Civilinė byla Nr. e2-582-965/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02127-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.4.3.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Ievai Pečiukienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atstovams vadovui A. T., advokato padėjėjui Jonui Mažoniui,

atsakovui V. L., jo atstovui advokatui Linui Žukauskui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2021 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinės bylos Nr. 2-4229-965/2021 dalis pagal atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ priešieškinį ieškovui V. L. dėl 27 205,23 Eur (15 974,42 Eur + 11 230,81 Eur) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo išskirta į atskirą civilinę bylą. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad išskirtoje byloje atsakovė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ laikytina ieškove, ieškovas V. L. – atsakovu.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad A. T. ir atsakovas kartu valdo po 50 proc. ieškovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcijų. A. T. iki šiol yra bendrovės vadovas ir kuruoja laivų agentavimo sritį, o atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo komercijos direktoriumi ir buvo atsakingas už laivais į Klaipėdos uostą atplukdomų ieškovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ klientams skirtų krovinių ekspedijavimą, sąskaitų išrašymą įmonės klientams, kontroliavo klientų atsiskaitymus už atitinkamas įmonės suteiktas paslaugas. Kroviniams atvykus į Klaipėdos uostą, atsakovas išduodavo krovinius jų gavėjams, teikdamas paraiškas UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“, kuri ieškovei išrašydavo sąskaitas už krovinių iškrovimo paslaugas. 2020 m. pabaigoje ieškovės atstovas A. T. pastebėjo, jog sumažėjo už ieškovės suteiktas ekspedijavimo paslaugas išrašomų sąskaitų skaičius ir atitinkamai gaunamų pajamų suma, nors atsakovės ekspedijuojamų krovinių srautai į Klaipėdos uostą liko nepakitę. Atlikus įmonės metinę inventorizaciją, nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020-02-29 iki 2020-12-10 neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, todėl už šias paslaugas ieškovė negavo 15 974,42 Eur pajamų, nors dėl minėtų krovinių ekspedijavimo patyrė išlaidų. Kadangi paslaugų gavėjams nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, jie už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir įmonei dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovas pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus ieškovės vardu iš bendrovės aptarnaujamų laivų kapitonų priėmė grynaisiais 11 230,81 Eur, tačiau šių pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė, PVM sąskaitų faktūrų už laivams suteiktas paslaugas, už kurias buvo gauti apmokėjimai grynaisiais pinigais, neišrašė ir neįtraukė į įmonės apskaitą. Dėl nustatytų aplinkybių, ieškovės direktoriaus 2021-02-03 įsakymu darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (priešieškinį), su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad jis, dirbdamas įmonėje komercijos direktoriumi, nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už sąskaitų išrašymą ir klientų atsiskaitymų kontrolę, kadangi jis įmonėje nebuvo paskirtas buhalteriu ar vadovu, todėl negalėjo atlikinėti buhalterinių veiksmų. Apie atsakovo funkcijų bendrovėje apimtį ir atsakomybę būtų galima spręsti iš komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų, tačiau jie į bylą nėra pateikti. Tvirtina, kad realiai sąskaitas išrašydavo ir už jų išrašymą buvo atsakingas pats įmonės vadovas A. T., jis taip pat buvo atsakingas ir už grynųjų pinigų priėmimą ir tinkamą įforminimą įmonėje, taip pat tik vadovas galėjo naudotis ir disponuoti įmonės antspaudu. Todėl, pagal kompetenciją, būtent ieškovės vadovas arba įmonei buhalterines paslaugas teikianti įmonė turi galimybę išrašyti reikiamas sąskaitas ir reikalauti apmokėjimo iš paslaugų gavėjų, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta, o siekiama prisiteisti žalą iš atsakovo. Atsakovo nuomone, nebuvus jokio objektyvaus pagrindo PVM sąskaitų faktūrų išrašymui, o jeigu toks pagrindas ir buvo, tai A. T. pats galėtų išrašyti atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas neigia, kad pasirašė į bylą pateiktuose grynųjų pinigų priėmimo kvituose, kuriais įrodinėjama, kad atsakovas iš užsienio laivų kapitonų buvo paėmęs kvituose nurodytas pinigų sumas, tačiau jų neįnešė į įmonės kasą. Taip pat neigia, kad gavo nurodytas pinigų sumas.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką būtent atsakovui buvo pavesta išrašyti ir pateikti apmokėjimui sąskaitas už atliktas įmonės paslaugas. Kadangi laikotarpiu, kai atsakovas dirbo įmonėje komercijos direktoriumi, įmonėje buvo tik du darbuotojai – atsakovas ir bendrovės vadovas A. T., todėl ieškovei net ir nepatvirtinus komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų, atsakovas suprato, jog jo darbinės funkcijos be kita ko apėmė ir sąskaitų išrašymą įmonės klientams, ir jis šią pareigą vykdė. Atsakovo ginčijamų paslaugų suteikimo ir apmokėjimo faktą, ieškovės nuomone, patvirtina paties atsakovo išrašytos ir pasirašytos paskyros- įgaliojimai, kurios buvo pateiktos UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“. Kadangi atsakovas buvo atsakingas už ekspedijavimo paslaugų teikimą, todėl tik jis žinojo paslaugų teikimo pagrindą, tikslius paslaugų įkainius ir kitus duomenis, reikalingus įrašyti į PVM sąskaitas faktūras už suteiktas krovinių iškrovimo iš laivo paslaugas. Taip pat nurodo, kad, nors ieškovei yra žinomas paslaugų suteikimo faktas, bendrovė tikslių duomenų, reikalingų PVM sąskaitų faktūrų išrašymui ir negautų pajamų paskaičiavimui neturi, todėl negautas pajamas inventorizacijos akte skaičiavo, remdamasi duomenimis iš 2020 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už analogiškas paslaugas. Laivų kapitonai ieškovei pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitų kopijas, kurios patvirtina, kad už laivams suteiktas agentavimo paslaugas jų kapitonai atsiskaitė grynaisiais tiesiogiai su atsakovu.

5.       Atsakovas pateikė tripliką, palaiko savo nuomonę, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Nors atsakovas 2020 m. vasario 14 d. buvo išsiuntęs 3 elektroninius laiškus su sąskaitomis ieškovės klientams, tačiau, atsakovo nuomone, tai neįrodo aplinkybės, kad išrašinėti PVM sąskaitas faktūras buvo jo pareiga, ar kad įmonėje buvo susiformavusi tokia praktika. Be to, neaišku, kas išrašė šias sąskaitas, kadangi informacija apie jas išrašiusį asmenį paslėpta. Tuo atveju, jeigu išrašinėti sąskaitas būtų atsakovo pareiga, tai per įmonės veiklos laikotarpį atsakovo išrašytų sąskaitų būtų ne 3, o labai daug, be to, išsiuntęs sąskaitą asmuo nebūtinai yra tas pats asmuo, kuris šią sąskaitą buvo išrašęs. Atkreipia dėmesį, kad su ieškiniu ieškovės pateiktos sąskaitos išrašytos ieškovės vadovo A. T. vardu, nurodant būtent jo rekvizitus ir kontaktinius duomenis. Todėl atsakovas tvirtina, kad, dirbdamas įmonėje komercijos direktoriumi, niekada nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už sąskaitų išrašymą. Nurodo kad buhalterinei apskaitai tvarkyti A. T., kaip atsakingas už apskaitos organizavimą asmuo (įmonės vadovas), yra pasisamdęs buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „Saldolita“. Iš ieškovės pateiktų paskyrų-įgaliojimų, kurios buvo pateiktos UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“, taip pat neįmanoma nustatyti, kad juos išrašė ir pateikė atsakovas. Nors A. T. tvirtina, kad klientai, kurie paskyrose-i?galiojimuose nurodyti gave?jais ir kuriems už suteiktas paslaugas atsakovas neišraše? sąskaitų faktūrų, jam paaiškino, kad už suteiktas paslaugas sumoke?jo grynaisiais tiesiogiai atsakovui, prieš atsiimdami krovinius, tačiau įmonės vadovas nepaaiškina, kodėl šie klientai nepateikė jokių įrodymų apie tariamai suteiktas paslaugas (sutarčių, užsakymų, atliktų darbų aktų). Nesant šių duomenų, nebuvo pagrindo atitinkamų sąskaitų už ieškovės suteiktas ekspedijavimo paslaugas išrašymui. Atsakovas mano, kad ieškovės vadovas nepagrįstai, neįrodęs žalos fakto, siekia prisiteisti neva patirtą žalą iš atsakovo, nors jis pats, kaip bendrovės direktorius, ar jo pasamdyta buhalterė gali išrašyti visas reikiamas sąskaitas, kas visada ir buvo jų pareiga. Pažymi ir tai, kad susirašinėjime su laivų kapitonais nėra nurodyta, kad grynuosius pinigus iš laivų kapitonų paėmė būtent atsakovas, kaip ir agentavimo paslaugų teikimo organizavimas savaime nereiškia, kad atsiskaityta už šias paslaugas buvo būtent su atsakovu.

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir atstovas advokato padėjėjas Jonas Mažonis palaikė ieškinio reikalavimą, kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, jog byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad visas byloje pateiktas paskyras yra išrašęs atsakovas, jis indentifikuotas kaip paskyrų išdavėjas pagal jo elektroninį paštą, prie kurio prieigą turi tik jis. Patvirtino, kad atsakovas turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitų, iš kurių atlikdavo mokėjimus. Pažymi, kad ekspertizė nei paneigė, nei patvirtino, kad tai atsakovo parašas, tačiau kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis pasirašė ginčo grynųjų pinigų priėmimo kvituose, taip pat nenustatyta ir nepateikta įrodymų, kad juose būtų pasirašęs kitas asmuo, o ne atsakovas. Nors ieškovės atstovas, kaip jos vadovas, galėtų ginčijamas sąskaitas išrašyti, tačiau jam nežinomi perkrovos tarifai (jie skyrėsi pagal krovinio tipą) ir kiekvienam klientui taikomos maržos, tokią informaciją valdė atsakovas. Tvirtina, kad atsakovui buvo suteikta visiška laisvė spręsti dėl įkainių, todėl iš jo ir reikalaujama atlikti darbą iki galo – išrašyti tas sąskaitas. Paaiškino, kad atsakovą ir ieškovės vadovą siejo ilgamečiai darbiniai bei visiško pasitikėjimo santykiai. Kadangi įmonės akcininkai bendradarbiauja ne vienerius metus, pasitikėjo vienas kitu, todėl atsakovo atliekamos pareigos, atskira darbo tvarka ar instrukcija įmonėje nebuvo patvirtinta, be to, atsakovas puikiai savo pareigas žinojo ir nei vienas iš jų to nereikalavo. Ieškovės atstovas tvirtina ir tai, kad su laivų kapitonais bendravo atsakovas asmeniškai elektroniniais laiškais. Įmonėje buvo du antspaudai – vienas oficialus (originalus su įmonės kodu) ir kitas antspaudas dokumentams, kuriuo naudojosi atsakovas. Patvirtino, kad šis antspaudas atsakovui buvo perduotas nepasirašytinai. Kadangi pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigų gavėjas yra ieškovė, todėl visus gautus pinigus įmonės vardu už įmonės suteiktas paslaugas atsakovas privalėjo įnešti į įmonės sąskaitą. Taip pat tvirtina, kad pagal susiklosčiusią praktiką krovinių deklaracijas (manifestus), paskyras siųsdavo būtent atsakovas. Šių dokumentų pagrindu UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ išduodavo leidimus išvažiuoti kroviniams iš terminalo teritorijos, už krovinių iškrovimą ieškovei pateikdavo sąskaitas, kurias apmokėjo atsakovas, naudodamasis ieškovės jam suteikta banko autentifikavimo priemone iš įmonės banko sąskaitos. Ieškovės atstovo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas buvo atsakingas už sąskaitų išrašymą. Nors įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, bet nėra atsakingas už patį jos tvarkymą (vedimą), kadangi už buhalterinės apskaitos dokumentų tikrumą ir teisingumą atsako tuos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Aplinkybės, kad asmuo priimdavo grynuosius pinigus, išrašydavo sąskaitas klientams, leidžia tvirtinti, kad atsakovas nurodytus įstatymo reikalavimus žinojo ir sistemingai vykdė, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pasirašytinai supažindintas su jo pareigas nustatančia instrukcija, ar ne.

7.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teisminiais ginčais su juo siekiama susidoroti. Kadangi agentavimas buvo tik A. T. veikla, todėl grynuosius pinigus priimdavo tik jis, dėl grynųjų pinigų operacijų atsakingas taip pat jis. Tvirtina, kad pinigų priėmimo kvitai yra suklastoti, sąskaitų neišrašymą sieja su įmonės buhalterės pasikeitimu, kadangi iki buhalterės pasikeitimo tokių klausimų įmonėje niekada nekilo. Paaiškino, kad sąskaitas įmonėje išrašydavo tiek atsakovas, tiek A. T., tačiau atsakovas jas išrašydavo tik A. T. nurodymu. Neigia, kad išrašė ir pasirašė savo vardu išrašytas paskyras, kurių pagrindu įrodinėjama žala, taip pat neigia, kad jas siuntė iš savo asmeninio elektroninio pašto. Atsakovo pareigos įmonėje buvo prižiūrėti laivų krovos eigą, šių darbų eigą derinti su uostu, klientais. A. T. pagal buhalterinės apskaitos dokumentus sužiūrėdavo klientų atsiskaitymus ir duodavo nurodymą dėl krovinio išdavimo. Paskyras užpildydavo tas, kas jas išsiųsdavo, jos buvo pasirašomos ranka. Buvo tokių paskyrų, kurias išrašydavo ir įmonės vadovas, jis jas ir išsiųsdavo. Dėl pareigų ir darbų pasiskirstymo įmonėje atlikimo išimtinai spręsdavo vadovas. Neneigia, kad atsakovui buvo suteiktas prisijungimas prie įmonės banko sąskaitos, atsakovas atlikdavo pavedimus įmonės vardu, tačiau tik vadovo nurodymu. Dėl darbų eigos paaiškino, kad pirma buvo gaunamas manifestas, A. T. nurodydavo atsakovui, kieno vardu išrašyti sąskaitą, atsakovas sąskaitą paruošdavo ir išsiųsdavo, informuodavo klientus apie laivo atvykimą į uostą. Informaciją sąskaitos išrašymui nurodydavo ir pateikdavo vadovas raštu arba žodžiu. Krovinio manifeste, kurį pateikdavo vadovas, buvo nurodomas laivo tonažas, krovinio tipas, nuo to ir priklausydavo paslaugos kaina. Paslaugos kaina buvo paskaičiuojama pagal terminalo įkainius ir maržą, kurią nustatė vadovas. Ieškovės marža buvo fiksuoto dydžio – 100 Eur (konkrečia suma), priklausomai nuo krovinio tipo marža kisdavo nežymiai. Už suteiktas buitinio pobūdžio paslaugas laivams būdavo atsiskaitoma grynaisiais, pinigus priimdavo A. T. Atsakovas neigia, kad jo žinioje buvo antspaudas, skirtas dokumentams. Atsakovo atstovas akcentavo, kad bendrovės veikla buvo vykdoma ydingai, kadangi nebuvo nustatyta tvarka, kas turėjo pareigą išrašyti sąskaitas faktūras, gauti pinigus iš klientų ir kt., dėl ko neįmanoma atskirti jos darbuotojų teisių ir pareigų. A. T., kaip įmonės vadovui, neatlikus savo pareigų, tenka prisiimti neigiamas pasekmes. Nepaneigta aplinkybė, kad įmonė turėjo ir iki šiol turi galimybę gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, jeigu tokios sąskaitos iš tikrųjų įmonės klientams nebuvo išrašytos, tokias sąskaitas išrašant. Kritiškai vertina ieškovės atstovo teiginius dėl paslaugų tarifų nežinojimo, kadangi sutartis su krovos bendrove pasirašė būtent A. T., todėl jam visa reikiama informacija sąskaitų išrašymui turi būti žinoma ir jis gali bendrovės vardu išrašyti sąskaitas. Atstovo vertinimu, sąskaitų neišrašymas nelaikytinas žalos atsiradimo pagrindu. Be to, ieškovė neginčija, kad paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai įmonei buvo pateikti laiku, todėl, turint šią informaciją, kliūčių išrašyti ir pateikti sąskaitas faktūras nebuvo, todėl reikalavimas dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo nepagrįstas, nesant civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto. Kadangi susirašinėjime su laivų kapitonais dalyvavo ir A. T., todėl, atsakovo atstovo nuomone, kad kvituose pasirašė ir grynuosius pinigus pasisavino atsakovas, neįrodyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ pagrindinė veikla yra laivų agentavimas, krovinių ekspedijavimas. V. L. ir A. T. yra UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkai, turintys po 50 vienetų akcijų, sudarančių 50 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo. UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktorius yra A. T. V. L. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi. Ieškovė į bylą yra pateikusi ieškovės vardu išrašytas paskyras-įgaliojimus, kurios ieškovės klientams atsiimant krovinius buvo pateiktos UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir atitinkamas šios bendrovės ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras. Nurodytų UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“” sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31.

9.       Byloje paskirta ginčijamų grynųjų pinigų priėmimo kvitų rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar šiuos dokumentus pasirašė V. L. 2021 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2450 (21) nustatyta, kad ar 2020-10-06 grynųjų pinigų priėmimo kvite 1 660 USD sumai, 2020-10-06 grynųjų pinigų priėmimo kvite 520 USD sumai, 2020-10-06 grynųjų pinigų priėmimo kvite 210 USD sumai, 2020-08-19 grynųjų pinigų priėmimo kvite 240 USD sumai, 2020-08-25 grynųjų pinigų priėmimo kvite 1420 USD sumai, 2020-08-26 grynųjų pinigų priėmimo kvite 220 USD sumai, 2020-08-28 grynųjų pinigų priėmimo kvite 1620 USD sumai, 2020-02-11 grynųjų pinigų priėmimo kvite 169 EUR sumai, visais atvejais virš žodžio „AGENT“, pasirašė V. L., ar kitas asmuo, nustatyti negalima, kadangi nustatytų bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų bei skirtumų nebuvo galima vienareikšmiai įvertinti.

Dėl 15 974,42 Eur žalos

10.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. L. ir atsakovas A. T. yra UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkai, turintys po 50 vienetų akcijų, sudarančių 50 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo. UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktorius yra A. T. V. L. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi.

11.       Ieškovė nurodo, kad jos vadovas A. T. ir atsakovas V. L. buvo pasiskirstę veiklos sritis: A. T. iki šiol yra bendrovės direktorius ir kuruoja agentavimo sritį, o V. L. įmonėje dirbo komercijos direktoriumi ir kuravo ekspedijavimo veiklą. Jis buvo atsakingas už laivais į Klaipėdos uostą atplukdomų UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda” klientams skirtų krovinių ekspedijavimą, sąskaitų išrašymą įmonės klientams, kontroliavo klientų atsiskaitymus už atitinkamas ieškovės suteiktas paslaugas. Kroviniams atvykus į Klaipėdos uostą, atsakovas išduodavo krovinius jų gavėjams, teikdavo paraiškas UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“, kuri ieškovei UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda” išrašydavo sąskaitas už krovinių iškrovimo paslaugas.

12.       Ieškovė UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ taip pat nurodo, kad metinės inventorizacijos metu buvo nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020-02-29 iki 2020-12-10 neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas. Dėl nurodytos priežasties už šias paslaugas ieškovė UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ negavo 15 974,42 Eur pajamų. Ieškovės teigimu, išrašyti minėtas sąskaitas faktūras buvo tiesioginė atsakovo pareiga.

13.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Visiška darbuotojo materialinė atsakomybė taikoma DK 154 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 154 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai žala padaryta tyčia. Taigi šiose normose visų pirma yra nurodoma, kad pagrindinė iš darbo sutarties šalių turtinės atsakomybės sąlyga yra tai, jog žala turi būti atsiradusi iš darbo pareigų pažeidimo. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 245 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).

14.       Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi būti nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, DK 246 straipsnis, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

15.       Atsakovas neigia buvus jo pareigą išrašyti sąskaitas už įmonės suteiktas paslaugas, nes apie tokias pareigas jis nebuvo informuotas, nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis. Su tokia atsakovo pozicija sutikti nėra pagrindo ir ją paneigia byloje esantys įrodymai.

16.       Atsakovui einant komercijos direktoriaus pareigas, tuo metu įmonėje dirbo du darbuotojai – atsakovas ir įmonės vadovas A. T. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad kartu su A. T. buvo pasiskirstę veiklas – atsakovas rūpinosi krovinių ekspedijavimu, o A. T. prižiūrėjo laivų agentavimo paslaugų teikimą. Atsakovo darbo santykiai su ieškove prasidėjo 2019 m. sausio mėn., atsakovui pradėjus dirbti vadybininku, tačiau nuo to laiko atsakovas iš ieškovės nereikalavo jokių pareiginių instrukcijų, suprato savo darbines funkcijas ir sėkmingai dirbo. Iš teismo posėdyje duotų atsakovo paaiškinimų bei 2021-09-01 atsakovo į bylą pateikto jo ir A. T. pokalbio įrašo galima spręsti, kad darbo specifika atsakovui buvo gerai žinoma ir suprantama, jis kartu buvo ir įmonės akcininkas, nuolat kėlęs klausimus ir turėjęs minčių dėl veiklos gerinimo bei naujovių, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su pareigine instrukcija, šios išvados nepaneigia.

17.       Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas išrašydavo sąskaitas ir siuntė jas ieškovės klientams el. paštu periodiškai. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2021-03-17 inventorizacijos aktą, kuriame be kita ko nurodyta, jog, patikrinus gautus krovinio manifestus, manifesto korekcijas, V. L. išrašytas ir parašu patvirtintas paskyras-įgaliojimus, pateiktas UAB „Klaipėdos konteinerių terminas“, minėtos įmonės išrašytas sąskaitas ieškovei, nustatyta, kad ieškovė suteikė krovinio iškrovimo iš laivo paslaugų pirkėjams už 15 974,42 Eur, tačiau šių pajamų negavo, nes nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros ieškovės klientams. Iš į bylą pateiktų paskyrų-įgaliojimų nustatyta, kad jas išrašė bei pasirašė atsakovas, be to, šie dokumentai ieškovės klientams atsiimant krovinius buvo pateikti UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“, išsiunčiant iš atsakovo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė pasirašęs ir siuntęs minėtas paskyras-įgaliojimus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Argumentai, kad jo parašu bei elektroniniu paštu buvo pasinaudota, labiau vertintini kaip gynybinė pozicija, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovė į bylą taip pat pateikė UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras bei UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantį ieškovės banko sąskaitos išrašą. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. savo klientams faktiškai suteikė krovinių ekspedijavimo (iškrovimo iš laivo ir perkrovimo) paslaugas, dėl kurių patyrė ir atitinkamų realių sąnaudų, tačiau pajamų negavo, nes sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos klientams.

18.       Vertinant patį žalos faktą, svarbu pažymėti, kad už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą yra atsakingas įmonės vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, net ir esant kitoms sąlygoms, galima laikyti įrodytu tik esant duomenų, kad už minėtų paslaugų suteikimą įmonė neturi galimybės gauti šių pajamų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė, atlikusi inventorizaciją ir nustačiusi, kokios paslaugos ir kokiems klientams buvo suteiktos, nepasirūpino sąskaitų faktūrų šiems klientams išrašymu. Ieškovės vadovo A. T. teiginiai, kad sąskaitų išrašyti jis negalėjo, nes nežinojo paslaugų įkainių, neatlaiko kritikos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad už suteiktas krovinio iškrovimo paslaugas kaina susidėdavo iš dviejų dalių – UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ nustatyto įkainio bei ieškovės pelno maržos, kuri priklausydavo nuo iškraunamo krovinio dydžio. Atsakovo teigimu, šiuos įkainius jie su A. T. buvo aptarę ir pelno maržą visada taikydavo, priklausomai nuo krovinio dydžio. Ieškovės atstovas šių teiginių nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, teismo posėdžio metu pats A. T. patvirtino, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ įkainiai jam buvo žinomi, nes pats pasirašė paslaugų teikimo sutartis. Vertinant tai, kad ieškovė, kaip įmonė, buvo nedidelė, kurioje dirbo tik du darbuotojai, esantys kartu ir įmonės akcininkai, labiau tikėtina, kad ieškovės vadovas A. T. turėjo žinoti ar bent jau domėtis savo įmonės paslaugų įkainiais dar ir dėl to, kad yra įmonės vadovas, atsakingas už įmonės pelno generavimą. Iš inventorizacijos akto bei paskyrų-įgaliojimų turinio matyti, kad visais atvejais galima nustatyti klientą, kam buvo suteiktos paslaugos, bei iškrauto krovinio dydį, todėl, teismo nuomone, ieškovė turi galimybę nustatyti paslaugos įkainį, išrašyti sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas klientams ir gauti pajamas. Nors ieškovės vadovas A. T. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad to padaryti negalima, nes susisiekus su keliais klientais jie nurodė, kad už paslaugas atsiskaitė grynaisiais, ieškovė šių teiginių neįrodė. Į bylą nepateikti ieškovės susirašinėjimai su klientais, jų neprašyta apklausti liudytojais, nėra duomenų, kad ieškovė siuntė sąskaitas faktūras apmokėjimui ir jas buvo atsisakyta apmokėti, kaip ir nepateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kurie galėtų patvirtinti teiginius, jog už paslaugas klientai atsiskaitė grynaisiais. Atsakovas šiuo metu nėra įmonės darbuotojas, todėl išrašyti sąskaitų nebegali.

19.       Svarbu pažymėti ir tai, kad, nors šalys buvo pasiskirsčiusios veiklos sritis įmonėje, tačiau tai nebuvo įforminta direktoriaus įsakymais ar kitais lokaliniais aktais, kurie apibrėžtų veiklos ribas bei pareigas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sąskaitų faktūrų išrašymas už krovinių iškrovimą buvo išimtinė atsakovo pareiga ir niekas kitas, net ir įmonės vadovas, to padaryti negalėjo ir negali. Nors atsakovas įmonėje organizavo ekspedijavimo veiklą, o pateikti duomenys patvirtina, kad šią veiklą apėmė ir sąskaitų faktūrų klientams išrašymas, tačiau taip pat byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad kartais atsakovas sąskaitas išrašydavo ir už laivų agentavimą, nors šią veiklą sau prisiima ieškovės vadovas. Taigi šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad tik atsakovas buvo atsakingas už sąskaitų faktūrų išrašymą ir tai buvo jo išimtinė pareiga. Šiame ginče itin svarbu akcentuoti, kad būtent darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, tinkamą inventorizaciją, įforminimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tokių pareigų neatlikdamas ir nesilaikydamas apdairumo, darbdavys rizikuoja prisiimti neigiamus tokio savo elgesio padarinius. Vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, egzistuojantys neaiškumai vertinti silpnesniosios darbo santykių šalies – darbuotojo – naudai. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teismas tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. 

20.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei įrodymų visumą, nustačius, kad ieškovė už suteiktas krovinių iškrovimo paslaugas, žinodama klientus, kam ir kokias paslaugas suteikė, gali išrašyti sąskaitas faktūras ir pateikti jas klientams apmokėti, tačiau to iki šiol nepadarė, nesant duomenų, kad klientai už suteiktas paslaugas atsisakė apmokėti ar pateikė duomenis, kad už paslaugas atsiskaitė kitu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iki šios dienos patyrė 15 974,42 Eur žalą dėl sąskaitų faktūrų neišrašymo. Apibendrinant šioje dalyje padarytas išvadas, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos fakto, todėl ieškinio reikalavimai dėl 15 974,42 Eur žalos atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178–185 straipsniai).

Dėl 11 230,81 Eur žalos

21.       Ieškovės teigimu, atsakovas pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus ieškovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vardu iš bendrovės aptarnaujamų laivų kapitonų priėmė grynaisiais šias pinigų sumas: 2020-02-11 – 169 Eur; 2020-08-19 – 240 JAV dolerių; 2020-08-25 – 1 420 JAV dolerių; 2020-08-26 – 220 JAV dolerių; 2020-08-28 – 1 620 JAV dolerių; 2020-09-29 – 1 695 JAV dolerius; 2020-10-02 – 6 000 JAV dolerių; 2020-10-06 – 2 390 JAV dolerių, iš viso: 169 Eur ir 13 585 JAV dolerius (kas atitinka 11 061,81 Eur pagal 2020-12-31 oficialų Lietuvos banko euro ir JAV dolerio santykį) ir šių pinigų į ieškovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atsiskaitomąją sąskaitą ieškovas neįnešė.

22.       Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad ant pateiktų grynųjų pinigų priėmimo kvitų yra ne jo parašas, jokių pinigų jis negavo, be to, įmonėje laivų agentavimo veiklos jis nevykdė.

23.       Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir gautas 2021-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2450 (21), kuriame ekspertai padarė išvadą, kad negalima nustatyti, ar grynųjų pinigų priėmimo kvituose pasirašė V. L. ar kitas asmuo. Tyrimo metu buvo nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimai ir skirtumai, tačiau nei vieni, nei kiti nesudarė požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti.

24.       Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

25.       Nors šalys pripažįsta, kad laivų agentavimo veiklą organizavo ieškovės vadovas A. T., tačiau, be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad agentavimo veikla buvo vykdoma ir atsakovo, jis pats patvirtino, kad turėjo bega.lt paskyrą bei elektroninį paštą šiai veiklai vykdyti. Be agentavimo veiklos ieškovė laivams teikė papildomas agentavimo paslaugas (įgulos pakeitimas, laivų aprūpinimas vandeniu, detalėmis ir kt. reikalingais daiktais, tyrimai ir pan.). Šalys neginčija, kad už minėtas papildomas agentavimo paslaugas laivų kapitonai atsikaitydavo grynaisiais pinigais laive, taip siekiant užsitikrinti apmokėjimą už paslaugas iš karto. Iš atsakovo 2021-09-01 į bylą pateikto šalių pokalbio įrašo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu būtent atsakovas V. L. organizavo papildomų agentavimo paslaugų laivams teikimą, ieškovo vadovas į šią veiklą nesikišo, pats atsakovas pripažino, kad tai buvo jo idėja.

26.       Kartu su ieškiniu, taip pat 2022-02-21 ir 2022-03-09 ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė laivams suteikė papildomas agentavimo paslaugas, o šių paslaugų teikimą organizavo atsakovas. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2020-02-10 atsakovas ieškovės vardu Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pateikė prašymą dėl laivo „Beethoven“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimo / pratęsimo, už kurį apmokėjo iš ieškovės banko sąskaitos, taip pat užsakė ir apmokėjo už laivo „Beethoven“ geriamojo vandens tyrimus, kurių rezultatus vėliau persiuntė laivo atstovams. 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. atsakovas organizavo gėlo vandens, atsarginių dalių pristatymą į laivą „IVS Triview“, laivo reikmėms išnuomojo alkūninius keltuvus (sąskaitoje kontaktiniu asmeniu nurodomas V. L.) ir apmokėjo trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas, apmokėjo rinkliavą už laivo „IVS Triview“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimą / pratęsimą. 2020 m. rugpjūčio 17–27 d. atsakovas organizavo ir apmokėjo už tranzitinių vizų išdavimą laivo „IVS Raffles“ įgulos nariams, už laivo „IVS Raffles“ geriamojo vandens tyrimus, organizavo gėlo vandens pristatymą į laivą ir apmokėjo trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas, taip pat apmokėjo rinkliavą už laivo „IVS Raffles“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimą / pratęsimą. Į bylą pateiktas 2020-08-28 susirašinėjimas el. laiškais tarp atsakovo ir laivo „IVS Raffles“ kapitono patvirtina, jog atsakovas organizavo ir faktiškai suteikė pinigų priėmimo kvite nurodytas laivo „IVS Raffles“ įgulos keitimo paslaugas, nurodė jų kainos paskaičiavimą ir paprašė kapitono 1 620 JAV dolerių sumą už suteiktas paslaugas apmokėti grynaisiais, su kuo laivo „IVS Raffles“ kapitonas sutiko. Iš 2020 m. spalio 5–6 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, jog laivo „Federal Yoshino“ atstovas paprašė organizuoti mechanikų (inžinierių) pervežimą iš oro uosto į laivą ir atgal, baržos paslaugas ir krovinių išmuitinimo paslaugas bei nurodė, jog laivo „Federal Yoshino“ kapitonas už paslaugas apmokės grynaisiais. Atsakovas organizavo nurodytų paslaugų suteikimą ir už jas sumokėjo tretiesiems asmenims pagal jų pateiktas sąskaitas.

27.       Iš ieškovės pateiktos 2018-11-14 tarp ieškovės ir AB Šiaulių bankas sudarytos internetinės bankininkystės sutarties nustatyta, kad atsakovui buvo suteikta teisė tvarkyti ir disponuoti ieškovės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, prisijungimui naudojant atsakovui asmeniškai suteiktą ID (duomenys neskelbtini). Bankiniai pavedimai, atlikti iš ieškovės banko sąskaitos, patvirtina, kad mokėjimus tretiesiems asmenims pagal jų ieškovei pateiktas sąskaitas už įvairias paslaugas, teiktas ieškovės aptarnautiems laivams „Beethoven“, „IVS Triview“, „IVS Raffles“ ir „Federal Yoshino“, nurodytas grynųjų pinigų priėmimo kvituose, atliko atsakovas. Iš 2022-03-09 į bylą pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad už atsakovo ginčijamuose pinigų priėmimo kvituose nurodytus laivų „IVS Raffles“ ir „Beethoven“ geriamojo vandens tyrimus, kuriuos atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, iš ieškovės banko sąskaitos apmokėjo būtent atsakovas jam asmeniškai išduota banko kortele.

28.       Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, be to, kad neigė savo parašo tikrumą pinigų priėmimo kvituose, nepateikė. Svarbu pažymėti, kad ekspertai, nors ir negalėjo nustatyti, ar kvituose pasirašė atsakovas, tačiau taip pat nenustatė, kad pasirašė kitas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad ne kartą savo parašą keitė, kas galėjo apsunkinti ekspertizės atlikimą, nepaneigė, kad kvituose esantis parašas kažkada jam priklausė.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog atsakovas įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas, galima teigti, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl grynųjų pinigų paėmimo ir neįnešimo į įmonės sąskaitą susiklostė darbo teisinių santykių pagrindu. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas organizavo papildomų agentavimo paslaugų laivams teikimą, nėra duomenų, kad ieškovės vadovas šioje veikloje aktyviai dalyvavo, susirašinėjimo elektroniniu paštu, užsakymų bei apmokėjimų tretiesiems asmenims datos sutampa, grynųjų pinigų priėmimo kvitų originalai buvo ne pas ieškovę, todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad grynuosius pinigus už organizuotas ir suteiktas paslaugas priėmė atsakovas bei pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvituose. 

31.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių grynaisiais pinigais paimtos 11 230,81 Eur sumos už ieškovės laivams suteiktas paslaugas panaudojimą arba grąžinimą ieškovei, teismas mano, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ji gali būti taikoma (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas, kaip darbuotojas, nepervedęs į įmonės sąskaitą ir (ar) nepateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jam išmokėti 11 230,81 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė 11 230,81 Eur žalą darbdaviui ir privalo ją visą atlyginti, todėl ši ieškinio dalis tenkintina (DK 151 straipsnis, DK 255 straipsnio 1 punktas).

32.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

33.       Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio bei atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

34.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, remiantis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo V. L. ieškovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 607 Eur žyminio mokesčio, patyrė 4 875 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 626,66 Eur atstovavimo išlaidų, 530,34 Eur už ekspertizės atlikimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 11 230,81 Eur priteisimo, su šiuo reikalavimu susijusios atsakovo patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą neatlygintinos.

38.       Atsižvelgiant į byloje pareikštų turtinių reikalavimų dydį, advokato bei advokato padėjėjo darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

39.       Patenkinus 41 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo V. L. priteistina 2 247,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. L. iš ieškovės – 369,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L. 11 230,81 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 247,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ 369,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. L.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                           Erika Tamošaitienė