Baudžiamoji  byla Nr. 1-405-768/2013

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00085-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.5. 1.2.26.2.1. 2.10.1. 2.10.1.3. 2.10.1.4. (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis,

išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-405-768/2013 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje 

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro 3-e kurse, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, 2013-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 3 punktu, nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ nusikalstama veika padarytą 600 Lt turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

E. Š. 2013 m. sausio 29 d., apie 20.40 val. viešoje vietoje, Panevėžio profesinio rengimo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,79 promilės), tyčia, iš chuliganiškų paskatų išspyrė bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris, ir be jokios aiškios ir akivaizdžios dingsties mušė nukentėjusįjį K. P., t.y. smūgiu į galvą pergriovė kambaryje buvusį nukentėjusįjį K. P. ant lovos, sudavė tris keturis smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, apie 21.15 val., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, trečiojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, be jokios aiškios ir akivaizdžios dingsties keliu spyrė nukentėjusiajam E. K. į krūtinės sritį, rankos kumščiu sudavė smūgius į galvą, veidą. Po to, nukentėjusiajam E. K. bandant išvengti prieš jį atliekamų veiksmų, tęsė chuliganiškus veiksmus, t.y. išspyrė užrakintas kambario Nr. 315 duris ir ranka sudavė kambaryje buvusiam E. K. į galvą bei kaklą sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2013-01-29, apie 16 val., Panevėžio profesinio rengimo centro bendrabutyje, trečiame aukšte, J. K. kambaryje kartu su J. K. gėrė alkoholį. Apgirtęs ne viską gerai pamena. Jau būdamas girtas lipo laiptais iš ketvirto aukšto į trečią. Kaip išspyrė (duomenys neskelbtini) kambario duris, sumušė

ten buvusį vaikiną, kaip tą pačią dieną sumušė vaikiną trečio aukšto koridoriuje, išspyrė (duomenys neskelbtini)  kambario duris ir kambaryje mušė tą patį vaikiną, neprisimena. Tačiau tų aplinkybių neneigia. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Pažada niekada taip nesielgti, nes toks elgesys buvo dėl girtumo. Nukentėjusiųjų atsiprašė. E. K. nereiškė jokių turtinių pretenzijų, o su K. P. susitarė dėl žalos atlyginimo. Sutinka, kad byla būtų baigiama baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48-49).

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2013-01-29, apie 20.40 val,. jis buvo Panevėžio profesinio rengimo centro bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) kambaryje pas gretimame kambaryje gyvenantį M. B.. Žiūrėdami filmą išgirdo, kaip kažkas daužo (duomenys neskelbtini) kambario pagrindines duris, kurios buvo užrakintos iš vidaus. Po stipraus smūgio, kaip suprato spyrio, (duomenys neskelbtini) kambario pagrindinės durys atsidarė ir jis pamatė į kambarį įeinantį tuo metu nepažįstamą E. Š.. Iš jo kalbos bei elgesio suprato, kad E. Š. yra girtas. Įėjęs E. Š. priėjo prie jo ir paklausė, kaip laikosi klasiokas, kurio pravardė „M.”. Atsakius, kad normaliai, E. Š. nieko daugiau nesakęs pradėjo jį mušti. Tuo metu jis stovėjo prie lovos. E. Š. rankomis sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į galvos sritį. Po pirmo smūgio rankomis užsidengė savo veidą. Smūgių sudavimo metu matė, kaip į kambarį įėjęs vaikinas vardu Justinas sugriebė E. Š. už rankų ir atitraukė. Apie trečiame aukšte triukšmaujančius gyventojus jis pasakė pirmame aukšte buvusiai auklėtojai, kuri matė patinusią jo veido kairiąją pusę. Aiškinantis aplinkybes su policijos darbuotojais auklėtojų darbo kabinete atėjo dar vienas vaikinas, kurį taip pat sumušė E. Š.. Įvykio dieną jis atsisakė jam siūlomos medicininės pagalbos, tačiau kitą dieną jautėsi blogai, labai skaudėjo sumuštą galvą. Į Respublikinę Panevėžio ligoninę kreipėsi tik 2013-01-31, kai apie savijautą pasakė telefonu skambinusiai mamai. Ligoninėje buvo apžiūrėtas, lūžių nebuvo nustatyta. Pas teismo med. ekspertus nenuvyko. Po įvykio E. Š. atsiprašė. Jam atleido. E. Š. pažadėjo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia. E. Š. jokių pretenzijų neturi (b. l. 12-13).

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2013-01-29, (duomenys neskelbtini), bendrabučio trečio aukšto koridoriuje, tuo metu galėjo būti apie 21.15 val., einat iš dušo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), matė koridoriuje stovintį tuo metu nepažįstamą E. Š., kuris kalbėjosi su mergina. Prasilenkiant E. Š. nieko nesakęs kojos keliu trenkė į pilvą. Smūgis buvo nestiprus ir nieko neskaudėjo, todėl tiesiog priėjo prie savo kambario. Į kambarį iš karto neįėjo, nes pagrindinės durys buvo užrakintos. E. Š. pritūpė, atsisukęs į jį pasižiūrėjo ir pribėgęs du kartus ranka trenkė į kairę galvos dalį, arčiau kairės ausies. Po šių smūgių pajuto skausmą, bet skausmas nebuvo labai stiprus. Koridoriuje buvo ta pati mergina ir vaikinas iš (duomenys neskelbtini) kambario. Po smūgių atėjo daugiau bendrabutyje gyvenančių vaikinų ir E. Š. nuo jo atsitraukė. Kartu su tame pačiame kambaryje gyvenančiu D. S. grįžus į (duomenys neskelbtini) kambarį, atėjo ir E. Š.. Jis kabėjosi su V. M.. Iš E. Š. kalbos suprato, kad jis yra girtas. Tada jis išėjo iš kambario ir nuėjo pas V. K.. E. Š. nenusiramino ir, atėjęs į V. K. kambarį, nieko nesakęs, du kartus rankos kumščiu sudavė jam į kaklą, kairę pusę, bei į galvą, netoli kairės ausies. Po šių smūgiu skaudėjo galvą bei kaklą. Apie įvykį bendrabučio auklėtojai pranešė tik tada, kai ji pati atėjo į kambarį ir apie tai paklausė. Atvykus policijos darbuotojams davė parodymus ir atpažino E. Š.. 2013-01-29 tyrėja įteikė užduotį nuvykti pas teismo med. ekspertus, esančius Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje, tačiau pas ekspertus nenuvyko, nes galvą skaudėjo tik tą patį vakarą. Kitą dieną galvos nebeskaudėjo, jokių medikamentų nepirko. Pas gydytojus nesikreipė (b. l. 24-25, 26).

Liudytojas M. B. patvirtino nukentėjusiojo K. P. nurodytas aplinkybes, kad 2013-01-29, apie 20.40 val., kojos spyriu išlaužęs kambario duris ir į jo kambarį įėjęs E. Š., be priežasties trenkė kambaryje buvusiam K. P. ir smūgiu nuvertęs nukentėjusįjį ant lovos, mušė jį kumščiais (b. l. 31).

Liudytojai A. M., D. V. parodė, kad jiems, (duomenys neskelbtini) bendrabučio auklėtojams, dirbant 2013-01-29, apie 21 val., bendrabutyje gyvenantis K. P. pranešė apie asmenį, kuris jį sumušė (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambaryje, trečiame aukšte. Matėsi sužalota K. P. galvos pusė. Trečiame aukšte paaiškėjo, kad tas pats asmuo išlaužė ir (duomenys neskelbtini) kambario duris bei sumušė E. K.. Nukentėję nurodė juos sumušusio vaikino požymius, pagal

 kuriuos buvo galima suprasti, kad tai E. Š.. E. Š. buvo rastas (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jis buvo girtas. Savo kaltę E. Š. neigė, tačiau nukentėję jį atpažino ir tiesiogiai nurodė, kad sumušė būtent jis. Apžiūrėję kambarių duris matė, kad išlaužta (duomenys neskelbtini) kambario durų spyna, o (duomenys neskelbtini) kambario duryse buvo skylės (b. l. 32-33, 34-35).

Liudytojai V. K., V. M., J. K. patvirtino nukentėjusiųjų K. P., E. K. nurodytas aplinkybes (b. l. 24-25, 26, 37-38, 39).

Iš 2013-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios Panevėžio profesinio rengimo bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 4-6).

Iš VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 239/13 (05) matyti, kad K. P. medicininėje dokumentacijoje, t.y. asmens ambulatorinio gydymo Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. PR13/3002, objektyvių duomenų, patvirtinančių sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 22).

Iš VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro rašto Nr. 50-47-S-961 matyti, kad dėl sugadintų bendrabučio durų įstaiga civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 8).

Iš asmens balivumo testo matyti, kad E. Š. 2013-01-29 21.55 val. Nustatytos 1,79 promilės (b. l. 59).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Š. veika dėl viešosios tvarkos sutrikdymo įrodyta visiškai. Kaltinamasis E. Š. kaltės dėl padarytų veiksmų viešoje vietoje neneigė, išsamias įvykio aplinkybes parodė nukentėjusieji K. P. ir E. K., ir jas patvirtina liudytojų M. B., A. M., D. V., V. K., V. M., J. K. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įrodyta, kad kaltinamasis E. Š. 2013 m. sausio 29 d., viešoje vietoje, Panevėžio profesinio rengimo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – tyčia nukentėjusiesiems K. P. ir E. K. sukėlė fizinį skausmą bei išspyrė bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Kaltinamasis suprato, kad panaudodamas smurtą ir kitus neteisėtus veiksmus viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų norėjo, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyse Nr. 2K-513/2010, 2K-429/2012 ir kt. išaiškino, jog vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas VŠĮ Profesinio rengimo centro bendrabučio durys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma vandališkais veiksmais, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, šiuo atveju – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje kaltinamajam civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. Š. prašė nubausti laisvės apribojimo bausme. Kaltinamasis E. Š. su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė sutiko (b. l. 81).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 72-78 b. l.), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 70), Panevėžio miesto policijos komisariato charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą pareiškimų ar nusiskundimų jo atžvilgiu negauta (b. l. 64), VŠĮ Panevėžio profesinio rengimo centro charakterizuojamas neigiamai, kaip nepasižymintis ramiu charakteriu, impulsyvus, pasižymintis arogancija, agresyvumu (65 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (b. l. 67, 69), nedirbantis, nevedęs, mokosi Panevėžio profesinio rengimo centro kompiuterinės įrangos derintojo specialybės III kurse, yra jo atsakomybę švelninanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek ir kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl už nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, E. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2013-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiškai sudedant, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, E. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-01-29 21.48 val. iki 2013-01-30 14.55 val. (b. l. 55-57). Pagal 2013-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė ir laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 52-53).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per laisvės apribojimo terminą neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 3 punktas, 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2013-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2013-02-19 nuosprendžiu, pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę E. Š. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per dešimt mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ nusikalstama veika padarytą 600 Lt turtinę žalą ir iki 2013-10-31 neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 2 punktas, 3 punktas, 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-01-29 21.48 val. iki 2013-01-30 14.55 val. (vieną para), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginamas 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                         Donatas Jatužis