Administracinė byla Nr. eAS-599-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07996-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerdista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gerdista“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti NMA naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gerdista“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Įmonė) 154 613,00 Eur sumą; 2) priteisti NMA naudai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2023 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 154 613,00 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybinės įmonės Registrų centras Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo padarytus pažeidimus, yra didelė tikimybė, kad priėmus sprendimą NMA naudai jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų negalimas.

NMA vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu įvertinęs NMA 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SKP-289 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Sprendimo pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. NMA įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (154 613,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė. NMA pabrėžė, kad šiuo atveju svarbus aspektas ir tas, kad, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas elgėsi nesąžiningai – ne tik, teikė NMA neteisingą informaciją, nevykdė projekto, kaip buvo numatyta paraiškoje, bet ir už paramos lėšas įsigytos transporto priemonės naudojo ir naudoja ne Lietuvos teritorijoje. Šiuos argumentus pareiškėjas grindė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad šiuo prašymu siekia apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo UAB „Gerdista“ turtui bei piniginėms lėšoms taikė turto areštą 154 613,00 Eur dydžio sumai. 

Teismas sprendė, kad įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį ir su prašymu pateiktų dokumentų duomenis, darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovui pardavus ar perleidus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, išleidus pinigines lėšas, prašymo tenkinimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III.

Atsakovas UAB „Gerdista“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti NMA prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlygų. Pareiškėjo reikalavimas priteisti skolą nėra prima facie pagrįstas. Pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, kurį pareiškė šioje byloje, kadangi skolos priteisimui nėra suėję pačios pareiškėjos nurodyti terminai. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjos sprendime Nr. BRK-11761 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ tiesiogiai nurodyta, kad prievolę sumokėti skolą atsakovas turi įgyvendinti per 60 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos. Vis dėlto, pareiškėjas nesuėjus skolos sumokėjimo terminui kreipėsi į teismą bei prašo negaliojančią skolą priteisti bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be kita ko, atsakovas nurodo, kad nėra praleidęs vieno mėnesio skundo pateikimo termino dėl Sprendimo taikyti 154 613 Eur sankciją. Tai reiškia, kad pareiškėjo priimtas sprendimas taikyti sankciją, kurio pagrindu šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti skolą, teismine tvarka dar gali būti apskųstas ir patikrintas, o atsakovas šią savo teisę neabejotinai realizuos.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi iš esmės tik prielaidomis, kad atsakovas yra galimai nesąžiningas arba kad gali išparduoti jam priklausantį turtą, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais įrodymais ar įtikinamais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas apskritai ketina atlikti kokius nors turto perleidimo, apsunkinimo ar kitaip reikalavimo įvykdymą apsunkinančiu paverčiančius veiksmus. Pareiškėjas savo prašyme tik formaliai nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neva teikė pareiškėjui neteisingą informaciją, nevykdė projekto. Vis dėlto, visi šie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti galimą sprendimo vykdymo pasunkėjimą. Atsakovas tvirtina, kad su atskiruoju skundu pridedami įrodymai patvirtina, kad atsakovas veiklą vykdo sąžiningai, nuolat komunikuoja su pareiškėju, teikia visus reikalingus dokumentus bei ataskaitas, sėkmingai vykdo mobilaus serviso veiklą, kuri yra numatyta paramos projekte. Anot atsakovo, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis (dėl galimo turto slėpimo). Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera (ką patvirtina ir atsakovo finansiniai rodikliai), todėl net ir priėmus pareiškėjo palankų sprendimą, atsakovas bus pajėgus net 454 766 Eur sumai, t. y. atsakovo turimas turto suma yra beveik 3 kartus didesnė, nei pareiškėjo reikalavimas. 

Atsakovas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia ekonomiškumo principą, paralyžiuoja atsakovo įmonės veiklą (neleidžia toliau įgyvendinti paramos projekto). Atsakovo nuosavybės teisių ribojimas neatitinka visuotinai pripažintų nuosavybės teisių gynimo principų, nes neišlaiko bendrojo teisių ribojimo teisėtumo testo, kuris yra susijęs su ribojimo nustatymo įstatymu, būtinumu demokratinėje visuomenėje ir taikymo proporcingumu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad areštuojant atsakovui priklausantį turtą, tame tarpe ir banko sąskaitose esančias lėšas, atsakovo veikla yra absoliučiai paralyžiuojama. Atsakovas nebegali jokioje apimtyje disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis – net negali mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, o tai reiškia, kad paramos sutartyje numatytos mobilaus serviso technikos apskritai nebeįmanoma naudoti paslaugų teikimui. Atsakovas net negali atsiskaityti už kitas einamąsias kiekvieno mėnesio išlaidas (kurios sudaro apie 27 067 Eur per mėn.). Atsakovo įsitikinimu, pareikštų reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių. Ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas turi ilgalaikio kilnojamojo turto – transporto priemonių, kurių vertė yra ženkliai didesnė, nei pareiškėjo nurodyto reikalavimo dydis. Pareiškėjo argumentai, kad teismui priėmus palankų sprendimą ir priteisus pareiškėjui skolą, vėliau pareiškėjas jo atgauti negalėtų, nepagrįsti įrodymais, tik remiamasi deklaratyviais pareiškėjo teiginiais. Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu ribojamos atsakovo teisės, todėl teismas turi pareigą pasverti, ar taikomu ribojimu saugomas teisinis gėris yra prognozuojamai svarbesnis, negu tas, kuris ribojimu yra paneigiamas. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo UAB „Gerdista“ turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštą 154 613,00 Eur dydžio sumai – teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo (šiuo atveju – prašymo) reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pareiškėjas NMA siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas UAB „Gerdista“ turtas bei piniginės lėšos 154 613,00 Eur sumai. Teisme pateiktu prašymu, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, pareiškėjas siekė iš UAB „Gerdista“ prisiteisti 154 613,00 Eur dydžio skolą. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuri susidarė atsakovui pažeidus teisės aktų reikalavimus vykdant projektą ir NMA nusprendus susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, iš esmės yra pagrįstas, prašomos priteisti skolos suma yra didelė, be to, nustatyti pažeidimai ir jų pobūdis suponuoja išvadą, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar jį paslėpti, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Bylos medžiaga patvirtina ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, kad atsakovui yra išmokėta 154 613,00 Eur suma. NMA 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. SKP-289 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo nustatyta, kad atsakovas padarė šiuos pažeidimus: 1) Paramos gavėjas už paramos lėšas įsigytas transporto priemones naudojo / naudoja ne Lietuvos teritorijoje; 2) sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir jų mastą, NMA nusprendė taikyti atsakovui bendrą sankciją visos išmokėtos 154 613,00 Eur paramos susigrąžinimą ir 44 887,00 Eur paramos sumos sumažinimą, nutraukiant paramos sutartį bei paramos gavėjui neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Įvertinusi tai, kokie pažeidimai nustatyti, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimas priteisti skolą nėra prima facie pagrįstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinėje byloje Nr. eI3-11704-426/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei aplinkybė, kad Sprendimas yra apskųstas, nei tai, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 154 613,00 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog, pareiškėjas neįrodė, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar jį paslėpti, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingas, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tai, kad atsakovui kaip Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui.

Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad jo finansinė padėtis yra gera ir pirmosios instancijos teismo suvaržymai yra neproporcingi, teismas nepagrįstai pirmiausia netaikė arešto atsakovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o tik po to turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjas prašė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 154 613,00 Eur dydžio sumai. Kadangi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluota „taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovei UAB „Gerdista“ (j. a. k. 303553888) turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 154 613,00 Eur dydžio sumai.“, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė areštą lygiaverčiai tiek kilnojamam ir nekilnojamam turtui, tiek turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme pateiktą prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turtui ir piniginėms lėšoms diferenciaciją, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerdista“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gerdista“ (įmonės kodas 303553888) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 154 613,00 Eur dydžio sumai.“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis