Bylos Nr. 1A-338/2011
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02479-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,
teisėjų Albino Bielskio ir Viktoro Kažio,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorui Edmundui Jonušui,
nuteistajam V. M.,
išteisintajam A. T.,
gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. T. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, 2010 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 5 val. 13 min. iki 6 val. 42 min., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelio Vilnius – Minskas 33-iąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., pagal nustatytą grafiką dirbdamas aštuntoje darbo vietoje ir privalėdamas vykdyti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą, muitinį tikrinimą, piktnaudžiavo tarnyba, t. y. būdamas iš anksto susitaręs su V. M., kad nesulaikys jo automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais, iš Baltarusijos Respublikos gabenamų privalomų pateikti muitinei prekių, neatliko V. M. automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais gabenamų prekių, t. y. 13 670 pakelių cigarečių, t. y. 2500 pakelių cigarečių „Winston blue“, 17 384,68 Lt vertės, 7 150 pakelių cigarečių „Magnat“, 49 503,88 Lt vertės, 4 020 pakelių cigarečių „Minsk“, 27 832,95 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 94 721,51 Lt, kontrolės ir muitinio tikrinimo, nustatęs, kad V. M. transporto priemone gabena prekes, kurios atitiko rizikos profilį, neužpildė nustatytos formos pranešimo bei neinformavo pamainos viršininko, nustatyta tvarka nesulaikė transporto priemonės „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabenamos nedeklaruotos prekės, nesurašė prekių sulaikymo protokolo, tokiu būdu jis pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3B-110 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės postų vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ I priedo „Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste parengtų darbo vietų bei kiekvienoje darbo vietoje dirbančių muitinės pareigūnų pareigų bei funkcijų aprašymo“ 8 punkto Lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių atvykstančių į ES, muitinio tikrinimo darbo vieta reikalavimą – jeigu asmuo gabena prekes, nustatyta tvarka įformina muitinės dokumentus, paskaičiuoja muitus ir mokesčius, taiko draudimus ir apribojimus. Vykdo rizikos veiksnių paiešką, tikrina asmenų, transporto priemonių ir prekių atitikimą rizikos profiliams. Nustatęs, kad asmenys, transporto priemonės ar prekės atitinka rizikos profiliui arba pastebėjęs naujus rizikos veiksnius, užpildo nustatytos formos pranešimus bei informuoja pamainos viršininką. Esant teisės aktų pažeidimams, nustatyta tvarka sulaiko transporto priemones, prekes, surašo prekių sulaikymo protokolus, pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3B-193 „Dėl transporto priemonių tikrinimo“ reikalavimą – detaliai tikrinti žaliuoju arba raudonuoju kanalais atvykstančias lengvąsias transporto priemones su įvairaus lygio užtamsintais stiklais, pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintų „Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Medininkų poste pareigybės aprašymo“ 9.1 p. reikalavimą – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais; 9.4 p. reikalavimą – vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; 9.5 p. reikalavimą – nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmenų apžiūrą, surašyti prekių sulaikymo protokolą; pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintas „Rizikos valdymo muitinės poste taisykles“, tokiu būdu jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
Be to, jam buvo pareikšti kaltinimai ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, 2010 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 5 val. 13 min. iki 6 val. 42 min., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelio Vilnius – Minskas 33-iąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., pagal nustatytą grafiką dirbdamas aštuntoje darbo vietoje ir privalėdamas vykdyti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą, muitinį tikrinimą, piktnaudžiaudamas tarnyba, t. y. būdamas iš anksto susitaręs su V. M., kad nesulaikys jo automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais, iš Baltarusijos Respublikos gabenamų privalomų pateikti muitinei prekių, neatlikdamas V. M. automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais gabenamų prekių, t. y. 13 670 pakelių cigarečių: 2500 pakelių cigarečių „Winston blue“, 17 384,68 Lt vertės, 7 150 pakelių cigarečių „Magnat“, 49 503,88 Lt vertės, 4 020 pakelių cigarečių „Minsk“, 27 832,95 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 94 721,51 Lt, kontrolės ir muitinio tikrinimo, nustatęs, kad V. M. vykdamas „žaliuoju“ kanalu transporto priemone gabena prekes, kurios atitiko rizikos profilį, ir neužpildydamas nustatytos formos pranešimo bei neinformuodamas pamainos viršininko, nustatyta tvarka nesulaikydamas transporto priemonės „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabenamos nedeklaruotos prekės, nesurašydamas prekių sulaikymo protokolo, šiais savo veiksmais jis padėjo V. M. gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną aukščiau nurodytas prekes.
A. T. taip pat buvo pareikšti kaltinimai ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, 2010 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 5 val. 13 min. iki 6 val. 42 min., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelio Vilnius – Minskas 33-iąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., pagal nustatytą grafiką dirbdamas aštuntoje darbo vietoje ir privalėdamas vykdyti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą, muitinį tikrinimą, piktnaudžiaudamas tarnyba, t. y. būdamas iš anksto susitaręs su V. M., kad nesulaikys jo automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais, iš Baltarusijos Respublikos gabenamų privalomų pateikti muitinei prekių, neatlikdamas V. M. automobiliu „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais gabenamų prekių, t. y. 13 670 pakelių cigarečių: 2500 pakelių cigarečių „Winston blue“, 17 384,68 Lt vertės, 7 150 pakelių cigarečių „Magnat“, 49 503,88 Lt vertės, 4 020 pakelių cigarečių „Minsk“, 27 832,95 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 94 721,51 Lt, kontrolės ir muitinio tikrinimo, nustatęs, kad V. M. vykdamas „žaliuoju“ kanalu transporto priemone gabena prekes, kurios atitiko rizikos profilį, ir neužpildydamas nustatytos formos pranešimo bei neinformuodamas pamainos viršininko, nustatyta tvarka nesulaikydamas transporto priemonės „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabenamos nedeklaruotos prekės, nesurašydamas prekių sulaikymo protokolo, šiais savo veiksmais jis padėjo V. M. pasikėsinti neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto, esančio kelio Vilnius – Minskas 33-iąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., toliau šiuo keliu iki nenustatytos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau V. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jo automobilis buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnų ir iš Medininkų pasienio kontrolės punkto neišvyko.
Dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų A. T. išteisintas, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo 2011 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį, kuria A. T. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo A. T. pripažinti kaltu pagal BK 229 straipsnį ir paskirti jam 80 MGL (10 400 Lt) baudą. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.
Prokuroro manymu, A. T. veika iš tyčinės perkvalifikuotina kaip neatsargi ir A. T. veika kvalifikuotina pagal BK 229 straipsnį. Tai lemia naujos kaltės formos konstatavimas, inkriminuojant nuteistajam vietoj tyčinės neatsargią kaltės formą, kas nelaikytina esminiu faktinių aplinkybių pasikeitimu.
Apeliantas mano, kad apygardos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi tik išteisintojo parodymais. Nuteistojo V. M. ir liudytojų parodymai, o taip pat objektyvūs duomenys rodo priešingai. Prokuroras apeliaciniame skunde dėsto nuteistojo V. M., liudytojų V. P., J. B. parodymus, taip pat remiasi Medininkų sienos perėjimo punkto vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad V. M. ir A. T. veiksmai, t. y. matyti, kad pirmą kartą į postą V. M. įvažiavo 2010 m. sausio 11 d., 5.13 val., nuo 5.21 val. iki 5.22 val. jis kalbasi su A. T. prie automobilio, kurio durys neatidaromos, po to jie abu užėjo į tarnybines patalpas, automobilis atbuline eiga išvažiavo 5.29 val. Antrą kartą V. M. įvažiavo 6.35 val., A. T. 6.37 val. atidaro galines automobilio dureles, o 6.42 val. automobilis atbuline eiga išvažiavo. Remdamasis minėtų liudytojų, nuteistojo parodymais bei vaizdo kamera užfiksuotais duomenimis, prokuroras mano, kad A. T. matydamas, kad į „žaliąjį" kanalą atvažiavęs V. M. gabena didelį kiekį cigarečių, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir neatliko savo pareigų – ne tik kad jo nesulaikė, bet ir leido atbuline eiga V. M. išvykti iš posto, leisdamas jam pasišalinti iš įvykio vietos, tuo padarydamas valstybei didelę žalą.
Taigi prokuroras mano, kad A. T. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį, nes jis būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, 2010 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 5 val. 13 min. iki 6 val. 42 min., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelio Vilnius - Minskas 33-iąjame kilometre, Medininkų sen., Vilniaus r., pagal nustatytą grafiką dirbdamas aštuntoje darbo vietoje ir privalėdamas vykdyti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių, atvykstančių į Europos Sąjungą, muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas - neatliko iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų pasienio kontrolės punktą „žaliu kanalu" atvykusio ir tokiu būdu deklaravusio, kad negabena privalomų pateikti muitinei daiktų, V. M. vairuojamo automobilio „Citroen XM", v/n (duomenys neskelbtini), su tamsintais stiklais, kuriuo jis gabeno privalomas pateikti muitinei prekes - 13 670 pakelių cigarečių: 2500 pakelių cigarečių „Winston blue", 17 384,68 Lt vertės, 7 150 pakelių cigarečių „Magnat", 49 503,88 Lt vertės, 4 020 pakelių cigarečių „Minsk", 27 832,95 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 94 721,51 Lt, kontrolės ir muitinio tikrinimo, nustatęs, kad V. M. transporto priemone gabena prekes, kurios atitiko rizikos profilį, neužpildė nustatytos formos pranešimo bei neinformavo pamainos viršininko, nustatyta tvarka nesulaikė V. M. ir transporto priemonės „Citroen XM", v/n (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabenamos nedeklaruotos prekės, nesurašė prekių sulaikymo protokolo, tokiu būdu jis pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3B-110 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės postų vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo" I priedo „Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste parengtų darbo vietų bei kiekvienoje darbo vietoje dirbančių muitinės pareigūnų pareigų bei funkcijų aprašymo" 8 punkto lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių atvykstančių į ES, muitinio tikrinimo darbo vieta reikalavimą - jeigu asmuo gabena prekes, nustatyta tvarka įformina muitinės dokumentus, paskaičiuoja muitus ir mokesčius, taiko draudimus ir apribojimus. Vykdo rizikos veiksnių paiešką, tikrina asmenų, transporto priemonių ir prekių atitikimą rizikos profiliams. Nustatęs, kad asmenys, transporto priemonės ar prekės atitinka rizikos profiliui arba pastebėjęs naujus rizikos veiksnius, užpildo nustatytos formos pranešimus bei informuoja pamainos viršininką. Esant teisės aktų pažeidimams, nustatyta tvarka sulaiko transporto priemones, prekes, surašo prekių sulaikymo protokolus, pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3B-193 „Dėl transporto priemonių tikrinimo" reikalavimą - detaliai tikrinti žaliuoju arba raudonuoju kanalais atvykstančias lengvąsias transporto priemones su įvairaus lygio užtamsintais stiklais, pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintų „Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Medininkų poste pareigybės aprašymo" 9.1 p. reikalavimą - atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 9.4 p. reikalavimą - vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 9.5 p. reikalavimą - nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmenų apžiūrą, surašyti prekių sulaikymo protokolą, pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintas „Rizikos valdymo muitinės poste taisykles", tokiu būdu dėl A. T. įvykdyto pareigų neatlikimo valstybė patyrė didelės žalos, kadangi tuo buvo pažemintas Lietuvos Respublikos valstybės autoritetas ir diskredituotas muitinės pareigūno vardas bei sumenkintas muitinės įvaizdis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo jo skundą tenkinti, išteisintasis A. T. ir jo gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai išteisino A. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį.
Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės neginčija A. T. išteisinimo pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, todėl kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų dėl šio teismo sprendimo nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Tuo tarpu dalyje dėl A. T. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, prokuroras mano, kad apygardos teismas turėjo nustatyti iš esmės analogiškas, kaip ir prokuroro pateiktame kaltinime pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išdėstytas faktines aplinkybes (išskyrus bendrininkavimą) ir šioje kaltinimo dalyje nustatęs A. T. neatsargią kaltės formą, jį pripažinti kaltu pagal BK 229 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį prokuroro apeliacinio skundo argumentą atmeta.
BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. (kasacinės nutartys 2K-512/2004, 2K-10/2008, 2K-7-228/2008 ir kt.). Taigi, visų pirma teismas kvalifikuodamas veiką pagal BK 229 straipsnį turi nustatyti šio nusikaltimo objektyviąją pusę, kuri įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimas valstybės tarnautojo pareigų ar jų atlikimas netinkamai; 2) pasekmės – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nagrinėjamu atveju, prokuroras, prašydamas A. T. veiką kvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį, nurodo iš esmės analogiškas faktines įvykio aplinkybes, kaip ir kaltinamajame akte, kuriuo prašė pripažinti A. T. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taigi šių A. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai šiuo atveju sutampa, todėl sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 229 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą.
Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas išteisintojo A. T. veikos kvalifikavimo klausimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pateikė išsamius motyvus, kodėl nenustatė šiame BK straipsnyje numatyto objektyviojo požymio – pavojingos veikos.
Kaip matyti iš A. T. parodymų, įvykio metu jis dirbo atsakingu už lengvųjų mašinų ir autobusų aikštelę. Apie 5.00 val. ryto pareigūnas R. L. paprašė jį pakeisti, nes blogai jautėsi. Išėjęs iš tarnybinių patalpų, jis pamatė prie užkardo stovintį mėlynos spalvos automobilį „Citroen XM“. Automobilio savininko jis paklausė ar jau pasieniečiai tikrino jo dokumentus, pastarasis atsakė, kad paėmė, bet dar nepatikrino. Tada jis automobilio savininkui pasakė, kad kai pasieniečiai atiduos dokumentus, jis pradės savo darbą. Kas buvo mašinoje – jis nematė, tačiau tikrinimą vis tiek turėjo atlikti, kadangi buvo rizikos požymių – automobilio tamsinti langai. Jis patikrino kitą automobilį, po to vėl priėjo prie to paties vairuotojo ir paklausė dėl dokumentų, tačiau jis vėl pasakė, kad dar dokumentų neturi. Po to, nuėjęs į tarnybines patalpas ir pamatęs, kad tas pats automobilis pradėjo judėti atbuline eiga, pamanė, kad dėl netvarkingų dokumentų pasieniečiai jį grąžina. Po kažkiek laiko, tas pats automobilis vėl atvažiavo, tik į kitą juostą. Jis priėjęs vėl paklausė ar tikrino pasieniečiai dokumentus, vairuotojas atsakė, kad netikrino. Jis vairuotojo dar paklausė ar parodys ką veža, jis gi atsakė, kad nerodys. Tuomet jis priėjo prie automobilio galinių durelių, atidarė jas ir pamatė cigaretes, kurios buvo pridengtos kažkokiais skudurais. Tai pamatęs sutriko, kadangi tokio įžūlumo iki to laiko nebuvo matęs. Automobilio vairuotojui pasakė, kad čia jis nepravažiuos, o kai gaus dokumentus iš pasieniečių, liepė ateiti į tarnybines patalpas, kur bus surašytas protokolas, mašina bus konfiskuota. Jis pats tuo metu pradėjo ieškoti pamainos viršininko, kuris, kaip paaiškėjo, tuo metu buvo Baltarusijos teritorijoje. Praėjus kažkiek laiko, jis vėl klausė to automobilio vairuotojo ar jis turi dokumentus, į ką šis vėl atsakė neigiamai. Tada liepė jam pastatyti automobilį į šoną, kad šis netrukdytų kitiems automobiliams judėti, ką jis ir padarė. Vėliau iš tarnybinių patalpų pamatė, kad tas pats automobilis pradėjo judėti atbuline eiga, be šviesų. Tuo metu jau į tarnybines patalpas buvo grįžęs pamainos viršininkas, kuriam jis paaiškino susidariusią situaciją. Jie abu išėjo į lauką, tačiau automobilio jau nebuvo. Viršininkas sakė, kad automobilį vis tiek suras, jis iš posto niekur išvažiuoti negalėjo. Vėliau automobilis su cigaretėmis buvo rastas, tik vairuotojo nebuvo (3 t. 68 – 70 b. l.). Kadangi išteisintasis A. T. detaliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie esminėse detalėse sutampa su jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad antrą kartą į tą pačią vietą atvažiavo tas pats automobilis „Citroen“. Jis, būdamas tarnybinėse patalpose, pamatė, kad atvažiavo automobilis, vairuotojo paklausė ar jis turi dokumentus. Vairuotojas atsakė, kad dokumentų neturi. Tuomet jis paklausė ką vairuotojas veža. Vairuotojas atsakė, kad nieko neveža. Tada, nepaisant to, kad automobilis vis dar nebuvo patikrintas pasienio pareigūnų, jis paprašė atidaryti automobilio šonines dureles. Vairuotojas iš karto nenorėjo jų atidarinėti, kažko delsė, tačiau jas atidarė ir jis automobilyje pamatė dėžes cigarečių. Iš karto vairuotojui pasakė, kad jo nepraleis, paaiškino, kad jam bus surašytas protokolas ir bus sulaikytas automobilis. Kadangi vairuotojas jam pasakė, kad jokių dokumentų neturi, jis jam pasakė po pasienio tikrinimo su dokumentais ateiti pas jį, o pats nuėjo atgal į tarnybines patalpas. Nei vairuotojo, nei automobilio „Citroen“ dokumentų rankose jis neturėjo Užkardas buvo nepakeltas, automobilis taip ir liko stovėti žaliajame kanale, kaip ir pirmą kartą, kai jis atvyko. Jis nuėjo į tarnybines patalpas ir kažkokiems pasienio pareigūnams pasakė, kad šitos mašinos neišleis, kad jie tvarkytų savo reikalus, o paskui jis viską įformins kas jam priklauso. Pasienio pareigūnams jis nepasakė, kad lauke stovintis automobilis yra prikrautas cigarečių. Tarnybinėse patalpose jis pagalvojo ką reikės daryti ir po 1 – 2 minučių vietiniu telefonu paskambino pamainos vyresniajam V. P., tačiau jam neprisiskambino. Tada paskambino D. Ž., kuri dirba „Garantijų įforminime“, ir pasiteiravo kur yra pamainos viršininkas. Pastaroji atsakė, kad jis yra išėjęs į Baltarusijos pusę. Matė, kad automobilis toliau stovėjo toje pačioje vietoje, o jis tikrino kitus automobilius. Automobilis poste stovėjo apie 5 – 7 minutes, vėliau įsijungęs atbulinį bėgį, išvažiavo iš tikrinimo vietos, išsijungė šviesas ir nuvažiavo link Baltarusijos Respublikos sienos. Jis nedelsdamas nuėjo pas pamainos viršininką V. P., kurio paklausė, ar neutralioj zonoj jis nematė kokio nors įtartino automobilio. Pamainos viršininkas atsakė, kad nieko nematė. Tada jis V. P. pasakė, kad iš posto atbulomis su cigaretėmis išvažiavo mašina. V. P. ėmėsi organizuoti automobilio paiešką po pasienio tikrinimo postą, o jis tęsė tarnybą ir toliau tikrino automobilius. Vėliau kažkas iš muitinės pareigūnų jam pasakė, kad rado automobilį už veterinarijos tarnybinių patalpų. (1. t., b. l. 110 – 112). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. T. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad V. M. į jo klausimą „ką vežat?“, atsakė: „nieko nevežu“. Kalbos apie tai, kad praleistų su „šiek tiek cigarečių“ nebuvo. Kolegijos manymu, tokie išteisintojo A. T. parodymai esminėse detalėse išliko nuoseklūs visose proceso stadijose, todėl jais netikėti nėra pagrindo.
Iš aukščiau išdėstytų A. T. parodymų matyti, kad tiek pirmu, tiek antru atveju V. M. vairuojamam automobiliui įvažiavus į „žaliąjį“ kanalą, jis nepradėjo nuteistojo V. M. muitinio patikrinimo iš pastarojo žodžių žinodamas, kad dar nėra baigtas pasienio tikrinimas, t. y. V. M. nurodžius, kad pasieniečiai jam dar negražino dokumentų. Tokius A. T. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis V. M. parodė, kad savo automobiliu „Citroen XM“ ir apie 4 val. ryto išvažiavo iš Baltarusijos veždamas cigaretes. Jam atvažiavus į pasienio kontrolės punktą, pasų kontrolės poste, pasienietis patikrino pasą ir jį grąžino. Jis automobiliu įvažiavo į “žalią zoną”, kuri reiškia, kad neturi privalomų deklaruoti prekių. Po to, pats nuėjo pas muitininką ir paklausė ar jis gali per valstybės sieną pravežti šiek tiek cigarečių. Muitinininkas atsakė neigiamai ir liepė važiuoti atgal. Tuomet jis grįžo į neutralią zoną. Pastovėjęs, vėl sugrįžo į postą. Kitas pasienietis vėl patikrino dokumentus ir jis vėlgi nuėjo pas muitininką paklausti ar galima pervežti cigarečių. Muitininkas kartu su juo nuėjo prie automobilio, paklausė kokį kiekį cigarečių jis veža ir atidaręs automobilio dureles bei pamatęs, kad prikrautas pilnas automobilis, liepė išvažiuoti. Jis vėl grįžo į neutralią zoną, nežinodamas ką toliau daryti nuvažiavo už veterinarijos tarnybos pastato ir pastatęs šalia automobilį, užėjo į pastato vidų, kur norėjo ten dirbusio jo pažįstamo Vaclovo paklausti ar gali jis palikti mašiną. Tačiau ten buvo muitininkas, todėl nieko neklausė, šiek tiek pabuvo ir išsigandęs, pasimetęs, paliko automobilį su cigaretėmis ir dokumentais ir pėsčias išėjo namo (3 t., b. l. 65 – 68). Taigi apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. M. neparodė, kad būtų davęs savo ar automobilio dokumentus A. T.. Tokių aplinkybių jis neparodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai apeliacinės instancijos teismui atlikus byloje įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausus nuteistąjį V. M., pastarasis parodė, kad A. T. dokumentų nepateikė. Pastebėtina, kad ir muitinės teritorijoje veikusios vaizdo kameros įrašo apžiūros protokolas patvirtina, jog V. M. išteisintajam dokumentų nepateikė. Iš šio įrašo matyti, kad 2010 m. sausio 11 d., 05.13 min. 37 sek. į lengvųjų transporto priemonių patikros žaliąjį kanalą su kelio ženklu „Deklaruojamų daiktų nėra“ atvyksta automobilis Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini); 05.14 min. 06 sek. pasienietis V. A. iš vairuotojo paima pateiktus dokumentus, patikrina ir grąžina vairuotojui (2 t., 21 – 63 b. l.). Liudytojas V. A. patvirtino, kad jis, atlikęs V. M. pasienio tikrinimą, dokumentus nedelsdamas atidavė pastarajam, o ne muitininkui, kadangi pasienio poste tuo laikotarpiu buvo susiklosčiusi tokia tvarka (3 t., b. l. 32 – 34).. Tokią patikrinimo tvarką patvirtina ir 2010 m. balandžio 16 d. susitarimas, iš kurio matyti, kad tik po nagrinėjamo įvykio buvo nustatyta tvarka, kad pasienietis paėmęs į Lietuvos Respubliką atvykstančio asmens dokumentus, juos perduoda ne šiam asmeniui, o muitininkui (3 t., b. l. 83). Pastarąją aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. P., kuris parodė, jog tik po šio įvykio buvo nustatyta tokia dokumentų priėmimo bei perdavimo tvarka. Kolegijos manymu, apygardos teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai tikėjo išteisintojo A. T. parodymais apie tai, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog V. M. pasienio tikrinimas yra baigtas, dokumentai jam yra grąžinti. Dėl šios priežasties apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad muitinės pareigūnas, nei pirmą, nei antra kartą nuteistajam V. M. atvykus į pasienio kontrolės punktą, neturėdamas duomenų apie baigtą pasienio patikrinimą, negalėjo pradėti muitinio patikrinimo, tai yra A. T. laikėsi teisės aktais nustatytos tvarkos dėl atliekamo patikrinimo eiliškumo, nustatyto LR Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų „Pasienio kontrolės punktų veikos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 18 punktu, kuriame nurodyta, kad „vykstančios per valstybės sieną transporto priemonės pasienio kontrolės punkte stabdomos tik vieną kartą. Pasienio ir muitinis tikrinimai atliekami vienoje vietoje laikantis šios tvarkos: 18.1. atvykstančiųjų į Lietuvos Respubliką – pasienio tikrinimas, muitinis tikrinimas“. Kita vertus, pirmąjį kartą nuteistajam V. M. atvykus į pasienio postą išteisintasis A. T. net ir nematė, jog nuteistasis V. M. automobilyje veža cigaretes. Nors prokuroras apeliaciniame skunde remdamasis nuteistojo V. M. parodymais teigia, kad išteisintojo A. T. nuteistasis klausė ar gali pervežti šiek tiek cigarečių, o šis nesutiko ir jam pasakė „važiuok iš čia“, tačiau pastebėtina, kad šią aplinkybę patvirtino tik pats nuteistasis A. M., jokie kiti byloje surinkti įrodymai šio fakto nepatvirtina. V. T. šią aplinkybę neigė, teigdamas, kad apie tai kalbos nebuvo ir jis nesiėmė tikrinti V. M. automobilio tik dėl to, kad dar nebuvo pabaigtas pasienio pareigūnų tikrinimas ir pastarajam dar nebuvo gražinti dokumentai. Nežiūrint į tai, kad nuteistasis V. M. antruoju atveju atvažiavęs į pasienio kontrolės punktą A. T. pasakė, kad dar nebaigtas pasienio tikrinimas ir jis neturi dokumentų, išteisintasis atidarė nuteistojo automobilio duris ir ten pamatė dėžes su cigaretėmis. Šią aplinkybę patvirtina tiek aukščiau aptartas vaizdo įrašas, jos neneigė ir pats išteisintasis. Tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų, A. T. atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti. Kaip matyti iš A. T. parodymų, jis antruoju atveju pasakė V. M. po pasienio tikrinimo su dokumentais ateiti pas jį, o pats nuėjo atgal į tarnybines patalpas. Būdamas tarnybinėse patalpose paskambino pamainos vyresniajam V. P., tačiau jo nerado. Tada paskambino D. Ž. ir pasiteiravo kur yra pamainos viršininkas. Pastaroji atsakė, kad jis yra išėjęs į Baltarusijos pusę. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. Ž., kuri parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį (datos tiksliai neatsimena) pamainos viršininko V. P. nebuvo darbo vietoje, kai paskambino A. T. ir klausė kur pastarasis yra. Ji pasakė, kad viršininkas išėjęs į Baltarusijos teritoriją. Po to, vėl atėjo A. T. ir klausė ar dar viršininkas negrįžo. Jis sakė, kad įvyko kažkas ypatingo ir apie tai reikia įspėti pamainos viršininką. Iš pokalbio su A. T. ji suprato, kad į patikrinimo vietą įvažiavo kažkokia mašina, kurios A. T. neleido įvažiuoti į Lietuvą, įtardamas, kad gabenami deklaruotini daiktai, todėl jis apie tai nedelsiant ir norėjo pranešti viršininkui. Pastarajam grįžus, A. T. apie šį įvykį nedelsdamas jam pranešė (3 t., b. l. 59). Liudytojas V. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad apie įvykį sužinojo iš A. T. paaiškinimo tuomet, kai grįžo iš Baltarusijos Respublikos. Pastarasis pasakė, kad atvažiavo automobilis, kuriame buvo daug cigarečių. Kol A. T. jo (V. P.) ieškojo, automobilis dingo. Supratęs, kad tai yra neeilinis įvykis, situacija sudėtinga, jis su A. T., nedelsdami, nuėjo pas posto viršininką J. B., kuriam išdėstė situaciją. Viskas vyko labai greitai. Posto viršininkas susisiekė su pasieniečiais, pasakė, kokia yra situacija. Jiems nurodė apžiūrėti postą. Netrukus prie pastato buvo rastas užvestu varikliu automobilis „Citroen“ su tamsintais stiklais, kurio viduje buvo cigaretės (3 t., b. l. 35 – 38). Tokius parodymus liudytojas V. P. patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, be to, liudytojas paaiškino, kokius veiksmus turi atlikti muitininkas pamatęs, kad gabenamos cigaretės. V. P. teigimu, dirbantis poste muitininkas gali surašyti tik administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei mato, kad gabenamų cigarečių vertė neviršija 250 MGL, tačiau jei mato, kad cigarečių vertė viršija šią sumą, muitininkas privalo apie tai informuoti pamainos vyresnįjį ir daugiau neatlikti jokių veiksmų. Pamainos vyresnysis informuoja apie situaciją Muitinės kriminalinę tarnybą ir laukiama atvykstant jos pareigūnų. Kriminalinės tarnybos yra nurodyta neliesti krovinio ir nerašyti jokių dokumentų, protokolų. Be to, muitininkas neturi atidaryti užkardo ir neįleisti automobilio į Lietuvos Respubliką. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. B., kuris įvykio metu dirbo Medininkų pasienio posto viršininku, taip pat parodė, kad pirmiausia muitininkas informuoja pamainos viršininką, kuris priima tolimesnius sprendimus. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų A. T. veiksmų, jis ėmėsi priemonių užkirsti kelią kontrabandai – nepakėlė užkardo ir nepraleido V. M. į Lietuvos Respubliką, liepė jam automobiliu nepasišalinti, laukti patikrinimo vietoje, gavus dokumentus nedelsiant ateiti pas jį į tarnybines patalpas, kartu ėmėsi priemonių apie įvykį pranešti pamainos viršininkui V. P.. Tačiau kaip matyti iš paties V. P., liudytojos D. Ž. parodymų, to iš karto padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi V. P. buvo išvykęs į Baltarusijos teritoriją tarnybiniais reikalais. Pastarajam grįžus, A. T. nedelsdamas pranešė apie įvykį pamainos viršininkui, kuris informavo pasienio kelio posto viršininką J. B.. Liudytojas J. B. taip pat parodė, kad jam apie įvykį buvo pranešta. Kolegijos manymu, būtent A. T. pranešus šią informaciją, nedelsiant buvo organizuota automobilio paieška, kadangi jau tuo metu V. M. vairuojamas automobilis buvo savavališkai pasišalinęs iš patikrinimo vietos.
Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, t. y. faktą, kad išteisintasis A. T. nuteistojo V. M. atveju nebuvo pradėjęs muitinio tikrinimo, nes buvo įsitikinęs, jog nebaigtas šio asmens ir jo transporto priemonės pasienio tikrinimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. T. neatliko V. M. bei jo vairuojamo automobilio „Citroen XM", v/n (duomenys neskelbtini) kontrolės ir muitinio tikrinimo ar pažeidė kitais kaltinime nurodytais muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytą tvarką. Be to, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad antruoju atveju V. M. atvykus į pasienio kontrolės postą, net ir nepradėjęs atlikti paminėto automobilio muitinio tikrinimo (manydamas, kad nebaigtas pasienio tikrinimas) nustatęs, kad V. M. transporto priemone gabena prekes, kurios atitiko rizikos profilį, išteisintasis A. T., priešingai nei apeliaciniame skunde bei kaltinime teigia prokuroras, ėmėsi priemonių nedelsiant informuoti apie tai pamainos viršininką. Būtent dėl šios priežasties buvo imtasi savavališkai iš kontrolės posto pasišalinusio V. M. paieškos veiksmų ir surastas jo automobilis šio posto teritorijoje. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog išteisintasis A. T. vertindamas susiklosčiusią situaciją suvokė, kad realiai nuteistasis V. M. iš pasienio kontrolės punkto pasišalinti ir išvengti gresiančios atsakomybės negalės, kadangi tik nuo paties A. T. priklausė ar bus pakeltas užkardas ir asmuo galės išvykti. Priešingai, kaip jau minėta, apie susiklosčiusią situaciją informavo vadovybę, ką patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.
Apeliaciniu skundu bei apeliacinės instancijos teismui pateiktu pakeistu kaltinimu prokuroras prašo nustatyti, jog išteisintasis A. T. veikė neatsargia kaltės forma, todėl mano, kad A. T. inkriminuota nusikalstama veiką turi būti perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnį, nustačius, kad A. T. dėl neatsargumo nesilaikydamas muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos ir tokiu būdu netinkamai atlikdamas savo pareigas, padarė didelę žalą valstybei, nes taip pažemino Lietuvos Respublikos valstybės autoritetą ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą bei sumenkino muitinės įvaizdį. Kolegijos manymu BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – didelę žalą, taip pat subjektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – neatsargią kaltę, prokuroras A. T. inkriminuoja nepagrįstai. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kvalifikuojant kaltininko padarytą veiką pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta šio nusikaltimo objektyvioji bei subjektyvioji pusės. Objektyviąją nusikalstamos veikos pusę apibūdina šie požymiai: 1) pavojinga veika – neatlikimas valstybės tarnautojo pareigų ar jų atlikimas netinkamai; 2) pasekmės – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu padarytą didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje aptartais motyvais nenustačius A. T. veiksmuose BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – pavojingos veikos – darytina išvada, jog A. T. inkriminuota veika neatitinka BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir perkvalifikavus A. T. veiką pripažinti jį kaltu pagal BK 229 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nustačius, kad nepadaryta pavojinga veika, nėra pagrindo svarstyti klausimo apie kitus šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. pasekmes bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir kilusių pasekmių. Kartu nėra pagrindo svarstyti ir apie subjektyviuosius A. T. inkriminuotos veikos požymius, tame tarpe ir apie jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką ar jos turinį, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme pakeisti A. T. kaltinimą, nurodo prokuroras.
Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris
Teisėjai Albinas Bielskis
Viktoras Kažys