Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-1998-07].doc
Bylos nr.: N-444-1998-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. N1–1998/2007

              Procesinio sprendimo kategorija 26.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. N. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties T. N. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 7 d. surašė T. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 7.05 val., vairuodamas automobilį viršijo leistiną iki 90 km/h greitį važiuodamas 123 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175.1 punkto reikalavimus.

Institucija 2007 m. kovo 22 d. nutarimu T. N. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 400 litų baudą, o pagal ATPK 1302 straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

 

II.

 

T. N. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas grąžinti teisę vairuoti. Nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, todėl kasdien tenka vykti iš Kauno į Vilnių bei važinėti po visą Lietuvą. Dėl šios priežasties jam priskirtas įmonės automobilis, o netekus teisės vairuoti bus smarkiai apsunkintas jo tiesioginių pareigų vykdymas. Pažymėjo, jog jo žmona nedirba, jis prižiūri senelį, kurį dažnai tenka vežti į gydymo įstaigą, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi T. N. skundą tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog T. N. kaltė pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir 1302 straipsnį kvalifikuota tinkamai. Taip pat konstatavo, jog šiuo atveju ATPK 301 straipsnio nuostatos taikytinos, teisės vairuoti atėmimo laikotarpis trumpinamas iki 2 mėnesių, nes asmuo dėl pažeidimo gailisi, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, kur teisė vairuoti būtina, rūpinasi sunkiai sergančiu seneliu, kurį tris kartus per savaitę tenka pristatyti į klinikas procedūroms. Teismas pažymėjo, jog teisė vairuoti negrąžinama, nes yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, o visiškai neskiriant papildomos nuobaudos nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai.

 

 

 

III.

 

Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi, T. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti, t. y. grąžinti jam teisę vairuoti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Instituciją prašo jį atmesti ir nurodo, jog darydamas analogiškus pažeidimus asmuo turėjo suvokti, jog iš to atsiras neigiamos pasekmės.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Institucija surinko pakankamus T. N. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagal ATPK 1302 straipsnį, pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, apeliantas siekia susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas, taikydamas ATPK 301 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su sušvelninta nuobauda, kuri nebeatitinka nuobaudai keliamų tikslų.

ATPK 301 straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 301 straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N1-1956/2007, Nr.N1-1957/2007). ATPK 301 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pirmiausia dėl teismo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailesčio – pasakytina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo surašant administracinio pažeidimo protokolą įrašė „gailiuosi“, Institucijoje nuoširdus gailėjimasis nefiksuotas, be to, iš pateiktos apelianto padarytų KET pažeidimų suvestinės matyti, jog mažiau nei prieš mėnesį iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo asmuo jau buvo viršijęs greitį, dar vienas KET pažeidimas padarytas tik prieš savaitę, taigi, iš čia darytina išvada, jog teismams akcentuojamas nuoširdus gailestis yra tik formalus veiksmas. 

Dėl nustatytos sunkinančios aplinkybės – pakartotinumo – pasakytina, jog pakartotinumas, kaip sunkinanti aplinkybė, negali būti vertinama skiriant nuobaudą pagal ATPK 1302 straipsnį, kai pažeidimai, už kuriuos skirti baudos balai, turėjo įtakos veikos kvalifikavimui pagal minėtą normą, tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamo pažeidimo dieną apeliantas turėjo net keturias galiojančias nuobaudas, iš kurių 8 baudos balai skirti tik už dvi paskutiniąsias veikas.

Pirmosios instancijos teismas kaip išskirtines aplinkybes laikė asmens darbinę veiklą bei rūpinimąsi sergančiu seneliu, tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmens darbinė veikla, reikalaujanti turėti teisę vairuoti, negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N1-1957/2007, Nr.N1-1964/2007). Darbdavio pateikta pažyma patvirtina, jog apeliantui netekus teisės vairuoti bus tik apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas. Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančius pasekmės nesudaro pagrindo taikyti išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis, o baudos balų sistema įstatymo leidėjo ir įvesta tam, kad vairuotojai, darydami nuosekliai (kaip ir šiuo atveju) kartais ir ne itin pavojingus pažeidimus, neignoruotų visuomenėje priimtų elgesio standartų. Pateiktas į bylą išrašas iš medicininių dokumentų, kuris neva patvirtina apelianto rūpinimąsi seneliu, yra be nurodyto gydymo įstaigos pavadinimo ir spaudo, jame fiksuoti duomenys susiję ne tiek su apelianto senelio sveikata, kiek su apelianto charakteristika, kas apskritai nėra išrašus teikiančių medikų kompetencija, be to, iš tokios pažymos neaišku, kokiu laikotarpiu sergantis asmuo turi lankytis Vilniaus gydymo įstaigoje.

Visos nustatytos bylos aplinkybės nesudarė jokio pagrindo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau atsižvelgiant į viešosiose teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę), apeliacinės instancijos teismas sušvelnintą nuobaudą revizuoti griežtinimo linkme negali. Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

 

 

                                                                      Ričardas Piličiauskas

 

 

Virgilijus Valančius