Administracinė byla Nr. I-7200-171/2015 |
Proceso Nr. 3-61-3-01094-2015-5 |
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 |
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. Š. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Skunde nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje palatos yra perpildytos, valgykloje yra tik 27 sėdimos vietos, o ligonių yra 30. Yra tik du dušo kranai, tualetai yra tik du, viename iš jų vietoje klozeto yra pastatyta kėdė su skyle ir stovi prieš duris, o tai sudaro žeminantį vaizdą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime (b. l. 8–11) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2011-03-10 iki 2011-03-17 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2011-08-11 iki 2011-08-25 Vidaus ligų skyriaus 2 (21,29 m2, 6 lovos) ir 1 (22,84 m2, 6 lovos) palatose; nuo 2011-12-22 iki 2011-12-29 Vidaus ligų skyriaus 4 (13,50 m2, 4 lovos) palatoje; nuo 2012-04-26 iki 2012-05-03 Vidaus ligų skyriaus 2 (21,29 m2, 6 lovos) ir 3 (19,80 m2, 7 lovos) palatose; nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje; nuo 2012-12-20 iki 2012-12-27 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-04-11 iki 2013-04-18 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-06-06 iki 2013-06-20 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-06-27 iki 2013-08-08 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24 Vidaus ligų skyriaus 4 (13,50 m2, 4 lovos) palatoje; nuo 2014-01-09 iki 2014-01-23 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2014-02-27 iki 2014-03-13 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-04-10 iki 2014-04-17 Chirurgijos skyriaus 1 (32,60 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-05-29 iki 2014-06-05 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje; nuo 2014-07-10 iki 2014-08-04 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-09-04 iki 2014-09-11 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-09-25 iki 2014-10-02 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje; nuo 2015-01-08 iki 2015-02-05 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje.
Kiek asmenų buvo kartu su pareiškėju kameroje pateikti negali, nes teisės aktai to neįpareigoja daryti.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų LAVL.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Dėl ieškinio senaties
Lietuvos Respublikoje neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės veiksmų reglamentuoja CK 6.271 bei 6.250 straipsniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010 ir kt.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Akcentuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas LVAL savo atsiliepime prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
CK nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad EŽTT yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi nuspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų LVAL prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-03-10, tačiau skundą dėl to teismui pateikė tik 2015-02-09 (b. l. 2). Vadinasi, reikalavimams priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu iki 2012-02-08, yra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, nagrinėtini tik pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-02-08, o likusi skundo dalis atmestina.
Dėl minimalaus gyvenamo ploto užtikrinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad LAVL pareiškėjas buvo iš viso 16 laikotarpių: nuo 2012-04-26 iki 2012-05-03 Vidaus ligų skyriaus 2 (21,29 m2, 6 lovos) ir 3 (19,80 m2, 7 lovos) palatose; nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje; nuo 2012-12-20 iki 2012-12-27 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-04-11 iki 2013-04-18 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-06-06 iki 2013-06-20 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2013-06-27 iki 2013-08-08 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24 Vidaus ligų skyriaus 4 (13,50 m2, 4 lovos) palatoje; nuo 2014-01-09 iki 2014-01-23 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje; nuo 2014-02-27 iki 2014-03-13 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-04-10 iki 2014-04-17 Chirurgijos skyriaus 1 (32,60 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-05-29 iki 2014-06-05 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje; nuo 2014-07-10 iki 2014-08-04 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-09-04 iki 2014-09-11 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje; nuo 2014-09-25 iki 2014-10-02 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje; nuo 2015-01-08 iki 2015-02-05 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Akcentuotina, jog Taisyklės nenumato, kad į šių Taisyklių 111.4 punkte įtvirtintą minimalią Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose vienam asmeniui turinčią tekti ploto normą – 5,1 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad ši pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03; sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 18364/06 ir kt.).
Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad LAVL palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina išvada, jog iš tiesų visų 16 laikotarpių LAVL metu pareiškėjui tenkantis plotas palatose neatitiko teisės aktų reikalavimų:
- laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2012-05-03 Vidaus ligų skyriaus 2 (21,29 m2, 6 lovos) ir 3 (19,80 m2, 7 lovos) palatose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,54 m2 ir 2,82 m2 atitinkamai.
- laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,56 m2;
- laikotarpiu nuo 2012-12-20 iki 2012-12-27 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,03 m2;
- laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2013-04-18 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,03 m2;
- laikotarpiu nuo 2013-06-06 iki 2013-06-20 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,03 m2;
- laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-08-08 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,78 m2;
- laikotarpiu nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24 Vidaus ligų skyriaus 4 (13,50 m2, 4 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,375 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2014-01-23 Vidaus ligų skyriaus 6 (12,09 m2, 3 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,03 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-02-27 iki 2014-03-13 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,78 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,78 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-04-17 Chirurgijos skyriaus 1 (32,60 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,62 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-05-29 iki 2014-06-05 Chirurgijos skyriaus 2 (24,92 m2, 7 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,56 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2014-08-04 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,78 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-09-11 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m2, 9 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,78 m2;
- laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2014-10-02 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,74 m2;
- laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-02-05 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,74 m2.
Įvertinus išdėstytą, matyti, kad pareiškėjas iš viso LAVL praleido 223 dienas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas LAVL 223 dienas buvo laikomas su pertraukomis – ilgiausia pareiškėjo buvimo trukmė LAVL ginčo laikotarpiu buvo 43 dienos, o trumpiausia – 8.
Dėl kitų sąlygų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad valgykloje yra tik 27 sėdimos vietos, o ligonių yra 30. Yra tik du dušo kranai, tualetai yra tik du, viename iš jų vietoje klozeto yra pastatyta kėdė su skyle ir stovi prieš duris, o tai sudaro žeminantį vaizdą.
Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pagal LVAT praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir k.t.).
Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).
Dėl valgyklos ir dušo pareiškėjas, nors ir nurodo konkrečius skaičius, tačiau nenurodo, kaip vietos valgykloje ir maudymasis duše yra susiję su pareiškėjo asmeniu ir jam galimai padaryta neturtine žala. Vien tas faktas, kad, kaip nurodo pareiškėjas sėdimų vietų valgykloje yra mažiau nei ligonių visiškai nereiškia, kad pareiškėjas visą buvimo ligoninėje laikotarpį nebuvo atsisėdęs pavalgyti ar liko nevalgęs. Pareiškėjas nurodo, kad skyriuje yra tik du dušo kranai. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo galimybių vieną kartą per savaitę nusimaudyti kaip tai nustato Lietuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 68 punktas. Be to, jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nepatogumų valgykloje ar negalėjimo pasinaudoti dušu jis kreipėsi į administraciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje dalyje pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl netinkamos sanitarinio mazgo būklės teismas pažymi, kad duomenų apie tai, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamos būklės atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pareiškėjas, be kitą ko, praleido LAVL (nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 ir kt.) paneigia iki pareiškėjo atvykimo atlikti remonto darbai chirurgijos skyriaus sanitariniame mazge, kuriuos patvirtina pateikti darbų priėmimo aktai (2012-06-13 darbų priėmimo aktas Nr. BD-592, b. l. 53). Kiti pateikti darbų priėmimo aktai taip pat patvirtina, kad LAVL palatų, dušų, sanitarinių mazgų remontai yra reguliariai atliekami (b. l. 54-56; 67-68). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl netinkamos būklės sanitarinio mazgo pareiškėjas neįrodė ne tik neturtinės žalos fakto, bet ir neteisėtų veiksmų, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimą ( ploto trūkumą ), pažeidimo trukmę ( 223 dienos), intensyvumą ( LAVL pareiškėjas 223 dienas buvo laikomas su pertraukomis – ilgiausia pareiškėjo buvimo trukmė LAVL buvimo laikotarpiu buvo 43 dienos, o trumpiausia – 8 dienos).
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; minimalios mėnesinės algos dydį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).
Pasisakydamas šiuo aspektu teismas vertina, kad pareiškėjas visą minėtą laikotarpį buvo gydomas.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų 1115 Eur.
Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareiškėjui priteistina 1115 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1115 Eur (tūkstantį šimtą penkiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė