Civilinė byla Nr. e2A-994-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00603-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K. ir J. K., J. K. ir I. G.-K., K. Č. ir E. J.-Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams J. K., I. G.-K., R. K., J. K., K. Č. ir E. J.-Č. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir Bankas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) iš atsakovų J. K. ir I. G.-K., kaip solidarių skolininkų su pagrindine skolininke uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „Baltic Supply“, 53 062 Eur skolą; 2) iš atsakovų R. K. ir J. K., kaip solidarių skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“, 98 846,06 Eur skolą; 3) iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č., kaip solidarių skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“, 7 870 Eur skolą; 4) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. Bankas ir J. K. bei I. G.-K. (toliau – ir Laiduotojai Nr. 1) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0459/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 1), Bankas ir R. K. bei J. K. (toliau ir Laiduotojai Nr. 2) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0458/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 2), Bankas ir K. Č. bei E. J.- Č. (toliau – ir Laiduotojai Nr. 3) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0460/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 3 (visos kartu – Laidavimo sutartys), kuriomis buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05 (toliau – Kreditavimo sutartis), 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90, 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90 (toliau – Faktoringo sutartys), pagal kurias trečiajam asmeniui UAB „Baltic Supply“ (toliau – pagrindinė skolininkė) suteikti kreditai, sąlygų įvykdymas.

3.       Laidavimo sutartimis Laiduotojai Nr. 1, Laiduotojai Nr. 2 ir Laiduotojai Nr. 3 įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su pagrindine skolininke atitinkamai 54 162 Eur, 107 640 Eur, 7 870 Eur apimtimi, t. y. grąžinti Bankui kreditą ar jo negrąžintą dalį, sumokėti Bankui priskaičiuotas, bet pagrindinės skolininkės nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Banko pranešimo apie tai, kad pagrindinė skolininkė nevykdo skolinių įsipareigojimų, gavimo dienos (Laidavimo sutarčių 4.1 papunktis). 

4.       Kreditavimo sutarties ir su ja susijusių reikalavimų užtikrinimui įkeistas pagrindinei skolininkei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas buvo realizuotas per bankroto administratoriaus organizuotas varžytynes. Realizavus nekilnojamąjį turtą ir atskaičius administravimo išlaidas, likusios lėšos, t. y. 170 550 Eur, buvo pervestos Bankui ir šiuo dydžiu buvo sumažinta pagrindinės skolininkės skola Bankui. Reikalavimo teisę į UAB „Baltic Supply“ iš viso sudaro: 83 368,24 Eur skola, 16 571,52 Eur palūkanos ir 6,30 Eur įsipareigojimo mokestis. Ieškovės teigimu, pagal Laidavimo sutarčių 6.1 papunktį visi atsakovai laikytini skolingais Bankui iki tol, kol nebus padengta visa skola, nebent konkretus atsakovas pilnai ar iš dalies padengtų Bankui įsiskolinimą laidavimo ribose.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. 7 870 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 7 870 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K., I. G.-K., R. K. ir J. K.; priteisė ieškovei iš atsakovų J. K. ir I. G.-K. 53 062 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 53 062 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais R. K., J. K., K. Č., ir E. J.-Č. jų prievolės ribose (7 870 Eur); priteisė ieškovei iš atsakovų R. K. ir J. K. 98 846,06 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 98 846,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – J. K. ir I. G.-K. jų prievolės ribose (53 062 Eur), o su atsakovais K. Č. ir E. J.-Č. jų prievolių ribose (7 870 Eur). Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nesutikdamas su Laiduotojų Nr. 2 pozicija, kad Laidavimo sutartis Nr. 2 yra pasibaigusi, teismas nurodė, jog Laidavimo sutarties Nr. 2 6.1 papunktyje įtvirtinta, jog: „Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kliento ir Laiduotojo visiško prievolių pagal Finansavimo sutartį ir šią Sutartį įvykdymo dienos“. Teismo vertinimu, šioje Laidavimo sutarties Nr. 2 nuostatoje aiškiai įtvirtinta tiek Laidavimo sutartimi Nr. 2 prisiimamų įsipareigojimų apimtis, tiek ir jos galiojimo terminas, o tai teismui leido daryti išvadą, kad šalys šia nuostata pakeitė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl Laidavimo sutartis Nr. 2 galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir Laidavimo sutartis Nr. 2 įvykdymo dienos.

7.       Atsižvelgdamas į Laidavimo sutarties Nr. 2 3.4 papunktį, kuriame numatyta, kad: „Laiduotojas sutinka, kad visos Finansavimo sutarties sąlygos (įskaitant ir finansavimo sumos ir / ar palūkanų didinimą ir / ar termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo“, teismas sprendė, jog nėra sąlygų taikyti Laiduotojų Nr. 2 nurodomą CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laidavimo pasibaigimo pagrindą, pagal kurį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

8.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagrindinė skolininkė BUAB „Baltic Supply“ jau yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, taip pat neleidžia daryti išvados apie Laidavimo sutarčių pasibaigimą, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, jog tokiu atveju, kai bankrutuojant skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, į teismą kreipėsi tuomet, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.

9.       Teismas nustatė, kad Laidavimo sutartyse yra įtvirtinta konkreti atsakovų, su kuriais sudaryta laidavimo sutartis, laiduojama suma (Laidavimo sutartyje Nr. 1 – 54 162 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 2 – 107 640 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 3 – 7 870 Eur), o 3.1 papunktyje numatyta, jog: „Laiduotojas laiduoja už Klientą ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu Bankui Laiduojama suma Finansavimo sutarties laikotarpiu, jeigu Klientas, už kurį laiduojama neįvykdys Bankui mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Finansavimo sutartį“. Be to, Laidavimo sutarčių 3.3 papunktyje nustatyta, kad: „Laiduotojas ir Klientas atsako Bankui už Kliento Finansavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai“.

10.       Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas darė išvadą, kad tiek Laiduotojai Nr. 1, tiek Laiduotojai Nr. 2, tiek ir Laiduotojai Nr. 3 įsipareigojo atsakyti ieškovei kartu su pagrindine skolininke pastarajai pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę. Nors šiuo atveju su atsakovais ir buvo pasirašytos atskiros Laidavimo sutartys, tačiau jomis buvo užtikrintas tos pačios pagrindinės skolininkės turimos prievolės vykdymas. Be to, Laidavimo sutartyse nėra numatyta išlygų dėl laiduotojų atsakomybės pagal pagrindinės skolininkės prievoles, todėl, remdamasis CK 6.81 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad visų laiduotojų atsakomybė pagal pagrindinės skolininkės prievolę yra solidarioji, t. y. visi atsakovai tarpusavyje yra solidarūs skolininkai, nors ir atsakomybė prieš ieškovę yra ribota.

11.       Konstatavęs, kad visų atsakovų atsakomybė prieš ieškovę yra solidarioji, tačiau ribota Laidavimo sutartyse nurodyta laiduojama suma, teismas sprendė, jog atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. 7 870 Eur skolos dalyje atsako solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K.,              I. G.-K., R. K., J. K.; atsakovai J. K. ir I. G.-K. 53 062 Eur skolos dalyje atsako solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais R. K., J. K., K. Č. ir E. J.-Č. jų prievolės ribose (7 870 Eur); atsakovai R. K. ir J. K. už visą skolos sumą – 98 846,06 Eur, atsako solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K., I. G.-K. jų prievolės ribose (53 062 Eur), o su atsakovais K. Č., E. J.-Č. jų prievolių ribose (7 870 Eur).

12.       Teismas nurodė, kad, priešingai nei tvirtina atsakovai, ieškovė skolos sumą grindžia ne vien aplinkybe, jog jos, kaip hipotekos kreditorės, finansinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Baltic Supply“ bankroto byloje, tačiau ir Kreditavimo sutartimi bei jos pakeitimais, ir 2018 m. vasario 14 d. dokumentu „Reikalavimo teikimas“ su priedais (kuris buvo teiktas BUAB „Baltic Supply“ bankroto administratoriui), ir vykdomaisiais įrašais Nr. DJ-38, DJ-40, DJ-42, ir palūkanų paskaičiavimo lentele bei skaičiavimų detalizacija, ir bankų sąskaitų išrašais apie bylos nagrinėjimo metu skolos dalinį apmokėjimą.

13.       Įvertinęs tai, kad Laidavimo sutartys yra galiojančios, visi atsakovai tarpusavyje yra solidarūs skolininkai, ieškovės nurodoma skolos suma yra pagrįsta, o atsakovų atsakomybė yra solidari, tačiau ribota, teismas sprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovai R. K. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį tarp šalių susiklostę laidavimo santykiai yra pasibaigę, todėl ieškinys negalėjo būti tenkintas. Laiduotojams nežinant buvo ženkliai pabloginta jų padėtis, kadangi be išankstinio jų informavimo Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (250 000 Eur). Įkeisto turto vertė sudarė net 317 000 Eur dydžio sumą, todėl apeliantai pagrįstai manė, kad prievolė Bankui ar bent didžioji jos dalis bus padengta pardavus įkeistą turtą. Sudarant Laidavimo sutartis buvo tikimasi, kad įkeisto turto turi pakakti atsiskaityti su Banku, o laidavimo institutas neturėjo būti taikomas arba turėjo būti taikomas minimaliai, tačiau šiuo atveju laidavimo apimtis iš esmės pasikeitė ir pasunkėjo, taip modifikuojant prievolę, jog apeliantams tenka laiduoti pilna apimti. Be to, nors Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 250 000 Eur, tačiau Banko reikalavimo tenkinimui skirta tik 170 550 Eur, kadangi iš gautų lėšų buvo atskaitytos administravimo išlaidos. Atsakovai nėra atsakingi už tai, kad, atskaičius administravimo išlaidas, nebuvo visiškai atsiskaityta su Banku, kuris dalyvavo BUAB „Baltic Supply“ bankroto procese ir turėjo atitinkamas teises tiek tvirtinant išlaidas, tiek priimant kitus sprendimus, kurie buvo tiesiogiai susiję su prievolės jam įvykdymu. Ieškinys galėtų būti tenkinamas nebent ta apimtimi, kiek skyrėsi Banko reikalavimo teisės dydis ir parduoto turto vertė (apie 20 000 Eur), nes atsakovai neturi pareigos laiduoti už išskaičiuotas administravimo išlaidas.

14.2.                      Nesant galimybės tenkinti ieškinyje suformuluotus reikalavimus, ieškinys turėjo būti atmestas, tačiau ieškinys buvo tenkintas kitu būdu nei buvo nagrinėjama byla. Ieškinio pateikimo momentu skola Bankui sudarė 99 946,06 Eur, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad buvo prašoma priteisti žymiai didesnę sumą, t. y. 161 978,06 Eur (54 162 Eur + 99 946,06 Eur + 7 870 Eur). Atėmęs įvykdytą prievolės dalį, pirmosios instancijos teismas Bankui priteisė 159 778,06 Eur. Tai reiškia, kad Bankui buvo priteista neegzistuojanti skola, tokiu būdu Bankui sudarant galimybę neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita.

14.3.                      Teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu. Atsakovai R. K. ir J. K. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 2, laiduojama suma 107 640 Eur. Sudarydami Laidavimo sutartį Nr. 2, atsakovai laidavo už UAB „Baltic Supply“ prievoles solidariai kartu su pagrindine skolininke, bet ne kartu su visais atsakovais, todėl šiuo atveju negali būti preziumuojamas bendras atsakovų solidarumas. Taikant solidarią atsakomybę šalių civilinė atsakomybė be jų sutikimo ir valios būtų nepagrįstai išplečiama.

14.4.                      Laidavimas yra pasibaigęs ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido terminą pareikšti reikalavimą pagal Laidavimo sutartis, todėl turėtų būti taikomas senaties institutas. Laidavimo sutartyje Nr. 2 numatyta, kad laiduojama už Kreditavimo sutartį, iš kurios kylantys įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o ieškinys buvo pareikštas 2019 m. balandžio 19 d., todėl laikytina, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Be to, CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi. Ieškinys pateiktas 2019 m. balandžio 19 d., o BUAB „Baltic Supply“, už kurios prievoles buvo laiduojama, 2018 m. liepos 11 d. buvo likviduota. Ši aplinkybė taip pat patvirtinta, kad ieškinio pateikimo momentu laidavimas jau buvo pasibaigęs.

15.       Atsakovai J. K

16.       Apeliaciniame skunde atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. pripažinti solidariaisiais skolininkais kartu su kitais atsakovais R. K., J. K., J. K. ir I. G.-K., ir iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. priteistą sumą sumažinant nuo 7 870 Eur iki 4 637,50 Eur. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1.                      Atsakovai buvo sudarę tris skirtingas Laidavimo sutartis todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jie laidavo bendrai ir yra solidarūs skolininkai. Šiuo atveju solidariaisiais skolininkais gali būt laikomi tik ta pačia Laidavimo sutartimi laidavę skolininkai, t. y. J. K. ir I. G.-K., R. K. ir J. K., K. Č. ir E. J.-Č. Atsakovų pasirašytose Laidavimo sutartyse nėra nurodyta, kad jie tarpusavyje yra solidarūs skolininkai, įstatymuose taip pat nėra tokių nuostatų, jog pagal atskiras laidavimo sutartis laidavę laiduotojai tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais. Prievolės dalykas yra dalus, todėl teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies, 6.81 straipsnio 3 dalies ir 6.84 straipsnio normas.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip, kad iš jos negalima suprasti, kaip vykdymo procese būtų galima užtikrinti, jog iš atsakovų išieškota bendra skola neviršytų 98 846,06 Eur sumos. Sprendimas yra ydingas ir dėl to, kad net ir pripažinus, jog bendra atsakovų skola yra 98 846,06 Eur, galima situacija, jog tie asmenys, kurie laidavo mažesniu mastu, atsakytų daugiau už tuos asmenis, kurie laidavo didesniu mastu, nes atsakovams tarpusavyje nesant solidariems skolininkas, jie negalėtų reikšti vienas kitam reikalavimų regreso tvarka. Nustatant, kokia dalimi kiekvienas iš atsakovų turėtų atsakyti Bankui už pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ skolą, reikėtų vadovautis atsakovų prisiimtų įsipareigojimų sumomis, kurios nurodytos Laidavimo sutartyse. Atsižvelgiant į Laidavimo sutartyse nurodytas sumas, už kurias laidavo atsakovai, ir ieškinyje nurodytą skolos dydį, atsakovų R. K. ir J. K. atsakomybės dalis už skolininko prievoles būtų 63,44 proc. arba 63 405,78 Eur, atsakovų J. K. ir            I. G.-K. dalis būtų 31,92 proc. arba 31 902,78 Eur, o atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. dalis būtų 4,64 proc. arba 4 637,50 Eur.

17.       Atsiliepime į atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. apeliacinį skundą atsakovai J. K. ir I. G. K. nurodo, kad su minėtu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

18.       Apeliaciniame skunde atsakovai J. K. ir I. G.-K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovai J. K. ir I. G.-K. pripažinti skolingi solidariai kartu su atsakovais K. Č., E. J.-Č., R. K. ir J. K., ir iš atsakovų J. K. bei I. G.-K. ieškovei priteistą sumą sumažinant nuo 53 062 Eur iki 30 802,78 Eur. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi atsakovai tarpusavyje yra solidariai atsakingi Bankui už BUAB „Baltic Supply“ skolą. CK 6.81 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Atsakovų pasirašytose Laidavimo sutartyse nėra nurodyta, kad jie tarpusavyje yra solidarūs skolininkai, įstatymuose taip pat nėra tokių nuostatų, jog pagal atskiras laidavimo sutartis laidavę laiduotojai tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais.

18.2.                      Skundžiamu sprendimu iš atsakovų yra priteista 159 778,06 Eur skola. Nors sprendime yra nurodyta, kad išieškojimo mastas gali ir turi būti kontroliuojamas vykdymo procese, tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota taip, jog iš jos negalima suprasti, kaip vykdymo procese būtų galima užtikrinti, kad iš atsakovų išieškota suma neviršytų 98 846,06 Eur sumos. Be to, sprendimas yra ydingas ir dėl to, kad net ir pripažinus, jog bendra atsakovų skola yra 98 846,06 Eur, galima situacija, kad tie asmenys, kurie laidavo mažesniu mastu atsakytų daugiau už tuo asmenis, kurie laidavo didesniu mastu, nes atsakovams tarpusavyje nesant solidariems skolininkams, jie negalėtų vienas kitam reikšti reikalavimų regreso tvarka. Nustatant, kokia dalimi kiekvienas iš atsakovų turėtų atsakyti Bankui už pagrindinės skolininkės UAB „Baltic Supply“ skolą, kaip ir nurodoma apeliantų K. Č. ir E. J.-Č. skunde, reikėtų vadovautis atsakovų prisiimtų įsipareigojimų sumomis, kurios nurodytos Laidavimo sutartyse. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovai J. K. ir I. G.-K. bylos nagrinėjimo metu Bankui gražino 1 100 Eur, iš jų galėjo būti priteista tik 30 802,78 Eur.

19.       Atsiliepime į atsakovų J. K. ir I. G.-K. apeliacinį skundą atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

20.       Atsiliepime į atsakovų J. K. ir I. G.-K. apeliacinį skundą atsakovai R. K. ir J. K. nurodo, kad sutinka, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas, o tai, kokia apimtimi tai turi būti padaryta, yra nurodyta jų apeliaciniame skunde.

21.       Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundų netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

21.1.                      Mažinti priteistiną sumą tik dėl to, kad apeliantai K. Č., E. J.-Č., J. K. ir I. G.-K. bijo, jog jiems neva gali tekti faktiškai sumokėti daugiau nei kitiems atsakovams, nėra jokio pagrindo. Kiek konkrečiai skolos turės sumokėti atsakovai K. Č. ir E. J.-Č., atsakovai J. K. ir I. G.-K. bei atsakovai R. K. ir J. K., yra nurodyta skundžiamame sprendime. Nustatęs, kad visi atsakovai yra solidarūs skolininkai, teismas panaikino apeliantų nurodomą problemą (atsakovams tarpusavyje nesant solidariems skolininkams, jie negalėtų vienas kitam reikšti reikalavimų regreso tvarka). Teismo nustatytas visų atsakovų solidarumas naudingas išimtinai tik patiems atsakovams, kadangi atsakovai, iš kurių būtų išieškota visa priteista suma ar jos dalis, neviršinant Laidavimo sutartimis prisiimtos prievolės dydžio ribų, įgytų galimybę regreso tvarka reikalauti kompensacijos iš kitų atsakovų.

21.2.                      Nepagrįsta atsakovų K. Č., E. J.-Č., J. K. ir I. G.-K. pozicija, kad prievolė Bankui atsakovams turėjo būti padalinta proporcingai. Visų apeliantų atsakomybę prieš Banką vienija vienas esminis kriterijus – pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ įsiskolinimo Bankui dydis. Būtent solidarumas su pagrindine skolininke patvirtina, kad atsakovų K. Č., E. J.-Č., J. K. ir I. G.-K. prievolė Bankui nėra dalinė skolininko skolos atžvilgiu, todėl ji negali būti padalinta pagal proporcijas. Atsakovų, kaip laiduotojų, solidariosios atsakomybės piniginė išraiška yra ribojama tik Laidavimo sutartyse prisiimtu didžiausiu laiduotos pagrindinės skolininkės skolos dydžiu. Vien tai, kad laiduotojų yra ne vienas, o daugiau, negali turėti įtakos konkretaus laiduotojo atsakomybės dydžiui prieš Banką.

21.3.                      Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovų R. K. ir J. K. argumentas, kad šiuo atveju teismas turėjo taikyti senatį. Sprendimas dėl BUAB „Baltic Supply“ pabaigos priimtas 2019 m. birželio 25 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 19 d., t. y. iki pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tai reiškia, kad iki ieškinio pateikimo prievolė nebuvo pasibaigusi.

21.4.                      Atsakovai R. K. ir J. K. skunde nepagrįstai teigia, kad hipoteka įkeisto turto vertė buvo 317 000 Eur. Iš pačių atsakovų į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad pastatas-gamybinis pastatas su administracinėmis patalpomis, kurie ir buvo įkeisti Bankui, buvo įvertintas 266 000 Eur suma. Likę inžineriniai tinklai, kurių vertė 51 000 Eur, Bankui įkeisti nebuvo. Visas 317 000 Eur vertės turtas buvo parduotas už 250 000 Eur, tai reiškia, kad Bankui įkeistos turto dalies reali vertė buvo mažesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Bankas nebuvo didžiausias BUAB „Baltic Supply“ kreditorius, todėl jis vienas negalėjo lemti bankroto proceso eigos. Be to, bankroto byloje dalyvavo ir pats atsakovas R. K., kuris taip pat savo tariamai pažeistas teises galėjo ginti teisės aktuose nustatyta tvarka. Kadangi buvo pardavinėjamas bankrutavusios bendrovės turtas, tai bankroto administratorius pagrįstai iš gautų pinigų atsiskaitė sau bankroto administravimo išlaidų dalį. 

21.5.                      Atsakovai R. K. ir J. K. nepagrįstai tvirtina, kad laidavimo prievolė jiems pasunkėjo be jų žinios. Laidavimo pasunkėjimu negalima laikyti tos aplinkybės, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytą kainą, nes įkeistą turtą pardavus, gautomis lėšomis pagrindinės skolininkės įsipareigojimas Bankui visgi buvo sumažintas. 

21.6.                      Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas Bankui nepriteisė 159 778,06 Eur., priteista buvo tik 98 846,06 Eur suma.

21.7.                      Nustatęs solidarią visų atsakovę prievolę Bankui, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne jų faktinės skolos dydžio Bankui, o atsakovų tarpusavio atsiskaitymo klausimą. Teismas neperžengė ieškinio ribų, nes tokiu būdu teismas tiesiog tarp šalių kilusiam ginčui pritaikė, teismo vertinimu, tinkamas materialinės teisės normas, o tai yra išimtinė teismo kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 21 d. tarp Banko ir UAB „Baltic Supply“ buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1550807030011-05 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais. 2010 m. vasario 24 d. tarp šių šalių sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 1581007030009-05 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais; 2010 m. rugpjūčio 10 d. tarp šių šalių sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 1561007030089-90 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais; 2010 m. lapkričio 8 d. tarp šių šalių sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 1551007030134-90 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais.

24.       2017 m. kovo 8 d. Bankas ir J. K. bei I. G.-K. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0459/2017, kuria buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05, 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90 ir 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90 sąlygų įvykdymas, laiduojama suma – 54 162 Eur.

25.       2017 m. kovo 8 d. Bankas ir R. K. bei J. K. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0458/2017, kuria buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05, 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90 bei 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90 sąlygų įvykdymas, laiduojama suma – 107 640 Eur.

26.       2017 m. kovo 8 d. Bankas ir K. Č. bei E. J.-Č. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0460/2017, kuria buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05, 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90 ir 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90 sąlygų įvykdymas, laiduojama suma – 7 870 Eur.

27.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Baltic Supply“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 29 d. BUAB „Baltic Supply“ bankroto byloje buvo patvirtintas Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, 274 276,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris vėliau po turto pardavimo varžytynėse už 250 000 Eur sumą, iš kurios 170 550 Eur buvo pervesti Bankui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi sumažintas iki 103 726,25 Eur. 

28.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 25 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti BUAB „Baltic Supply“ veiklą pasibaigusia.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

29.       Atsakovų R. K. ir J. K. apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, laidavimas yra pasibaigęs, kadangi Bankas praleido terminą pareikšti reikalavimą pagal Laidavimo sutartį Nr. 2; antra, tarp šalių susiklostę laidavimo santykiai yra pasibaigę CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, todėl ieškinys negalėjo būti tenkintas; trečia, tenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir buvo nepagrįstai aktyvus; ketvirta, teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu. Atsakovai J. K., I. G.-K., K. Č. ir E. J.-Č. savo apeliacinius skundus taip pat grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu, be to, nurodo, jog priteisdamas skolą, teismas nepagrįstai nenurodė, kokia dalimi kiekvienas iš atsakovų turėtų atsakyti Bankui už pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ prievolę. Neišeinant už apeliacinių skundų ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl minėtų argumentų pagrįstumo.

Dėl Laidavimo sutarčių pabaigos

30.       CK 6.70 straipsnyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

31.       Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

32.       CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tuo tarpu CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; kt.).

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Laidavimo sutarties Nr. 2, sudarytos tarp Banko ir apeliantų, 6.1 papunktyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, jog Laidavimo sutartis Nr. 2 įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo dienos, o tai suponuoja išvadą, kad šalys šia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, jie šiuo atveju netaikytini. Minėta Laidavimo sutarties Nr. 2 nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant sutartį apeliantams turėjo būti aiški ir suprantama Laidavimo sutartimi Nr. 2 prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo, o ne iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kai turėjo būti įvykdyti įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį.

36.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).

37.       Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas, kuriuo pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ veikla pripažinta pasibaigusia, buvo priimtas 2019 m. birželio 25 d. (įsiteisėjo 2019 m. liepos 26 d.), o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 19 d., tai reiškia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantai, reikalavimai laiduotojams, įskaitant ir apeliantus, buvo pareikšti nepasibaigus pagrindinės skolininkės prievolei. 

38.       Kaip teisiškai nepagrįstas vertintinas apeliantų argumentas, kad BUAB „Baltic Supply“ likviduota 2018 m. liepos 11 d., kai buvo priimta nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

39.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu įstatyme nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda teisinis pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis).

40.       Taigi įmonės bankroto byla yra laikoma baigta, kai yra priimamas sprendimas dėl jos pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o ne, kaip tvirtina apeliantai, priimama nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

41.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškinio pateikimo teismui metu pagrindinė prievolė, už kurią buvo laiduota, nebuvo pasibaigusi, o tai leidžia daryti išvadą, jog ir apeliantų laidavimas nebuvo pasibaigęs, todėl Bankas, siekdamas savo teisų ir teisėtų interesų gynybos, turėjo teisę kreiptis į teismą ir reikšti apeliantų atžvilgiu reikalavimą priteisti skolą.

Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu

42.       CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės; 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata.

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies normą, pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, jog, jas žinodamas, laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėjama kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Taigi CK

46.       Apeliantai laikosi pozicijos, kad šiuo atveju CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu baigėsi jų laidavimas, kadangi, be jų žinios Bankui įkeistą turtą pardavus mažesne nei rinkos kaina ir iš gautos sumos atskaičius dideles administravimo išlaidas, jų laidavimo apimtis iš esmės pasunkėjo. Apeliantų teigimu, įkeisto Bankui turto vertė sudarė net 317 000 Eur sumą, todėl pagrįsta buvo manyti, kad pagrindinės skolininkės prievolei padengti užteks įkeisto turto.

47.       Iš pačių apeliantų į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. AGV18/30 matyti, kad viso turto, kurį sudaro gamybinis pastatas su administracinėmis patalpomis, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai, rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo 317 000 Eur. Tuo tarpu gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip patvirtina 2012 m. rugsėjo 25 d. Sutartinė hipoteka (e. bylos t. 4, b. l. 31–39), ir buvo įkeistas Bankui, rinkos vertė sudarė tik 266 000 Eur. Bylos medžiaga patvirtina, kad visas turtas už 250 000 Eur buvo parduotas tik penktose varžytynėse, tai reiškia, jog Bankui įkeistos Turto dalies faktinė vertė buvo mažesnė nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta Bankui įkeistos Turto dalies vertė. Pardavus visą BUAB „Baltic Supply“ turtą ir padengus administravimo išlaidas, Bankui buvo pervesta 170 550 Eur suma.

48.       Bankui įkeistas pagrindinės skolininkės turtas buvo pardavinėjamas BUAB „Baltic Supply“ bankroto procedūros metu, vadovaujantis bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų normomis. Bankas nebuvo didžiausias BUAB „Baltic Supply“ kreditorius, todėl jis negalėjo lemti bankroto procedūrų eigos. Pastebėtina, kad bankroto byloje kaip kreditorius dalyvavo ne tik Bankas, bet ir pats apeliantas R. K., kuris, jeigu manė, jog parduodant įkeistą turtą yra pažeidžiamos jo, kaip laiduotojo, teisės, galėjo ir turėjo šias teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bankui ar bankroto administratoriui būtų reikštos kokios nors pretenzijos dėl turto pardavimo kainos ar bankroto administravimo išlaidų dydžio.

49.       Kaip minėta, pagal CK 6.76 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas.

50.       Tiek Laidavimo sutartis Nr. 2, tiek ir kitos Laidavimo sutartys ir buvo sudarytos kaip pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonė, apsauganti Banko turtinius interesus tuo atveju, jei savo prievolės neįvykdytų pagrindinė skolininkė. BUAB „Baltic Supply“ tinkamai neįvykdžius savo prievolių Bankui, atsirado įsiskolinimas, kuriam padengti nepakako Bankui įkeisto pagrindinės skolininkės turto vertės, todėl šiuo atveju už likusios skolos padengimą tapo atsakingi atsakovai, laidavę už pagrindinę skolininkę.

51.       Vien apeliantų įsivaizdavimas, kad, pardavus įkeistą Bankui turtą, už jį gautų pinigų turėjo užtekti atsiskaityti su Banku už pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ prievoles, negali būti pagrindas išvadai, jog, pinigų padengti visą įsiskolinimą nepakakus, jų, kaip laiduotojų, padėtis buvo iš esmės pabloginta CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme. 

52.       Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju, nors turtas ir buvo parduotas už mažesnę nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytą kainą, tačiau, įkeistą turtą pardavus, už jį gautomis lėšomis pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ įsipareigojimas Bankui visgi buvo ženkliai sumažintas, atitinkamai sumažėjo ir laiduotojų atsakomybės mastas, o neigiamos pasekmės visiems laiduotojams kilo tik dėl to, jog pagrindinė skolininkė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

53.       Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad apeliantai nepagrįstai, remdamiesi CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, tvirtina, jog laidavimas buvo pasibaigęs, todėl ir šioje dalyje jų apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl laiduotojų atsakomybės solidarumo

54.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad visų laiduotojų (atsakovų) atsakomybė Banko atžvilgiu yra solidari, tačiau ribota Laidavimo sutartyse nurodyta laiduojama suma, todėl darė išvadą, jog atsakovai K. Č., E. J.-Č. 7 870 Eur skolos dalyje atsako solidariai su kitais solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K., I. G.-K., R. K. ir J. K.; atsakovai J. K., I. G.-K. 53 062 Eur skolos dalyje atsako solidariai su kitais solidariaisiais skolininkais – atsakovais R. K., J. K. bei su atsakovais K. Č., E. J.-Č. jų prievolės ribose (7 870 Eur); atsakovai R. K., J. K. už visą skolos sumą – 98 846,06 Eur, atsako solidariai su kitais solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K., I. G.-K. jų prievolės ribose (53 062 Eur), o su atsakovais K. Č., E. J.-Č. jų prievolių ribose (7 870 Eur).

55.       Visų atsakovų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad, sudarydami atskiras Laidavimo sutartis, atsakovai laidavo už BUAB „Baltic Supply“ prisiimtas prievoles solidariai su pagrindine skolininke, tačiau ne kartu su kitais atsakovais, todėl negalima preziumuoti visų atsakovų atsakomybės solidarumo.

56.       Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

57.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. kovo 8 d. Bankas su apeliantais pasirašė šias sutartis: su J. K. bei I. G.-K. laidavimo sutartį Nr. 15-02-0459/2017, su R. K. bei J. K. laidavimo sutartį Nr. 15-02-0458/2017, ir su K. Č. bei E. J.-Č. laidavimo sutartį Nr. 15-02-0460/2017, kuriomis buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05, 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90 ir 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90, pagal kurias trečiajam asmeniui UAB „Baltic Supply“ suteikti kreditai, įsipareigojimų įvykdymas.

58.       Laidavimo sutartimis Laiduotojai Nr. 1, Laiduotojai Nr. 2 ir Laiduotojai Nr. 3 įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su pagrindine skolininke atitinkamai 54 162 Eur, 107 640 Eur, 7 870 Eur apimtimi, t. y. grąžinti Bankui kreditą ar jo negrąžintą dalį, sumokėti Bankui priskaičiuotas, bet pagrindinės skolininkės nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Banko pranešimo apie tai, kad pagrindinė skolininkė nevykdo skolinių įsipareigojimų, gavimo dienos (Laidavimo sutarčių 4.1 papunktis).

59.       CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, kuria skundžiamame sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta, kad, kai skolininko prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

60.       Nagrinėjamu atveju atsakovai buvo sudarę skirtingas Laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ prievolių Bankui įvykdymą. Iš Laidavimo sutarčių turinio matosi, kad laidavimo apimtis yra skirtinga, t. y. laiduojama buvo skirtingomis sumomis: atsakovai R. K. ir J. K. laidavo už prievoles 107 649 Eur sumai, atsakovai J. K. ir I. G.-K. – 54 162 Eur sumai, o atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. – 7 870 Eur sumai.

61.       Laidavimo sutarčių 3.3 papunktyje aiškiai numatyta, kad laiduotojai ir pagrindinė skolininkė UAB „Baltic Supply“ Bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, tai reiškia, jog tik konkretūs sutartyse nurodyti laiduotojai (R. K. ir J. K.; J. K. ir I. G.-K.; K. Č. ir E. J. Č.) ir pagrindinė skolininkė UAB „Baltic Supply“ Banko atžvilgiu buvo solidarūs skolininkai. Jokių nuostatų, kad laiduotojai, laidavę skirtingų sutarčių pagrindu, tarpusavyje laikytini solidariais skolininkais Banko atžvilgiu, Laidavimo sutartyse nėra. Tai, kad atskirų laidavimo sutarčių pagrindu laidavę laiduotojai tarpusavyje būtų solidarūs skolininkai, nenumatyta ir jokiuose teisės aktuose, todėl šiuo atveju, kai prievolės dalykas yra dalus, visų laiduotojų atsakomybės solidarumas negali būti preziumuojamas. Be to, pastebėtina, kad ir Bankas nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose neprašė visų atsakovų atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę.

62.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad šiuo atveju visi atsakovai yra solidarūs skolininkai Banko atžvilgiu, nepagrįstai grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011.

63.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

64.       Atsižvelgiant į tai, kad minėtose kasacinio teismo bylose, kuriomis skundžiamame sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo pasisakoma apie pagrindinio skolininko ir laiduotojų solidarią atsakomybę kreditoriui, o ne apie kelių laiduotojų, pasirašiusių atskiras laidavimo sutartis, atsakomybės solidarumą prieš kreditorių, darytina išvada, jog minėtose nutartyse pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

65.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, konstatuodamas, jog visų laiduotojų atsakomybė Banko atžvilgiu yra solidari, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies ir 6.81 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 330 straipsnis).

Dėl iš atsakovų priteistinos skolos dydžio

66.       Atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. bei J. K. ir I. G.-K. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai Bankui iš viso priteista 159 778,06 Eur (7 879 Eur + 53 062 Eur + 98 846,06 Eur), nors skola yra tik 98 846,06 Eur. Apeliantų teigimu, jeigu teismo sprendime nebūtų nurodomos konkrečios iš atsakovų priteisiamos sumos, galima situacija, kad tie asmenys, kurie laidavo mažesniu mastu, atsakys daugiau už tuos asmenis, kurie laidavo didesniu mastu, nes atsakovams tarpusavyje nesant solidariems skolininkams, jie negalėtų vienas kitam reikšti reikalavimų regreso tvarka, todėl, vadovaujantis atsakovų prisiimtų įsipareigojimų sumomis, turi būti nustatyta, kokia dalimi kiekvienas iš laiduotojų turi atsakyti.

67.       Kaip minėta, kiekvienoje iš Laidavimo sutarčių yra įtvirtinta konkreti atsakovų, su kuriais sudaryta laidavimo sutartis, laiduojama suma: Laidavimo sutartyje Nr. 1 – 54 162 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 2 – 107 640 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 3 – 7 870 Eur.

68.       Sutiktina su apeliantais, kad, konstatavus, jog jie visi tarpusavyje nėra solidarūs skolininkai, jie vienas kitam neturėtų teisės regreso tvarka reikšti jokių reikalavimų, todėl šiuo atveju tikslinga būtų nustatyti, kokia dalimi kiekviena iš laiduotojų porų turi atsakyti Bankui.

69.       Atsižvelgiant į Laidavimo sutartyse nurodytas sumas, už kurias laidavo atsakovai, ir pagrindinės skolininkės neįvykdytų įsipareigojimų dydį, darytina išvada, kad, kaip ir nurodo apeliantai, R. K. ir J. K. atsakomybės dalis už pagrindinės skolininkės prievoles sudarytų 63 405,78 Eur (63,44 proc.), J. K. ir I. G.-K. dalis sudarytų 31 902,78 Eur (31,92 proc.), o K. Č. ir E. J.-Č. dalis sudarytų 4 637,50 Eur (4,64 proc.). 

70.       Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai J. K. ir I. G.-K. 

Dėl bylos procesinės baigties

71.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. bei J. K. ir I. G.-K. apeliacinius skundus tenkinti, o atsakovų R. K. ir J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti.

72.       Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir yra keičiamas, tačiau įvertinus tai, kad ieškinys yra iš dalies tenkinamas tik dėl to, jog pagrindinė skolos suma iš atsakovų yra priteisiama kitokiu būdu nei nurodyta ieškinyje, darytina išvada, jog dėl šios aplinkybės ieškovė, kuri pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, neturėtų prarasti teisės į visų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo nekeičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantų K. Č. ir E. J.-Č. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas 73 Eur žyminis mokestis. Už apeliantų J. K. ir I. G.-K. apeliacinį skundą mokėtinos 501 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atidėtas iki 2020 m. rugsėjo1 d. (įrodymai, kad iki minėtos datos žyminis mokestis buvo sumokėtas, teismui pateikti nebuvo). Duomenų apie kitas minėtų apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Už apeliantų R. K. ir J. K. apeliacinį skundą mokėtinos 1 708 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, apeliantai R. K. ir J. K. už apeliacinio skundo parengimą patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė AB SEB bankas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į visų apeliantų skundus parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis.

75.       Įvertinus tai, kad atsakovų K. Č., E. J.-Č., J. K. ir I. G.-K. apeliaciniai skundai buvo tenkinti, atsakovams K. Č. ir E. J.-Č. iš ieškovės AB SEB banko priteisiama 73 Eur, o už atsakovų J. K. ir I. G.-K. apeliacinį skundą mokėtina 501 Eur žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, priteisiama iš ieškovės AB SEB banko valstybei.

76.       Atsakovų R. K. ir J. K. apeliacinis skundas šiuo procesiniu sprendimu tenkinamas tik iš dalies, t. y. pripažįstama, kad visi atsakovai nėra solidarūs skolininkai Banko atžvilgiu, o reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo AB SEB banko ieškinys būtų atmestas, netenkintas. Įvertinus tenkintų reikalavimų dalį, darytina išvada, kad teisinga būtų minėtiems atsakovams iš ieškovės AB SEB banko priteisti 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat iš ieškovės valstybei priteisiama 550 Eur už atsakovų apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusi žyminio mokesčio suma, t. y. 1 158 Eur, valstybei priteisiama iš atsakovų R. K. ir J. K..

77.       Įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimus, bylos procesinę baigtį bei tai, kad ieškovė iš visų atsakovų lygiomis dalimis prašo priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, spręstina, jog teisinga būtų ieškovei AB SEB bankui priteisti iš atsakovų R. K. ir J. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos rengiant atsiliepimą į kitų atsakovų apeliacinius skundus, kurie šiuo procesiniu sprendimu yra tenkinami, neatlyginamos.

78.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovams K. Č. ir E. J.-Č. iš ieškovės AB SEB banko priteistinos 73 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės AB SEB banko valstybei iš viso priteistina 1 659 Eur žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovams R. K. ir J. K. priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, o iš minėtų atsakovų ieškovei priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovų R. K. ir J. K. priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) solidariai iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. 4 637,50 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių Eur 50 ct) skolą bei 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovų J. K. ir I. G.-K. 30 802,78 Eur (trisdešimties tūkstančių aštuonių šimtų dviejų Eur 78 ct) skolą bei 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovų R. K. ir J. K. 63 405,78 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų penkių Eur 78 ct) skolą bei 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovų K. Č., E. J.-Č., J. K., I. G.-K., R. K. ir J. K. po 287,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti atsakovams K. Č. ir E. J.-Č. iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 73 (septyniasdešimt trijų) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) valstybei 1 659 (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų penkiasdešimt devynių) Eur žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovų R. K. ir J. K. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė

                                                                        Agnė Tikniūtė