Civilinė byla Nr. e3K-3-328-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Akordas 1“, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą ir įtvirtinančių reikalavimus dėl viešojo pirkimo objekto techninės specifikacijos, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „KTD group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo:
2.1. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija, LAKD) vykdomo viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas 1) sąlygų Techninės specifikacijos:
2.1.1. Techninių užduočių (priedų Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h, 1i, 1y, 1j) 13 punkto nuostatas, draudžiančias darbus atlikti naudojant specialiąsias dangų konstrukcijas, nurodytas Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15, patvirtintų LAKD direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7, (toliau – MN MAS 15) 2 lentelėje;
2.1.2. 24 punkto nuostatas, pagal kurias darbų zonoje (kelio juostoje) esantys kiti inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams (ir be kurių iškėlimo negalima įgyvendinti projekto sprendinių), turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei;
2.1.3. 19 punkto nuostatas, pagal kurias rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių;
2.2. panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (11.7)2-369 „Dėl pretenzijos“;
2.3. nutraukti Konkursą 1, jei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebus sudaryta (-os) viešojo pirkimo sutartis (-ys);
2.4. pripažinti pagal Konkurso 1 sąlygas sudarytą (-as) viešojo pirkimo sutartį (-is) negaliojančia (-iomis) arba skirti atsakovei alternatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas, jei iki sprendimo įsiteisėjimo dienos bus sudarytos atitinkamos sutartys;
2.5. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas 2) sąlygų Techninės specifikacijos:
2.5.1. Techninių užduočių (priedų Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h) 13 punkto nuostatas, draudžiančias darbus atlikti naudojant specialiąsias dangų konstrukcijas, nurodytas MN MAS 15 2 lentelėje;
2.5.2. 24 punkto nuostatas, pagal kurias darbų zonoje (kelio juostoje) esantys kiti inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams (ir be kurių iškėlimo negalima įgyvendinti projekto sprendinių), turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei;
2.5.3. 19 punkto nuostatas, pagal kurias rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių;
2.6. panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (11.7)2-371 „Dėl pretenzijos“;
2.7. nutraukti Konkursą 2, jei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebus sudaryta (-os) viešojo pirkimo sutartis (-ys);
2.8. pripažinti pagal Konkurso 2 sąlygas sudarytą (-as) viešojo pirkimo sutartį (-is) negaliojančia (-iomis) arba skirti atsakovei alternatyvias VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas, jei iki sprendimo įsiteisėjimo dienos bus sudarytos atitinkamos sutartys.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdo Konkursą 1 ir Konkursą 2. Konkursų sąlygų 1 priede Techninėje specifikacijoje atsakovė nustatė reikalavimus (identiškus abiejų Konkursų sąlygose):
3.1. Vadovaujantis MN MAS 15 1 lentele turi būti įrengiama kelio dangos konstrukcija pagal Techninės užduoties 8 punkte nurodytą dangos konstrukcijos klasę. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo sprendiniai turi būti pagrįsti vadovaujantis KPT SDK 07 V skyriaus reikalavimais. Tais atvejais, kai naudojamas šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis, dangos konstrukcija projektuojama vadovaujantis KPT SDK 07 9 lentelės 5 eilute. Viršutinei dangos konstrukcijai įrengti galima naudoti minkštąjį asfaltą pagal MN MAS 15 1 lentelę. Sluoksniai be rišiklių įrengiami vadovaujantis TRA SBR 07 ir ĮT SBR 07 reikalavimais. Šio punkto reikalavimus rangovas turi įvertinti pasiūlymo rengimo metu atsižvelgdamas į savo riziką ir atsakomybę. Dangos konstrukcijos sluoksnių nuokrypiai turi atitikti leistinas ribines vertes pagal valstybinės reikšmės keliams taikomas galiojančias taisykles ĮT ASFALTAS 08, ĮT SBR 07, metodinius nurodymus MN MAS 15 (Techninių specifikacijų priedų Techninių užduočių 13 punktas).
3.2. Remontuojamą kelią (ruožą) gali kirsti elektros orinės linijos, kurios turi būti pertvarkytos užtikrinant minimalų reglamentuojamą aukštį pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Darbų zonoje (kelio juostoje) esantys kiti inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams (ir be kurių iškėlimo negalima įgyvendinti projekto sprendinių), turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo taip pat privalo įvertinti neatitinkančių minimalaus aukščio reikalavimų orinių linijų, kertančių remontuojamą kelią, skaičių ir savo rizika įvertinti visus būtinus šių tinklų perkėlimo (pertvarkymo) darbus. Į tokius būtinus darbus turi būti įtraukta (įskaitant, bet neapsiribojant): techninių sąlygų gavimas elektros tinklus eksploatuojančiose organizacijose; atitinkamų projekto dokumentų parengimas; perkėlimo (pertvarkymo) darbų atlikimas arba finansavimas už perkėlimo paslaugas sumokant įmokas AB „Elektros skirstymo operatorius“. Projekto sprendiniai turi būti rengiami maksimaliai išvengiant inžinerinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo. Jei projektiniais sprendiniais to pasiekti neįmanoma, rangovas turi nurodyti tinklų apsaugojimo būdą. Rangovai preliminarią informaciją apie inžinerinių tinklų vietas gali rasti interneto svetainėje www.regia.lt. Šis reikalavimas taikomas visų kelio juostoje esančių inžinerinių tinklų atveju (Techninių specifikacijų 24 punktas).
3.3. Nuovažų skaičius numatomas ne mažesnis nei esamas. Įvertinęs esamą situaciją rangovas remontuojamo kelio ruože (-uose) privalo įrengti atitinkamo tipo nuovažas vadovaudamasis KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijomis R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“. Rangovas turi įvertinti patekimo galimybes į visus sklypus nagrinėjant teritorijos gretimybes, t. y. privažiavimo galimybes iš kitos sklypų pusės, iš esamos nuovažos patekimą į du ar daugiau sklypų ir pan. Naujų nuovažų įrengimas turi būti planuojamas, kai nėra kitų techninių ir teisinių galimybių patekti į besiribojančius sklypus. Rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių. Nuovažų su pralaida (v tipo) poreikį sprendžia rangovas projektavimo metu, atsižvelgdamas į projektuojamą paviršinio vandens nuleidimo ir griovių sistemą (Techninių specifikacijų 19 punktas).
4. Ieškovė pažymėjo, kad Techninių užduočių 13 punkte atsakovė tiesiogiai nurodė, jog kelio dangos konstrukcija iš minkštojo asfalto turi būti parengta pagal konkrečią MN MAS 15 nustatytą konstrukciją (1 lentelėje nurodytą konvencinę dangų konstrukciją), uždrausdama siūlyti darbus atlikti pagal tais pačiais metodiniais nurodymais patvirtintas lygiavertes konstrukcijas (2 lentelėje nurodytas specialiąsias dangų konstrukcijas), kurios gali būti taikomos analogiškai be jokių atskirų specialių sąlygų ar apribojimų. Atsakovė, drausdama atlikti darbus taikant lygiavertes technologijas (ieškovės nuomone, gerokai pažangesnes savo techninėmis bei eksploatacinėmis savybės), kurių taikymo galimybę nustato tas pats teisės aktas – MN MAS 15, parengė imperatyviosioms VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms prieštaraujančias, konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo principus pažeidžiančias viešųjų pirkimų sąlygas, todėl jos pripažintinos neteisėtomis.
5. Anot ieškovės, Techninių specifikacijų 24 punktų reikalavimas, kad rangovas pertvarkytų ir kitų subjektų (kitų inžinerinių tinklų valdytojų) valdomus (eksploatuojamus) objektus (tinklus) bei tokių darbų kainą savo rizika įtrauktų į bendrą pasiūlymo kainą, yra neaiškus ir netikslus. Iš Konkursų sąlygų nėra aišku, ar kitų objektų (inžinerinių tinklų) savininkai sutiks su tuo, kad būtų pertvarkomi jų valdomi objektai, o jei sutiks – kokiomis sąlygomis ir kaip kiti inžineriniai tinklai turės būti pertvarkomi, t. y. nežinomos atitinkamų darbų apimtys, priklausančios nuo trečiųjų asmenų valios, todėl jų neįmanoma iš anksto apskaičiuoti.
6. Ieškinyje nurodyta, kad nei Konkursų sąlygose, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra Techninių specifikacijų 19 punkte reikalaujama įrengti nuovaža, taip pat Techninėse specifikacijose nenurodomas tokių reikalaujamų įrengti nuovažų skaičius. Atsakovei nenurodžius perkamų darbų kiekio (apimties), ši sąlyga negali būti laikoma atitinkančia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, perkančioji organizacija nežinos, ar rangovai numatė atlikti tinklų iškėlimo darbus, įrengti papildomas nuovažas, neturės galimybės patikrinti, ar siūloma kaina nėra neįprastai maža.
7. Ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas, tačiau šios buvo atmestos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 19 d. nutartimi konstatavusi, kad buvo neatskleista bylos esmė, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Konkurso 1 ir Konkurso 2 Techninių specifikacijų 19 ir 24 punktų nuostatas neteisėtomis, skyrė atsakovei 30 000 Eur baudą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad metodinių nurodymų MN MAS 15 V skyriaus II skirsnyje yra įtvirtinti du kelio dangų konstrukcijų iš minkštojo asfalto tipai: 1) konvencinės dangos konstrukcijos, kurių reikalavimai yra nurodyti II skirsnio 1 lentelėje bei 18–19 punktuose ir 2) specialiosios dangos konstrukcijos, kurių reikalavimai nurodyti II skirsnio 2 lentelėje bei 20–22 punktuose. Pagal 1 lentelės reikalavimus konvencinės dangos konstrukcijos asfalto pagrindo sluoksniui gali būti naudojama tik skalda, o pagal 2 lentelės reikalavimus specialiosios dangos konstrukcijai įrengti vietoj skaldos gali būti naudojamas gruntas arba statybinės medžiagos, apdoroti jonų mainų katalizatoriais ir surišti hidrauliniais rišikliais. Teismas vertino, kad dėl skirtingų dangos konstrukcijų sudėčių konvencinės ir specialiosios dangos konstrukcijos negali būti vertinamos kaip tapačios ir lygiavertės, pripažino, jog perkančioji organizacija, pasirinkdama perkamų objektų savybes bei formuluodama jas nustatančias Konkursų sąlygas, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų.
12. Teismas sprendė, kad MN MAS 15 II skirsnio 1 lentelėje apibrėžtos gilesnio kelio dangos sluoksnio savybės, t. y. jo sudėtis, šios rūšies kelio dangos sluoksnį skiria nuo 2 lentelėje nustatyto kelio dangos sluoksnio. Kelio dangos sluoksnio savybės turi tiesioginės įtakos parenkant konkrečią kelio dangą, kadangi kelio danga su gilesniu sluoksniu techniniu aspektu turėtų būti taikoma intensyviau apkrautuose keliuose ir, priešingai, plonesnis kelio dangos sluoksnis atitiktų mažesnio intensyvumo kelių naudojimo poreikį. Priešingu atveju kelio dangos konstrukcijų išskyrimas nurodytame teisės akte nebūtų reikšmingas.
13. Teismas nenustatė, kad kuri nors iš MN MAS 15 II skirsnyje nurodytų kelio dangų būtų priskirta konkrečiam tiekėjui, Techninių užduočių 13 punkte būtų nurodytos konkrečios medžiagos ir (ar) technologijos, modeliai, procesai, kurie būtų būdingi konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, prekių ženklai, dėl kurių konkretiems tiekėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti Konkursuose. Dėl to teismas atmetė reikalavimą dėl Techninių užduočių 13 punkto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo.
14. Teismas nurodė, kad iš Techninių specifikacijų 24 punkto nėra aišku, kiek konkrečiai orinių linijų ginčo atveju galėtų būti nustatyta, nors tai turi tiesioginės įtakos tinklų perkėlimo (pertvarkymo) darbų apimtims bei kainoms. Teismo vertinimu, preliminari informacija apie inžinerinių tinklų vietas interneto tinklalapyje negali būti laikoma pakankamu šaltiniu, tiekėjams sudarančiu galimybę nustatyti tokių objektų buvimo vietas. Kadangi Konkursų sąlygose nebuvo tikslių duomenų apie minimalaus aukščio reikalavimų neatitinkančių elektros orinių linijų skaičių bei nebuvo objektyvių galimybių juos nustatyti, tai teismas pripažino, kad egzistuoja neaiškumas vertinant tiekėjų atitiktį šiai Konkursų sąlygų nuostatai, ir tenkino ieškinio reikalavimą dėl Techninių specifikacijų 24 punkto pripažinimo neteisėtu.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad Techninių specifikacijų 19 punkto nuostata yra netiksli ir neaiški, neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Iš šios sąlygos nėra aiškus nuovažų skaičius, nenustatyta tiksli perkamų darbų apimtis ir konkretus kiekis. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šios Konkurso sąlygos formuluotė pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 35 straipsnio nuostatas, todėl Techninės specifikacijos 19 punktą pripažino neteisėtu bei jį panaikino.
16. Spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (Konkursai vykdyti pagal neteisėtomis pripažintas sąlygas) padarinių, teismas konstatavo, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų AB „Kelių priežiūra“, UAB „Akordas 1“, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Alkesta“ sudarytų viešojo pirkimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ar jų galiojimo termino sutrumpinimas turėtų neproporcingų pasekmių, pažeistų viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad alternatyvios sankcijos – baudos – skyrimas atsakovei būtų proporcingesnė ir veiksmingesnė priemonė. Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad, viena vertus, Konkursuose dalyvavo tretieji asmenys ir Konkursai įvyko, tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta, kita vertus, viešojo pirkimo objekto pobūdis, jo kompleksiškumas galėjo nulemti Techninės specifikacijos 24 ir 19 punktų formuluotes, be to, nustatyti pažeidimai mažareikšmiai. Teismas skyrė atsakovei 30 000 Eur dydžio baudą, nurodė, kad ji yra proporcinga ir atgrasanti, priversianti atsakovę kruopščiau rengtis kitiems viešojo pirkimo konkursams.
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą, pripažino neteisėtomis Konkursų sąlygų Techninių specifikacijų Techninių užduočių 13 punkto nuostatas, atmetė ieškinio reikalavimą dėl Konkursų sąlygų Techninių specifikacijų 19 ir 24 punktų nuostatų pripažinimo neteisėtomis; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog MN MAS 15 II skirsnio 1 ir 2 lentelėse nurodytos kelio dangos konstrukcijos nėra tapačios (skiriasi tiek jų sudėtis (sluoksniai), tiek ir storis), tačiau sutiko su ieškove, kad konstrukcijų tapatumas ir lygiavertiškumas nėra analogiškos sąvokos. Kelio dangos sluoksnio storis galėtų būti kriterijus, patvirtinantis kelio dangų konstrukcijų lygiavertiškumą, tik tuo atveju, jei vertinamos kelio dangų konstrukcijos būtų tokios pačios sudėties. Kadangi šių kelio dangų sudėtis skiriasi, tai kolegija nekonstatavo pagrindo spręsti apie jų patvarumą vien tik iš jų storio.
19. Sistemiškai aiškindama MN MAS 15 nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad abi aptariamos konstrukcijos yra lygiavertės – į jų abiejų sudėtį įeina minkštasis asfaltas, jos abi gali būti naudojamos tos pačios VI konstrukcijos klasės, tokio paties intensyvumo keliams tiesti tuose pačiuose valstybinės reikšmės keliuose bei gali būti naudojamos vietinės reikšmės keliams (MN MAS 15 1, 15 ir 16 punktai). Be to, abiejų dangų konstrukcijų projektinė apkrova apskaičiuojama remiantis tomis pačiomis projektavimo taisyklėmis – Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07, patvirtintomis LAKD direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7 (toliau – KPT SDK 07) (MN MAS 15 18 ir 20 punktai). Kolegija nurodė, kad jokia MN MAS 15 nuostata 1 ir 2 lentelėse nurodytų dangų konstrukcijų neskirsto į funkciškai patvaresnes ir ne tokias patvarias, o į atskirus tipus skaido, labai tikėtina, tik dėl skirtingos jų sudėties. Dėl šių aplinkybių MN MAS 15 1 ir 2 lentelėse nurodytas kelio dangų konstrukcijas kolegija pripažino lygiavertėmis, sprendė, kad atsakovė Konkursų sąlygose nepagrįstai leido tiekėjams siūlyti išimtinai tik konvencines konstrukcijas, taip pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
20. Atmesdama atsakovės argumentus, kad ketinamų remontuoti kelių dabartinė danga nėra patogi specialiajai kelio konstrukcijai įrengti, kolegija nurodė, jog tiekėjai yra laisvi teikti pasiūlymus pagal paskelbtas pirkimo sąlygas, ir jeigu jie mano, kad konkrečiu atveju yra naudingiau pašalinti esamą dangos konstrukciją ir apdoroti po ja esančius gruntus įrengiant specialiąją dangos konstrukciją, jie patys prisiima tokio sprendimo padarinius. Tiekėjo sprendimo racionalumas ar neracionalumas nelemia perkančiosios organizacijos teisių ar pareigų, nes pateikti pasiūlymai vertinami pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus.
21. Kolegija nurodė, kad Konkursų dokumentai patvirtina, jog jais siekiama įgyti konkrečių kelių ruožų kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir rangos darbus. Dėl to atsakovė, pateikdama Konkursų sąlygas, neturėjo konkrečiai nurodyti įrengtinų nuovažų skaičiaus, nes šis skaičius turės būti nustatytas atlikus projektavimo darbus bei suderinus juos su atsakovės darbų komisija. Ginčijamoje sąlygoje nustatytas minimalus įrengtinų nuovažų skaičius (ne mažesnis nei esamas), o konkrečius skaičius bei galimybes jį didinti tiekėjai galėjo apskaičiuoti naudodamiesi atsakovės nurodytais viešais duomenimis, taip pat apžiūrėdami remontuotinus kelių ruožus. Atsižvelgdama į tai, kolegija Techninių specifikacijų 19 punkto nuostatą laikė pagrįsta ir teisėta.
22. Kadangi Konkursais perkami ne tik rangos, bet ir projektavimo darbai, tai kolegija laikėsi pozicijos, kad elektros oro linijų pertvarkymo bei kitų inžinerinių tinklų iškėlimo darbų apimtį kiekvienas tiekėjas turėjo įsivertinti atskirai, atsižvelgdamas į pasirinktus kelio remonto darbų sprendinius. Preliminarų elektros ir kitų inžinerinių tinklų kiekį tiekėjai galėjo matyti interneto svetainėje www.regia.lt, be to, Techninių specifikacijų 7 punktas įpareigojo rangovus iki pasiūlymo pateikimo dienos apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką ir būklę, kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir iki galo įvertinta remonto darbų apimtis bei darbų įvykdymo sąlygos. Tokios apžiūros metu galėjo būti įvertintas ir potencialus elektros tinklų bei inžinerinių tinklų tvarkymo poreikis. Tai konstatavusi, kolegija Techninių specifikacijų 24 punkto nuostatas pripažino teisėtomis.
23. Kadangi dalis Konkursų sąlygų buvo pripažintos neteisėtomis (Techninių užduočių 13 punktas), tai kolegija nekeitė pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei paskirtos alternatyvios sankcijos (baudos).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir Techninių užduočių 13 punktų nuostatos pripažintos neteisėtomis; dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad MN MAS 15 1 lentelėje nurodytos konvencinės kelio dangos konstrukcijos ir 2 lentelėje nurodytos specialiosios kelio dangos konstrukcijos yra lygiavertės, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, neleidusi tiekėjams siūlyti 2 lentelėje nurodytų dangų, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas, nesilaikydamas nurodyto reguliavimo ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018; kt.), nesiaiškino, kokiu tikslu atsakovė nustatė ginčo reikalavimą ir kokį rezultatą (funkcionalumą) toks reikalavimas užtikrina, nevertino, ar yra įrodyta, kad kitokie sprendiniai, nei reikalaujami, užtikrina to paties tikslo ir rezultatų pasiekimą.
24.2. Reikalavimas dėl kelio dangos konstrukcijos nenustato VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje draudžiamo konkretaus modelio ar tiekimo šaltinio, konkretaus ir konkrečiam tiekėjui būdingo proceso, prekių ženklo, patento, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos reikalavimų – pagal jį, įrengiant kelio dangą gali būti naudojamos bet kokių tiekėjų siūlomos medžiagos ar procesai, jeigu tik jie užtikrina nustatytus techninius parametrus. Maža to, ginčo reikalavimas tiesiogiai leidžia naudoti kitokius techninius sprendinius, nei nurodyti MN MAS 15 1 lentelėje, jeigu yra užtikrintas toks pats atsakovės siekiamas rezultatas (funkcionalumas) – kelio konstrukcija atitiks atitinkamo grunto jautrį šalčiui ir bus įgyvendinti reikalavimai, užtikrinantys kelio stiprumą (atsparumą poveikiui).
24.3. MN MAS 15 nustato reikalavimus kelio dangos konstrukcijai (siekiamo rezultato (funkcinius) reikalavimus), kuriais, atsižvelgiant į atitinkamų kelių apkrovą, siekiama užtikrinti kelių patikimumą, patvarumą ir ilgaamžiškumą, išvengti greitos jų deformacijos, duobių ir kitų defektų atsiradimo bei didelių eksploatacinių išlaidų. Atitinkamai 1 ir 2 lentelėse nustatytais reikalavimais siekiama skirtingo rezultato (funkcionalumo): 1 lentelės reikalavimai taikomi ir V, ir VI dangos konstrukcijos klasėms, priskiriamoms pagal sunkiasvorio transporto eismo intensyvumą, o 2 lentelės reikalavimai taikomi tik VI dangos konstrukcijos klasei. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių skirtumų ir jų santykio su perkamais objektais bei reikalavimais jiems, nors šie skirtumai patvirtina, kad lentelėse nustatyti skirtingi reikalavimai dangų konstrukcijoms ir jos nėra lygiavertės.
24.4. Nors abi konstrukcijos gali būti naudojamos VI (žemiausios) dangos konstrukcijos klasės keliams, tačiau jos yra parenkamos skirtingais atvejais ir siekiant skirtingų rezultatų. Esant didesniam sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumui, taikomi konvencinės dangos konstrukcijos reikalavimai, kadangi yra nustatyti aiškūs reikalavimai dėl tokios dangos įrengimo, minimalių skaldos pagrindo ir asfalto sluoksnių storių, įrengiamų sluoksnių laikomosios gebos (t. y. atsparumo poveikiui) ir pan. Šios konstrukcijos įrengimas užtikrina, kad kelio dangos konstrukciją sudarantys sluoksniai atitiks siekiamus naudojimo laikotarpio reikalavimus. Kai sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumas yra itin žemas, kelias yra mažiau apkraunamas, galima taikyti ir specialiosios dangos konstrukcijos reikalavimus. Tokiu atveju gruntas arba susmulkintos statybinės medžiagos tik apdorojami jonų mainų katalizatoriais ir surišami hidrauliniais rišikliais įrengiant asfalto sluoksnį, netaikomi jokie laikomosios gebos, t. y. kelio atsparumo poveikiui, reikalavimai. Šios konstrukcijos įrengimas kainuoja keletą kartų pigiau nei konvencinės dangos, tačiau jos atsparumas sunkiasvorio transporto eismui yra negarantuotas ir būtų gerokai mažesnis, o eksploatavimo išlaidos – gerokai didesnės. Taigi konvencinės ir specialiosios kelio dangų konstrukcijų reikalavimai, taip pat rezultatai bei funkcionalumas gerokai skiriasi ir šios dangos yra taikomos skirtingais atvejais. Atsižvelgdama į sunkiasvorio transporto eismo intensyvumą ir tai, ar yra būtinybė užtikrinti garantuotą kelio atsparumą poveikiui, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokios kokybės kelią ji nori įsigyti, t. y. kokius rezultato (funkcionalumo) reikalavimus kelti.
24.5. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino MN MAS 15 tikslus ir reikalavimus (šios nutarties 19 punktas), nevertino dangų konstrukcijų skirtumų, įskaitant reikalavimus dėl jų laikomosios gebos (stiprumo), ir skirtingų konstrukcijų pasirinkimo priežasčių bei į jas neatsižvelgė. Teismo pateiktas aiškinimas gali nulemti absurdiškas situacijas, kai lygiaverte būtų pripažinta ir tai pačiai VI dangos konstrukcijos klasei priklausanti trinkelių arba netgi žvyro danga, be to, toks aiškinimas reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti ir nustatyti, kokios konstrukcijos objektą jos nori įsigyti.
24.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo VPĮ 37 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes neegzistuoja visos šios normos taikymo sąlygos – nenustatytas subjektų ar produktų diskriminavimo faktas. Techninių užduočių 13 punktų reikalavimas nesudaro palankesnių sąlygų jokiems subjektams ar produktams, bet kuris rinkoje veikiantis ir kelio statybos darbus atliekantis tiekėjas gali rinkoje laisvai įsigyti darbams atlikti reikalingų medžiagų ir įrengti asfalto dangą pagal Konkursų dokumentuose nustatytus kokybinius reikalavimus. Ginčo reikalavimas tiekėjų dalyvavimo Konkursuose galimybių nesuvaržė, tik apribojo jų galimybes siūlyti įrengti atsakovei ir kelių naudotojams reikalingos kokybės ir stiprumo neatitinkančią kelio dangos konstrukciją.
24.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos VPĮ 37 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią tiekėjų siūlomų sprendinių lygiavertiškumą pirkimo objektui keliamiems reikalavimams turi įrodyti patys tiekėjai, tai padaryti pateikiant konkrečius įrodymus, o ne abstrakčius teiginius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015; kt.). Apeliacinės instancijos teismas dėl konvencinių ir specialiųjų kelio dangos konstrukcijų lygiavertiškumo sprendė išimtinai vadovaudamasis tik ieškovės teiginiais ir samprotavimas bei paties teismo atlikta MN MAS 15 sistemine analize. Ieškovė, be savo teiginių, nepateikė nė vieno konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų konvencinių ir specialiųjų dangos konstrukcijų lygiavertiškumą.
25. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Šios nutarties 24.1 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl atsakovė neturėtų jais remtis kasaciniame teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 2 dalis).
25.2. Atsakovė neįrodė aiškaus tikslo, dėl ko neleido naudoti specialiųjų kelio dangos konstrukcijų, nepagrindė, kodėl šios konstrukcijos jo neatitiktų. Draudimas teikti lygiaverčius pasiūlymus yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirkimo sąlygas.
25.3. Šios nutarties 24.3–24.4 punktuose nurodyti atsakovės argumentai deklaratyvūs, neparemti nei teisės aktais, nei įrodymais ar skaičiavimais, patvirtinančiais, kad konvencinės ir specialiosios kelio dangų konstrukcijos nėra vienodai patikimos, patvarios ir ilgaamžės. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kada turi būti naudojamos konvencinės, o kada – specialiosios kelio dangos konstrukcijos. Konvencinės ir specialiosios kelio dangos konstrukcijos atitinka tas pačias fizines technines savybes, todėl jos yra lygiavertės. Remiantis MN MAS 15 nuostatomis, abi šios konstrukcijos gali būti naudojamos įrengiant tuos pačius (VI klasės) kelius, todėl atsakovė, uždrausdama naudoti specialiąsias kelio dangos konstrukcijas, diskriminuoja ieškovės naudojamas technologijas.
25.4. Projektinė apkrova A, apibrėžianti atitinkamų konstrukcijų fizines technines savybes, tiek konvencinėms, tiek ir specialiosioms kelio dangos konstrukcijoms pagal KPT SDK 07 taikoma ir apskaičiuojama vienodai. MN MAS 15 1 ir 2 lentelių duomenys patvirtina, kad VI dangos konstrukcijos klasė parenkama, kai ekvivalentinių 10 t svorio ašių apkrovos skaičius yra ? 0,1 mln.; šią apkrovą atitinka ir konvencinės, ir specialiosios kelio dangos konstrukcijos, taigi jų ilgalaikiškumas ir mechaninis patvarumas yra lygiavertis. Taip pat abiejų konstrukcijų viršutinis sluoksnis yra tapatus, iš tokio paties 4,5 cm asfalto (vadinamojo minkštojo asfalto), todėl ir vizualiai konstrukcijos viena nuo kitos nesiskirtų, tik specialistai galėtų atsakyti, kokia konstrukcija buvo panaudota.
25.5. MN MAS 15 1 ir 2 lentelėje nurodytos VI klasės dangos konstrukcijos yra lygiavertės ne tik tarpusavyje, bet ir su kitomis kelių dangų konstrukcijomis, nurodytomis KPT SDK 07 9 lentelėje, naudojamomis tiesiant (rekonstruojant) VI klasės kelius. Patikslinusi Konkursų sąlygas atsakovė nurodė, kad gali būti naudojamos ir kitos KPT SDK 07 9 lentelėje išvardytos kelio dangos konstrukcijos (kurios visos yra lygiavertės), tik dėl nepaaiškinamų priežasčių uždraudė naudoti MN MAS 15 2 lentelėje nurodytas technologijas. MN MAS 15 1 ir 2 lentelėse išvardytos kelio dangos konstrukcijos skiriasi tik tuo, kad 2 lentelėje nurodytos dangų konstrukcijos gaunamos esamus gruntus ar statybines medžiagas apdorojus jonų mainų katalizatoriais ir surišant hidrauliniais rišikliais. Tam tikros iš KPT SDK 07 9 lentelėje išvardytų kelio dangos konstrukcijų yra gaunamos gruntus surišant hidrauliniais rišikliais, tačiau atsakovė nedraudė naudoti tokių technologijų.
25.6. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad kelio dangos konstrukcijos parenkamos priklausomai nuo eismo intensyvumo, ši išvada nepagrįsta teisės aktais ar kitais įrodymais. Kelio laikomoji geba (galia) apskaičiuojama pagal skirtingas technines charakteristikas, priklausomai nuo to, iš kokių konstrukcijų yra padarytas kelias. Grunto ar kitų nestandžių medžiagų atsparumą apkrovoms (laikomąją galią (gebą)) apibrėžia specialiai apskaičiuojamas deformacijos modulis Ev2; standžių (surištų) medžiagų atsparumą apkrovoms apibrėžia gniuždomasis stipris. MN MAS 15 21 punkte nurodyta, kad specialiosios dangų konstrukcijos gaunamos esamus gruntus ar statybines medžiagas apdorojus jonų mainų katalizatoriais ir surišant hidrauliniais rišikliais. Šios kompozitinės medžiagos gniuždomasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 1,5 MPa. Aplinkybė, kad atitinkamas reikalavimas yra nurodytas atskirame punkte, o ne lentelėje, nereiškia, kad metodiniuose nurodymuose nėra nustatyti atsparumo apkrovoms kiekybiniai parametrai.
25.7. Iš visų kasacinio skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kiek skiriasi kiekvienos konstrukcijos rezultatai, funkcionalumas ir eksploatacinės savybės bei sąnaudos, neaišku, kuri dangų konstrukcija yra geresnė (ilgaamžiškesnė, ekonomiškesnė eksploatuojant ir t. t.). Atsakovė ne kartą pripažino, kad specialiosios konstrukcijos yra pigesnės, o tai reiškia, jog, nediskriminuodama tam tikrų technologijų, ji už mažiau lėšų galėjo gauti daug geresnį rezultatą, neleisdama naudoti pigesnių kelio dangos konstrukcijų, atsakovė pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
25.8. Atsakovė nepagrįstai nurodo hipotetines situacijas (šios nutarties 24.5 punktas), kurios negalėtų kilti, nes Konkursų dokumentuose nustatyta, kad perkami asfalto įrengimo darbai.
25.9. Perkančioji organizacija savo diskrecija turi naudotis nediskriminuodama tam tikrų tiekėjų ir technologijų, pagrįsti atitinkamų objekto savybių pasirinkimą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nustatydama ginčijamą kelio dangos konstrukcijos reikalavimą, atsakovė diskriminavo ne tik konkrečias technologijas, bet ir ieškovę, kuri specializuojasi šioje srityje. Tokios išvados nepaneigia atsakovės argumentas, kad jos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 tiekėjų (rangovų) vien iš Lietuvos.
25.10. Šios nutarties 24.7 punkte nurodyti atsakovės argumentai nepagrįsti. Kadangi Konkursų sąlygose buvo draudžiama teikti lygiaverčius pasiūlymus ir dėl to atsakovė ginčijo šias sąlygas, ji neturėjo galimybės pateikti pasiūlymą ir atitinkamai įrodyti savo pasiūlymo lygiavertiškumą. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, pasinaudojusi išimtimi uždrausti tam tikras technologijas, turėjo pareigą įrodyti, kad atitinkama ribojama technologija yra prastesnė, tačiau jokių nepateikė.
26. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo objekto techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo.
28. Bylą sprendę teismai skirtingai vertino ieškovės pateiktus argumentus dėl ginčo reikalavimų (šios nutarties 3 punktas) neteisėtumo – pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais reikalavimus dėl nuovažų įrengimo ir inžinerinių tinklų iškėlimo rangovo sąskaita (Techninių specifikacijų 19, 24 punktai), o argumentus dėl draudimo darbus atlikti naudojant MN MAS 15 2 lentelėje nurodytas specialiąsias kelio dangos konstrukcijas (Techninių specifikacijų priedų Techninių užduočių 13 punktas) atmetė, skyrė atsakovei 30 000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažino neteisėtomis Techninių specifikacijų priedų Techninių užduočių 13 punkto nuostatas, o reikalavimus dėl Techninių specifikacijų 19, 24 punktų pripažinimo neteisėtais atmetė, sprendimo dalį skirti baudą paliko nepakeistą.
29. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl reikalavimo atliekant darbus naudoti MN MAS 15 1 lentelėje nurodytas (konvencines) kelio dangos konstrukcijas (toliau – ir ginčo reikalavimas), pateikė kasacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl, pirma, VPĮ 37 straipsnio 5 dalies netinkamo taikymo, nukrypimo nuo aiškinant šią teisės normą suformuotos teismų praktikos, antra, reikalavimo kelio dangos konstrukcijai pobūdžio (siekiamo rezultato (funkcinis) reikalavimas), trečia, konvencinės ir specialiosios kelio dangos konstrukcijų skirtumų, ketvirta, tiekėjų ar produktų diskriminavimo fakto nebuvimo.
30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Techninių specifikacijų 19, 24 punktų pripažinimo neteisėtais, kasaciniu skundu nebuvo skundžiama (ji nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko), todėl teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi pagrindų dėl viešojo intereso apsaugos peržengti kasacinio skundo ribas, dėl nurodytų reikalavimų teisėtumo šioje nutartyje nepasisakys (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).
Dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas
31. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl šalių ginčo esmės, pateikia ieškovės suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas vertinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus ir teigdama, jog ginčo reikalavimu jokie tiekėjai ar produktai nėra diskriminuojami, be kita ko, siekė įrodyti ir tai, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, taigi ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninių užduočių reikalavimo dėl reikalaujamos įrengti kelio dangos konstrukcijos.
32. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą).
33. Svarbiausi tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo aspektai, apibendrinant aktualiausią praktiką šioje srityje (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką), yra išsamiai aptarti vienos naujausių pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35 punkte.
34. Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė teikė argumentus, kad nustačius ginčo reikalavimą buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota konkurencija (draudžiama naudoti ieškovės taikomas technologijas), ribojamos galimybės pasiūlyti inovatyvius, ekonomiškai pagrįstus sprendinius, dėl to pažeistos imperatyviosios VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos užtikrinimo principai, racionalaus lėšų panaudojimo principas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė atsikirtinėjo, kad ginčo reikalavimu dėl naudotinos kelio dangos konstrukcijos tiekėjų konkurencija neribojama, priešingai, suvienodinamos sąlygos Konkursuose dalyvauti visiems tiekėjams, aiškiai nustatant atitinkamus reikalavimus, tačiau nenurodant konkrečių medžiagų ar technologijų. Ginčą sprendę teismai ieškovės suinteresuotumo klausimo atskirai nenagrinėjo, pasisakė dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovė yra tinkamas subjektas atsakovės nustatytoms Konkurso 1 ir Konkurso 2 sąlygoms ginčyti (atitinka šios nutarties 34 punkte nurodytą pirmąją sąlygą), tačiau teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose ji nepagrindė (neįrodė) savo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų ginčijamų Konkursų sąlygų.
37. Pažymėtina, kad ieškovė procese akcentavo, jog atsakovė diskriminavo tiekėjus konkrečių technologijų (kelio dangų įrengimą naudojant jonų mainų medžiagas ir rišiklius, t. y. specialiąsias kelio dangos konstrukcijas) atžvilgiu, taip apribojo jų konkuravimo galimybes. Be to, ieškovė laikėsi pozicijos, kad konvencinės ir specialiosios kelio dangos konstrukcijos yra lygiavertės, todėl atsakovės privalėjo būti leistos naudoti abi (tiekėjams turėjo būti suteikta teisė pasirinkti, kurią konstrukciją naudoti atliekant darbus).
38. Teisėjų kolegija sutinka, kad techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtinti konkretūs reikalavimai pirkimo objektui, iš principo gali būti ribojama tiekėjų konkurencija, tačiau kartu pažymi, jog ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
39. Ieškovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo reikalavimą, nepateikdama jokių konkretesnių argumentų, duomenų ar įrodymų, kad dėl ginčo reikalavimo nustatymo buvo pažeistos būtent jos teisės, kad ji turi blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Konkursuose. Nors teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad pareikšdama ieškinį siekia, jog galėtų dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, tačiau nepateikė patikimų argumentų ir įrodymų, kad ji neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti ginčo Konkursuose ar kad šios buvo gerokai apsunkintos.
40. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad jos pagrindinė veikla – specialiosios kelio dangos konstrukcijų įrengimas (ji specializuojasi kelio dangos pagrindų sutvirtinimo srityje), kuris dėl ginčo reikalavimo perkančiajai organizacijai negalėjo būti siūlomas, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji neturėjo galimybės (technologinės, vadybinės ar kt.) vykdyti ūkinės veiklos pagal kitą technologiją, t. y. siūlyti ir įrengti Konkursų dokumentuose reikalaujamos konvencinės kelio dangos konstrukcijos, nepagrindė, kad reikalavimas dėl atitinkamos kelio dangos konstrukcijos naudojimo išskirtinai riboja ieškovės teises ar užkerta jai kelią dalyvauti Konkursuose.
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė byloje laikėsi principinės pozicijos, jog būtent perkančioji organizacija, apibrėždama konkrečias perkamo objekto savybes (šiuo atveju – nurodydama naudotinas kelio dangos konstrukcijas), privalėjo pagrįsti savo pasirinkimą, įrodyti, kad jis nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, tiekėjų teisių ir interesų, neiškraipo konkurencijos. Taigi ieškovė, užuot vykdžiusi teismų praktikoje pripažįstamą tiekėjo pareigą įrodyti savo suinteresuotumą ginčyti konkrečius viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus (šios nutarties 32–33 punktai), įrodinėjimo naštą siekė perkelti atsakovei ir būtent tokiu būdu užsitikrinti keliamų reikalavimų patenkinimą.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė procese tik rėmėsi bendrojo draudimo diskriminuoti tiekėjus ir technologijas, suvaržyti konkurenciją, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau, be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti Konkursuose pagal pakeistas sąlygas, iš esmės nenurodė kitų argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.
43. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
44. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas (taigi jos ieškinys teismų neturėjo būti nagrinėjamas), išsamiai nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su VPĮ 37 straipsnio 5 dalies netinkamu taikymu ir nukrypimu nuo aiškinant šią teisės normą (taip pat anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 25 straipsnio 8 dalį) suformuotos teismų praktikos. Šiuo aspektu tik primintina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, laikydamasi šiame įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Remiantis VPĮ 37 straipsnio 5 dalimi, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti.
46. Konkursų sąlygų Techninių užduočių 13 punktuose buvo nustatytas kelio dangos konstrukcijos įrengimo reikalavimas, nurodyta, kad viršutinei dangos konstrukcijai įrengti galima naudoti minkštąjį asfaltą pagal MN MAS 15 1 lentelę, t. y. konvencinę dangos konstrukciją. Tokiame reikalavime, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, nėra nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, taigi jis nepatenka į VPĮ 37 straipsnio 5 dalies taikymo sritį.
47. Reikalavimas darbus atlikti naudojant konkrečią kelio dangos konstrukciją kvalifikuotinas kaip bendrosios techninės specifikacijos, kurias perkančioji organizacija turi teisę nurodyti apibūdindama siekiamą įsigyti objektą. VPĮ 2 straipsnio 34 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad techninė specifikacija perkant darbus – viešojo pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiosios organizacijos reikmes; šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu; duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis.
48. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiškai nereikšminga aplinkybe laikytina tai, jog atitinkami techniniai reikalavimai konstrukcijai (dangos sluoksnių rūšys, storis ir pan.) įtvirtinti konkrečiame teisės akte – MN MAS 15. Daug svarbiau yra tai, kad šie reikalavimai per se (patys savaime) yra pirmiau nurodyti galimi kelti techninės specifikacijos kriterijai. Jei Konkursų sąlygose būtų apsiribota tik techniniais rodikliais be nuorodos į atitinkamą teisės aktą, atsakovės veiksmų vertinimas dėl to nepakistų.
49. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; kt.).
50. Pažymėtina ir dėl to ginčo byloje nėra, kad konvencinės kelio dangos konstrukcijos yra plačiai paplitusios ir dažnai taikomos Lietuvoje įrengiant automobilių kelių dangą iš minkštojo asfalto sluoksnių, tokius darbus gali atlikti didelė dalis kelių įrengimo ar remonto darbus atliekančių tiekėjų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo reikalavime nurodytos konvencinės kelio dangos konstrukcijos įrengimas yra būdingas konkretaus tiekėjo atliekamiems darbams ir dėl to neatitinka techninėms specifikacijoms keliamų reikalavimų, riboja konkurenciją.
51. Atitinkamai, pripažįstant perkančiosios organizacijos teisę nustatyti technines specifikacijas nurodant pirkimo objekto bendruosius techninius reikalavimus, o nagrinėjamos bylos atveju – atsakovei teisėtai nurodžius atliekant perkamus darbus naudotiną kelio dangos konstrukcijos tipą (tačiau ne konkretų modelį ar tiekimo šaltinį, konkretų procesą, kaip jie apibrėžti VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje), jai nekilo pareiga ginčo reikalavime įrašyti žodžius „arba lygiavertis“, taip pat ieškovės akcentuojama pareiga vertinti, ar ieškovės siekiama pasiūlyti specialioji kelio dangos konstrukcija yra lygiavertė atsakovės Konkursų dokumentuose nurodytai kelio dangos konvencinei konstrukcijai, ir, anot ieškovės, tą pripažinus, leisti Konkursams siūlyti lygiavertę specialiąją kelio dangos konstrukciją.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria Techninių užduočių 13 punktų nuostatos pripažintos neteisėtomis, naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šį ieškinio reikalavimą atmesti.
53. Kasaciniam teismui nusprendus, kad dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Techninių užduočių 13 punktų nuostatas paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šį ieškinio reikalavimą atmesti, taip pat palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Techninių specifikacijų 19 ir 24 punktų nuostatų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo (minėta, šių reikalavimų teisėtumo kasacinis teismas nevertino (šios nutarties 30 punktas), išnyko teisinis pagrindas, dėl kurio teismai, konstatavę atsakovės neteisėtus veiksmus, pritaikė jai alternatyvią sankciją – skyrė 30 000 Eur baudą.
54. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas, – 2019 m. balandžio 30 d. sumokėjo valstybei 30 000 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (šios nutarties 53 punktas) atgręžtinas panaikintų teismo procesinių sprendimų dalių vykdymas ir iš valstybės atsakovės naudai priteistini jos sumokėti 30 000 Eur.
55. Ieškovė, be kita ko, ieškiniu ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją. Pirmosios instancijos teismas tokį jos reikalavimą atmetė, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, tokio savo procesinio sprendimo nemotyvavo.
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintinos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštus dėl pretenzijų atmetimo, ir ši bylos dalis nutrauktina.
58. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, bei panaikinus teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atsakovei paskirta bauda, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Ieškovė, pateikdama ieškinį ir apeliacinius skundus, sumokėjo po 4500 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė, pateikdama apeliacinį ir kasacinį skundus, sumokėjo po 4500 Eur žyminio mokesčio.
62. Kadangi kasaciniam teismui išnagrinėjus atsakovės kasacinį skundą priimta nutartimi ieškovės ieškinys buvo atmestas, tai ieškovės už ieškinį ir apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis jai nepriteistinas, o atsakovės už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš ieškovės, iš viso – 9000 Eur.
63. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 4235 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Kasaciniam teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriuo pripažinta, kad ieškinio reikalavimai atmestini, šis ieškovės prašymas netenkintinas.
64. Atsakovė nepateikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų.
65. Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
66. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė už atstovavimą kasaciniame teisme turėjo 10 391,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Atsakovė nurodė, kad šias išlaidas sudaro 7986 Eur už kasacinio skundo parengimą ir 2405,48 Eur už kasaciniam teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą.
67. Už kasacinio skundo parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 8.12 punkte nurodytą rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydį, todėl, patenkinus atsakovės kasacinį skundą, jai iš ieškovės priteistinas 2807,10 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus, kurie vertinti kaip kasacinio skundo papildymas, o jis, remiantis CPK 350 straipsnio 8 dalimi, nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės už šių paaiškinimų parengimą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bet kokiu atveju negali būti tenkinamas, nepriklausomai nuo prašomų atlyginti išlaidų dydžio.
69. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 4,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria Konkurso 1 ir Konkurso 2 sąlygų Techninių specifikacijų Techninių užduočių 13 punkto nuostatos pripažintos neteisėtomis, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį šį ieškovės UAB „KTD group“ reikalavimą atmesti.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalis dėl 30 000 Eur baudos skyrimo atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų padarinių taikymo.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštus dėl pretenzijų atmetimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Bylos dalį dėl atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštų panaikinimo nutraukti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl Techninės specifikacijos 19 ir 24 punktų nuostatų pripažinimo neteisėtomis, palikti nepakeistą.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) iš ieškovės UAB „KTD group“ (j. a. k. 302530961) 9000 Eur apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio bei 2807,10 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 11 807,10 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus septynis Eur 10 ct).
Atgręžti panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalies vykdymą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (j. a. k. 188659752) grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eur.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „KTD group“ (j. a. k. 302530961) 4,10 Eur (keturis Eur 10 ct) kasaciniame teisme turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė