Civilinė byla Nr. 2A-962-527/2013;
proceso Nr. 2-13-3-02458-2012-3
procesinio dokumento kategorijos: 35.4; 45.5; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Albinos Rimdeikaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko”, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-835/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko”, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos bei palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 31–32), CK 1.71 str., 5.2 str. 3 d., 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.261 str. ir 6.388 str., prašydama priteisti iš atsakovės už patiektą šilumos energiją į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – Butas), 8 988,75 Lt skolos (susidariusios nuo buvusios savininkės A. N. mirties 2002-04-07 iki 2010-05-31), 1 989,25 Lt dydžio palūkanas (paskaičiuotas nuo 2007-05-01 iki 2012-05-31), 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, kadangi atskaitos taškas atsakovei, kaip naujajam turto savininkui, vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, t. y. mokėti už tiektą šilumos energiją, yra paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas – 2010-06-02. Be to, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi ir 5.50 straipsnio 4 dalimi, Valstybė, būdama specifiniu paveldėjimo santykių subjektu, į palikėjo turtą gali pretenduoti tik praėjus 18 mėnesių po palikėjo mirties, todėl mokėjimas už teikiamas paslaugas atgręžtine tvarka už laikotarpį, kada net nėra juridinio pagrindo įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, atsakovė, vadovaudamasi CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, teigė, jog valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, t. y. 8 000 Lt, už kuriuos Butas buvo realizuotas.
Byloje kilo ginčas dėl pareigos naujajam turto savininkui (atsakovei Lietuvos Respublikai arba Valstybei) vykdyti su paveldėto turto išlaikymu susijusias prievoles pradžios, nei vienam buvusios savininkės įpėdinių nepriėmus palikimo, apie ką ieškovė, Butui tiekusi šilumos energiją, atsakovės atstovę informavo tik po penkių metų nuo palikėjos mirties, o paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas tik 2010-06-02.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-01-21 sprendimu (b. l. 105–107) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 6 671,72 Lt skolą už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 200 Lt žyminio mokesčio. Teismas padarė išvadą, kad įpėdiniui – Valstybei – atsirado pareiga atsakyti už palikėjos įsiskolinimus už tiektą šilumos energiją neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Palikėjos turtas (butas) buvo realizuotas už mažesnę, nei yra susidaręs įsiskolinimas, t. y. 8 000 Lt, vertę. Iš šios sumos atsakovė yra sumokėjusi 1 328,28 Lt (241,15 Lt išlaidų už paveldėto turto tvarkymą ir 1 087,13 Lt ieškovei sumokėta skola, susidariusi iki palikėjos mirties momento), todėl reikalavimas dėl 8 988,75 Lt skolos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 6 671,72 Lt (8 000 – 1 328,28). Kadangi atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-11 nutarimu Nr. 758 atleista nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją mokėjimo, atsižvelgiant į ilgai trukusią paveldėjimo procedūrą, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, teismas 1 989,25 Lt palūkanų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 111–113) prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Palikėjo mirties momentas yra atskaitos taškas, kuomet yra fiksuojama iki palikėjo mirties dienos susidariusi skola, kuri vadinama palikėjo skola, už kurią įpėdiniai, priklausomai kokiu būdu priima palikėjo palikimą, atsako visu savo turtu arba paveldėto turto ribose (CK 5.52 str., 5.53 str. 1 d., 5.62 str. 3 d.).
2. Buto savininke Lietuvos Respublika tapo nuo 2002-04-07 (palikėjos mirties diena), todėl visos nuo palikėjos mirties dienos susidariusios skolos, nuo palikėjos mirties iki 2010-05-31 sudarančios 8 988,75 Lt, yra naujojo turto savininko skolos, o ne palikėjo skolos. Priešinga išvada (kad tai palikėjo skolos) prieštarautų sveikai logikai, nes mirus asmeniui jo skolos nebegali didėti (CK 2.2 str. 1 d. – fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus). Ieškiniu prašoma priteisti 8 988,75 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo palikėjos mirties iki 2010-05-31 už į Butą patiektą šilumos energiją (1 t., b. l. 14–15). Taigi ši skola yra Lietuvos Respublikos, kaip Buto savininkės, skola, o ne palikėjos skola, už kurią Lietuvos Respublika kreditoriams atsako pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį;
3. Teismas šio konkretaus ginčo atveju nepagrįstai pritaikė CK 5.62 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią Lietuvos Respublikos atsakomybę už palikėjų skolas paveldėto turto ribose, kai tuo tarpu prašoma priteisti skola yra susidariusi po palikėjos mirties, Buto savininke esant Lietuvos Respubliką. Buto šildymo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų. Į Butą visu ginčo laikotarpiu ieškovė tiekė centralizuotai gaminamą šilumos energiją. Pagal teisės aktus šilumos tiekėjas (ieškovė) neturi teisės, siekdama sumažinti / sustabdyti didėjančius įsiskolinimus, sustabdyti / nutraukti šildymo daugiabučiame name (CK 6.390 str. 5 d., Šilumos ūkio įstatymo 14 str. 1 d.) ar pavieniame bute (tam net nebūtų techninės galimybės, nes daugiabučiuose namuose yra įrengtos bendros šildymo sistemos), ar nepriskirti tokiam butui šilumos, t. y. šilumos tiekėjas neturi jokių priemonių/galimybių nutraukti šilumos tiekimą į butą. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str.). Šilumos tiekėjas, teikdamas šilumos energiją į namus, neturi teisės nei vienam vartotojui suteikti privilegijų / išimčių kitų vartotojų atžvilgiu, nes priešingu atveju būtų pažeistos vartotojų teisės į teisingą pagal teisės aktus atliktą šilumos energijos paskirstymą bei vienodą visiems vartotojams sąlygų užtikrinimą (Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 2 d.). Taigi laikotarpiu, kai Buto savininku buvo atsakovė Lietuvos Respublika ir susidarė ieškiniu prašoma priteisti 8 988,75 Lt skola, šalis siejo šilumos pirkimo–pardavimo santykiai. Pareiga vartotojui atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją yra įtvirtinta, įskaitant, bet neapsiribojant, CK 6.388 straipsnyje, LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.2 punkte, 2012-08-07 LR Energetikos ministro įsakymu Nr.1-155 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 29 ir 31 punktuose. Išimčių dėl šios pareigos vykdymo teisės aktuose nėra numatyta jokiems subjektams. Bendra pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti prievoles yra įtvirtinta ir CK 6.38 straipsnio 1 dalyje bei 6.200, 6.205 ir 6.256 straipsniuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčo laikotarpiu susidariusi 8 988,75 Lt skola yra kvalifikuotina kaip Buto savininkės Lietuvos Respublikos skola, už kurią Lietuvos Respublika atsako sutartiniais / prievoliniais (ne paveldėjimo) pagrindais. Tapačią poziciją yra išdėstęs ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-02-18 sprendime civ. byloje Nr. 2-291-810/2011: „Teismas nesutinka su atsakovo (Lietuvos Respublika) atstovės argumentu, kad reikalavimą priteisti šią skolą ieškovas (UAB „Litesko“) kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, nes atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ši skola yra palikėjo A. Č. skola ir ji susidarė iki palikėjo mirties 2001-12-26. <...> Ieškovo reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių ieškovui tiekiant šilumos energiją ir kitas paslaugas į atsakovo valdytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė. <...> Ieškovas vykdė savo pareigas tinkamai, t. y. užtikrino šilumos energijos ir kitų paslaugų tiekimą į atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, o atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai ir už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 380,33 Lt skola.“.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 989,25 Lt minimalius nuostolius – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos.
Nors Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausęs Butas dar 2011-03-14 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims, atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities VMI, iki šiol su ieškove neatsiskaitė, nors ne kartą raštu buvo raginama tą padaryti (žr. 2012-10-26 ieškovės paaiškinimo raštu priedai), todėl ieškovė buvo priversta dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą. Toks atsakovės neteisingas elgesys pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tai ne pirmas kartas, kai atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti ieškovei skolas (Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimas civ. byloje Nr. 2-3884-835/2011). Toks piktybiškas ir nesąžiningas elgesys, net jei tokio elgesio subjektas yra Lietuvos Respubliką atstovaujanti VMI, negali būti toleruojamas / nebaudžiamas. Priešingu atveju reikštų, kad Lietuvos Respublika (ją atstovaujančios institucijos) turi teisę elgtis neteisėtai ir už tai nesusilaukti jokių neigiamų pasekmių.
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 130–131) prašo jo netenkinti, nesant pakankamo pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę dėl iki 2007-03-13 susidariusios skolos bei teisėto pagrindo tenkinti ieškinį kaip kreditorinį reikalavimą, pateiktą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Papildomai atsakovė nurodė šiuos motyvus:
1. Konstatuoti kilusią Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę iki 2007-03-13 nėra pagrindo. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymo nustatyti sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltei, todėl ieškinys dalyje dėl skolos nuo palikėjos mirties 2002-04-08 iki informacijos gavimo Alytaus apskrities VMI 2007-03-13 turėtų būti netenkinamas ir atmestas. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisiniu aktu (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad apie likusį turtą po palikėjos A. N. mirties 2002-04-08 VMI prie FM sužinojo 2007-03-13. Apeliantė yra įmonė, užsiimanti ūkine–komercine veikla ir kurios tikslas pelno siekimas, veikianti savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Duomenų, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti skolos didėjimo priežastis, nėra. Pasyvumas negali būti pateisinamas nusistovėjusia įmonės vidaus tvarka, dideliu abonentų kiekiu ir panašiai.
2. Teismas teisingai aiškina, kad Lietuvos Respublika atsako tik paveldėto turto ribose. CK 5.62 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė yra už teisės aktų nustatyta tvarka realizuotą turtą gauta pinigų suma. Butas su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Druskininkuose buvo realizuotas už 8 000 Lt Alytaus apskrities VMI organizuoto Turto pardavimo be aukciono metu. LAT 2011-12-22 civilinės bylos Nr. 3K-3-540/2011 nutartyje pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
3. Teismas, priimdamas sprendimą, taikydamas įstatymus, privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnio 4 punkte.
Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 124) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Alytaus AVMI informaciją apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kaip niekieno nepaveldėtą po A. N. mirties 2002-04-08, gavo 2007-03-13. Ieškovė penkis metus neinformavo Lietuvos Respublikos atstovo apie galimai paveldimą turtą, taip pažeisdama CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo principą, įpareigojantį šalis geranoriškai keistis informacija, kuri yra reikšminga įsipareigojimų vykdymui;
2. Ieškovė (įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla bei veikianti savo rizika) žinojo apie didėjančias skolas, tačiau VMI prie FM neturi duomenų, kad ieškovė laiku ėmėsi priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. Apie galimą paveldėjimą valstybės vardu buvo pranešta tik 2007 m., t. y. praėjus penkeriems metams po palikėjos A. N. mirties;
3. Pagal ieškovės pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo informacijos gavimo Alytaus VMI datos (2007-03-13) iki Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2010-06-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (notarinio registro Nr. 1-1434) išdavimo skola už šilumos energiją sudaro 3 837,36 Lt, kuriuos Lietuvos Respublika sutinka sumokėti;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-11 nutarimu Nr. 758 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“ VMI prie FM atleista nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją mokėjimo, todėl, vadovaujantis šio nutarimo nuostatomis, teisingumo, protingumo principais bei tuo, kad paveldėjimo Lietuvos Respublikos vardu procedūra pakankamai ilgai užtrunka, priteisti iš VMI prie FM 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo galimai laiku nesumokėtos sumos nėra juridinio pagrindo.
5. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Sutartis tarp šalių nėra sudaryta. Todėl tokiais atvejais, kai palikimas pereina Lietuvos Respublikai, įstatymas nereglamentuoja palūkanų skaičiavimo, juo labiau, kad palikimas pereina Lietuvos Respublikai tik praėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.2 ir 5.62 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 29–31) prašo jį atmesti šiais motyvais:
1. Kiekvieno konkretaus gyventojo įsiskolinimas buvo nurodytas (apskaitytas) UAB „Druskininkų butų ūkis“ sudarytoje ataskaitoje, kuri yra 2004-12-08 reikalavimo perleidimo sutarties neatskiriamas priedas. Išrašas iš reikalavimo perleidimo sutarties pridėtas prie ieškinio. Druskininkų miesto apylinkės teismui 2007-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-314/2007 nurodžius, kad palikėjos vaikai, būdami pirmos eilės įpėdiniai, neišreiškė valios priimti palikimą, ieškovė apie Butą bei susidariusią skolą nedelsiant 2007-03-05 raštu Nr.195 informavo atsakovę;
2. Atsakovė dokumentus dėl Buto perėmimo susitvarkė tik 2010 m., t. y. praėjus 3 metams po informavimo apie palikimą. Ieškovė ne kartą prašė informuoti apie paveldėjimo eigą, todėl teigti, kad ieškovė nesiėmė veiksmų dėl skolos suvaldymo, nėra jokio pagrindo;
3. Atsakovei manant, kad dėl to, jog ji laiku nebuvo informuota apie galimai paveldėtiną Butą, buvo patirta žalos, ji gali teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Druskininkų miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo;
4. Visos nuo palikėjos mirties dienos susidariusios skolos yra naujojo buto savininko skolos. Ieškovė turi teisę į visą 8 988,75 Lt skolą, susidariusią po palikėjos mirties, buto savininke esant Lietuvos Respublikai, kai šalis siejo šilumos pirkimo–pardavimo santykiai;
5. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos (kaip minimalius nuostolius). Nors Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausęs Butas dar 2011-03-14 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas tretiesiems akmenims, atsakovė iki šiol su ieškove neatsiskaitė, nors ne kartą raštu buvo raginama tą padaryti;
6. Atsakovei laiku ir tinkamai neapmokant susidariusio įsiskolinimo už pateiktą šilumos energiją į Butą laikotarpiu, kai Buto savininke buvo atsakovė, ir tai nustačius nagrinėjant bylą teisme, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai ...............
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenys patvirtina, jog Butas, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, nuosavybės teise priklausė A. N., kuri 2002-04-07 mirė (b. l. 16). Ieškovė 2006-11-06 Druskininkų miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš galimų A. N. pirmos eilės įpėdinių (dukters R. N. ir sūnaus R. S.) priteisimo, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007-01-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-314/2007 (b. l. 61–62) ieškinį atmetė, nustatęs, kad šie asmenys nėra priėmę palikimo. 2007-03-05 raštu Nr. 195 ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovą, nurodydama, kad už tiektą šilumos energiją susidarė 7 298,49 Lt įsiskolinimas, kad mirus A. N. niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl Butas yra bešeimininkis, bei prašydama inicijuoti procesą šiam turtui perimti valstybės nuosavybėn (b. l. 63, 64). 2010-06-02 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. I-1434 po palikėjos A. N. mirties likusį turtą – Butą – paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika (b. l. 83) ir jį realizavo 2011-03-14 už 8 000 Lt.
Byloje kilo ginčas dėl pareigos naujajam turto savininkui (atsakovei Lietuvos Respublikai arba valstybei) vykdyti su paveldėto turto išlaikymu susijusias prievoles pradžios, nei vienam buvusios savininkės įpėdinių nepriėmus palikimo, apie ką ieškovė, Butui tiekusi šilumos energiją, atsakovės atstovę informavo tik po penkių metų nuo palikėjos mirties, t. y. 2007-03-13, o paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas tik 2010-06-02. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia, kad atsakovė sumokėtų už visą laiką nuo buvusios savininkės A. N. mirties 2002-04-07 iki 2010-05-31, t. y. už visą neapmokėtą laiką, kai Buto savininkė buvo atsakovė, o atsakovė Lietuvos Respublika apeliaciniu skundu nurodo sutinkanti sumokėti 3 837,36 Lt skolą, susidariusią nuo informacijos gavimo Alytaus VMI datos (2007-03-13) iki 2010-06-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (notarinio registro Nr. 1-1434) išdavimo.
Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kaip visiškai nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad atskaitos taškas atsakovei, kaip naujajam turto savininkui, vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, t. y. mokėti už tiektą šilumos energiją, yra paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas – 2010-06-02. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė paneigia šį savo atsiliepime išdėstytą argumentą, apeliaciniu skundu sutikdama sumokėti ieškovei 3 837,36 Lt skolą, susidariusią nuo informacijos gavimo Alytaus VMI datos (2007-03-13). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 yra pasisakęs, kad palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjos mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (LAT 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Tačiau kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymu šioje byloje. Nors CK 5.62 straipsnio 3 dalyje ir nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjos skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškiniu prašoma priteisti skola, susidariusi nuo buvusios savininkės A. N. mirties 2002-04-07 iki 2010-05-31, kolegijos nuomone, be jokio teisėto pagrindo laikyta kaip palikėjos skola. Priešinga išvada (kad tai palikėjo skolos) prieštarautų sveikai logikai, nes mirus asmeniui jo skolos nebegali didėti (CK 2.2 str. 1 d. – fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus). Ieškiniu prašoma priteisti 8 988,75 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo palikėjos mirties iki 2010-05-31 už į Butą patiektą šilumos energiją (1 t., b. l. 14–15). Taigi ši skola yra atsakovės Lietuvos Respublikos, kaip Buto savininkės, jau po palikėjos mirties atsiradusi skola, o ne pačios palikėjos skola, už kurią Lietuvos Respublika kreditoriams atsako pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį. Todėl, kolegijos nuomone, šioje byloje, kurioje ginčas dėl paveldėto A. N. turto (kartu su skolomis) ir jo apimties nevyksta, nėra svarbu, kokia buvo paveldėto turto tikroji vertė, t. y. visiškai nesvarbi yra aplinkybė, kad Butas buvo realizuotas už mažesnę, nei yra susidaręs įsiskolinimas, t. y. 8 000 Lt, vertę (b. l. 85-87). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nebuvo teisėto pagrindo priteisti tik 6 671,72 Lt sumą, paskaičiuotą iš 8 000 Lt minusavus atsakovės sumokėtus 1 328,28 Lt, t. y. 241,15 Lt išlaidų už paveldėto turto tvarkymą ir 1 087,13 Lt iki palikėjos mirties momento susidariusios skolos (b. l. 80–81).
Teisėjų kolegija pažymi, kad visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip lex generalis reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai. Laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, galiojusių ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punkte buvo nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte – šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punkte buvo nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, t. y. raštu. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; 2012-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Buto savininke 2010-06-02 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. I-1434 pagrindu buvo atsakovė, nors jos rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su šilumos tiekėju ir nebuvo sudaryta. Sprendžiant dėl pačios ieškovės, kaip kreditorės, kaltės pažymėtina, jog atsakovė iki 2007-03-13, t. y. beveik penkerius metus, net nebuvo iš ieškovės gavusi jokios informacijos apie tai, jog Buto buvusios savininkės A. N. įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. atsakovei nebuvo atskleista aplinkybė, tik kuriai įvykus pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Vadinasi, iki šios aplinkybės atskleidimo sutarties su ieškove atsakovė ir negalėjo sudaryti. Kolegijos nuomone, šioje situacijoje pati ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo principą, įpareigojantį šalis geranoriškai keistis informacija, kuri yra reikšminga įsipareigojimų vykdymui, bei CK 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, tik 2006-11-06 Druskininkų miesto apylinkės teisme pateikusi ieškinį dėl skolos iš galimų A. N. pirmos eilės įpėdinių (dukters R. N. ir sūnaus R. S.) priteisimo, nors ir neturėdama neginčijamų įrodymų apie palikimo priėmimą, į bylos nagrinėjimą atsakovės trečiuoju asmeniu neįtraukė, nors galėjo tai padaryti. Akivaizdu, jog, po savininkės mirties niekam nemokant už šildymą, ir patį ieškinį teisme ieškovė galėjo pareikšti gerokai anksčiau nei 2006-11-06. Ieškovė (įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla bei veikianti savo rizika) žinojo (turėjo žinoti) apie didėjančias skolas ir laiku imtis priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu, o kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė kaip rūpestinga Buto savininkė nesielgė tik nuo 2007-03-13, kai sužinojo apie buvusios buto savininkės nepriimtą palikimą, o iki šio termino laikoma, kad atsakovė negalėjo vykdyti prievolės dėl nepakankamo pačios kreditorės bendradarbiavimo. Kolegijos nuomone, iš byloje pateiktų įrodymų spręstina, jog iki to laiko pačiai atsakovės atstovei nebuvo jokio pagrindo domėtis, kas ir kokiu teisiniu pagrindu gyvena Bute ir kodėl nemokama už tiekiamą šilumą, kuo greičiau įforminti nuosavybę savo vardu ir imtis veiksmų iškeldinti iš Buto be teisinio pagrindo jame gyvenančius asmenis arba bent jau tartis su šilumos tiekėju, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi būtų Bute gyvenantys asmenys (jeigu tokie Bute gyveno). Kadangi atsakovė apeliaciniu skundu sutinka sumokėti skolą nuo 2007-03-13, vadinasi, tokiu būdu ji pripažįsta, kad pagrindas atlikti nurodytus veiksmus jai atsirado tik nuo 2007-03-13, dėl ko kolegija plačiau apie tai nepasisako.
Kadangi atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-11 nutarimu Nr. 758 atleista nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją mokėjimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo Lietuvos Respublikos vardu procedūra pakankamai ilgai užtrunka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai nepriteisė palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (beje, jas nepagrįstai pavadindamas procesinėmis palūkanomis), nes šios palūkanas, atliekančias kompensacinę funkciją, taip pat galima priskirti prie piniginių sankcijų už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją.
Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, teigdama, jog tokiais atvejais, kai palikimas pereina Lietuvos Respublikai, įstatymas nereglamentuoja palūkanų skaičiavimo, juo labiau, kad palikimas pereina Lietuvos Respublikai tik praėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.2 ir 5.62 str. 1 d. 2 p.). pažymėtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą 2012-07-02, tačiau atsakovė su ieškiniu nesutiko, skolos nesumokėjo (nors apeliaciniu skundu jau sutinka dalį skolos sumokėti), todėl, pripažinus dalį ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstu, iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Atsakovės motyvai, kad išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės, nes užtruko procesas dėl paveldėjimo teisės dokumentų forminimo (praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos), nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo palūkanų sumokėjimo, nes palūkanos priteistos iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme, tuo metu, kai paveldėtas turtas jau buvo parduotas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, iš dalies tenkindama atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.) ir priteistą skolos sumą sumažina iki 3 837,36 Lt bei atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 115 Lt sumažina priteistą žyminį mokestį (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovės ieškovei 6 671,72 Lt skolą už šilumos energiją iki 3 837,36 Lt bei priteistą žyminį mokestį iki 115 Lt.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Jolita Cirulienė
Ramūnas Mitkus
Albina Rimdeikaitė