Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-354/2021

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.3; 1.2.19.3.1; 1.2.19.3.3; 2.4.6.1                                

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Audronei Kundrotienei, Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,

dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj,

išteisintajam K. A., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

išteisintajam R. G., jo gynėjai advokatei Daliai Bukelienei,

išteisintajam G. L., jo gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,

išteisintajai L. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

išteisintajam T. J., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

išteisintajam S. U., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

išteisintajam J. B., jo gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,

išteisintajam G. R., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

R. G. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

G. L. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

L. S. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 225 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių,

T. J. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

G. R. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2 baudžiamieji nusižengimai), nepadarius baudžiamojo nusižengimo,

S. U. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių,

J. B. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       K. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: K. A., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, pagal 2015 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini)    savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)    patvirtinto (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.6 punktą vadovaudamas Viešųjų pirkimų komisijai, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini)    savivaldybėje, koordinuodamas viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą Savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose, 2018 m. sausio 26 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini)    savivaldybės kieme, adresu: (duomenys neskelbtini)   , iš UAB „G“ direktoriaus R. G. savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 1178 Eur vertės kyšį – UAB „G“ įmonės vardu pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“ už palankumą UAB „G“, jai dalyvaujant (duomenys neskelbtini)    savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

2.       R. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „G“ direktoriumi, 2018 m. sausio 26 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini)    savivaldybės kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui K. A., vadovaujančiam Viešųjų pirkimų komisijai, atsakingam už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini)    savivaldybėje ir koordinuojančiam viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą Savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose, davė ne mažesnės nei 1178 vertės kyšį – UAB „G“ įmonės vardu pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“ už palankumą UAB „G“, jai dalyvaujant (duomenys neskelbtini)    savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

3.       Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: R. G., būdamas UAB „G“ direktoriumi, 2018 m. birželio 25 d. „C. K.“ degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini)   , tiesiogiai davė ne mažesnės nei 81,32 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjui G. L., už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „G“, G. L. kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracija.

4.       G. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: G. L., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėju, pagal (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybių aprašymo 4, 7, 21, 22 punktus koordinuodamas vadovaujamo skyriaus veiklą vykdant kryptingą politiką statybos srityje, vadovaudamas skyriaus darbui ir paskirstydamas pavaldiems darbuotojams užduotis bei kontroliuodamas jų įvykdymą, asmeniškai atsakydamas, kad skyriui keliami uždaviniai ir funkcijos būtų įvykdyti, būdamas atsakingas už sąmatų tikrinimą ir tvirtinimą, vykdydamas (duomenys neskelbtini) rajone vykdomų statybų, kurių užsakovas yra savivaldybė, techninės dokumentacijos ruošimo kontrolę, pagal savo kompetenciją turėdamas teisę atlikti pats arba pavesti atlikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomų statybos projektų techninę priežiūrą, 2018 m. birželio 25 d. degalinėje „C. K.“, adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „G“ direktoriaus R. G. savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 81,32 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą, už savo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „G“, kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracija.

5.       L. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: L. S., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja, pagal (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)    patvirtinto Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybių aprašymo 7.5, 7.9, 7.10 punktus inicijuodama ir koordinuodama investicinių projektų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis finansuojamų projektų paraiškų rengimą, koordinuodama Skyriaus specialistų rengiamų projektų eigą ir kontroliuodama jų vykdymą; koordinuodama strateginio rajono plėtros plano įgyvendinimo eigą; koordinuodama Strateginio veiklos plano programų vykdymą, esant pasirašytai 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariai sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini)    dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „T“, 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13 val. 14 min, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš tuometinio UAB „T“ direktoriaus T. J. už palankumą UAB „T“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus.

6.       Be to, L. S. buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: L. S., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja, 2018 m. sausio 16 d., apie 8 val. 58 min, savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ne didesnės nei 45 eurų vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę iš UAB „I.“ ir UAB „I. D. A.“ direktoriaus G. R. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo pardavimo“. Po to, 2018 m. kovo 2 d. tarp UAB „I. D. A.“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos buvo sudaryta „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) 8099,18 Eur be PVM sumai.

7.       T. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: T. J., būdamas UAB „T“ direktoriumi, esant pasirašytai 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariai sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini)    dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „T“, 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos L. S. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai L. S. už palankumą UAB „T“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus.

8.       G. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojai už palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: G. R., būdamas UAB „I.“ ir UAB „I. D. A.“ direktoriumi, 2018 m. sausio 16 d., apie 08 val. 58 min, (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė ne didesnės nei 45 eurų vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai L. S. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo“. Po to, 2018 m. kovo 2 d. tarp UAB „I. D. A.“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini)    8099,18 Eur be PVM sumai.

9.       Be to, G. R. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: G. R., būdamas UAB „I.“ ir UAB „I. D. A.“ direktoriumi, 2018 m. sausio 16 d., apie 9 val. 05 min, (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė ne didesnės nei 10,50 Eur vertės kyšį – „Fiskars“ peilį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui S. U. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo“. Po to, 2018 m. kovo 2 d. tarp UAB „I. D. A.“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) 8099,18 Eur be PVM sumai.

10.       J. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės Tarybos nariu ir UAB „L“ vadovu ir akcininku, 2018 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), savo ir jam priklausančios įmonės – UAB „L“ naudai, susitarė priimti kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos – remonto darbų atlikimo pirkimo, iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. telefoninio pokalbio metu J. B. išreiškus palankumą S. U. atžvilgiu dėl jo atleidimo iš pareigų bei 2018 m. balandžio 25 d. J. B. užėjus pas S. U. į darbo kabinetą ir S. U. užsiminus apie tai, kad jį norima atleisti iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, J. B. patvirtino savo palankumą S. U. atžvilgiu nurodydamas, kad dėl susidariusios situacijos dėl S. U. atleidimo iš užimamų pareigų jis palaikys S. U.. Po to, J. B. užsiminus, kad S. U. nieko jam dėl viešųjų pirkimų padėti negali, nes viešieji pirkimai yra neramūs, ir nurodžius, kokie pirkimai jį domina, S. U. pažadėjo pažiūrėti J. B. dominančių viešųjų pirkimų. Po to, 2018 m. balandžio 27 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini)   , S. U. (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybų poskyrio vedėjui A. Ž. davus nurodymus dėl UAB „L“ laimėjimo viešuosiuose konkursuose, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. J. B., būdamas valstybės tarnautoju, savo ir jam priklausančios įmonės – UAB „L“ naudai tiesiogiai priėmė anksčiau sutartą kyšį iš S. U., t. y. po to, kai, vykdant S. U. nurodymus, A. Ž. nurodžius (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausiajai specialistei A. P. parengti viešųjų pirkimų dokumentus taip, kad būtų kreipiamasi į vienintelį tiekėją UAB „L“, o A. P. parengus minėtus dokumentus ir kreipusis į vienintelį tiekėją UAB „L“, J. B. valdoma ir vadovaujama įmonė UAB „L“ laimėjo keturis (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus dėl statybos – remonto darbų atlikimo, ir tarp UAB „L“, kurios direktoriumi buvo J. B. ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudarytos keturios sutartys: 2018 m. gegužės 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  6984,58 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)    viešųjų erdvių remonto darbai (Pavėsinių – Rotondų perdažymas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė)“, 2018 m. gegužės 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 11168,30 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „Švietimo įstaigų aplinkos kūrimas ((duomenys neskelbtini)  mokyklos – darželio tvoros įrengimo darbai)“, 2018 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)    11969,33 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „Švietimo įstaigų aplinkos kūrimas (Lopšelio – darželio „N“ tvoros įrengimo darbai)“, 2018 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)    7381,00 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)   viešųjų erdvių remonto darbai (Miesto laikrodžio bokšto ir fontano remonto darbai)“, o J. B. 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykusių (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžių metu, svarstant klausimą dėl (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. atleidimo iš pareigų balsavo S. U. naudai, t. y., balsavo prieš S. U. atleidimą iš (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų

11.       S. U. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriumi, 2018 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)  , tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės tarybos nariu ir UAB „L“ vadovu ir akcininku J. B. duoti kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos – remonto darbų atlikimo pirkimo, už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, t. y., 2018 m. balandžio 25 d. telefoninio pokalbio metu J. B. išreiškus palankumą S. U. atžvilgiu dėl jo atleidimo iš pareigų bei 2018 m. balandžio 25 d. J. B. užėjus pas S. U. į darbo kabinetą ir S. U. užsiminus apie tai, kad jį norima atleisti iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, J. B. patvirtino savo palankumą S. U. atžvilgiu nurodydamas, kad dėl susidariusios situacijos dėl S. U. atleidimo iš užimamų pareigų jis palaikys S. U.. Po to, J. B. užsiminus, kad S. U. nieko jam dėl viešųjų pirkimų padėti negali, nes viešieji pirkimai yra neramūs, ir nurodžius, kokie pirkimai jį domina, S. U., būdamas (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktorius ir turėdamas įgaliojimus spręsti dėl viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kitų susijusių klausimų, pažadėjo pažiūrėti J. B. dominančių viešųjų pirkimų. Po to, 2018 m. balandžio 27 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), S. U., jam pavaldžiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybų poskyrio vedėjui A. Ž. davė nurodymus dėl UAB „L“ laimėjimo viešuosiuose konkursuose, o A. Ž., vykdydamas S. U. nurodymus, nurodė (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausiajai specialistei A. P. parengti viešųjų pirkimų dokumentus taip, kad būtų kreipiamasi į vienintelį tiekėją UAB „L“, po to, A. P. parengus minėtus dokumentus ir kreipusis į vienintelį tiekėją UAB „L“, S. U. J. B. davė anksčiau sutartą kyšį, t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. J. B. valdoma ir vadovaujama įmonė UAB „L“ laimėjo keturis (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus dėl statybos – remonto darbų atlikimo, ir tarp UAB „L“, kurios direktoriumi buvo J. B. ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudarytos keturios sutartys: 2018 m. gegužės 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)    6984,58 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)    viešųjų erdvių remonto darbai (Pavėsinių – Rotondų perdažymas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė)“, 2018 m. gegužės 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 11168,30 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „Švietimo įstaigų aplinkos kūrimas ((duomenys neskelbtini)   mokyklos – darželio tvoros įrengimo darbai)“, 2018 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  11969,33 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „Švietimo įstaigų aplinkos kūrimas (Lopšelio – darželio „N“ tvoros įrengimo darbai)“, 2018 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  7381,00 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)   viešųjų erdvių remonto darbai (Miesto laikrodžio bokšto ir fontano remonto darbai)“, o J. B. 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykusių (duomenys neskelbtini)    savivaldybės tarybos posėdžių metu, svarstant klausimą dėl (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. atleidimo iš pareigų balsavo S. U. naudai, t. y., balsavo prieš S. U. atleidimą iš (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

12.       Be to, S. U. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už galimą palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: S. U., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriumi, 2018 m. sausio 16 d., apie 9 val. 05 min., (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnį nei 10,50 Eur vertės kyšį – „Fiskars“ peilį iš UAB „I.“ ir UAB „I. D. A.“ direktoriaus G. R. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo pardavimo“. Po ko, 2018 m. kovo 2 d. tarp UAB „I. D. A.“, kurios direktorius yra G. R. ir (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) 8099,18 Eur be PVM sumai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

13.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj prašo panaikinti 2021 m. sausio 14 d. Telšių apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl visų kaltinamųjų ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį visų kaltinamųjų atžvilgiu: 

1) K. A. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 500 MGL (25000 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras, vadovaujantis BK 67 ir 72 straipsniais iš K. A. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Apple iP-hone X“, vadovaujantis BK 67, 682 straipsniais K. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse 5 metus;

2) G. L. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 400 MGL (20000 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras, pagal BK 67, 72 straipsnius iš G. L. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, kyšio dalyko – kuro vertę atitinkančią pinigų sumą – 81,32 Eur, pagal BK 67, 682 straipsnius G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse – 5 metus;

3) R. G. pripažinti kaltu: pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 500 MGL (25000 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl K. A. papirkimo), pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 500 MGL (25000 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl G. L. papirkimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – 600 MGL dydžio (30000 Eur) baudą, pagal BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalis, šią bausmę iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinti su 2019 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. skirta 400 MGL dydžio (15064 Eur) baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 700 MGL dydžio (33766 Eur) baudą. Pridedama bausmės dalį, t. y. 100 MGL paskaičiuoti pagal ankstesnio nusikaltimo padarymo metu galiojusį MGL dydį, sudariusį 37,66 euro. Jeigu iki nuosprendžio R. G. bus sumokėjęs pagal 2019 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą 400 MGL dydžio (15064 Eur) baudą, ją įskaityti į bausmę, be to, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras;

4) L. S. pripažinti kalta: pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir skirti jai 450 MGL (16947 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl kyšio priėmimo iš T. J.), pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, ir skirti jai 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl kyšio priėmimo iš G. R.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 450 MGL (16947 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras. Pagal BK 67, 72 straipsnius iš L. S. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytas turtas, t. y. kyšio dalyką atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur ir kyšio dalyką – keptuvę „Fiskars“. Vadovaujantis BK 67, 682 straipsniais L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse – 5 metus;

5) T. J. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 450 MGL (16947 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras;

6) G. R. pripažinti kaltu: pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl L. S. papirkimo), pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl S. U. papirkimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą;

7) S. U. pripažinti kaltu: pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl kyšio priėmimo iš G. R.), pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 500 MGL (25000 Eur) dydžio baudą (epizodas dėl J. B. papirkimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 500 MGL (25000 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras. Vadovaujantis BK 67, 72 straipsniu iš S. U. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – peilį „Fiskars“. Pagal BK 67, 682 straipsnius S. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse – 5 metus;

8) J. B. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 400 MGL (20000 Eur) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras. Vadovaujantis BK 67, 682 straipsniais, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas – 3 metus.

13.1.                      Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, išteisindamas visus kaltinamuosius dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, tinkamai neanalizavo duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepagrįstai nepripažino įrodymais įstatymo nustatyta tvarka teisėtai gautus duomenis, nuosprendyje neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias, išvadas.

13.2.                      Prokuroras pažymi, jog teismas, aptardamas epizodą dėl K. A., G. L. ir R. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pažymėjo, kad pagal asmenims pareikštą kaltinimą turi būti įrodyta, kad materialinės vertybės buvo perduotos už palankumą. Taip pat, teismas savo nuosprendyje pripažindamas akivaizdų faktą, kad 2017 m. birželio 1 d. priimtu įstatymu Nr. XIII-391 atsiradus BK 225 straipsnio 5 dalies ir 227 straipsnio 5 dalies pakeitimams, po šių pakeitimų įsigaliojimo padarytoms naujoms veikoms toliau negalima vadovautis anksčiau teismų praktikoje taikytu „pageidaujamo veiksmo konkretumo“ kriterijumi, tuo pačiu ignoruodamas aiškiai suvokiamą įstatymo pasikeitimo esmę, padarė su šiuo pakeitimu nesuderinamą ir teisiškai nepagrįstą išvadą, kad palankumo aspektas vis tiek turi pasireikšti būtent per pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra per konkretų veiksmą. Teismas nuosprendyje nepaaiškino savo teiginio, jog priklausomai nuo palankumo įgyvendinimo būdo, t. y. teisėto veikimo ar neveikimo, skiriasi ir nusikalstamos veikos kvalifikacija, todėl yra neaišku, ką teismas tuo norėjo pasakyti ir kokią tai turi reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamu atveju.

13.3.                      Prokuroro vertinimu, teismas, teigdamas, kad palankumo sąvokos pernelyg didelis suabstraktinimas neleidžia atriboti baudžiamosios atsakomybės nuo kitų atsakomybės rūšių, iš BK 225, 227 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties pašalino esminį elementą – kyšį. Prokuroro įsitikinimu, bet kokios, net mažos vertės (pvz., saldainių dėžutė ar gėrimo butelis) kyšis užtraukia būtent baudžiamąją, o ne kokią kitos rūšies atsakomybę, dėl šios nusikalstamos veikos nėra atsakomybės rūšių konkurencijos.

13.4.                      Pastebima, jog teismas, neatsižvelgdamas į įstatymo leidėjo sprendimą baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų srityje išplėsti BK 225, 227 straipsnių taikymo kriterijus, t. y. be konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, juos papildant išimtinės padėties ir palankumo požymiais, nusprendė vadovautis ne nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančia, bet ankstesne teisės norma, kuri iš esmės yra palankesnė kaltinamųjų atžvilgiu ir jų neteisėtus veiksmus paliekančia už tokių veiksmų baudžiamumą numatančio įstatymo ribų. Savo nepagrįstai pozicijai sustiprinti, teismas akcentavo BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodytą kyšio sąvoką, kuri, skirtingai nei įtvirtinta BK 225, 227 straipsniuose, apsiriboja neteisėtu ar nepagrįstu atlygiu už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. šioje teisės normoje nesant palankumo požymio, K. A. ir G. L. iš R. G. priimtos materialinės vertybės, teismo nuomone, negali būti prilygintos kyšiui. Tos pačios nuomonės teismas laikosi dar ir dėl to, kad jam liko neaišku, kokiuose konkrečiai viešuosiuose pirkimuose (iš K. A.) ir dėl kokių konkrečių darbų kontrolės (iš G. L.) palankumo siekė ar tikėjosi R. G..

13.5.                      Akcentuojama, jog teismas, nurodydamas, kad pripažinti asmenis kaltais pagal jiems inkriminuojamus straipsnius neleidžia prokuroro kaltinamajame akte nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, tuo pačiu neatliko jokios byloje surinktų duomenų analizės, nevertino įrodymų nei atskirai, nei jų viseto, visiškai nepasisakė dėl valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų. Teismo padaryta analizė apsiribojo kelių byloje nustatytų faktų aprašymu ir izoliuotu jų vertinimu, kas, ignoruojant kitus bylos duomenis, suteikė teismui nepagrįstą galimybę daryti klaidingą išvadą, kad nuosprendyje išvardyti įrodymai nėra pakankami kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip teismas nuosprendyje trumpai aprašydamas tik du 2017 m. gruodžio 14 ir 15 d. K. A. darbo kabinete vykusius K. A. ir R. G. susitikimus ir pokalbius, neanalizuodamas šių asmenų santykių konteksto, esmės ir pokalbių turinio, padarė kategorišką išvadą, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas kaltinamųjų pokalbis visiškai nesuponuoja išvados dėl sutarto palankumo dalyvaujant UAB „G“ viešuosiuose pirkimuose, o kitų įrodymų, kuriuose atsispindėtų papirkėjo ir paperkamojo palankumas ir už tai duodamas telefonas, byloje nėra.

13.6.                      Prokuroras nurodo, kad K. A. ir G. L. konkretūs susitarimai su R. G. dėl palankumo neužfiksuoti, bet toks palankumas egzistavo tikrovėje arba jo pagrįstai buvo galima tikėtis ir siekti, ir būtent už tokį palankumą buvo atsilyginta. Teigiama, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. buvo suinteresuotas laimėti (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos vykdomus pirkimus, juose reguliariai ilgą laiką dalyvaudavo, juos laimėdavo, atlikdavo ir priduodavo darbus, tuo pačiu palaikė gerus santykius su (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos pirkimus organizuojančiais bei darbus kontroliuojančiais darbuotojais atsilygindamas jiems materialinėmis gerybėmis. Minėti darbuotojai pagal užimamas pareigas valstybės tarnyboje turėjo galimybę veikti ir priimti R. G. palankius sprendimus ir byloje nustatytais atvejais taip elgėsi, t. y. byloje nustatyta ir įrodyta loginė įvykių seka yra pakankama konstatuoti kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

13.7.                      Pažymima, jog teismas, nepripažindamas R. G. K. A. perduotą telefoną ir R. G. G. L. įpiltą kurą kyšio dalyku, tuo pačiu nekvestionuodamas telefono perdavimo ir kuro įpylimo faktus, apskritai atsisakė analizuoti kaltinamųjų gynybos versijų pagrįstumą ir tai tiesiogiai nurodė nuosprendyje, taip paliko neįvertintais kaltinamųjų parodymų prieštaringumą, parodymų nenuoseklumą ir jų kaitą proceso metu. Nepaisant savo sprendimo nevertinti kaltinamųjų gynybinių versijų, teismas vis tik jas įvertino ir neabejodamas pripažino kaip įrodytus faktus, nes nuosprendyje tiesiogiai nurodė, kad G. L. kurą įsipylė turint finansinį motyvą gauti kuro be PVM ir su nuolaida. Neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, kodėl tokius duomenis jis įvertino kaip pakankamus ir kodėl atmetė valstybinio kaltintojo pateiktus kaltinamųjų versiją paneigiančius įrodymus. Taip pat nuosprendyje liko visiškai neaptarti teisingam situacijos vertinimui išskirtinai reikšmingi byloje surinkti duomenys apie kaltinamųjų K. A. ir R. G. apsimestinės paskolos suteikimo bei jos nedeklaravimo, taip pat vekselio surašymo ir jo pateikimo tyrimo metu aplinkybės.

13.8.                      Pastebima ir tai, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad nesiima vertinti kaltinamųjų versijos ir pozicijos pagrįstumo, nes šiuo aspektu įrodinėjimo našta padarius nusikalstamą veiką tenka prokurorui, o ne kaltinamiesiems. Tokia teismo pozicija, atsižvelgiant į nuosprendyje nurodytų argumentų visumą, prokuroro vertinimu, logiškai prieštaringa ir nepriimtina, nes teismas deklaruoja, jog iš principo atsisako vertinti kaltinamųjų gynybines versijas dėl to, kad, reikalinga suprasti, valstybinio kaltintojo pateikti duomenys nepatvirtina kaltinamųjų kaltės. Tačiau, kokius valstybinio kaltintojo duomenis ir dėl kokių trūkumų teismas atmeta, nuosprendyje nėra nurodyta. Taip iš esmės netiriant ir nevertinant jokių, nei kaltinimo, nei gynybos įrodymų, teismas priėmė ne teisinį (intelektinį), bet valinį (voliuntaristinį) sprendimą, kas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

13.9.                      Nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamą nuosprendį ir jame padarydamas išvadas, kad kriminalinės žvalgybos subjektas neturėjo jokių duomenų apie kaltinamųjų daromas ar rengiamas padaryti nusikalstamas veikas, kad kaltinamųjų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, nesiekė gauti ir negavo duomenų, kurie buvo pagrindas Šiaulių apygardos teismui tenkinti visus prokuroro teikimus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo. Nuosprendyje padarytos išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo grindžiamos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančiais duomenimis, tačiau tikrovėje tai nebuvo informacijos šaltinis, leidęs Šiaulių apygardos teismui spręsti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrįstumą. Tokiais duomenimis buvo informacija, išvardyta kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų ir prokuroro teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo punkte 1.7, o šiuos duomenis patvirtinantys dokumentai nurodyti tų pačių teikimų punkte 1.8, tačiau ši informacija yra neišslaptinta ir pirmos instancijos teismas su ja nebuvo susipažinęs, todėl negalėjo daryti nuosprendyje nurodytų kategoriškų išvadų.

13.10.                      Prokuroro vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. A. ir R. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumą:

13.10.1.                      Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)   ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)  ) bei teisme ištirtose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti K. A. ir R. G. pokalbiai. Vieno pokalbio metu R. G. konspiruotai pasakyta frazė „turiu dešimt“ yra tiesiogiai susijusi su vėliau R. G. įgytu ir K. A. perduotu telefonu Apple iPhone X, kur romėniškas simbolis X būtent ir reiškia modelio „Dešimtą“ numerį. Tokia išvada daroma įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis apie nurodytą pokalbį, R. G. veiksmus įsigyjant bei perduodant telefoną K. A. bei šio telefono paėmimą kratos metu pas K. A.. Pažymima, kad telefono perdavimo fakto neneigia nei R. G., nei K. A..

13.10.2.                      Prokuroro vertinimu, reikšmingas yra K. A. ir S. U. 2017 m. gruodžio 1 d. S. U. darbo kabinete įvykęs pokalbis. Jo metu K. A. pasakyta frazė „reikėtų mums kažką nusigręžti, šventės artėja, kažkaip išdžiūvę esam“ bei bendrame kontekste paminėti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys netiesiogiai patvirtina, kad pašnibždomis kalbantys savivaldybės administracijos vadovai aptaria neteisėtos turtinės naudos gavimo galimybes. Prokuroro nuomone, šis netiesioginis įrodymas patvirtina K. A. ir S. U. nusiteikimą priimti neteisėtą atlygį ir jų toleranciją tokio pobūdžio veiksmams, todėl byloje surinkti įrodymai dėl K. A. ir S. U., kaltinamam kitame epizode, inkriminuojamų nusikalstamų veikų turi būti vertinami atsižvelgiant į K. A. ir S. U. 2017 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinį ir kontekstą.

13.10.3.                      Teigiama, kad K. A. ir R. G. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, o pastarųjų pateikta versija apie pinigų paskolinimą ir vekselio surašymą, mobiliojo telefono „Apple iPhone X“ įsigijimo aplinkybes nepagrįsta, nelogiška ir paneigta byloje esančiais duomenimis. Be kita ko, pastebima, jog nelogiška K. A. nurodyta aplinkybė, kad jis pats paprašė paskolos dokumento (vekselio), tačiau paskolos fakto nedeklaravo. Be to, K. A. nedeklaravo ne tik paskolos savivaldybės organizuojamuose pirkimuose dalyvaujančio subjekto atstovui. Iš K. A. pateiktų privačių interesų deklaracijų matyti, kad K. A. nėra deklaravęs jokių ryšių nei su UAB „G“, nei su R. G.. Pastebima, kad iš K. A. pateiktos privačių interesų deklaracijos matyti, kad jis deklaravo sandorį, t. y. paskolą su R. G., jau pradėto ikiteisminio tyrimo metu prieš 2018 m. spalio 5 d. vykusią papildomą įtariamojo K. A. apklausą, po ko 2018 m. spalio 11 d. vykusios papildomos įtariamojo R. G. apklausos metu pastarasis pakeitė parodymus, nurodydamas naujas aplinkybes dėl paskolos ir vekselio.

13.10.4.                       Nurodoma ir tai, kad K. A. pagal (duomenys neskelbtini)   savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.6 punktą vadovaudamas Viešųjų pirkimų komisijai, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini)    savivaldybėje, koordinuodamas viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą Savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose, būdamas artimais draugiškais santykiais susijęs su savivaldybės ir jos padalinių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės vadovu R. G., nedeklaravo šių savo santykių pildydamas nešališkumo deklaracijas.

13.10.5.                      Pastebima ir tai, kad R. G. nurodyta jo prisipažinimo pirminėje apklausoje padarius inkriminuojamas veikas priežastis, t. y. pasimetimas ir noras ištrūkti iš sulaikymo, taip pat nėra įtikinama, nes prisipažino kaltu ir išsamius parodymus jis davė advokato akivaizdoje bei laikino sulaikymo terminui ir taip jau einant į pabaigą ir nesiekiant jo suimti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių skundų apie R. G. teisių pažeidimus jo sulaikymo metu, dėl ko jis galėtų apeliuoti, jog galimai buvo pakirsta jo valia gintis nuo pateiktų įtarimų. Be to, R. G. už valstybės tarnautojo papirkimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau ne pirmą kartą, todėl ši informacija eliminuoja kaltinamojo veiksmų neatsargumo arba atsitiktinumo galimybę. Pažymima ir tai, jog nagrinėjant bylą teisme ir siekiant išsiaiškinti R. G. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, kaltinamasis tiesiog kategoriškai atsisakė atsakinėti į prokuroro klausimus. Tai yra kaltinamojo teisė, tačiau paliekant pagrįstus klausimus be atsakymų, nepanaikinant prieštaravimų, kaltinamasis nepasinaudojo galimybe gintis nuo jam pateiktų kaltinimų.

13.10.6.                      Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo visi pagrindai vadovautis R. G. 2018 m. rugsėjo 18 ir 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes nėra jokių objektyvių priežasčių juos laikyti neteisingais ar gautais pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

13.10.7.                      Prokuroro vertinimu, 2019 m. sausio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)   bei šią išvadą teikusios specialistės parodymai apylinkės teisme patvirtina K. A. ir R. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

13.10.8.                      Nurodoma, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Liudytoja R. K. parodė, kad pirkimų sąlygas ji derino su K. A., galutinį sprendimą dėl konkurso skelbimo ir panašiai priimdavo jis. Apie R. G. ir K. A. draugiškus santykius žinojo, tačiau jai nežinoma apie nusišalinimą dėl to. Prokuroro teigimu, visuma byloje esančių įrodymų ir teisės normų vertinimų, jų analizė, leidžia pagrįstai teigti, kad K. A. ir R. G. veiksmai tiesiogiai susiję su jų įgaliojimais ir interesais viešųjų pirkimų srityje, šie veiksmai nebuvo atsitiktiniai, priešingai, buvo apgalvoti ir aiškiai suvokiami veiksmai, pasireiškiantys valstybės tarnautojo neteisėtu savo padėties ir valdžios naudojimu siekiant asmeninės naudos už palankumą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų atžvilgiu, kurie taip pat iš tokių santykių siekia sau naudos. K. A. palankumas R. G. ir UAB „G“ atžvilgiu bei R. G. atsilyginimas už tokį palankumą egzistavo tikrovėje ir yra įrodyti.

13.11.                      Prokuroro vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia G. L. ir R. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumą:

13.11.1.                      Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)   ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei teisme ištirtose baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti G. L. ir R. G. konspiruoto bendravimo faktai apie susitarimą G. L. gauti kuro savo automobiliui R. G. sąskaita, kuro įpylimą degalinėje į G. L. automobilį ir R. G. atliktą apmokėjimą panaudojant UAB „G“ priklausančia mokėjimo kortele.

13.11.2.                      2018 m. rugsėjo 18, 20 d. R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kitų apklausų metu duotais jo parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie yra prieštaringi ir nelogiški. Prokuroro vertinimu, R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. duoti pirminiai parodymai bei G. L. buvę įgaliojimai ir kompetencijos ribos patvirtina, kad G. L. įgaliojimai ir atliekamos funkcijos leido R. G. tikėtis palankumo UAB „G“ atžvilgiu, G. L. asmeniškai ar per jam pavaldžius darbuotojus kontroliuojant rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracija. Liudytojų A. Ž. ir P. parodymai šiai išvadai neprieštarauja.

13.12.                      Skunde prokuroras teigia, jog teismas, dirbtinai išskaidęs kaltinime nurodytas ir sistemiškai aprašytas kaltinamiesiems L. S. ir T. J. inkriminuojamas nusikalstamas veikas į tariamai tarpusavyje nesusijusias dalis, iškraipė valstybės kaltinimo suformuluotą kaltinimo konstrukciją ir pats nesuprato savo analizės rezultato. Toliau, prieštaraudamas savo paties išvadoms, teismas jau bando teisingai suvokti kaltinimo formuluotę taip, kad pagal prokurorą T. J. pinigus L. S. perdavė už tai, kad ji pakviestų į viešąjį pirkimą įmones, kurias nurodė T. J., tačiau iš karto teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. J. būtų buvęs suinteresuotas proteguoti atitinkamas įmones ar būtų su jomis taręsis, taip pat, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. S. su T. J. būtų susitarę atitinkamas įmones proteguoti. Prokuroras pažymi, kad nenustatytų įmonių interesų protegavimas ir T. J. susitarimas su jomis ar su L. S. kaltinimuose nebuvo nurodyti ir įrodinėjami, tačiau šios aplinkybės nėra būtinos įrodinėjant L. S. ir T. J. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

13.13.                      Akcentuojama, jog 2015 m. gruodžio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ buvo pasirašyta projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminari sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas veikė T. J. atstovaujama UAB „T“. Šios įmonės ir T. J. dalyvavimas (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose pasireiškė būtent per rangovo subrangovui deleguotų sutartinių konsultavimo paslaugų atlikimą, to pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje dedasi nesupratęs. Byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose (skaitmeninėse garso ir vaizdo įrašų laikmenose) aiškiai užfiksuoti L. S., K. A., T. J. ir kitų asmenų pokalbiai, iš kurių aišku, kad (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuose pirkimuose T. J. faktiškai atstovavo ne tik UAB „T“, bet ir UAB „A“.

13.14.                      Teigiama, kad bylos duomenimis aiškiai nustatyta, jog T. J. turėjo pageidavimą, kad į (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos vykdomus pirkimus būtų ne tik kviečiamos konkrečios ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos jo nurodytos įmonės, bet tuo pačiu jis įvardino ir pirkimą turinčias laimėti įmones. Užfiksuotų kaltinamųjų susitikimų pokalbių turinys įrodo, kad T. J. pageidavimai L. S. buvo suprantami, priimtini ir vykdomi, tačiau kaip ir aukščiau aptartais epizodais, pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus ignoravo ir apie juos nuosprendyje net neužsiminė. Nepagrįstai atmetęs valstybinio kaltinimo byloje surinktus duomenis, teismas nuosprendžiu nesuprantamai palankiai įvertino kaltinamųjų L. S. ir T. J. pačioje teisminio nagrinėjimo pabaigoje pateiktą versiją apie tariamą L. S. paslaugos pagal T. J. prašymą atlikimą ir apmokėjimo už jį gavimą. Pastebima, kad negalėdamas ignoruoti akivaizdžių tokios versijos trūkumų ir absoliučiai jokių jos įrodymų nebuvimą, teismas padarė išvadą, kad tam tikrų įrodymų trūkumas negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas, tačiau su šia išvada negalima sutikti. Pažymima, kad apkaltinamąjį nuosprendį galima pagrįsti ir netiesioginiais įrodymais, todėl net kaltinamiesiems nepripažįstant kaltės, jų realus suvokimas dėl gėrybių perdavimo ir gavimo esmės yra atskleidžiamas kitų įrodymų pagalba, tačiau kaltinamųjų nesugebėjimas savo gynybinės versijos pagrįsti ir bandymas tokį nesugebėjimą paaiškinti nerealiomis ir logiškai nepaaiškinamomis nepalankiomis aplinkybėmis turi neišvengiamai kelti teismui klausimą apie kaltinamųjų parodymų ir jų versijos patikimumą.

13.15.                      Be to, skunde pažymima, jog L. S. ir T. J. pareikštų kaltinimų pagrįstumą įrodymo byloje esantys duomenys:

13.15.1.                      Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei teisme ištirtose baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti L. S. ir T. J. susitikimai ir pokalbiai apie organizuojamus viešuosius pirkimus, į kuriuos turi būti kviečiami dalyviai iš T. J. pateikto sąrašo, atvirai kalbama, ką būtinai reikia pakviesti ir kas turi būti pirkimų laimėtojas, kad pirkimų kainos bus iš anksto derinamos, kad L. S. apie kainas praneš T. J. ir pirkimuose dalyvaujantys subjektai pateiks iš anksto sutartas kainas, taip pat aptariamas iki 10 000 eurų kainos ribos taikomas konkretus neskelbiamos apklausos pirkimo būdas. Pastebima, kad 2017 m. gruodžio 21 d. pas L. S. į darbo kabinetą atėjęs T. J. be jokių paaiškinimų į L. S. darbo stalo viršutinį stalčių įdėjo voką, sakydamas: „Senį šaltį buvau sutikęs“, toliau kalbant apie „darnaus judumo planą“, L. S. pasakė, kad reikia įtraukti „e.bilieto“ projektą, ir nurodė G. kontaktus. L. S. pasakė, kad tie kontaktai jau buvo duoti, bet, jos žiniomis, niekas nesusisiekė, ir todėl ji pakartotinai davė T. J. G. kontaktus. Pokalbio pabaigoje T. J. padėkojo už bendradarbiavimą, o L. S. už T. J. dovanas, po to T. J. išėjo. L. S. iš savo darbo stalo dešinės pusės viršutinio stalčiaus ištraukė voką ir praplėšusi suskaičiavo ne mažiau kaip 400 Eur.

13.15.2.                      2019 m. vasario 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad tiriamame skaitmeninės vaizdo bylos epizode yra užfiksuota ne mažiau kaip šeši, tikėtina, kad 50 eurų, banknotai, t. y. ne mažiau kaip 300 eurų.

13.15.3.                      2017 m. rugpjūčio 10 d. užfiksuotas L. S. pokalbis su A. R., kurio metu L. S. pasakė, kad pavaduotojas (tikėtina (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. A.) liepė persiųsti konkurso medžiagą T. (tikėtina T. J.) dėl kainos įvertinimo, nes T. J. atstovaujama UAB „A“ konkurse yra antroje vietoje.

13.15.4.                      2018 m. kovo 13 d. pasitarimo metu, dalyvaujant L. S., K. A. ir A. K., užfiksuotas pokalbis, įvardinus, kad T. (tikėtina T. J.) noras buvo nutraukti pirkimą („(duomenys neskelbtini)   viešųjų erdvių gerinimo projektavimas“), K. A. pasakė, jog norėjo, kad projektą laimėtų UAB „A“, bet gavosi taip, kad reikėjo skelbti konkursą ir „A“ nelaimėjo. Pastebima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatyta ir daugiau T. J. neformalaus ir konspiruoto bendravimo faktų su S. U., K. A. ir L. S. neviešai aptariant įvairius viešųjų pirkimų klausimus, be kita ko, susijusius su dirbtinu pirkimo kainos nustatymu žemiau 10 tūkst. Eur ribos, siekiant išvengti daugiau konkurencingos pirkimo procedūros.

13.15.5.                      2015 m. gruodžio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ pasirašyta projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminari sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „T“.

13.15.6.                      Liudytojų (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus darbuotojų L. K., Š. Ž.-L. , L. B., E. K., N. U. parodymai.

13.15.7.                      Nurodoma, kad L. S., kaip (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos, pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas vadovauja skyriaus darbui, paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams, kontroliuoja jų vykdymą <...>. Prokuroro vertinimu, šis pareigybių aprašymas kartu su kitais aukščiau nurodytais duomenimis patvirtina, kad L. S. įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, atsižvelgiant į tarpusavio susitarimų kontekstą, leido T. J. tikėtis palankumo jo atstovaujamų įmonių atžvilgiu teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijai viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, būtent tokiam palankumui užtikrinti ir buvo skirta jo perduota 400 eurų dydžio taip vadinama „dovana“ L. S..

13.15.8.                      Akcentuojama, kad nei T. J., nei L. S. nepateikė jokių jų parodymus patvirtinančių ir objektyviai patikrinamų duomenų dėl susitarimo vykdyti investicinio projekto „(duomenys neskelbtini)  miesto paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas (duomenys neskelbtini)  mieste, investicinio projekto koregavimo paslaugos“ darbus, t. y. nepateikta jokių deklaruojamų elektroninių laiškų, skaitmeninių bylų, rengtų dokumentų ir panašiai.

13.16.                      Prokuroras skunde pasisakydamas dėl L. S., S. U. ir G. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nurodė, kad teismas nevertino faktiškai egzistavusio Viešųjų pirkimo procedūrų pažeidimo, pasireiškusio lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų nesilaikymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad užsakovo ir potencialaus tiekėjo bendravimas, vykęs 2018 m. sausio 16 d. L. S. darbo kabinete, apie būsimą viešą pirkimą ir jo konkrečias sąlygas buvo privataus ir viešo subjekto ikisutartinių santykių išraiška, o G. R. valstybės tarnautojams perduotos vertybės nebuvo atsilyginimas už pastarųjų palankumą. Pastebima, kad teismas nuosprendyje nepaaiškino, kaip jis supranta jo įvardytų „ikisutartinių santykių“ esmę ir nepaaiškino, iš ko kildina tokių santykių teisėtumą. Pastebima, kad nagrinėjant bylą teisme apklausta VPT specialistė V. G. paaiškino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir patvirtino, kad iki pirkimų pradžios bendravimas su potencialiais tiekėjais apie būsimus pirkimus yra neleistinas, nes tai pažeidžia Viešųjų pirkimų principus.

13.17.                      Pažymima, kad pagal BK 225 ir 227 straipsnių nuostatas tarimasis dėl kyšio ar jo reikalavimas yra alternatyvūs veiksmai, kurių nebuvimas nepanaikina nurodytų nusikalstamų veikų požymių egzistavimo esant vien kyšio priėmimo faktui. Konkrečią materialinę, nors ir nedidelę vertę turinčių keptuvės ir peilio perdavimas kaltinamiesiems S. U. ir L. S. nėra visiškai iš konteksto iškritęs veiksmas, kaip tai įvertino teismas. Nurodytų vertybių perdavimas G. R., L. S. ir S. U. konkrečių šalių interesų, įgaliojimų, veiksmų ir sprendimų kontekste atitinka nedidelės vertės kyšio perdavimo ir priėmimo, numatytų BK 227 straipsnio 4 dalies ir 225 straipsnio 4 dalies, požymius.

13.18.                      Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimų L. S., S. U. ir G. R. pagrįstumą įrodo byloje esantys duomenys:

13.18.1.                      Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)   ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei teisme ištirtose baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuotas L. S. ir S. U. bendravimas su savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių direktoriumi G. R., kurio metu pastarasis, būdamas suinteresuotas laimėti būsimą viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo- pardavimo“ ir siekdamas palankumo iš sprendimus dėl pirkimų priimančių L. S. ir S. U., perdavė kiekvienam iš jų mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę L. S. ir „Fiskars“ peilį S. U., o jie šiuos kyšius priėmė.

13.18.2.                      Prokuroro vertinimu, bylos duomenimis, pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad nei L. S., nei S. U. G. R. mamos parduotuvėje nėra nieko pirkę, nėra su ja pažįstami, todėl mamos dovanojimo versija niekuo nepagrįsta ir turi būti vertinama kaip kaltinamųjų gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat nepagrįsti kaltinamųjų teiginiai, kad G. R. viešėjo pas mamą ir dovanas atnešė būtent nuo mamos. Apie reklaminį dovanų pobūdį ir mamos iniciatyvą perduoti dovanas L. S. kabinete vykusiame pokalbyje neužfiksuota nieko, išskyrus vienintelį žodį apie mamą, kad mama sakė, jog negerai dovanoti peilį, bet tai niekaip neįrodo, kad dovanos buvo perduotos būtent nuo mamos. Teigiama, kad kaltinamųjų G. R. ir L. S. parodymai turi svarbių prieštaravimų, nes G. R. patvirtino, kad pokalbio su L. S. metu nurodė, per kiek laiko ir už kokią kainą parengtų projektą, tuo tarpu L. S. teigė, kad bendrai kalbėjo apie pirkimų etapus arba apie tai, kiek kainuoja parengti dokumentus. Nors G. R. ir L. S. teigė, kad neprisimena ar nežino, kaip 2018 m. sausio 16 d. aptarimas gali būti susijęs su 2018 m. kovo 2 d. sutartimi, tokios sąsajos įrodomos užfiksuoto pokalbio turiniu apie planuojamo pirkimo esmę, jo vykdymo tvarką, laikotarpius ir kainą, kas vėliau visiškai atitiko 2018 m. kovo 2 d. pasirašytą sutartį. L. S. taip pat bandė klaidinti teismą, nurodydama, kad pirkimų laimėtoją lemdavo viešųjų pirkimų komisija, nes ši tvarka negalioja pirkimams iki 10 000 eurų vertės, kuriuos vykdydavo skyrių pirkimų organizatoriai, o šiame epizode nagrinėjamas pirkimas būtent toks ir buvo.

13.18.3.                      Liudytojų (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus darbuotojų L. K., Š. Ž.-L. , L. B., E. K., N. U. parodymai.

13.18.4.                      Nurodoma, kad kratų metu L. S. savanoriškai pateikė iš G. R. gautą „Fiskars“ keptuvę, S. U. savanoriškai pateikė iš G. R. gautą „Fiskars“ peilį. M. firmos „G“ pranešime nurodyta, kad keptuvės ir peilio „Fiskars“, kurie buvo padovanoti L. S. ir S. U., mažmeninė kaina atitinkamai yra 45 eurai ir 10,50 euro.

13.18.5.                      Pažymima, kad S. U. kaip (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą. <...>, pareigybės aprašymo 7.59 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės vardu sudaromų sutarčių bei susitarimų su juridiniais bei fiziniais asmenimis ruošimą bei <...> pasirašo sutartis ir susitarimus. L. S. kaip (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas vadovauja skyriaus darbui, paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams, kontroliuoja jų vykdymą <...>. Prokuroro vertinimu, šis pareigybių aprašymas kartu su kitais aukščiau nurodytais duomenimis patvirtina, kad S. U. ir L. S. įgaliojimai ir atliekamos funkcijos leido G. R. tikėtis palankumo jo atstovaujamų įmonių atžvilgiu, būtent tokiam palankumui užtikrinti ir buvo skirtos jo perduotos taip vadinamos „dovanos“ L. S. ir S. U..

13.19.                      Skunde prokuroras akcentuoja, jog teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrįstumą S. U. atžvilgiu, ignoravo baudžiamojoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m, rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)   ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančius duomenis apie S. U. susitikimus ir pokalbius, kurie kriminalinės žvalgybos subjektui pagrįstai leido manyti, apie galimai daromas sistemines nusikalstamas veikas. Tokie susitikimai ir pokalbiai be inkriminuojamo nusikaltimo datos 2018 m. balandžio 25 d., taip pat fiksuoti 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. spalio 2 d., 2018 m. sausio 4, 5, 9, 10, 11, 12, 16 d., jų metu konspiruotai tariamasi dėl susitikimų su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų atstovais, aptariami pastarųjų interesai, vyksta neaiškios kilmės pinigų paėmimo bei mokėjimo aptarimai. Ypatingai reikšmingas yra K. A. ir S. U. 2017 m. gruodžio 1 d. S. U. darbo kabinete įvykęs pokalbis, kurio metu K. A. pasakyta frazė „reikėtų mums kažką nusigręžti, šventės artėja, kažkaip išdžiuvę esam“ bei bendrame kontekste paminėti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys netiesiogiai patvirtina, kad pašnibždomis kalbantys savivaldybės administracijos vadovai aptaria neteisėtos turtinės naudos gavimo galimybes.

13.20.                      Nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais, ką iš esmės padarė pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamą nuosprendį. Pastebima, jog teismas, priimdamas išteisinamą nuosprendį S. U. ir J. B. atžvilgiu, padarė nepagrįstą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos subjektas neturėjo jokių duomenų apie S. U. daromas ar rengiamas padaryti nusikalstamas veikas ir todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti įrodymai negali būti pripažinti gauti teisėtasis būdais. Nuosprendyje padarytos išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo grindžiamos selektyviai pasirinkus ir įvertinus tik dalį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, tačiau didžioji dalis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pirmos instancijos teismo apskritai nebuvo vertinama. Be to, nurodyti protokolai nebuvo informacijos šaltinis, leidęs Šiaulių apygardos teismui spręsti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrįstumą. Tokiais duomenimis buvo informacija, išvardyta kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų ir prokuroro teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo punkte 1.7, o šiuos duomenis patvirtinantys dokumentai nurodyti tų pačių teikimų punkte 1.8, tačiau ši informacija yra neišslaptinta ir pirmos instancijos teismas su ja nebuvo susipažinęs, todėl negalėjo daryti nuosprendyje nurodytų kategoriškų išvadų.

13.21.                      Prokuroras pažymi, jog kaltinimas S. U. ir J. B. buvo grindžiamas šiais byloje nustatytais duomenimis:

13.21.1.                      Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)   ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei teisme ištirtose baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuotais S. U. susitikimais ir pokalbiais su J. B. ir A. Ž..

13.21.2.                      S. U., J. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais.

13.21.3.                      (duomenys neskelbtini) savivaldybės Tarybos posėdžių protokolai ir tarybos narių sąrašai patvirtina J. B. dalyvavimą tarybos posėdžiuose.

13.21.4.                      Liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Prokuroras pažymi, kad liudytojo teisme duoti parodymai neatitinka tikrovės, nes byloje nustatytais duomenimis į nagrinėjamus pirkimus buvo kviečiama vienintelė UAB „L“, tai yra patvirtinta ir pirkimų dokumentaciją tyrusios VPT specialistės išvadoje.

13.21.5.                      Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. 

13.21.6.                      2019 m. sausio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroras teigia, kad VPT specialistės išvada yra sąlyginė iki tol, kol užduotyje nurodytos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės netampa kategoriškais įrodymais. Kadangi atlikus byloje esančių įrodymų analizę specialistės išvadoje vertintus duomenis galima laikyti pasitvirtinusiais įrodymais, todėl ir pačią specialistės išvadą nebėra pagrindo laikyti tik sąlygine ar tikėtina.

13.21.7.                      Pažymima, kad S. U. kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą <...>, pareigybės aprašymo 7.59 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės vardu sudaromų sutarčių bei susitarimų su juridiniais bei fiziniais asmenimis ruošimą bei <...> pasirašo sutartis ir susitarimus. Šis pareigybių aprašymas kartu su kitais aukščiau nurodytais duomenimis patvirtina, kad S. U. įgaliojimai ir atliekamos funkcijos suteikė jam galimybę siekiant asmeninės naudos priimti neteisėtus sprendimus ir duoti neteisėtus nurodymus jam tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldiems savivaldybės administracijos darbuotojams, kad viešieji pirkimai vyktų pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, todėl S. U. ir J. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas šiame epizode laikoma įrodyta.

14.       Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis T. J. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

14.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad skunde prokuroras nepagrįstai teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neanalizavo duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepagrįstai nepripažino įrodymais teisėtai gautus duomenis, neteisingai nurodė faktines aplinkybes ir neteisingai jas vertino, padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

14.2.                      Nurodoma, kad teismas aiškiai ir logiškomis išvadomis išdėstė, kodėl nei jis (T. J.), kuris davė pinigus ne kaip kyšį, bet kaip atlygį už darbo paslaugas, nei L. S., kuri pinigus gavo ne už savo kaip valstybės tarnautojos įgaliojimų vykdymą, nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad vien tik perduotų materialių vertybių neužtenka papirkimui pagrįsti, nes turi būti įrodyta, kad vertybės (šiuo atveju pinigai) buvo perduoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą L. S. vykdant savo įgaliojimus.

14.3.                      Pažymima, kad jį (T. J.) prokuroras kaltina kyšio davimu valstybės tarnautojai L. S. už šios palankumą juridiniam asmeniui UAB „T“, kuriam dalyvaujant (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei teikiant paslaugas pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį, tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus. Teismas nuosprendyje konstatavo, kodėl ir pripažino, kad tokios prokuroro teigiamos aplinkybės išnagrinėjus bylą liko neįrodytos. Lyg to nesuprasdamas, prokuroras apeliaciniu skundu klaidina apeliacines instancijos teismą ir iškreipdamas savo pateikto kaltinimo turinį teigia, kad UAB „T“ ir T. J. dalyvavimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose pasireiškė per rangovo UAB „A“ subrangovui UAB „T“ deleguotų konsultavimo paslaugų pagal 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo. Kokiu būdu ir dėl ko dalyvaujant subrangovu projektų rengime ir konsultavimo paslaugų teikime UAB „T“ turėtų siekti palankumo, prokuroras nenurodė, nes joks palankumas nei bendrovei UAB „T“, nei jam (T. J.) nebuvo reikalingas. Akcentuojama, jog tokiais išvestiniais prokuroro teiginiais niekaip nepaneigtos absoliučiai teisingos teismo išvados, kad UAB „T“ nedalyvavo jokiuose savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, kad nei šiam juridiniam asmeniui, nei jam (T. J.) nebuvo nei ekonomiškai, nei kitu būdu naudingo intereso proteguoti atitinkamas įmones, nebuvo tikslo siekti palankumo toje srityje, kurioje UAB „T“ apskritai nedalyvavo. Viešasis pirkimas – tai organizacijos ar įmonės atliekamas įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas yra sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Akivaizdu ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tokio tikslo UAB „T“ neturėjo, o prokuroro apeliaciniu skundu teigiamas neva T. J. vykdytas ir juridinio asmens UAB „A“ atstovavimas neatlaiko kritikos jau vien dėl to, kad tokios aplinkybės apskritai nėra ir nebuvo inkriminuotos kaltinamajam T. J..

14.4.                      Atsiliepime akcentuojama, kad šioje byloje nei kaltinime, nei apeliaciniu skundu iki šiol prokuroras akivaizdžiai pats nėra apsisprendęs ir negali įrodyti, kam konkrečiai ir kokios asmeninės naudos neva siekė jis (T. J.), juo labiau, kokią naudą galėjo teikti neva paperkama L. S. bendrovei UAB „T“, kuri, jei siekė asmeninės naudos, taip pat turėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Proceso metu prokuroras tam pagrindo nematė, kas įrodo tai, kad jokios naudos UAB „T“ interesais nebuvo siekiama, nes ši bendrovė viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo. Nurodoma ir tai, jog prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad jis (T. J.) reiškė pageidavimus ne tik dėl konkrečių jo nurodomų įmonių kvietimo dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, bet ir įvardijo tuos pirkimus turinčias laimėti įmones. Iš prokuroro skundo nežinant ir nesuprantant, kodėl jis (T. J.) turėtų taip elgtis, pastebėtina tik tai, kad jokių konkrečių įmonių prokuroras kaltinime nenurodė, o jas kažkodėl pavadino „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis“, tuo prieštaraudamas jau minėtiems savo teiginiams, kad jis (T. J.) šias įmones įvardydavo ir proteguodavo. Apskritai kritikos neatlaiko prokuroro kaltinimas jau vien tuo, kad bandoma įteigti ir įtikinti teismą neva kaip nusikalstamos veikos turiniu jis (T. J.) už ilgalaikį ir daugkartinį proteguojamų įmonių dalyvavimą ir laimėjimą viešuosiuose pirkimuose, pagrįstą prielaidomis, tam neturint jokio intereso, valstybės tarnautojai ir savivaldybės skyriaus vedėjai, su kuria ir taip palaikė bei turėjo draugiškus santykius, ką patvirtina užfiksuoti neformalaus pobūdžio šių asmenų pokalbiai, davė tik 400 eurų dydžio kyšį. Pažymima, kad jam (T. J.) buvo žinoma, jog L. S. nedalyvaudavo viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinime, nes tai darė (duomenys neskelbtini)    savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta komisija, o pačias viešųjų pirkimų sutartis pasirašydavo administracijos direktorius, dėl to prokuroras turėtų suprasti, kad būtų norima siekti kažkam protekcijos dėl kažkokių įmonių kaip viešųjų pirkimų laimėtojų papirkinėti reikėtų komisijos narius ar administracijos direktorių, bet ne L. S..

14.5.                      Pastebima ir tai, jog prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad apklaustos tyrimo metu ir teisme liudytojos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus darbuotojos tvirtino, kad vykdant viešuosius pirkimus L. S. duodavo nurodymus dėl viešųjų pirkimų kainos ir kurias įmones kviesti, su kuriomis bendrauti. Pažymima, kad tokie duomenys nėra ir negali būti įrodymais dėl jo (T. J.) neva padaryto valstybės tarnautojos papirkimo, nes yra sietini tik su L. S. veiksmais. Kita vertus, kruopščiai analizuojant prokuroro nurodomų liudytojų parodymus matyti, kad liudytojos L. K. ir L. B. parodė, kad jokių nurodymų ar pastebėjimų dėl konkrečių įmonių protegavimo iš L. S. nebuvo gavusios. Tik liudytojos E. K. ir N. U. teigė, kad gaudavo pasiūlymus iš L. S. dėl konkrečių įmonių kvietimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Visgi, visus šiuos duomenis vertinant kaip visumą būtina atsižvelgti ir į pačios L. S. kaip skyriaus vedėjos interesus, kurie pasireiškė tuo, kad viešųjų pirkimų procedūros vyktų sklandžiai, nebūtų vilkinamos, kartojamos, kad kuo didesne apimtimi būtų įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

14.6.                      Atsiliepime nurodoma ir tai, jog prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad neva kaip versija pateikti faktiniai duomenys apie jo (T. J.) pinigų L. S. sumokėjimą už paslaugas ir darbą padedant rengti investicinį projektą, susijusį su kita savivaldybe, yra neįrodyti. Prokuroras apeliuoja į tai, kad šie duomenys buvo pateikti tik teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje, kad teismas ją palankiai įvertino nesant absoliučiai jokiems įrodymams. Tokiais teiginiais prokuroras klaidina apeliacinės instancijos teismą, nes pirmos instancijos teismui buvo teikiami kaltinamųjų parodymus patvirtinantys duomenys, o būtent, tiek pats koreguotas Investicinis projektas, tiek kaltinamųjų parodymai, L. S. individualios veiklos pažyma, išklotinės iš metinių deklaracijų, kuriose deklaruoti rengti projektai ir gautos pajamos, todėl T. J. dėl darbų apimties reikėjo kvalifikuotos pagalbos, o L. S. dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, kurias ji įvardijo teismui, reikėjo papildomų pajamų. Akivaizdu, kad vengiant viešų ir privačių interesų konflikto, būdami draugiškuose santykiuose, jis (T. J.) ir L. S. pradinėje tyrimo stadijoje sąmoningai nutylėjo šių pinigų už suteiktas paslaugas sumokėjimo faktą. Tuo tarpu įvertinus L. S. profesinę veiklą ir gebėjimus dėl konsultacijų ir tokio pobūdžio projektų rengimo, tuo metu jai kilusias buitines ir šeimynines problemas, nėra jokių abejonių, kad jis (T. J.), pasitikėdamas ja ir dėl asmeninių draugiškų santykių susitarė su L. S. dėl šios paslaugų už atlygį rengiant projektą UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“ dėl paviršinių nuotekų sistemos tvarkymo (duomenys neskelbtini) mieste. Toks atlygio perdavimas L. S. už darbinius santykius nėra kyšio dalykas, kas jau senai išaiškinta aprobuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2012).

14.7.                      Atsiliepime pastebima ir tai, jog reikšminga šioje byloje, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į galiojančią ir privalomą teismų praktiką, kruopščiai vertino aplinkybes ir pagrįstai sprendė klausimą dėl kriminalinės žvalgybos priemonių panaudojimo teisėtumo. Priimdamas nuosprendį, teismas, turėdamas pareigą įvertinti, kurie bylos duomenys atitinka teisėtumo, pagrįstumo, liečiamumo su galima nusikalstama veika požymius, t. y. kurie jų gali būti pripažįstami teisėtais įrodymais byloje, pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad dalies kaltinamų asmenų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos, tęsėsi pernelyg ilgą laiką ir per daug intensyvia apimti, kad būtų pateisinamas neva galimų nusikalstamų veikų užkardymas. Tokiu būdu nepagrįstai taikant šias priemones buvo atskleisti ir (T. J.) bei L. S. privataus gyvenimo duomenys dėl papildomo darbo, papildomų paslaugų teikimo pagal turimus gebėjimus iš profesinės veiklos, dėl kurių prokuroras nepagrįstai šiuos asmenis apkaltino kyšio davimu ir priėmimu.

15.       Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą išteisintosios L. S. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

15.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniu skundu prokuroras nepagrįstai teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neanalizavo duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepagrįstai nepripažino įrodymais teisėtai gautus duomenis, neteisingai nurodė faktines aplinkybes ir neteisingai jas vertino, padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

15.2.                      Atsiliepime pažymima, kad teismas aiškiai ir logiškomis išvadomis išdėstė, kodėl nei T. J., kuris davė pinigus ne kaip kyšį, bet kaip atlygį už darbo paslaugas, nei L. S., kuri pinigus gavo ne už savo kaip valstybės tarnautojos įgaliojimų vykdymą, nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad vien tik perduotų materialių vertybių neužtenka papirkimui pagrįsti, nes turi būti įrodyta, kad vertybės (šiuo atveju pinigai) buvo perduoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą L. S. vykdant savo įgaliojimus.

15.3.                      Pastebima, kad L. S. prokuroras kaltina, jog ji, būdama valstybės tarnautoja, už palankumą vykdant įgaliojimus savo naudai tiesiogiai priėmė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš tuometinio UAB „T“ direktoriaus T. J. už palankumą UAB „T“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Atsiliepime akcentuojama, jog byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kriminalinės žvalgybos priemonės, UAB „T“ būtų dalyvavusi kokiuose nors savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, todėl teismas, išteisindamas L. S., pagrįstai rėmėsi byloje surinktais duomenis, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad T. J. būtų buvęs tikslas siekti palankumo toje srityje, kurioje jo valdoma įmonė neturėjo visiškai jokio intereso. Kokiu būdu ir dėl ko dalyvaujant subrangovu projektų rengime ir konsultavimo paslaugų teikime UAB „T“ turėtų siekti palankumo, prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė, nes joks palankumas nei bendrovei UAB „T“, nei T. J. nebuvo reikalingas.

15.4.                      Atsiliepime pastebima, kad šioje byloje nei kaltinime, nei apeliaciniu skundu iki šiol prokuroras akivaizdžiai pats nėra apsisprendęs ir negali įrodyti, kam konkrečiai ir kokios asmeninės naudos neva siekė T. J., kokią naudą galėjo teikti neva paperkama L. S. bendrovei UAB „T“. Pažymima, kad palankumo UAB „T“ interesais nebuvo siekiama, nes ši bendrovė viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo. Tą pagal faktines aplinkybes teisingai nustatė teismas, dėl to padarė pagrįstą ir aiškiai suprantamą išvadą, jog UAB „T“ jokio intereso dėl viešųjų pirkimų laimėtojų neturėjo. Nors prokuroras nurodo, jog L. S. nusikalstamą veiką padarė vykdydama savo pareigybes, tačiau prokuroras apeliaciniu skundu įrodinėja, jog L. S. galimai davė neteisėtus nurodymus savo pavaldinėms

15.5.                      Atsiliepime pastebima, kad iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo 7.2. ir kriminalinės žvalgybos duomenų – T. J. pasakyta frazė, kad „savo nuožiūra išsirenkat tris vieną kartą, kitą kartą gal kitus tris kvieskit, gal nepatiks vieni ar dar kažką” byloja, kad primygtinai konkrečios įmonės nebuvo siūlomos, todėl akivaizdu, jog L. S., duodama nurodymus pavaldinėms, vykdė savo pareigas pareigybės aprašyme. Kita vertus, kruopščiai analizuojant prokuroro nurodomų liudytojų parodymus matyti, kad liudytojos L. K. ir L. B. parodė, kad jokių nurodymų ar pastebėjimų dėl konkrečių įmonių protegavimo iš L. S. nebuvo gavusios. Tik liudytojos E. K. ir N. U. teigė, kad gaudavo pasiūlymus iš L. S. dėl konkrečių įmonių kvietimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Apskritai kritikos neatlaiko prokuroro kaltinimas jau vien tuo, kad bandoma įteigti ir įtikinti teismą neva kaip nusikalstamos veikos turiniu T. J. už ilgalaikį ir daugkartinį proteguojamų įmonių dalyvavimą ir laimėjimą viešuosiuose pirkimuose, pagrįstą prielaidomis, tam neturint jokio intereso, valstybės tarnautojai ir savivaldybės skyriaus vedėjai, su kuria ir taip palaikė bei turėjo draugiškus santykius, ką patvirtina užfiksuoti neformalaus pobūdžio šių asmenų pokalbiai, davė tik 400 eurų dydžio kyšį. Akcentuojama, kad L. S. nedalyvaudavo viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinime, nes tai darė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta komisija, o pačias viešųjų pirkimų sutartis pasirašydavo administracijos direktorius. T. J. tai buvo žinoma, todėl prokuroras turėtų suprasti, kad būtų norima siekti kažkam protekcijos dėl kažkokių įmonių kaip viešųjų pirkimų laimėtojų papirkinėti reikėtų komisijos narius ar administracijos direktorių, bet ne L. S..

15.6.                      Atsiliepime teigiama, kad prokuroras apeliaciniu skundu nurodo, kad neva kaip versija pateikti faktiniai duomenys apie T. J. pinigų L. S. sumokėjimą už paslaugas ir darbą padedant rengti investicinį projektą, susijusį su kita savivaldybe, yra neįrodyti, tačiau prokuroras nepateikia jokių duomenų, kurie paneigtų L. S. teisme nurodytas aplinkybes.

15.7.                      Be kita ko, atsiliepime teigiama, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turėdamas pareigą įvertinti, kurie bylos duomenys atitinka teisėtumo, pagrįstumo, liečiamumo su galima nusikalstama veika požymius, t. y. kurie jų gali būti pripažįstami teisėtais įrodymais, byloje pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad dalies kaltinamųjų asmenų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos, tęsėsi pernelyg ilgą laiką ir per daug intensyvia apimtimi, kad būtų pateisinamas neva galimų nusikalstamų veikų užkardymas. Tokiu būdu nepagrįstai taikant šias priemones buvo atskleisti T. J. bei L. S. privataus gyvenimo duomenys dėl papildomo darbo, papildomų paslaugų teikimo pagal turimus gebėjimus iš profesinės veiklos, dėl kurių prokuroras nepagrįstai šiuos asmenis apkaltino kyšio davimu ir priėmimu.

15.8.                      Atsiliepime pažymima, kad L. S. viso proceso metu tvirtino, jog „Fiskars“ keptuvę ir kalendorių priėmė kaip dovaną, nesiedama jų su jos atliekamais tarnybiniais veiksmais bei padaryta žala. Įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kaip L. S. suprato jai perduodamos keptuvės ir kalendoriaus pobūdį ir kaip nuo to keitėsi jos elgesys atliekant tarnybines funkcijas. Prokuroras skunde neanalizuoja ir neaptaria L. S. kokių nors veiksmų, susijusių su palankumu po dovanos gavimo iš G. R.. Akcentuojama, kad L. S. dovaną iš G. R. gavo 2018 m. sausio 16 d., todėl prokuroro reiškiamas kaltinimas ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas.

15.9.                      Atsiliepime nurodoma, kad kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių (šioje byloje – keptuvės) priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam. Be to, neteisėtu veikimu ar neveikimu yra pažeidžiami įstatymai, veikos yra pavojingesnės nei kad priimant ar duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, kuomet nėra viršijami įgaliojimai ar pažeidžiami įstatymai, nors tam tikra žala asmeniui, visuomenei ar valstybei gali atsirasti, tačiau tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas. Pastebima, kad išteisintoji iš G. R. keptuvę paėmė 2018 m. sausio 16 d., po to ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, jog L. S. spręstų kokius nors klausimus, susijus G. R. ar jo įmone. Advokato vertinimu, svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta. Šioje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog L. S. 2017 m. gruodžio 21 d. bendraudama su T. J. ir paminėjusi G. R. suvokė, jog pastaroji būtų žinojusi ar tikėjusi gauti atlygį. Be to, sprendžiant dėl L. S. tyčios atsižvelgtina į tai, kad ji buvo valstybės tarnautoja, gaudavo nuolatinį jai žinomo dydžio atlyginimą, todėl itin kritiškai vertintina versija, kad jos veiksmams esminę įtaką galėjo turėti sąlyginai nedidelės vertės, simbolinio pobūdžio kyšis – keptuvė.

16.       Apygardos teismo posėdyje prokuroras A. Mirnyj prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintieji K. A., R. G., G. L., L. S., T. J., S. U., J. B., G. R. ir jų gynėjai advokatai A. Alimas, D. Bukelienė, A. Karpinskas, R. Dobrovolskis, M. Barkauskas, V. Povilaitienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

17. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj apeliacinis skundas atmetamas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendį ir visų kaltinamųjų atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

19. BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, iš šios normos matyti, kad papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus.

19.1. Teismų praktikoje pažymima, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama papirkimu. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-9-719/2021).

20. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015, 2K-221-942/2020).

20.1. Kyšininkavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, lemiantį padarinius, nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020).

20.2. Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-196-697/2018 ir kt.). Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam. Neteisėtu veikimu ar neveikimu yra pažeidžiami įstatymai, veikos yra pavojingesnės nei kad priimant ar duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, kuomet nėra viršijami įgaliojimai ar pažeidžiami įstatymai, nors tam tikra žala asmeniui, visuomenei ar valstybei gali atsirasti, tačiau tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas.

21. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

21.1. Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

21.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

21.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

Dėl K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje

22. Skunde prokuroras nurodė, kad nors K. A. ir R. G. konkretūs susitarimai dėl palankumo neužfiksuoti, tačiau toks palankumas egzistavo arba jo pagrįstai buvo galima tikėtis ir siekti, ir būtent už tokį palankumą buvo atsilyginta. Prokuroro įsitikinimu,  K. A. ir R. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti K. A. ir R. G. pokalbiai, vieno iš kurių metu R. G. pasakė frazę „turiu dešimt“, K. A. ir S. U. 2017 m. gruodžio  1 d. S. U. darbo kabinete įvykęs pokalbis bei jo metu K. A. pasakyta frazė „reikėtų mums kažką nusigręžti, šventės artėja, kažkaip išdžiūvę esam“, taip pat 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei šią išvadą pateikusios specialistės parodymai apylinkės teisme, liudytojos R. K. parodymai, kad pirkimų sąlygas ji derino su K. A.. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, sutikti su tokia prokuroro nuomone neturi pagrindo.

22.1. Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu K. A. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, išskirtinio palankumo UAB „G“ niekada nerodė, šios įmonės neprotegavo, niekada nėjo pas specialistą ir jam nesakė kažkam pažiūrėti darbų, jo sprendimu joks pirkimas nebuvo nulemtas. Pažymėjo, kad atliekant mažos vertės pirkimus komisija nedalyvauja, todėl jis, kaip komisijos pirmininkas, šiuose pirkimuose nedalyvaudavo. Dėl G. progimnazijos darbų projekto nurodė nežinantis, kokiomis aplinkybėmis buvo kreiptasi į UAB „G“. Į pateiktus klausimus atsakė, kad tokiu atveju, kai per sistemą paskelbus pirkimą niekas nepateikia pasiūlymo, organizatorius gali pats kviesti tris tiekėjus. Taip šiuo atveju ir buvo padaryta. Trims tiekėjams pateikus didesnę kainą, pirkimų organizatorius kreipėsi į dar vieną tiekėją, šis tiekėjas pasiūlė tinkamą kainą, todėl buvo pasirašyta sutartis ir pagal ją atlikti darbai. Dėl telefono, gauto iš R. G., K. A. paaiškino, kad jis ir R. G. yra pažįstami 20 metų, yra kartu vykę atostogauti, todėl kai  R. G. 2017 m. gruodžio 15 d. jo kabinete pasakė, kad turi problemų su verslu, kad jam trūksta apyvartinių lėšų mokesčiams ir atlyginimams išmokėti, bei pasakė, kad jam reikės 10 000 Eur, jis (K. A.) R. G. atsakė, kad tokios pinigų sumos paskolinti negalės, tačiau gali paskolinti 2 500 Eur, ir šiuos pinigus padavė R. G.. Šią aplinkybę patvirtina R. G. išrašytas vekselis, kurį pastarasis jam atvežė po kelių ar keliolikos dienų. Vekselį jis įsidėjo į automobilį ir pamiršo. Jis paprašė R. G. nupirkti telefoną todėl, kad jo telefonas 2018 m. sudužo jam iškritęs iš rankų savivaldybės koridoriuje. Kadangi sudaužytas telefonas dar kažkiek veikė, jį atidavė dukrai. R. G. pasakė, kad tokiu būdu pastarasis sumažins savo skolą, ir jis sutiko. Ar R. G. pirko telefoną savo vardu, ar bendrovės, jis nesidomėjo, likusią 1 040 Eur skolą R. G. jam grąžino. Kodėl šios paskolos nedeklaravo iki 2018 m. gegužės 1 d., negali paaiškinti, mano, kad tam pritrūko laiko (15 t., b. l. 58–61).

22.2. Teisiamojo posėdžio metu R. G. patvirtino, kad 2017 m. pabaigoje UAB „G“ turėjo finansinių sunkumų, o pinigų reikėjo ir mokesčiams sumokėti, ir atsiskaityti už medžiagas. Iš K. A. pasiskolintus 2 500 Eur, taip pat iš namų paimtus 5 200 Eur, iš viso 7 700 Eur, pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)  jis 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė į įmonės kasą, tą pačią dieną iš AB „S“ nuėmė dar 2 500 Eur ir įnešė į kasą pagal pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo baigti mokėti atlyginimai darbuotojams už lapkričio mėnesį, taip pat buvo išmokėti atlyginimai už gruodžio mėnesį pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jam susitikus su K. A. savivaldybėje ir pastarajam paklausus, ar jis (R. G.) turi kažkokių problemų, jis, pasinaudojęs proga, kabinete paprašė K. A. paskolinti pinigų. K. A. paskolino jam 2 500 Eur ir paklausė, ar jis (R. G.) galėtų parašyti „kokį popieriuką“. Tuomet buvo gruodžio mėnesio vidurys, galėjo būti gruodžio 15 d. Jis, parėjęs į namus, iš interneto atsispausdino pavyzdį ir surašė vekselį, kurį po dienos ar dviejų padavė K. A. lauke prie automobilio. Dėl telefono paaiškino, kad po Naujųjų metų, maždaug sausio mėnesio viduryje, jis susitiko K. A., kuris jam parodė sudaužytą telefoną ir paklausė, ar jis gali nupirkti naują telefoną. Kadangi jis turėjo sutartį su Tele2 ir dėl to gaudavo nuolaidų, K. A. parodžius sudaužytą telefoną iPhone, jis kreipėsi į Tele2 ir nupirko naują telefoną. Kadangi buvo skolingas K. A., jo skola, nupirkus telefoną, buvo sumažinta. Likusią skolą K. A. jis grąžino tik bylos nagrinėjimo metu, nes jo finansinė padėtis nebuvo gera, pavyzdžiui, vienas ūkininkas už 2016 m. atliktus darbus su juo atsiskaitė tik 2020 m. pavasarį. Prašydamas K. A. paskolinti pinigų jis pasakė „dešimt“, tai pasakė tyliai, nuolankiai, nes prašyti ką nors paskolinti nėra malonu. Nurodė, kad UAB „G“ iš savivaldybės niekada nėra sulaukusi jokio palankumo, tai gali patvirtinti ir vėluojantys atsiskaitymai. Atsiskaityti buvo ypatingai vėluojama 2017 m. ir 2018 m.  Be to, K. A. net ir nebūtų galėjęs suteikti jo įmonei jokio palankumo, nes jis nedalyvaudavo mažos vertės pirkimuose. Dėl sutarties dėl „Lietaus nuotekų ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) k.“ paaiškino, kad buvo tokia situacija, jog buvo žiema, niekas nenorėjo dirbti, nes buvo avarinė situacija, patvinę rūsiai. Jis geranoriškai sutiko atlikti darbus, kadangi buvo ekstra situacija. Šis projektas įmonei buvo nuostolingas, tik tiek, kad buvo geranoriškai padėta žmonėms (15 t., b. l. 62–64).

22.3. Minėtus K. A. ir R. G. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas  A. Ž. patvirtino, kad nė vienas iš administracijos vadovų nesakė išskirtinai kviesti UAB „G“, K. A. neduodavo jokių nurodymų dėl viešųjų pirkimų. Jis nėra gavęs prašymų ar nurodymų darbų atlikimui kviesti UAB „G“. Pažymėjo, kad UAB „G“ dirba gerai, smulkių defektų būna nedaug, su šia įmone sutartys buvo sudaromos ir po 2018 m. UAB „G“ pirkimus kartais laimėdavo, o kartais – ne. Pamena, kad būdavo atvejų, kai reikėdavo prašyti įmonių, kad dalyvautų konkurse, nes, pavyzdžiui, niekas nenori atlikti darbų, susijusių su būsto pritaikymu žmonėms su negalia. (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų renovavimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime pamena, nes ten buvo susidariusi avarinė situacija, jie ieškojo rangovo, tačiau niekas šio darbo dirbti nenorėjo, tik UAB „G“ sutiko atlikti šiuos darbus. Tąkart visi kviesti rangovai dirbti atsisakė, iš kitų jie nesulaukė pasiūlymų, dirbti sutiko tik UAB „G“. Pažymėjo, kad galima kreiptis ir į vieną tiekėją, jei organizacija dirba kokybiškai ir darbus atlieka per trumpą laiką (11 t., b. l. 142–144). Liudytoja A. P., apklausiama teisiamajame posėdyje, taip pat patvirtino, kad K. A. nėra davęs nurodymų kviesti vieną ar kitą tiekėją, UAB „G“ buvo eilinė, neišskirtinė įmonė, dalyvaudavusi pirkimuose. Pažymėjo, kad vykdant mažos vertės pirkimus, iki 10 000 Eur, galima kreiptis ir į vieną tiekėją (11 t., b. l. 144). Liudytoja A. R. nurodė pamenanti, kad kartą pirkimą laimėjo UAB „G“, nes daugiau dalyvių neatsirado. Tai buvo 2016–2018 m. (11 t., b. l. 145–146).

22.4. Iš K. A. ir R. G. parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa, todėl nesutiktina su prokuroro teiginiu, kad šie parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nesutapimo, R. G. paaiškino, kad sulaikymo metu jam paskambinus advokatui, pastarasis patarė jam sakyti, kad telefoną K. A. padovanojo švenčių proga. Į klausimus, ar jis pirko telefoną ir jį perdavė K. A., apklausos metu jis atsakė, kad pirko ir perdavė. Po sulaikymo, praėjus stresui, jis davė teisingus parodymus. Tai, kad R. G., pasinaudodamas savo teisėmis, teisiamojo posėdžio metu atsisakė atsakyti į prokuroro klausimus, nereiškia, kad sprendžiant R. G. kaltės klausimą privaloma vadovautis tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Abejoti R. G. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, teisingumu nėra pagrindo ir dėl to, kad jo parodymus dėl sunkios įmonės finansinės padėties patvirtina išrašas iš AB (duomenys neskelbtini) banko, iš kurio matyti, kad UAB „G“ 2017 m. gruodžio 20 d. buvo pervesta 2 650 Eur (15 t., b. l. 4), „S“AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „G“ likutis 2017 m. gruodžio 13 d. buvo 2 957,60 Eur (15 t., b. l. 5), bei kiti bylos duomenys (15 t., b. l. 6–52). R. G. parodymus, kad  7 700 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)  jis 2017 m. gruodžio  20 d. įnešė į įmonės kasą ir tą pačią dieną iš AB „S“ nuėmė dar 2 500 Eur ir įnešė į kasą pagal pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esančios kasos pajamų kopijos (15 t., b. l. 39, 40), o jo parodymus, kad savivaldybė 2017–2018 m. vėlavo atsiskaityti su rangovais, patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateikti duomenys (15 t., b. l. 47–52). Byloje esanti PVM sąskaitos faktūros kopija patvirtina, kad R. G. perdavė  K. A. UAB „G“ vardu pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“ (15 t., b. l. 26), o 2019 m. gruodžio 8 d. kaip skolos grąžinimą pervedė jam 1 140 Eur (15 t., b. l. 31),  K. A. 2017 m. privačių interesų deklaracijų neteikė (5 t., b. l. 134), 2 500 Eur piniginę paskolą R. G. deklaravo 2018 m. spalio 5 d. privačių interesų deklaracijoje (5 t., b. l. 152–159). K. A. ir R. G. parodymus, kad 2017 m. gruodžio 15 d. R. G. surašė paprastąjį vekselį, pagal kurį jis buvo skolingas K. A. 2 500 Eur, patvirtina į bylą pateikta šio vekselio kopija (5 t., b. l. 184), o aplinkybę, kad K. A. buvo pateikęs šio vekselio originalą, patvirtina savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (5 t., b. l. 187). Iš VMI pateikto rašto matyti, kad atlikus K. A. ir jo sutuoktinės turimų ir gautų duomenų analizę už 2013–2017 m. laikotarpį, išlaidų neatitikimo gautoms pajamoms nenustatyta (6 t., b. l. 56–57).  

22.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių K. A. ir R. G. kaltę. Kaip jau minėta, K. A. ir R. G. kaltės nepatvirtina ir prokuroro skunde akcentuojami kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 82–121; 2 t.,  b. l. 78–90) bei skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti K. A. ir R. G. pokalbiai, vieno iš kurių metu R. G. pasakė frazę „turiu dešimt“, nes, kaip minėta, R. G. paaiškino, jog jam reikėjo 10 000 Eur, o šiuo atveju kalbėjo tyliai todėl, kad prašyti ką nors paskolinti nėra malonu. Be to, manytina, kad tuo atveju, jei R. G. būtų kalbėjęs apie telefoną „Apple iPhone X“, jis būtų sakęs, kad turi „dešimtą“, o ne „dešimt“. Bet kuriuo atveju, jei R. G. ir K. A. būtų šiuo atveju kalbėję būtent apie minėtą telefoną, tai nebūtų jų kaltę patvirtinanti aplinkybė, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis mobiliojo ryšio telefonas K. A. buvo perduotas už jo palankumą UAB „G“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, o ne kaip dalis R. G. skolos. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)    užfiksuota informacija, kad  R. G. „turiu dešimt“ K. A. pasakė 2017 m. gruodžio 15 d., o mobiliojo ryšio telefoną užsisakė tik 2017 m. gruodžio 17 d. ir jį gavo tik 2018 m. sausio mėn. pabaigoje (1 t., b. l. 82–121). Taigi visiškai nelogiška teigti, kad asmuo, dar neturėdamas telefono, jo net neužsisakęs, jau tvirtintų, kad jį turi. Prokuroro skunde nurodyta aplinkybė, kad R. G. buvo suinteresuotas laimėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomus pirkimus, nereiškia, kad jis to siekė neteisėtu būdu. Tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d.  S. U. darbo kabinete vykusio pokalbio metu K. A. pasakė, kad „reikėtų mum kažką nusigręžt, šventės artėja, kažkaip išdžiūvę esam“, priešingai nei mano prokuroras, taip pat nepatvirtina,  K. A. „nusiteikimo“ priimti neteisėtą atlygį ir jo tolerancijos „tokio pobūdžio veiksmams“. Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina K. A. parodymus, kad jo mobiliojo ryšio telefonas iš tikrųjų sudužo ir šį telefoną jis atidavė savo dukrai. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota, kad 2018 m. sausio 27 d. kalbėdamas su S. S. K. A. pasakė, jog buvo pas G., kadangi jam sutvarkė telefoną, jis jai paliko savo.  S. S. pasiūlė nusipirkti  K. A. grūdintą stikliuką, nes jam „<...> viskas dūžta iš ekrano“.

22.6. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiriant nusikalstamas veikas įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Esamas teisinis reguliavimas (tiek BPK, tiek ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme) neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-221-942/2020).

22.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis K. A. atžvilgiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos jo informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, K. A. lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas, bei slaptas patekimas į K. A. darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones (2 t., b. l. 50–53). 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo sankcionuotas K. A. sekimas bei pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nuo 2017 m. rugpjūčio  23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. (2 t., b. l. 54–57). 2017 m. lapkričio 21 d. K. A. atžvilgiu sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (2 t., b. l. 58–62), 2018 m. vasario 22 d. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. (2 t., b. l. 63–67), o 2018 m. gegužės 21 d. K. A. sekimas naudojant technines priemones bendra ir specialia tvarka bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 70–75).  Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2018 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 6–7).

22.8. Remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, analogiškai ir R. G. atžvilgiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos R. G. informacijos turinio slaptą kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, R. G. lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas bei slaptą patekimą į R. G. darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka bei panaudoti technines priemones specialia tvarka (2 t., b. l. 50–53). 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo sankcionuotas R. G. sekimas bei pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. (2 t., b. l. 54–57), 2017 m. lapkričio 21 d. R. G. atžvilgiu sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (2 t., b. l. 58–62), 2018 m. vasario 22 d. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. (2 t., b. l. 63–67), o 2018 m. gegužės 21 d. R. G. sekimas naudojant technines priemones bendra ir specialia tvarka bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 70–75). Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2018 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 6–7). Taigi kriminalinės žvalgybos veiksmai K. A. ir R. G. atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekami net 15 mėnesių.

22.9. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių K. A. ir R. G. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei į jų atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių trukmę ir intensyvumą, daroma išvada, kad K. A. ir  R. G. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Be to, K. A. buvo inkriminuota tik viena nusikalstama veika, galimai padaryta 2018 m. sausio 26 d., t. y. kai kriminalinės žvalgybos priemonės jau buvo taikomos 8 mėnesius, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ asmens veiksmuose nusikalstamų veikų požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nors R. G. buvo inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos galimai padarytos 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. birželio 25 d., darytina išvada, kad ir jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galimai padarytų nusikalstamų veikų.

 22.10. Nesant objektyvių K. A. ir R. G. kaltę patvirtinančių duomenų, jų kaltės nepatvirtina ir 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog galima daryti išvadą, kad kvietimas pateikti pasiūlymą vieninteliam tiekėjui UAB „G“ buvo išsiųstas galimai proteguojant minėtą įmonę ir sudarant galimybes minėtam tiekėjui laimėti pirkimą (4 t., b. l. 10–14). Juo labiau, kad teisiamajame posėdyje minėtą išvadą pateikusi specialistė  V. G. nurodė, kad jos išvada yra tik tikėtina, ji nėra konkreti, priklausomai nuo liudytojų parodymų ji keistųsi. Kolegijos vertinimu, specialistės nurodyta aplinkybė, kad buvo kviečiami trys pirkėjai, tačiau visų kainos buvo per didelės, o tuomet „<...> staiga iš kažkur išlindo trečias, kuris nebuvo kviestas ir jo kaina atitiko“, išteisintųjų kaltę nei patvirtina, nei paneigia (14 t., b. l. 38–42). Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu K. A. paaiškino, jog tuo atveju, kai per sistemą paskelbus pirkimą niekas nepateikia pasiūlymo, organizatorius gali pats kviesti tris tiekėjus. Šiuo atveju trims tiekėjams pateikus didesnę kainą, pirkimų organizatorius kreipėsi į dar vieną tiekėją, ir, kadangi jis pasiūlė tinkamą kainą, su juo buvo pasirašyta sutartis. Pastebėtina, kad specialistė, nurodydama, jog nežinia kodėl buvo pakviestas trečias tiekėjas, kartu pažymėjo, kad „čia aiškaus pažeidimo nėra <...> formaliai įstatymas tai leidžia <...>“. Į K. A. gynėjo klausimą specialistė atsakė, kad šiuo atveju galima teigti, jog skelbiant pirkimus trečią kartą pakvietus UAB „G“ įstatymo pažeidimo nėra, tik neišlaikyta geroji praktika. Patvirtino, kad vykdant atvirą viešųjų pirkimų konkursą buvo galima kviesti tuos pačius tiekėjus.

22.11. Priešingai prokuroro manymui, išteisintųjų K. A. ir R. G. kaltės nepatvirtina ir liudytojos R. K. parodymai. Nors ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad paskutinį žodį dėl konkursų sąlygų tardavo K. A., kartu ji pažymėjo, jog nebūdavo taip, jog K. A. nesutiktų su viešųjų pirkimų poskyrio darbuotojų paruoštomis sąlygomis, šias sąlygas parašais tvirtindavo komisija. Taip pat nurodė, kad ji nėra pastebėjusi, jog pirkimus nuolat laimėtų kuri nors viena įmonė, nėra girdėjusi, kad UAB „G“ iš neskelbiamų pirkimų būtų laimėjusi G. mokyklos darbų atlikimo pirkimus. Akcentavo, kad pirkimai yra skelbiami viešai, įsakymai taip pat vieši, skelbiami internetiniame savivaldybės puslapyje, bei patvirtino, kad įtakos dėl viešųjų pirkimų sąlygų niekas nedarė (12 t., b. l. 33–34).

Dėl R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus jų visumoje, neturi pagrindo sutikti ir su prokuroro nuomone, kad R. G. kaltę padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o G. L. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti G. L. ir R. G. konspiruoto bendravimo faktai apie susitarimą G. L. gauti kuro savo automobiliui R. G. sąskaita, kuro įpylimą ir R. G. atliktą apmokėjimą panaudojant UAB „G“ priklausančią mokėjimo kortelę, bei 2018 m. rugsėjo 18 ir 20 d. R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriems neprieštarauja liudytojų A. Ž. ir A. P. parodymai.  

23.1. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 18 d. R. G. pripažino, jog jis užpylė kuro G. L. į pastarojo automobilį ir sumokėjo už kurą UAB „G“ atsiskaitymo kortele, tačiau kartu jis paaiškino, jog su G. L. yra pažįstami nuo 2009 ar 2010 metų, kai kartu dirbo UAB „Te“, nurodė, kad jis jokio G. L. palankumo nesiekė, užpylus kuro, G. L. jam pasiūlė atiduoti sumokėtą pinigų sumą, tačiau jis atsisakė priimti pinigus, sakydamas, kad tegul tai būna dovanėlė (7 t., b. l. 86–89). Nors apklausos, vykusios 2018 m. rugsėjo 20 d., metu R. G. patvirtino, kad pildamas kurą jis tikėjosi G. L. palankumo jo ir jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu (7 t., b. l. 90–93), tačiau apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu R. G. paaiškino, kad jis sulaikyme išbuvo dvi dienas, todėl kai antrą kartą reikėjo duoti parodymus, jis po surašytais parodymais pasirašė, norėjo, kad jį greičiau paleistų iš suėmimo, nes rugsėjo 29 d. buvo jo vestuvių metinės ir jis norėjo kuo greičiau grįžti į šeimą. Antrosios apklausos metu jis buvo „piktas ant viso pasaulio“, nenorėjo su niekuo bendrauti, net ir su advokatu. Praėjus stresui, ėmė sakyti tiesą, juo labiau, kad teismu jis pasitiki. Teisiamojo posėdžio metu dėl kuro G. L. užpylimo R. G. paaiškino, kad 2018 m. birželio mėnesį jam kalbantis su G. L., pastarasis pasakė, kad jo finansinė padėtis nėra gera, brangiai sumokėjo už automobilio remontą, sakė, kad ruošiasi važiuoti į Vilnių. Pradėjus kalbėti apie pigesnį kurą, jis sutiko įpilti į G. L. automobilį pigesnio kuro, nes turėjo sutartį su „C. K.“ ir gaudavo kuro su 10 procentų nuolaida. Jis užpylė G. L. automobiliui kuro už maždaug 80 Eur, ir, nors G. L. siūlė pinigų iš karto, pasakė, kad jie atsiskaitys vėliau. Po kurio laiko G. L. atsiskaitė su juo per miesto šventę. Įpildamas į G. L. automobilį kuro, jis jokio palankumo iš pastarojo nesitikėjo, tiesiog padėjo jam sunkiu metu. Pažymėjo, kad savivaldybė palankumo UAB „G“ nerodė, po konkurso G. progimnazijos darbams atlikti jie buvo pakviesti tik po to, kai nebuvo kam dirbti ir buvo prisiminta UAB „G“, kuri sutinka dirbti, kai tik paprašo. Jis ne tik kad nejuto jokio palankumo jo įmonės atžvilgiu, bet priešingai – juto nepalankumą: laiku nesulaukdavo apmokėjimų už atliktus darbus, nuėjęs aiškintis priežasčių, sužinodavo, kad G. L. neparašęs reikiamo įsakymo, yra dingusios sąskaitos ir pan. (15 t., b. l. 62–65).

23.2. Teisiamajame posėdyje apklausiamas G. L. patvirtino, kad jam su  R. G. kalbant apie buitinius reikalus, t. y. vaikus, atostogas, R. G. pasakė, kad gauna nuolaidą kurui. Po kurio laiko jis, prisiminęs šį pokalbį, paskambino R. G. ir, nors pokalbis buvo nerišlus, pastarasis sutiko atvykti iki degalinės. R. G. užpylė jam kuro už 80 Eur, jis suprato, kad bus skolingas apie 70 Eur. Tuo metu jis piniginėje grynais pinigais turėjo mažesnę sumą, o R. G. kažkur skubėjo, todėl jie sutarė, kad atsiskaitys vėliau. Su  R. G. jis atsiskaitė mieste, vasaros pabaigoje, dar prieš apklausas. Nurodė, kad jis su UAB „G“ reikalų turėjo mažai, UAB „G“ nekontroliuoja, iš paties R. G. prašymų, pageidavimų nėra sulaukęs, jokių sprendimų dėl jo nepriiminėjo, nė viename UAB „G“ objekte jis nėra vykdęs techninės priežiūros. Mano, kad nelogiška būtų rizikuoti dėl 10 Eur, tąkart buvo susiklosčiusi paprasčiausia buitinė situacija. Paaiškino, kad pokalbio su R. G. metu pasakydamas „atsigerti“ jis juoko forma norėjo paprašyti įpilti kuro, nes R. G. turėjo didesnę nuolaidą. Toks atvejis buvo vienintelis, tariantis dėl nuolaidos kurui, jis ir R. G. apie tai, ar PVM nuolaidą turi R. G. įmonė, ar R. G. asmeniškai, nekalbėjo (15 t., b. l. 65–68).

23.3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų R. G. ir G. L. teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Šių parodymų nepaneigia ir liudytojų A. Ž. bei A. P. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog skyriaus vedėjas G. L. nenurodo, į kokius pirkimus kokias įmones kviesti, nė vienas iš administracijos vadovų nesakė išskirtinai kviesti UAB „G“ (11 t., b. l. 142–144), o liudytoja A. P. nurodė, kad UAB „G“ buvo eilinė, neišskirtinė įmonė, dalyvaudavusi pirkimuose (11 t., b. l. 144–145).

23.4. Taigi, nesant byloje R. G. ir G. L. kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, jų kaltę grįsti vien kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija nėra pagrindo, be to, G. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pokalbio su R. G. metu pasakydamas „atsigerti“ jis juoko forma pastarojo norėjo paprašyti įpilti kuro, nes R. G. turėjo didesnę nuolaidą. Duomenų, kurie paneigtų šį R. G. teiginį, nėra. Dėl to, kas nurodyta, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog kuras G. L. buvo pilamas už palankumą pastarajam kontroliuojant UAB „G“ vykdomus darbus, o pats G. L. kuro įsipylimo faktas turint finansinį motyvą kuro gauti su nuolaida, sudaro pagrindą taikyti drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

23.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. L. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 58–62, 63–37, 70–75), t. y. 9 mėnesius, ir šių veiksmų atlikimo metu 2018 m. sausio 26 d. buvo nustatyta tik viena galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, G. L. yra išteisintas, o tai suponuoja išvadą, kad ir G. L. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi.

Dėl J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir S. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje

24. Prokuroras, skundu prašydamas pripažinti J. B. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o S. U. kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, pastarųjų kaltę grindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuotais S. U. susitikimais ir pokalbiais su J. B. bei A. Ž., S. U. ir  J. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Tarybos posėdžių protokolais ir tarybos narių sąrašais, patvirtinančiais J. B. dalyvavimą tarybos posėdžiuose, liudytojų A. Ž. ir A. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, 2019 m. sausio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), S. U. kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje, neturi pagrindo pritarti prokuroro nuomonei, kad minėti duomenys neginčijamai įrodo S. U. ir J. B. kaltę šiame epizode.

24.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 19 d. J. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. pokalbio metu S. U. paklausus, ar palaikys jį per balsavimą tarybos posėdžio slapto balsavimo metu, jis atsakė, kad S. U. palaikys, tačiau neprašė S. U. padėti UAB „L“ laimėti viešuosius pirkimus, o S. U. jam nesiūlė padėti. Vėlesnio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu jis atvirai pasakė, kad balsuos prieš S. U. atleidimą iš užimamų pareigų, nes trūksta argumentų politiniam asmeniniam nepasitikėjimui. Toks buvo ir jų frakcijos sprendimas, todėl slapto balsavimo metu jis balsavo prieš S. U. atleidimą iš užimamų pareigų. Patvirtino, kad vėliau, 2018 m. balandžio–birželio mėn., UAB „L“ laimėjo (duomenys neskelbtini) administracijos organizuojamus viešuosius konkursus dėl: (duomenys neskelbtini)     ežero pakrantėje esančių pavėsinių (rotondų) perdažymo, (duomenys neskelbtini) miesto laikrodžio bokšto perdažymo, (duomenys neskelbtini) vaikų darželio tvoros atstatymo bei vaikų darželio „N“ tvoros atstatymo, tačiau kartu pažymėjo, kad prieš minėtus pirkimus UAB „L“ iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės gavo kvietimus teikti pasiūlymus dėl šių darbų. Dėl minėtų darbų jis nei su S. U., nei su kokiu nors kitu savivaldybės administracijos darbuotoju nekalbėjo ir neprašė, kad siųstų kvietimus UAB „L“, S. U. naudai jis balsavo ne dėl šios priežasties (9 t., b. l. 96–98). Apklausos, vykusios 2019 m. gegužės 21 d., metu J. B. nurodė, kad faktines aplinkybes pripažįsta, nes pokalbis apie darbų poreikį ir sunkius laikus UAB „L“ buvo, tačiau akcentavo, jog tai visiškai nebuvo susiję su balsavimu ar kitais dalykais, tai buvo paprasčiausias pasiguodimas S. U., o ne reikalavimas ar spaudimas jo įmonei duoti darbų. Pažymėjo, kad Tėvynės sąjungos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarybos sprendimas dėl balsavimo buvo priimtas dar iki jo pokalbių su S. U., visi skyriaus sprendimai buvo vieši. Jis (J. B.) ir skyriaus pirmininkas M. S. merui sakė, kad nepritars pasiūlymui nušalinti S. U., tą žinojo ir pats S. U., todėl nėra jokio pagrindo sieti balsavimo su S. U. palankumu ateityje. Dėl S. U. pasakytų žodžių: „Nieko tu man negali padėti“ paaiškino, kad tuomet jis galėjo turėti mintyse tai, jog visus viešųjų pirkimų reikalus tvarkė tuometinis S. U. pavaduotojas K. A., todėl S. U. niekuo nebūtų galėjęs padėti (9 t., b. l. 105–107). Teisiamojo posėdžio metu J. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes ir patvirtino, kad jų skyriaus taryba 2018 m. kovo 28 d. susirinkime nusprendė ir įpareigojo jį, T. ir M. S. balsuoti palaikant S. U.. Jis (J. B.) tokį sprendimą siūlė dėl to, kad savivaldybės kontrolės metu nebuvo rasta tokių nusižengimų, kurie būtų pagrindas pašalinti S. U. iš pareigų. Jis savo nuomonę reiškė viešai ir S. U. tai žinojo. S. U. nebuvo jokio tikslo ką nors padaryti, kad jis pastarąjį palaikytų balsavimo metu. 2018 m. balandžio 25 d. jie kalbėjo apie galimą balsavimą, jis pasakė S. U. savo nuomonę dėl kitų asmenų balsavimo, o apie savo skyriaus sprendimą net nekalbėjo, nes viskas buvo aišku, ir S. U. tikrai nereikėjo kažko daryti dėl jo įmonės. Jo žodžiai baigiantis pokalbiui, kad „tu man nieko negali padėti“, reiškia, kad jis nieko iš S. U. nesitikėjo, neskatino pastarojo ko nors daryti. Sakydamas S. U., kad jam reikia vieno objekto, jis kalbėjo bendrai, kaip įmonės vadovas, o ne tarybos narys, nes ir taip iš savivaldybės gaudavo 12–17 kvietimų, taip, kad įmonė nebūtų pakviesta dalyvauti kokiame nors konkurse, nebuvo. Jis S. U. tikrai nuoširdžiai sakė, kad jam nieko iš pastarojo nereikia. Tą dieną jis ėjo į savivaldybę pasiimti dokumentų, tikslo užeiti pas S. U. neturėjo. Kadangi jis viešai buvo deklaravęs, kad balsuos už S. U., jį balsavimo metu ir palaikė. Nors jo prašymas parūpinti įmonei užsakymą realiai egzistavo, tačiau jis to nesiejo su savo politiniais įsitikimais (15 t., b. l. 138–141).

24.2 S. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. iš kolegų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje sužinojęs, kad meras P. K. ruošiasi jam pareikšti nepasitikėjimą, būdamas suinteresuotas likti užimamose pareigose, kitą savaitę pradėjo pokalbius su savivaldybės tarybos nariais dėl to, kad pastarieji jį palaikytų, nebalsuotų už jo atleidimą, Tačiau už jam palankų balsavimą nė vienam tarybos nariui jis nieko nežadėjo. 2018 m. balandžio 25 d. vykusio susitikimo su J. B. metu J. B. jam pasakė, kad balsuos prieš jo (S. U.) atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų. Jis už tai J. B. padėkojo, tačiau kokiu nors būdu atsilyginti nežadėjo, apie tai net negalvojo. Tai, kad pakankamai ilgo pokalbio metu J. B. užsiminė apie viešuosius pirkimus, nebuvo visiškai susiję su jo, kaip politiko, sprendimu palaikyti jį balsavimo metu, nes pokalbio metu J. B. pasakė, kad nesvarbu, ar ateityje bus kokie jam palankūs viešieji pirkimai, ar jų nebus, jis vis tiek jį (S. U.) palaikys. Jis jokio pažado, kad UAB „L“ laimės kokius nors savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus, nedavė, tik pasakė, kad pasidomės, ar UAB „L“ kviečiama dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamuose su statyba susijusiuose viešuosiuose pirkimuose. Tuo jų pokalbis ir pasibaigė, daugiau apie jokius viešuosius pirkimus ar apskritai apie UAB „L“ jie nesikalbėjo. Dėl jo, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus, darbo vertinimo, jis su J. B. kalbėjosi ne vieną kartą, kalbos apie jo (S. U.) atstatydinimą sklido dar iki 2018 m. balandžio 25 d. Būdamas savivaldybės administracijos direktorius, jis neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Viena iš jo funkcijų buvo tvirtinti kiekvieno pirkimo paraišką, kurią rengdavo atitinkami (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojai. Klausimų, į kuriuos paslaugų tiekėjus kreiptis, jokie savivaldybės administracijos darbuotojai su juo nederindavo, jis jokiems pirkimų organizatoriams nedarydavo jokios neteisėtos įtakos. Be to, ne jis spręsdavo, į kiek galimų pirkimo dalyvių reikia kreiptis, juo labiau, nenurodydavo ir neįtakodavo, kad pirkimo organizatorius kreiptųsi tik į vieną tiekėją. Antra jo funkcija viešuosiuose pirkimuose buvo pasirašyti galutinę sutartį su pirkimo laimėtoju, tačiau tai buvo tik formalumas, nes iki sutarties pasirašymo visi viešojo pirkimo paskelbimo, vertinimo, laimėtojo parinkimo ir kiti etapai būdavo jau įvykę. Šiuose procesuose jis nedalyvaudavo, tam neturėjo jokių įgaliojimų. Tik pasirašydamas sutartį jis sužinodavo, kas laimėjo konkrečius viešuosius pirkimus. 2018 m. balandžio 27 d. jis savo darbo kabinete bendravo su A. Ž., kuris tuo metu buvo Statybos poskyrio vedėjas. Kadangi A. Ž. nebuvo jam tiesiogiai pavaldus, jis pastarajam duoti nurodymų negalėjo ir jų nedavė. Jis A. Ž. tik pasakė, kad pastarasis įvertintų, ar yra galimybė kviesti UAB „L“ teikti pasiūlymus organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau jokių konkrečių pirkimų neminėjo, nesakė, kad UAB „L“ pirkimus, į kuriuos gal ir bus pakviesta, būtinai privalo laimėti. Jis su A. Ž. telefonu kalbėjosi dar iki susitikimo su J. B., pastarojo klausė, ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kviečiamas J. B., tačiau jam nesakė, kad reikia atlikti kažkokius veiksmus, jog UAB „L“ ar J. B. laimėtų kokius nors viešuosius pirkimus. Apie konkrečius keturis viešuosius pirkimus, jų eigą ir rezultatus jis nieko nežinojo, jais nesidomėjo. Taip pat nieko nežino apie A. Ž. nurodymus A. P., jeigu pastarasis tokius nurodymus jai ir davė (9 t., b. l. 51–54).

24.3. Teisiamojo posėdžio metu S. U. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, dar kartą patvirtino, kad jis nė vienam tarybos nariui už jam palankų balsavimą nieko nežadėjo, jokio pažado J. B., kad UAB „L“ laimės kokius nors savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus, nedavė, tik pasakė, kad pasidomės, ar UAB „L“ kviečiama dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamuose su statyba susijusiuose viešuosiuose pirkimuose. Akcentavo, kad su A. Ž. apie J. B. vadovaujamos UAB „L“ kvietimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jis kalbėjosi 2018 m. balandžio 25 d., t. y. dar iki susitikimo su J. B., o 2018 m. balandžio 27 d. buvo tęsinys jo pokalbio ne su J. B., o su A. Ž.. Pažymėjo, kad visi viešieji pirkimai vyko vadovaujantis nustatyta tvarka, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, savivaldybė buvo paskelbusi planuojamų pirkimų sąrašą su darbams skiriamų lėšų maksimalia suma. Be to, paaiškėjo, kad tiek perkančioji organizacija, tiek viešųjų pirkimų dalyviai naudojosi tomis pačiomis sąmatų skaičiavimo programomis, į kurias suvedus nurodytų darbų kiekius, gaunami tie patys rezultatai. Tai paaiškina, kodėl šiuo atveju UAB „L“ pasiūlymo kaina buvo labai panaši į savivaldybės planuojamų pirkimams lėšų dydį. Dėl pokalbio su A. Ž. metu pasakytos frazės: „Nu pažiūrėk ką nors B., a je?“, paaiškino, kad prašymas pažiūrėti reiškia pakviesti dalyvauti, nedetalizuojant, į kokį konkursą, nes J. B. kiekvienais metais dalyvaudavo, t. y. norėjo, kad J. B. būtų pakviestas į konkursą ir jame dalyvautų, jeigu atitiks kaina ir jo pateiktas pasiūlymas bus tinkamas (15 t., b. l. 127–138).

24.4. Iš J. B. ir S. U. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Šių parodymų, priešingai prokuroro vertinimui, nepaneigia ir liudytojų A. Ž. bei A. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nurodė, kad, jeigu jis būna viešųjų pirkimų iniciatorius, jam reikia suderinti paraiškas su skyriaus vedėju G. L., tačiau derinimą su G. L., buhalterija ir Viešųjų pirkimų skyriumi atlieka A. P.. Galutinai paraišką suderina savivaldybės administracijos direktorius arba jį pavaduojantis asmuo. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų vertę, juos toliau vykdo A. P. arba Viešųjų pirkimų skyrius. Vienos įmonės, kuri dažniausiai laimi pirkimus, jis negali išskirti, laimi ta įmonė, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Mažos vertės pirkimuose, t. y. iki 10 000 Eur, gali būti kreipiamasi tik į vieną tiekėją. Tokiu atveju atsižvelgiama į tai, kaip greitai ir kokybiškai įmonė dirba. Dėl darbų kainos su programomis „Astera“ arba „Sistela“ paskaičiuoja sąmatininkas P. D.. Pamena, kad 2018 m. balandžio mėnesį jis kalbėjo su tuometiniu administracijos direktoriumi S. U. ir pastarasis pasakė, kad, jeigu bus kažkokių mažos vertės pirkimų, pakviesti UAB „L“. Kadangi jis žinojo, kad UAB „L“ darbus atlieka kokybiškai, todėl jis darbams įrengiant darželio „N“ tvorą, taip pat miesto laikrodžio bokšto ir fontano remonto darbams nesiūlė kviesti kitų įmonių (3 t., b. l. 151–153). Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. patvirtino, kad jis aptardavo viešuosius pirkimus su S. U., tačiau kartu pažymėjo, jog apie tai, kokius darbus ir kur reikia padaryti, jie nėra kalbėję, neaptardavo, kokias konkrečiai organizacijas kviesti – pažiūrėdavo, kokios įmonės kokius darbus atlieka, ir pagal tai kviesdavo. Kalbėjo, kokią įmonę reikėtų kviesti į viešuosius pirkimus, o ne apie tai, kas juos laimės. Direktorius sakė nepamiršti pakviesti UAB „L“. Jis žinojo, kad ši įmonė dirba gerai, laiku atlieka darbus. 2018 m. į jo kabinetą atėjęs S. U. konkrečiai nekalbėjo, kad pakviesti į pirkimus UAB „L“, jis kalbėjo ir apie kitus rangovus. Akcentavo, kad tuo atveju, jeigu įmonė dirba kokybiškai, ji viena gali būti kviečiama atlikti tam tikrus darbus. Nors S. U. prašė nepamiršti į pirkimus pakviesti UAB „L“, jis dėl šios įmonės nieko išskirtinai neprašė, UAB „L“ nebuvo išskirtinė. Mano, kad ir be pokalbio su S. U. UAB „L“ būtų buvusi kviečiama darbų atlikimui, nes ji dirba kokybiškai, darbus atlieka laiku, be to, esant mažos vertės pirkimams galima kreiptis ir į vieną tiekėją (11 t., b. l. 141–144).

24.5. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama A. P. analogiškai, kaip ir A. Ž., nurodė, kad vykdant mažos vertės pirkimus – iki 10 000 Eur be PVM, galima kreiptis ir į vieną tiekėją. Tokiu atveju atsižvelgiama ir į tai, per kiek laiko reikia atlikti darbus, kad pirkimo procedūra būtų greitesnė. Į kokius ir kiek teikėjų kreiptis, jai nurodo arba G. L., arba A. Ž.. Tiekėjai, į kuriuos kreipiamasi, paprastai būna jau patikrinti, t. y. anksčiau atlikę kažkokius darbus. Pirkimo vertė nustatoma pagal sąmatą, kurią pateikia P. D.. Žino, kad UAB „L“ 2018 m. yra atlikusi darbus tik pagal 4 viešuosius pirkimus, nors tais metais ji vykdė apie 80 mažos vertės pirkimų neskelbiamos apklausos būdu. Vykstant mažos vertės pirkimams, kuriuos laimėjo UAB „L“, ji nieko išskirtinio nepastebėjo (3 t., b. l. 156–157). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. taip pat nurodė, kad tiekėjai dalyvauti pirkime kviečiami vedėjo nurodymu, vykdant mažos vertės pirkimus galima kreiptis tik ir vieną tiekėją. Pažymėjo, kad vieniems pirkimams buvo kviečiami vieni tiekėjai, kitiems – kiti, tai nebuvo tendencinga. UAB „L“ nebuvo išskirtinė įmonė, žino, kad ji dalyvaudavo konkursuose,  S. U. jai nedavė jokių nurodymų į pirkimus kviesti vieną ar kitą tiekėją (11 t., b. l. 144–145).

24.6. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. D. patvirtino, kad jis rengia sąmatas vadovaujantis programa „Astera“, kuri yra analogiška „Sistelai“. Nurodė, kad įmones „G“ ir „L“ žino dėl jų darbų, iš statybos vadovų nurodymų kažką praleisti, prieš kažką užsimerkti, nėra gavęs. Į pateiktą klausimą atsakė, kad UAB „L“ pasiūlymai buvo teikiami „Sistelos“ arba „Asteros“ programoje – tai galima atskirti iš paruoštų dokumentų, jų struktūros. Mažos vertės pirkimai skaičiuojami pagal „Sistelos“ parengtus įkainius (14 t., b. l. 43–44). Tai, kad UAB „L“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Sistela“, patvirtina byloje esanti 2003 m. vasario 20 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra bei atliktų darbų aktas (15 t., b. l. 1, 2, 3). Šie dokumentai bei minėti liudytojo P. D. parodymai, be kita ko, patvirtina S. U. parodymus, kad UAB „L“ pasiūlymo kaina buvo labai panaši į savivaldybės planuojamų pirkimams lėšų dydį todėl, kad tiek perkančioji organizacija, tiek viešųjų pirkimų dalyviai naudojosi tomis pačiomis sąmatų skaičiavimo programomis, į kurias suvedus nurodytų darbų kiekius, gaunami tie patys rezultatai.

24.7. Įvertinus visus minėtus parodymus ir kitus bylos duomenis akivaizdu, kad jie nepatvirtina J. B. ir S. U. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nepaneigta, kad J. B. balsavo prieš S. U. atleidimą iš užimamų administracijos direktoriaus pareigų ne dėl pastarojo palankumo jo įmonei UAB „L“ vykdant mažos vertės pirkimus, o dėl savo politinių įsitikinimų, nes, jo vertinimu, trūko argumentų politiniam asmeniniam nepasitikėjimui. Tokią savo nuomonę jis buvo išreiškęs dar iki jo susitikimo su S. U., ir pastarasis tai žinojo. Tai, kad 2018 m. balandžio 25 d. vykusio susitikimo su J. B. metu pastarasis jam pasakė, kad balsuos prieš jo (S. U.) atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų, patvirtino ir S. U.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, kad J. B. prašymo parūpinti UAB „L“ darbo nesiejo su savo politiniais įsitikimais, taip pat paneigtų, kad S. U. niekam iš administracijos darbuotojų nesakė, jog pirkimus privalo laimėti UAB „L“. Kaip minėta, liudytojas A. Ž. nurodė, kad vienos įmonės, kuri dažniausiai laimi pirkimus, jis negali išskirti, laimi ta įmonė, kuri pasiūlo mažiausią kainą, mažos vertės pirkimuose, gali būti kreipiamasi ir į vieną tiekėją, nors S. U. prašė nepamiršti į pirkimus pakviesti UAB „L“, jis dėl šios įmonės nieko išskirtinai neprašė, mano, kad ir be pokalbio su S. U. UAB „L“ būtų buvusi kviečiama darbų atlikimui, nes ji dirba kokybiškai, darbus atlieka laiku. Liudytoja A. P. taip pat patvirtino, kad vykdant mažos vertės pirkimus galima kreiptis ir į vieną tiekėją, pažymėjo, jog UAB „L“ 2018 m. yra atlikusi darbus tik pagal 4 viešuosius pirkimus, nors tais metais ji vykdė apie 80 mažos vertės pirkimų neskelbiamos apklausos būdu, vykstant mažos vertės pirkimams, kuriuos laimėjo UAB „L“, ji nieko išskirtinio nepastebėjo, S. U. jai nedavė jokių nurodymų į pirkimus kviesti vieną ar kitą tiekėją.

24.8. Esant nurodytoms aplinkybėms, J. B. kaltės priėmus iš S. U. kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos- remonto darbų atlikimo pirkimo iš S. U. už jo (J. B.) palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl S. U. atleidimo iš (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, bei S. U. kaltės davus minėtą kyšį už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, nepatvirtina ir S. U. pareigybės aprašymas (3 t., b. l. 16–17) – byloje nenustatyta, kad jis būtų pasinaudojęs jam suteiktomis funkcijomis neteisėtų veiksmų atlikimui, taip pat ir (duomenys neskelbtini)    savivaldybės tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo J. B., protokolai bei kiti dokumentai (3 t., b. l. 81–123).

24.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. B. ir S. U. kaltės nepatvirtina ir 2019 m. sausio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti S. U. susitikimai ir pokalbiai. Kaip jau minėta, dėl pokalbio su A. Ž. metu pasakytos frazės: „Nu pažiūrėk ką nors B. <...>?“, S. U. paaiškino, kad prašymas pažiūrėti reiškia pakviesti dalyvauti, nedetalizuojant, į kokį konkursą, taip pasakydamas jis norėjo, kad J. B. būtų pakviestas į konkursą ir jame dalyvautų, tačiau tik tuo atveju, jeigu atitiks kaina ir jo pateiktas pasiūlymas bus tinkamas. J. B. apklausų metu nurodė, kad Tėvynės sąjungos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarybos sprendimas dėl balsavimo buvo priimtas dar iki jo pokalbių su S. U., prašymo parūpinti įmonei užsakymo su savo politiniais įsitikimais nesiejo, ir to nepaneigia jokie bylos duomenys. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti formuojama tokia kyšininkavimo įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją. Tokio pobūdžio bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad ir S. U. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2017 m. gegužės  23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 50–53, 58–62, 63–37, 70–75), t. y. 15 mėnesių, todėl, įvertinus šią aplinkybę kartu su nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuotos S. U., pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, darytina išvada, kad ir pastarojo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

24.10. Pasisakant dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog įvertinus informaciją apie Perkančiosios organizacijos atsakingų darbuotojų ryšius su UAB „L“, galima daryti prielaidą, kad Perkančiosios organizacijos direktorius S. U. galimai neteisėtai veikė UAB „L“ naudai, pažeidžiant Įstatymo nuostatas sudarė palankias galimybes UAB „L“ laimėti šios išvados 8–11 punktuose nurodytus pirkimus, pažymima, kad grįsti asmens kaltę prielaidomis negalima. Be to, minėtą išvadą pateikusi specialistė V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos išvada yra tik tikėtina, ji nėra konkreti, ji keistųsi priklausomai nuo liudytojų parodymų. Į pateiktus klausimus specialistė atsakė, kad tuo atveju, jeigu plane nurodyta maksimali kaina, skirtina tam tikram objektui, sutampa su siūloma kaina, tai nėra kažkas netikėto, patvirtino, jog į viešųjų pirkimų konkursą buvo galima kviesti tuos pačius tiekėjus (14 t., b. l. 38–42).

Dėl T. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje,  ir L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje

25. Prokuroro teigimu, T. J. ir L. S. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuoti L. S. ir T. J. susitikimai bei pokalbiai apie organizuojamus viešuosius pirkimus, 2019 m. vasario 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tiriamame skaitmeninės vaizdo bylos epizode yra užfiksuota ne mažiau kaip šeši, tikėtina, kad 50 Eur banknotai, t. y. ne mažiau kaip 300 Eur, L. S. pokalbis su A. R., kurio metu L. S. pasakė, kad pavaduotojas (tikėtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas  K. A.) liepė persiųsti konkurso medžiagą T.  (tikėtina, T. J.) dėl kainos įvertinimo, nes T. J. atstovaujama UAB „A“ konkurse yra antroje vietoje, 2015 m. gruodžio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“ pasirašyta projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminari sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „T“, liudytojų L. K.,  Š. Ž.-L., L. B., E. K., N. U. parodymai, L. S., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos, pareigybės aprašymas. Sutikti su prokuroro nuomone, kad minėti duomenys neginčijamai patvirtina T. J. ir  L. S. kaltę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25.1. Teisiamojo posėdžio metu T. J. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „A“ buvo pakviesta sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracija ir ši sutartis buvo sudaryta. UAB „A“, gavusi užsakymą, siųsdavo jį UAB „T“, kurios vadovu buvo jis (T. J.). Kadangi už projektų rengimą, priežiūrą ir įgyvendinimą buvo atsakinga L. S., UAB „T“ su ja bendravo daugiausia. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „T“ pasirašė sutartį su „(duomenys neskelbtini) vandenimis“ dėl paviršinių nuotekų sistemos tvarkymo (duomenys neskelbtini)   mieste. Kadangi vasarą L. S. jam buvo sakiusi, kad jos finansinė padėtis sunki, vyras neturi darbo, be to, buvo prieššventinis laikotarpis, kai darbų yra daugiau negu įmonė pajėgia įvykdyti, jis, numatydamas, kad darbų pagal sutartį laiku gali nepavykti įvykdyti, nutarė paskambinti L. S. ir pasiūlyti jai paruošti investicinį projektą ar jo dalį. Vasarą L. S. jam buvo sakiusi, kad ji turi individualios veikos pažymą, pagal kurią teikia paslaugas ir galėtų išrašyti sąskaitą. 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pabaigoje jam ir  L. S. susitikus Vilniuje, jis perdavė laikmeną, kurioje buvo įrašytas investicinis projektas, kurį reikėjo pakoreguoti, buvo įrašyta nauja techninė užduotis, kaip reikėtų atlikti korekciją, į naują investicinį projektą įtraukti papildomas veiklas. Jam paklausus, už kokią pinigų sumą L. S. galėtų atlikti šį darbą, o pastarajai paklausus, kiek jis gali pasiūlyti, jis pasiūlė 400 Eur, ir L. S. su tokiu atlygiu sutiko. Kadangi L. S. finansinė padėtis buvo prasta, ji paklausė, ar jis galėtų iš karto atsiskaityti už projektą, tačiau jis tuo metu grynųjų pinigų neturėjo, jie susitarė, kad jis atsiskaitys iki Kalėdų, ir jis tai padarė 2017 m. gruodžio 21 d. Tąkart L. S. rengė projektą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)   miesto paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas (duomenys neskelbtini) mieste, investicinio projekto koregavimo paslaugos“. L. S. šį projektą koregavo, konkrečiai – jo aprašomąją dalį. Tuomet ji aprašomąją dalį perdavė jo bendrovei ir jo darbuotoja baigė šį darbą, atliko finansinę analizę, ekonominę riziką. Kadangi už investicinio projekto rengimą buvo atsakinga finansininkė A. B., ji darbiniais klausimais palaikė tiesioginius ryšius tarp UAB „T“, UAB „A“ ir L. S.. Baigtas darbas sausio 24 d. buvo perduotas „(duomenys neskelbtini) vandenims“. Savo atliktą darbą L. S. jam perdavė elektroniniu paštu. Šio darbo jis bandė ieškoti elektroniniame pašte, tačiau jo nerado, nes jį jau buvo ištrynęs. Darbinių santykių jie oficialiai neįformino, nes suprato, kad taip pažeis viešuosius ir privačius interesus. Atsikaitymas su L. S. grynaisiais pinigais problemų jam nesukėlė, nes jis buvo vienintelis įmonės savininkas ir vadovas, todėl patirtas išlaidas susigrąžino išsimokėdamas dividendus. Jis iš tikrųjų padavė  L. S. 400 Eur už jos atliktą darbą jos darbo kabinete. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, nes bijojo, kad dėl to L. S. gali parasti darbą. Tuo metu, kai jis atsiskaitė su L. S. už jos suteiktas paslaugas, jo vadovaujama įmonė neturėjo jokių tiesioginių sutarčių su savivaldybe, nedalyvavo ir neketino dalyvauti jokiuose konkursuose. Atsiskaitydamas su L. S. už jos atliktą darbą, jis pajuokavo, kad buvo sutikęs Senį šaltį, nes buvo prieššventinis laikotarpis. 2018 m. sausio 16 d. su L. S. jis susitiko tik sutarčių vykdymo klausimais, galimybių siekti pastarosios palankumo jis neturėjo ir to nesiekė (11 t., b. l. 98–102). Apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu T. J. paaiškino, kad investicinis projektas susideda iš kelių dalių, būdavo aprašomoji dalis ir ekonominė finansinė dalis. Finansinę ekonominę dalį parengdavo A. B., ji taip pat parašydavo galutines išvadas, ir tuomet projektas būdavo atiduodamas užsakovams. Kadangi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“ buvo pasirašyta metų pabaigoje, kai įmonės užimtumas buvo labai didelis, jis sutarė, kad projekto aprašomąją dalį parengs L. S.. Jis suorganizavo, kad būtų parengta projekto aprašomoji dalis, po to perdavė A. B., kad parengtų finansinę ekonominę dalį, surašytų išvadas ir perduotų užsakovui (11 t., b. l. 98–102). Išteisintojo T. J. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25.2. Apklausiama teisiamajame posėdyje L. S. patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 21 d. ji gavo iš T. J. vokelį su 400 Eur už jos atliktą paslaugą – investicinio projekto koregavimą, kuris buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) miesto paviršinių vandenų nuotekų sistemos tvarkymais. Ji šį darbą atliko, nes turi kompetencijos: daug metų dirbo su Europos Sąjungos vykdomais projektais, yra dirbusi (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijoje, Regioninės plėtros departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Turėdama atitinkamos patirties, ji 2011 m. išsiėmė individualios veiklos pažymą, pagal kurią ruošė projektus. Ji individualią veiklą įregistravo pagal dvi veiklas – vertimas žodžiu ir raštu bei konsultavimas verslo klausimais. Sudarytas sutartis ir gautas pajamas ji yra deklaravusi VMI. Rengti T. J. pasiūlytą projektą ji sutiko tik dėl to, kad buvo sunki jos finansinė padėtis – jos vyras buvo bedarbis, turėjo sveikatos problemų. Darbinių santykių jie neįformino tik todėl, kad norėjo išvengti interesų konflikto – T. J. tuo metu buvo UAB „T“ atstovas. Darbą ji perdavė savo asmeniniu elektroniniu paštu, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų pateikti negali, nes po sulaikymo išsigandusi ištrynė visus duomenis. Tai, kad ji 2017 m. gruodžio 5 d. buvo susitikusi su T. J. ir šio susitikimo metu iš pastarojo gavo laikmeną su investiciniu projektu, patvirtina įrašas jos darbo knygoje – ji pasižymėdavo susitikimus, ypač važiuodama į Vilnių, nes jų buvo daug. Šias darbo knygas iš jos buvo paėmusi STT. Iš T. J. už atliktą darbą gautus pinigus ji pavadino dovana tik dėl to, kad T. J. pasakė, jog turi dovanų iš Kalėdų senelio, t. y. atsiliepė humoru į humorą. Minėtos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenurodė bijodama pakenkti ir sau, ir T. J.. Šiuo metu ji savivaldybėje nebedirba. Pažymėjo, kad ji, net ir norėdama proteguoti ir palaikyti tam tikras įstaigas, to nebūtų galėjusi padaryti, nes neturėjo tokių galimybių: investicinių projektų rengimui paruoštos sąlygos būdavo siunčiamos agentūroms, o jos, detaliai įvertinusios, ar šios sąlygos atitinka Europos Sąjungos aprašus, priemonės aprašymus, teikdavo pasiūlymus ir pastabas. Vertinimą atlikdavo ne tik savivaldybės skyriai, bet ir Europos Sąjungos komisija. Pamena, kad UAB „T“ tiesioginių teisinių santykių su savivaldybe neturėjo. Paaiškino, kad preliminarios sutarties pagrindu būdavo sudaromos konkrečios sutartys konkretiems darbams, todėl nebereikėdavo iš naujo vykdyti viešųjų pirkimų. Pagal 2015 m. sudarytą sutartį su UAB „A“ būtent per šią bendrovę vyko visas užsakymų teikimas ir bendravimas. „E. p.“ buvo „A“ subrangovais, jie rengė projektus (11 t., b. l. 102–106). Iš esmės analogiškas aplinkybes L. S. nurodė ir apygardos teismo posėdyje. Į pateiktus klausimus atsakė, kad ji, koreguodama T. J. UAB laikmenoje jai perduotą projektą, peržiūrėjo ir patikslino įvairius statistinius duomenis apie (duomenys neskelbtini) miestą, jai reikėjo aprašyti problemos aktualumą (duomenys neskelbtini)   miesto nuotekų sistemų modernizavime. Aprašomojoje projekto dalyje reikėjo nurodyti gatves, kuriose reikės tvarkyti nuotekų sistemas, kur ir kokios siurblinės bus įrengtos. Kai kuriais klausimais ji bendravo su A. (A. B.), jos kiekviena dirbo savo darbą (11 t., b. l. 44–45).

25.3. T. J. ir L. S. parodymus patvirtina ir liudytojos A. B. apygardos teismo posėdyje duoti parodymai, kad ji yra dirbusi su L. S., 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandenys projektuose rengė ekonominę ir finansinę dalį, pamena, kad buvo vienas korektūros projektas, kurio medžiagą ji gavo iš T. J. USB laikmenoje su aprašomąja dalimi. Su L. S. ir jos skyriaus darbuotojomis ji kalbėdavo nuolat, galėjo būti klausimų ir dėl minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandenys projekto. USB laikmenoje gauta jau parengta projekto dalis laiko prasme buvo vertingas darbas, nes jai sutaupė laiko ir labai palengvino jos darbą (17 t., b. l. 46–47).

25.4. L. S. parodymus, kad ji vykdė individualią veiką ir už tai gautas pajamas deklaruodavo, o jos sutuoktinis 2017 m. turėjo sveikatos problemų, nedirbo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 32), pranešimas apie priskirtą draudėjo kodą (11 t., b. l. 33), trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymos (11 t., b. l. 34–38, 39–43, 50–55), metinės pajamų deklaracijos (11 t., b. l. 56–60, 61–64, 65–69, 70–74, 75–79, 80–84, 85–94), pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (11 t., b. l. 123–124), pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (11 t., b. l. 125). Byloje esanti Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)   vandenys“ ir UAB „T“ pasirašė sutartį dėl projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas (duomenys neskelbtini)  mieste“ projektinių (eskizinių) pasiūlymų parengimo, investicinio projekto korektūros ir projektinio pasiūlymo dokumentų parengimo paslaugos (13 t., b. l. 59–63).

25.5. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė  L. K. nurodė, kad nors su L. S. kaip vadove dirba apie 5 metus, tačiau jokio įmonių protegavimo nėra pastebėjusi, kai kuri nors įmonė gerai dirba, yra kreipiamasi kaip į patikimą, nes būna atvejų, kai kitų įmonių darbus reikia taisyti. Žino, kad UAB „A“ atlieka paslaugas rengiant investicinius projektus, o jų subrangovai yra UAB „T“ (3 t., b. l. 162–163, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. paaiškino, kad su UAB „A“ ir UAB „T“ buvo pasirašyta pagrindinė sutartis, pagal ją atskiroms paslaugoms buvo pasirašomi papildomi susitarimai. Nepastebėjo, kad UAB „T“ būtų rodomas palankumas (11 t., b. l. 146). Pastebėtina, kad nors liudytoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Š. Ž.-L. nurodė, jog elektroniniais laiškais bei telefonu buvo bendraujama su UAB „T“ dėl investicinių projektų parengimo, kartu ji pažymėjo, kad nebuvo taip, jog skyrius siūlytų UAB „T“ dalyvauti pirkimuose, pirkimo paraiškos, kuri būtų susijusi su UAB „A“ ar UAB „T“, jai pildyti neteko, nebuvo taip, kad vadovė (L. S.) nurodytų šias dvi įmones įtraukti į pirkimą. Mano, kad vadovė vadovavosi savivaldybės pasirašyta preliminariąja sutartimi (12 t., b. l. 31–32). Liudytoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė L. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vykdydama viešuosius pirkimus ji kreipėsi į tris tiekėjus, o vėliau pagal pasirašytą preliminariąją sutartį vykdė kvartalinę programą. Pirkimas buvo vykdomas per CVP programą, pirkimo paraišką pildė ji, pamena, kad UAB „T“ dėl pirkimo nėra kreipųsis (12 t., b. l. 35). Nors liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jai atliekant mažos vertės pirkimus ji vykdydavo vedėjos L. S. nurodymą, kokią įmonę reikia apklausti ir sudaryti su ja sutartį, kartu ji pažymėjo, kad darnaus judumo planas buvo perkamas atviru konkursu, jį vykdė viešųjų pirkimų skyrius ir komisija, UAB „T“ nebuvo išskirtinė (12 t., b. l. 35–36). Liudytoja N. U., nurodydama, kad skyriaus vedėja (L. S.) pasakydavo, į kokią įmonę kreiptis vykdant viešuosius pirkimus, akcentavo ir tai, kad dažniausiai buvo kreipiamasi į tris subjektus, jai nekilo minčių, kad yra proteguojama viena įmonė (12 t., b. l. 36–37). Liudytoja A. R. teisiamajame posėdyje nurodė pamenanti, kad vieną iš pirkimų laimėjo UAB „G“, nes neatsirado nė vieno dalyvio, tai buvo G. mokyklos aplinkos tvarkymas. Į ką kreiptis, sprendė inicijuojantis skyrius. Įtakos niekas nedarė. Darnaus judumo plano sutartį vykdė ji pati, per sistemą buvo skelbiamas atviras konkursas (11 t., b. l. 145–146). Įvertinus minėtų liudytojų parodymus akivaizdu, kad jie, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina  T. J. kaltės davus kyšį L. S. už jos palankumą jo atstovaujamų įmonių atžvilgiu dalyvaujant savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir teikiant konsultavimo paslaugas savivaldybės administracijai, kartu nurodant įmones, kurias reikia kviesti į viešuosius pirkimus, o L. S. kaltės priėmus kyšį už palankumą UAB „T“.

25.6. Taigi, nors bylos duomenys ir patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupės UAB „A“, UAB „E. p.“ ir UAB „I. g.“, atstovaujama UAB „A“ pasirašė projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo (12 t., b. l. 1–8), pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „T“, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad T. J. 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13.14 val. L. S. darbo kabinete davė pastarajai 400 Eur kyšį už palankumą UAB „T“, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, kartu nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus, o L. S. priėmė 400 Eur kyšį. Priešingai, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad T. J. sumokėjo 400 Eur L. S. už jos atliktą darbą rengiant projektą, susijusį su (duomenys neskelbtini) miesto paviršinių nuotekų sistemų tvarkymu (duomenys neskelbtini)  mieste, o L. S. šiuos 400 Eur iš T. J. įgijo kaip atlygį už realiai atliktą darbą, o ne kaip kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus. Šios išvados nepaneigia ir prokuroro skunde nurodyta aplinkybė, kad ir T. J., ir  L. S. nepateikė nei elektroninių laiškų, nei skaitmeninių bylų, nei rengtų dokumentų, patvirtinančių „(duomenys neskelbtini)  miesto paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas (duomenys neskelbtini)  mieste, investicinio projekto koregavimo paslaugos“. Kaip jau minėta, L. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad savo atliktą darbą ji perdavė asmeniniu elektroniniu paštu, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų pateikti negali, nes po sulaikymo išsigandusi ištrynė visus duomenis, darbinių santykių su T. J. neįformino tik todėl, kad norėjo išvengti interesų konflikto. Tai, kad darbinių santykių jie oficialiai neįformino todėl, kad suprato, jog taip pažeis viešuosius ir privačius interesus, nurodė ir T. J., jis taip pat paaiškino, kad L. S. atsiųsto darbo savo elektroniniame pašte neberado, nes jis jau buvo ištrintas.

25.7. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad T. J. kaltės padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei L. S. kaltės padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir kiti prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuoti L. S. ir T. J. susitikimai bei pokalbiai apie viešuosius pirkimus bei darnaus judumo planą,  L. J. pasakymas, paduodant  L. S. 400 Eur, kad jis buvo sutikęs Senį šaltį, ir pastarosios padėka už dovaną, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 4–6), kurioje nurodyta, kad tiriamame skaitmeninės vaizdo bylos epizode užfiksuota ne mažiau kaip 6, tikėtina, 50 Eur banknotai (bylos duomenimis nustatyta, kad T. J. sumokėjo L. S. už jos atliktą darbą 400 Eur), taip pat ir L. S. pareigybių aprašymas, kurio 7.2. punkte nustatyta, kad vedėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja Skyriaus darbui, paskirsto užduotis Skyriaus darbuotojams, kontroliuoja jų vykdymą ir asmeniškai atsako už tai, kad Skyriui keliami uždaviniai ir funkcijos būtų įvykdyti (3 t., b. l. 28–30) – byloje nenustatyta, kad   L. S. būtų netinkamai atlikusi savo, kaip skyriaus vedėjos, funkcijas.

25.8. Įvertinus visumą baudžiamojoje byloje surinktų duomenų taip pat sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog UAB „T“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi nebuvo, todėl neaišku, kokio L. S. palankumo šiuo atveju galėjo siekti T. J.. Iš byloje esančios viešųjų pirkimų konsultacijų paslaugų, vykdant pirkimą „(duomenys neskelbtini) miesto darnaus judumo plano parengimo paslaugos“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši sutartis tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „T“ pasirašyta 2016 m. kovo 15 d. (12 t., b. l. 23–27), tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „T“ būtų dalyvavusi kokiuose nors savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose tiriamuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad T. J. net neturėjo pagrindo siekti palankumo UAB „T“ naudai.

25.9. Be to, iš byloje esančių sutarčių matyti, kad jos sudarytos tarp UAB „A“ direktoriaus M. U. ir UAB „T“ direktoriaus T. J. (13 t., b. l. 12–42), o duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „A“ atstovavo T. J., byloje nėra. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime T. J. nurodyta, jog jis siekė L. S. palankumo, be kita ko, nurodydamas jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus, o kaltinime L. S. nurodyta, jog už tokį palankumą ji iš T. J. priėmė kyšį – 400 Eur, tačiau nei įmonės, nei viešieji pirkimai, kuriose jos neva turėjo dalyvauti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu liko nenustatyti, t. y. kaltinimai T. J. ir L. S. šioje dalyje nepasitvirtino. Nors, kaip nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti ir netiesioginiais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų išteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir S. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje

26. Prokuroro įsitikinimu, L. S. ir S. U. kaltę padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o G. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei teisme ištirtose baudžiamojoje byloje esančiose skaitmeninėse laikmenose užfiksuotas L. S. ir S. U. bendravimas su savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių direktoriumi G. R., kurio metu pastarasis, būdamas suinteresuotas laimėti būsimą viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo“ ir siekdamas palankumo iš sprendimus dėl pirkimų priimančių L. S. ir S. U., perdavė kiekvienam iš jų mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę L. S. ir „Fiskars“ peilį S. U., liudytojų L. K., Š. Ž.-L., L. B., E. K., N. U. parodymai, kratų protokoluose užfiksuoti duomenys, S. U., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus, pareigybės aprašymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis visumoje su kitais bylos duomenimis, sprendžia kad jie nepatvirtina L. S., G. R. ir  S. U. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje.

26.1. Teisiamajame posėdyje apklausiama dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, L. S. nurodė, kad ji apie G. R. apsilankymą 2018 m. sausio 16 d. jos darbo kabinete nežinojo, susitikti su juo nesitarė. Susitikę savivaldybės koridoriuje, jie šnektelėjo, po to atėjo į jos kabinetą ir kalbėjo apie bendrus darbinius reikalus, projektus. G. R. jai užsiminė, kad jis viešėjo pas savo mamą ir atnešė nuo mamos įmonės, prekiaujančios „Fiskars“ produkcija, reprezentacinę dovaną – firminiame maišelyje buvo įdėtas „Fiskars“ kalendorius ir keptuvė. Ji šias dovanas paėmė kaip informacinę, reklaminę medžiagą. Šių dovanų ji nesureikšmino, nedeklaravo, jai net nekilo mintis, kad ši dovana yra brangi ir ją reikia deklaruoti. Kalendorius tikrai nebuvo skirtas moterims, todėl ji nemano, kad G. R. specialiai ruošė jai tą dovaną. Šią informacinę dovaną ji priėmė kaip fizinis asmuo, ne kaip valstybės tarnautoja, nes tai buvo G. R. mamos verslo dovana. Pažymėjo, kad dirbdama savivaldybės administracijoje ji neturėjo jokių galimybių viena priimti sprendimus, visi sprendimai buvo priimami kolektyve, aptariant su vadovais, diskutuojant. Ji negalėjo rodyti jokių galių ar palankumo kažkokiai konkrečiai įmonei. Su G. R. ji bendraudavo įvairiais darbiniais klausimais, aptarinėdavo projektus, kuriuose jis turėdavo patirties, pavyzdžiui, e.bilieto projektas. Ji klausinėjo G. R., kas tai yra e.bilietas, nes jo įmonė buvo dalyvavusi projekte Vilniaus savivaldybėje, jai rūpėjo išsiaiškinti, kokia nauda ir galimybės būtų (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kokius dalykus būtų galima apjungti. Pokalbiai su G. R. buvo konsultacinio pobūdžio, jai minėta informacija buvo aktuali, nes ji susirinkimų metu turėdavo pasiūlyti naujovių, apie jas papasakoti. Kai buvo sudaryta sutartis su G. R. įmone 8 099,18 Eur be PVM sumai, santykiai su G. R. pasikeitė tik tiek, kad jis dažniau atvažiuodavo į savivaldybę. Paaiškino, kad tuomet, kai būdavo gaunami projektiniai pasiūlymai, juos vertindavo viešųjų pirkimų komisija, sudaryta direktoriaus įsakymu. Šiuo atveju ji nebuvo pirkimų komisijos narė. Laimėtoją lemdavo viešųjų pirkimų komisija, sudaryta iš septynių ar devynių asmenų, taigi ji kalbėti dėl palankumo kokiai nors įmonei, net nebūtų galėjusi. Darnaus judumo planą jie ne patys rengė, o pirko paslaugą, planą rengė konsultantai, nes buvo reikalingi sudėtingi brėžiniai. Ši paslauga buvo pirkta ne iš G. R. (11 t., b. l. 134–137). Šiuos L. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

26.2. Teisiamajame posėdyje apklausiamas G. R. paaiškino, kad jis 2018 m. sausio  16 d. rytą būdamas (duomenys neskelbtini) jis užsuko į šeimos įmonę „Re“, kuri yra UAB „G“ atstovė (duomenys neskelbtini) regione, įmonės direktorė – jo mama Z. R.. Tą dieną jis atvyko į savivaldybę aptarti tam tikrų klausimų, o jo mama, kadangi buvo šventinis laikotarpis, perdavė tam tikrų šventinių dovanų ir pasiūlė jas nuvežti į savivaldybę tam, kad pareklamuoti įmonę. Reklaminės dovanos susidėjo ne tik iš „Fiskars“ priedų, bet ir firminio „Stihl“ maišelio bei kalendoriaus. Jo mama kiekvienais metais išdA.50 maišelių ir kalendorių iš motininės įmonės, šie daiktai yra nemokami, „Fiskars“ priedai yra dalijami kaip priedai prie didesnių pirkinių. Maišelius jis nešė viešai, nesislapstydamas, dovanas teikė koridoriuose. Pažymėjo, kad asmeniškai dirbdamas Vilniaus savivaldybėje jis iniciavo pirmą Lietuvoje trijų didžiausių miestų bendro e.bilieto projektą, buvo šio projekto vadovas, yra pakankamai kompetentingas ekspertas. Jis rengė įvairius aprašus dėl e.bilieto ir apie vieną iš jų tą dieną kalbėjo su L. S., jie bendravo dar nevykstant pirkimo procedūroms. Jis jokios įtakos L. S. nedarė, dovanomis nesiekė nei pastarosios, nei S. U. palankumo. Su S. U. taip pat kalbėjo apie darnaus judumo planą. Mano, kad jo įmonė konkursus laimėdavo dėl to, kad pasiūlydavo mažiausią kainą. Patvirtino, kad jis nurodė, per kiek laiko ir už kokią kainą parengtų projektą. Tąkart jis tikrai nežinojo, kad į  L. S. kabinetą ateis S. U., jie dėl to nesitarė (11 t., b. l. 137–139).

26.3. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu S. U. patvirtino, kad jis 2018 m. sausio 16 d. susitikti ir bendrauti su G. R. neplanavo, net nežinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Užėjęs darbiniais reikalais pas L. S., jis atsitiktinai sutiko G. R., su pastaruoju pajuokavo, pasikalbėjo ir darbiniais reikalais, tačiau dėl nieko nesitarė, priimti kokį nors sprendimą  G. R. jo neprašė, o jis pastarajam nežadėjo jokio palankumo ar sprendimo ateityje. Kadangi buvo šventinis laikotarpis, kurio metu įprasta keistis dovanomis, G. R. jam padovanojo peilį bei 2018 m. kalendorių, kaip simbolinę dovaną prasidėjusių metų proga. Jis žinojo, kad G. R. mama (duomenys neskelbtini) turi parduotuvę, prekiaujančią „Fiskars“ gaminiais, kita sodo ir daržo priežiūros technika, todėl G. R. jam paduotą maišelį su kalendoriumi ir peiliu priėmė kaip „Fiskars“ gaminio reprezentacinį produktą. G. R., paduodamas jam šį maišelį, aiškiai pasakė, kad maišelis yra nuo jo mamos. Dėl viešojo pirkimo dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo pardavimo“ jis jokių sprendimų, kurie būtų naudingi G. R., nepriėmė, niekas jo tokių sprendimų priimti neprašė, jie su G. R. apie tai nekalbėjo. Pažymėjo, kad stalo kalendorių, tušinukų ir pan., jis nelaiko vertinga dovana, kaip ir peilio, kainuojančio 6 ar 7 Eur, nemano, kad priimdamas tokią dovaną jis kažkuo įsipareigoja, o juo labiau turi pildyti privačių interesų deklaraciją. Be to, peilis nebuvo tokios vertės, kad įtakotų jo sprendimus (15 t., b. l. 127–138).

26.4. Tai, kad G. R. davė L. S. keptuvę „Fiskars“, ne didesnės negu 45 Eur vertės, o S. U. peilį, ne didesnės negu 10,50 Eur vertės, o L. S. ir S. U. šiuos daiktus paėmė, patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir byloje esantys UAB „Re“ medžiagų nurašymo aktas bei kiti dokumentai (8 t., b. l. 83; 11 t., b. l. 126–130).

26.5. Pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika. Taigi, tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Tačiau sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kaip jis suprato jam perduodamo daikto pobūdį ir kaip nuo to keitėsi jo elgesys atliekant tarnybines funkcijas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

 26.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. nuosekliai tvirtino, kad jai  G. R. duotą keptuvę ji paėmė kaip „Fiskars“ produkciją, reprezentacinę dovaną, informacinę, reklaminę medžiagą. Šių dovanų ji nesureikšmino, nedeklaravo, jai net nekilo mintis, kad ši dovana yra brangi ir ją reikia deklaruoti. Kalendorius tikrai nebuvo skirtas moterims, todėl ji nemanė, kad  G. R. specialiai ruošė jai tą dovaną, šią informacinę dovaną ji priėmė kaip fizinis asmuo, ne kaip valstybės tarnautoja, nes tai buvo G. R. mamos verslo dovana. S. U. nurodė, kad jam įteiktą peilį ir kalendorių vertino kaip simbolinę dovaną prasidėjusių metų proga, kadangi žinojo, jog G. R. mama (duomenys neskelbtini)  turi parduotuvę, prekiaujančią „Fiskars“ gaminiais, kita sodo ir daržo priežiūros technika, G. R. jam paduotą maišelį su kalendoriumi ir peiliu priėmė kaip „Fiskars“ gaminio reprezentacinį produktą. Taigi, iš L. S. ir S. U. parodymų matyti, kad jie atitinkamai keptuvę ir peilį priėmė kaip reprezentacinę dovaną, nesiedami jos su jų atliekamais tarnybiniais veiksmais. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors G. R. nurodė, jog  reklaminės dovanos susidėjo ne tik iš „Fiskars“ priedų, bet ir firminio „Stihl“ maišelio bei kalendoriaus, tai, kad jiems G. R. padovanojo ir po kalendorių, patvirtino ir L. S. bei S. U., pastariesiems suformuluotuose kaltinimuose kalendoriai nebuvo nurodyti.

26.7. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą nėra pagrindo daryti išvados, kad G. R. perdavė L. S. „Fiskars“ keptuvę, o S. U. perdavė „Fiskars“ peilį kaip kyšius už jų palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o L. S. ir S. U. suprato, kad atitinkamai keptuvę ir peilį gavo kaip jiems skirtą atlygį. Byloje nenustatyta, kad L. S. ir S. U. iki 2018 m. sausio 16 d. būtų taręsi susitikti su G. R. ir žinoję ar tikėjęsi gauti iš jo atlygį. Be to, sprendžiant dėl pastarųjų tyčios būtina atsižvelgti ir į tai, kad jie buvo valstybės tarnautojai ir gaudavo nuolatinį jiems žinimo dydžio atlyginimą, todėl kritiškai vertintina versija, kad jų veiksmams esminę įtaką galėjo turėti sąlyginai nedidelės vertės keptuvė ir peilis, kuriuos G. R., gavęs iš savo motinos, prekiaujančios „Fiskars“ produkcija, įteikė kaip reprezentacines dovanas neseniai praėjusių švenčių proga. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. R. L. S. perduota keptuvė, o S. U. perduotas peilis būtų padarę kažkokią įtaką L. S. ir S. U. veiksmams ir po to G. R. būtų sulaukęs kažkokio pastarųjų palankumo. Šiuo atveju būtų visiškai nelogiška teigti, kad 2018 m. kovo 2 d. „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) 8 099,18 Eur be PVM sumai tarp UAB „I. D. A.“, kurios direktorius yra G. R. ir (duomenys neskelbtini)  savivaldybės administracijos, kurios direktoriumi buvo S. U. (8 t., b. l. 87–95), buvo sudaryta dėl to, kad L. S. gavo iš G. R. 45 Eur vertės keptuvę, o S. U. – 10,50 Eur vertės peilį. Pastebėtina ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) rašte, pateiktame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdymai, nurodyta, kad atlikus S. U. ir jo sutuoktinės bei L. S. ir jos sutuoktinio turimų ir gautų duomenų analizę už 2013–2017 m. laikotarpį, išlaidų neatitikimo gautoms pajamoms nenustatyta (6 t., b. l. 56–57).

26.8. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Tačiau nagrinėjant baudžiamąsias bylas būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nagrinėjamu atveju L. S. ir S. U. galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad L. S. ir S. U., priimdami atitinkamai keptuvę ir peilį, turėjo suprasti ir suprato, kad tokiu būdu jiems yra atsilyginama už tarnybinių funkcijų atlikimą. Byloje neįrodyta, kad G. R. turėjo tyčią duoti, o L. S. ir S. U. priimti kyšį, t. y. neįrodyta, kad jie tyrėjo tyčią elgtis neteisėtai. Šios išvados nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nei L. S., nei S. U. nebuvo pažįstami su G. R. mama ir jos parduotuvėje anksčiau nėra nieko pirkę.

26.9. Nors, kaip pažymėta prokuroro skunde, specialistė V. G. ir nurodė, kad įstatyme numatyta, jog „negalima bendrauti su tiekėjais iki pirkimo pradžios“, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju L. S., S. U. ir G. R. bendravimas 2018 m. sausio 16 d. būtų turėjęs įtakos vėliau savivaldybės vykdytiems viešiesiems pirkimams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų išteisintųjų parodymus, jog jie minėtą dieną savivaldybėje susitiko atsitiktinai ir dėl jokių neteisėtų veiksmų nesitarė, o teisiamajame posėdyje apklausta viešųjų pirkimų poskyrio vyriausioji specialistė E. B. į jai pateiktą klausimą labai konkrečiai atsakė, kad niekas nedraudžia valstybės tarnautojui su potencialiu tiekėju konsultuotis dėl kainos (11 t., b. l. 140–141).

26.10. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai, kaip ir pirmiau minėtų kitų išteisintųjų atžvilgiu, buvo taikomi ilgai – 15 mėnesių (2 t.,  b. l. 50–53, 58–62, 63–37, 70–75), ir, be kita ko, jų metu gauti duomenys, juos vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, L. S. kaltės nepatvirtina, sprendžiama, kad ir jos teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir šios priemonės gali būti vertinamos kaip būdas  L. S. veiksmuose rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisino K. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, R. G. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), G. L. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, L. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 225 straipsnio 4 dalį, T. J. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, G. R. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (du baudžiamieji nusižengimai), S. U. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir BK 227 straipsnio 1 dalį, J. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, pastariesiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir visiems išteisintiesiems priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej  Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Nerijus Masiulis                                 

               Nijolė Matuzevičienė

               Virginija Žindulienė