. Šiose fotonuotraukose pažymėta ne data, kada pertvara buvo pastatyta, o kada atlikta fotofiksacija – 2020 m. rugsėjo 4 d.; fotofiksaciją atliko teisininkė, viešųjų pirkimų specialistė. Ši data negali būti tapatinama su pertvaros pastatymo data. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovė procesiniuose dokumentuose nėra pripažinusi aplinkybės, kad pertvaros konkurso paskelbimo metu nebuvo. Atsakovė, skelbdama konkursą, prisiėmė visišką atsakomybę už tai, kad nuomojamos patalpos atitiks konkurso sąlygose nurodytus duomenis ir pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus. Iš byloje esančių duomenų – su konkurso sąlygomis paskelbto patalpų plano – matyti, jog pertvara jau buvo konkurso paskelbimo dieną.
32. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ginčo patalpas apžiūrėjo, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Kaip jau ne kartą buvo minėta civilinėje byloje, konkurso sąlygos numatė turto apžiūros sąlygas (skelbimo 10 punktas) ir tvarką, tam buvo paskirtas atsakingas asmuo – D. A., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė atvykusi nebuvo ir patalpų neapžiūrėjo. Be to, ieškovė netgi nenurodė, koks asmuo buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad anksčiau patalpose taip pat veikė vaistinė. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau veikusios vaistinės patalpos neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad konkurso paskelbimo metu patalpos nebuvo tinkamos vaistinės veiklai vykdyti.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
33. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020 49 punktą).
34. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 23 punktą).
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovė neturi teisės verstis farmacine veikla, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė taip ir nepateikė paraiškos dalyvauti ginčo konkurse. Ieškovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad negali gauti vaistinės veiklos licencijos ir vykdyti vaistinės veiklos pirmiausia neturėdama patalpų, kuriose galėtų vykdyti vaistinės veiklą, t. y. vaistinės veiklos licencija yra išduodama tik vaistinės veiklai konkrečioje vietoje (konkrečiose patalpose) vykdyti. Ieškovė patalpų nuomos teisės būtent ir siekė tam, kad galėtų gauti licenciją ir vykdyti vaistinės veiklą. Be to, ieškovė negalėjo pateikti paraiškos dalyvauti konkurse ir tuo pačiu ginčyti konkursą (jo sąlygas). Ieškovės dalyvavimas konkurse suponuotų tai, kad ieškovė pritaria konkurso sąlygoms ir ją konkurso sąlygos tenkina.
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191 patvirtintų Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių 6.2, 6.4, papunkčiai numato bendruosius reikalavimus juridiniam asmeniui, siekiančiam gauti licenciją. Numatyta, kad juridinis asmuo turi pateikti patalpų, kuriose juridinis asmuo versis licencijuota veikla, unikalų daikto numerį (identifikacinį kodą) bei patalpų, kuriose juridinis asmuo versis licencijuota veikla, vidaus plotų eksplikacijos kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Specialus reikalavimas turėti teisės aktus atitinkančias patalpas numatytas įvairioms licencijos rūšims gauti – vaistinės veiklai vykdyti (Taisyklių 12 punktas, 12.1 papunktis), gamybos licencijai (Taisyklių 9 punktas, 9.2 papunktis) ir kt. Be to, kiekvienai veiklos vietai teikiamos atskiros paraiškos (Taisyklių 8 punktas). Taigi teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl specifinio vaistinių licencijų įgijimo teisinio reguliavimo, o būtent, reikalavimo, jog juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo turėti tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus (FĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 38 straipsnis), vaistinės licencijos neturėjimas per se (pats savaime) negali lemti ieškovės teisinio nesuinteresuotumo.
37. Be to, teisėjų kolegija taip pat pritaria, kad paraiškos (ne)pateikimas taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė siekė nuginčyti konkurso sąlygas ir (galbūt) dalyvauti konkurse pakeistomis sąlygomis. Šiuo atveju turėtų būti vertinamas ne pats paraiškos pateikimo faktas, o teisinis suinteresuotumas sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos.
38. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad ieškovė įsteigta 2015 metų gegužės mėnesį, tačiau 2015–2020 metais vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą buvo 0. Iš bendrovės teiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad bendrovė nei vienais metais iš esmės neturėjo pardavimo pajamų (2020 m. fiksuotos 800 Eur pardavimo pajamos, 2019 metais – 163 Eur); nėra duomenų, jog ieškovė, veikianti nuo 2015 metų, turėtų kokių nors prekių atsargų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi minėtus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ketina realiai vykdyti vaistinės veiklą, kad ji iš tiesų užsiima vaistinės veikla arba yra pasirengusi tokią veiklą vykdyti ir šiam tikslui jai reikalingos ginčo patalpos. Iš esmės tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 26, 27 punktus).
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl ieškovės teisės jos pasirinktu būdu, t. y. pasiekus, jog patalpų nuomos konkurso sąlygos, nustatančios turto naudojimo paskirtį ir ypatumus, būtų pakeistos nurodant „vaistinės veikla“ arba „farmacinė veikla“, negali būti apgintos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė