
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ELVATA“ atskirąjį skundą
dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos
civilinėje byloje Nr. 2-13282-861/2010 pagal ieškovo UAB „ELVATA“ ieškinį
atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo
negaliojančiu.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „ELVATA“ pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti AB
„SEB lizingas“ 2008-02-29 lizingo sutarties Nr. 2008020669, kuria išperkamas
lizinguojamas turtas - automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu ir
negaliojančiu. Nurodė, kad UAB „ELVATA“, atstovaujama direktoriaus A. K. pasirašė su AB „SEB lizingas“ lizingo sutartys –
2008-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), lizinguojamas turtas – automobilis VW
Touareg 3, OTDI, ir 2008-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini), lizinguojamas turtas
– automobilis Toyota Land Cruiser. Dėl sunkios finansinės padėties, į kurią
įmonė pateko iš dalies ir dėl UAB „SEB lizingas“ kaltės, nepavyko laikytis
išmokų, numatytų sutartyse grafiko. Įmonė pagal grafiką buvo skolinga AB „SEB
lizingas“ 14197,06 Lt įmokų ir 301,35 Lt delspinigių. 2010-04-26 ieškovas gavo
2010-04-14 AB “SEB lizingo“ raštą Nr. 02-2313, kuriame minima, jog ieškovui
buvo įteiktas 2010-03-24 raštas Nr. 02-1954, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas
iki 2010-04-04 grąžinti AB „SEB lizingas“ lizinguojamą turtą, nes pasirašytos
sutartys buvo nutrauktos. 2010-03-24 rašto Nr. 02-1945 ieškovas nėra gavęs.
Bendravimas vyko su AB „SEB lizingas“ TV skyriaus vadybininku V.
K., su kuriuo buvo suderinta, jog vienas iš lizinguojamų automobilių bus
grąžintas AB „SEB lizingas“, o kitas bus toliau išperkamas, sumokėjus
įsiskolinimą ir delspinigius. Ieškovas laikėsi susitarimo ir lizinguojamas
turtas – automobilis VW Touareg 3, OTDI buvo grąžintas 2010-05-04 atsakovui, o
už lizinguojamą turtą – automobilį Toyota Land Cruiser 2010-05-07 buvo
sumokėtos visos pavėluotos įmokos ir delspinigiai, tačiau atsakovas nesilaikė
savo susitarimo ir ėmė reikalauti lizinguojamą turtą – automobilį Toyota Land
Cruiser.
Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė
atsiliepimą į ieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB „ELVATA“ primokėti trūkstamą
žyminį mokestį šioje civilinėje byloje ir atmesti UAB „ELVATA“ ieškinį kaip
nepagrįstą. Nurodė, kad reikšdamas reikalavimą tik dėl vienos iš dvejų lizingo
sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu, ieškovas nepateikė
argumentų, kodėl nutraukimas turėtų būti įvertintas kaip toks. Lizingo sutarčių
nutraukimas įvyko egzistuojant priežastims ir laikantis šalių nustatytos ir
imperatyvioms normoms neprieštaraujančios tvarkos. Tarp ieškovo ir atsakovo
sudarytos lizingo sutarties bendrosios dalies 18 skirsnis įtvirtina atsakovo
teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis esant esminiam pažeidimui.
Ieškovas šios nuostatos niekada neginčijo bei niekada neprašė pripažinti
negaliojančia. Lizingo sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo – ieškovo
UAB „ELVATA“ kaltės, kuris tris mėnesius iš eilės nemokėjo eilinių įmokų.
Atsakovas apie pradelstus įsiskolinimus ieškovą nuolat informavo bei prašė
padengti skolą. Ieškovas ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius faktus dėl
to, kad nėra gavęs 2010-03-24 rašto Nr. 02-1945 apie sutarčių nutraukimą, kai
tuo pačiu to paties rašto kopija, patvirtinta UAB „ELVATA“ antspaudu, yra
pridedama prie ieškinio. Ieškovo argumentai apie vienašališką sutarties
nutraukimą yra pagrįsti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neturi
įrodomosios galios. Jeigu ieškinys būtų tenkintas ir atsakovas turėtų grąžinti
ieškovui automobilį Toyota Land Cruiser, reiškia ieškovo reikalavimas yra
turtinis, todėl jis neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį (LR CK 6.38 str. 1
d., 6.189 str. 1 d., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-29
nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą Nr. 2-13282-861-2010 pagal ieškovo UAB
,,ELVATA“ ieškinį atsakovui UAB ,,SEB lizingas“ nagrinėti Vilniaus apygardos
teismui. Teismas, atsižvelgdamas, į 2010-06-29 ir 2010-07-20 įvykusių
parengiamųjų posėdžių metu išsakytą atsakovo prašymą, pripažįsta, kad
reikalavimas pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu
yra turtinio pobūdžio. Patenkinus tokį ieškovo reikalavimą ir pripažinus, kad
atsakovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartį, atsakovas ieškovui turėtų
grąžinti atsiimamą turtą – automobilį Toyota Land Cruiser (Lietuvos apeliacinio
teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2010). Teismų
praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o
jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir
ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Kadangi ieškovas atsisakė
patikslinti ieškinį ir pateikti teismui duomenis apie turto vertę, teismas
vadovavosi lizingo sutartyje Nr. 2008-020669 nurodyta turto suma vertei dengti
(įsigijimo verte), kuri sudaro 42267,15 EUR, t.y. 145940,01 Lt. (42267,15 EUR x
3,4528), pripažindamas, kad ši suma yra ieškinio suma (LR CPK 27 str. 1 p., 34
str. 2 d. 4 p., 3 d., 86 str. 1 p.).
Ieškovas UAB „ELVATA“ pateikė atskirąjį skundą,
prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29 nutartį,
kuria buvo nuspręsta perduoti civilinę bylą Nr. 2-13282-861-2010 pagal ieškovo
UAB ,,ELVATA“ ieškinį atsakovui UAB ,,SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties
nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi,
tačiau teismas, taikydamas teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta
tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius taikymo
išaiškinimus. Teismas teismo posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą
patikslinti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį, neįvardijus kokio dydžio yra
trūkstamas žyminis mokestis. Įpareigojimas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį
turėjo būti nurodytas teismo nutartyje, nes teismo nurodymai dėl žyminio
mokesčio sumokėjimo skundžiami atskiruoju skundu. Todėl ieškovas atsidūrė
nelygiateisėje procesinėje padėtyje. 2010-07-20 ieškovas paaiškino savo
poziciją, jog nesutinka su įpareigojimu patikslinti ieškinį, kurį jau kartą
buvo patikslinęs. Ieškovui nebuvo žinomi teismo motyvai, kodėl jis vertina šį
ginčą kaip turtinį ir kodėl teismas minėto trūkumo nenurodė pirmoje nutartyje
dėl ieškinio trūkumų. Ieškovas nesutinka, kad visi ginčai dėl sandorių yra
turtinio pobūdžio. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad jei ginčas būtų
išspręstas atsakovo naudai, jam būtų grąžintas lizinguojamas turtas –
automobilis, tačiau neaptariama, kokias teisines pasekmes sukeltų priešingas
sprendimas - sutarties nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu ir niekaip
neįtakotų procesinių šalių turtinių interesų. Nesant ieškovo priešieškiniui
grąžinti jam priklausantį turtą - lizinguojamą automobilį, net ir esant
priimtam jo naudai teismo sprendimui, sprendimo esmė lieka tokia - pripažinti
sutarties nutraukimą teisėtu. Tačiau toks sprendimas savaime nesukelia ieškovui
pasekmių – pareigos grąžinti automobilį atsakovui, nes tai jau kitas teisinis
veiksmas, dėl kurio atsakovas, nesutikus ieškovui grąžinti lizinguojamą turtą,
galėtų kreiptis į teismą ieškinine tvarka. Tai būtų turtinio pobūdžio ginčas.
Skundžiamojoje nutartyje yra nurodytas automobilio įvertinimas, kuris nėra
pagrįstas, neatsižvelgta į ieškovo atliktas didesne dalimi automobilio
išperkamąsias įmokas.
Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į
atskirąjį skundą, prašydamas atmesti kaip nepagrįstą ieškovo UAB „ELVATA“ atskirąjį
skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29
nutartį. Nurodė, kad 2007-10-24 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nutarime nurodoma, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai,
priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės
instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, todėl negalima sutikti
su atskirajame skunde ieškovo UAB „ELVATA“ nurodyta nuomone, kad Lietuvos
apeliacinio teismo 2010-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-510/2010
suformuota teismine praktika nėra paskelbta LR CPK 4 str. nustatyta tvarka ir
todėl ja negalima vadovautis šioje byloje. Atsakovas teigia, jog sprendžiant
dėl byloje pareikštų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, reikia
vadovautis panašiose bylose jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika (2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), jog teisės
teorijoje sąvoka “turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto
arba ginčą, tiesiogiai susijusi su turtu, tuo tarpu neįkainoti turtiniai
ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti
išreikštas pinigų suma. Tai, kad ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo yra
turtinis, laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2010-04-22 nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-510/2010) bei Vilniaus apygardos teismas (2010-06-30 nutartis
civilinėje byloje Nr. 2S-740-623/2010). Skundžiamosios 2010-07-29 nutarties
aprašomojoje dalyje, 2010-06-29 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline
nutartimi ieškovas, atsižvelgiant į AB „SEB lizingas“ atsiliepime į ieškinį nurodytus
argumentus, buvo įpareigotas patikslinti ieškinį ir nuo šio turto vertės
primokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Jokių prieštaravimų ar skundų dėl
minėto teismo įpareigojimo iš ieškovo UAB „ELVATA“ nebuvo gauta. Tik 2010-07-20
parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, jog nevykdys 2010-06-29
teismo nutarties ir neprimokės trūkstamo žyminio mokesčio (LR CPK 80 str., 115
str. 5 d., 135 str., 138 str., 290 str. 2 d., 296 str. 1 d. 11 p., 337 str. 1
d. 1 p.) .
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad apygardų teismai -
kaip pirmoji instancija - nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma
didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų.
Pagal suformuotą
Lietuvos teismų praktiką sutartinių prievolių vykdymas, o tuo pačiu lizingo sutarties
nutraukimo pripažinimas neteisėtu yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kai šalis
siekia turtinio pobūdžio prievolės nutraukimą pripažinti neteisėtu. Kiekvienu
atveju būtina nustatyti, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas, pateikdamas
ieškinį dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu.
Pagal CPK 80
straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu
žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos
nustatymą reglamentuoja CPK 85 straipsnis. Ginčas yra turtinis, jeigu
materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu
bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pripažinti sutarties, susijusią su
tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymais už turtą nutraukimą negaliojančiu, tai
tokios sutarties nutraukimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks
reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja
priteisti piniginių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas pagal nutraukiamą sandorį
priteisti pinigines sumas, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški
reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama
pripažinti lizingo sutarties nutraukimą negaliojančiu, nuo kurio priklauso
turtinių prievolių vykdymas, tai toks reikalavimas yra turtinis.
Šiuo atveju ieškovas
siekia teismine tvarka pripažinti UAB „SEB lizingas“ 2008-02-09 lizingo
sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išperkamas lizinguojamas turtas –
automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Nagrinėjamu
atveju ginčas yra turtinis ir turi būti apmokestintas, nustatant ieškinio sumą
pagal teisines pasekmes, kurių siekia ieškovas.
Teisėjų kolegija nesutinka
su apelianto argumentu, kad jo pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu ginčija vienašališką 2008-02-29
lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išperkamas lizinguojamas
turtas – automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu, teisėjų
kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovas ginčija atsakovo turtinę teisę gauti
iš ieškovo lizingo sutarties pagrindu perduotą automobilį Toyota Land Cruiser, nes
ieškinio atmetimo atveju, ieškovas turėtų pareigą grąžinti turtą, t. y. liktų
turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą ir
būtų toliau vykdoma lizingo sutartis bei išsaugotos ieškovo įmokėtos už
lizinguojamą turtą įmokos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas
šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas
reikalavimas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra
turtinio pobūdžio.
Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ginčas yra turtinis, tačiau
konstatuoja, jog ieškinio sumą apsprendžia ne lizinguojamo turto vertė (145940,01
Lt), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ieškovo sumokėtų pagal
lizingo sutartis įmokų už išperkamosios nuomos būdu suteiktą turtą suma, nes
ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas. Bendra lizingo sutarties įmokų suma
yra 200707,95 Lt, iš kurios iki 2010-04-10 apskaičiuotų ir ieškovo sumokėtų
įmokų suma aiškiai viršija 100000 Lt (b.l. 28-29, 35-36), todėl byla pagal
ieškinio sumą teisminga Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad sprendimas šio ginčo
atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos įmokų už atsakovo ieškovui
išperkamosios nuomos būdu perduotą turtą suma ir ieškinys turi būti įkainotas
pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto
argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos
apeliacinio teismo nutartimi, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų
kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos
teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi
aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų
kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais,
kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai iškeltą civilinę
bylą 2010-07-29 nutartimi perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos
teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų
argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant klausimą dėl ieškinio
teismingumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai
taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio
pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo
nutartį, kuri iš esmės yra teisėta, pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų
kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes
klausimas išspręstas teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio
reikalavimų pagrįstumą ir įrodymus įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus
apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas (LR CPK 5 str., 7 str.,
8 str., 27 str. 1 p., 34 str. 2 d. 4 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334
str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai,
kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 5,60 Lt
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 140) apeliacinės instancijos teisme
valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010
m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „ELVATA“ 5,60 Lt
bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos
teisme valstybės naudai.
Kolegijos
pirmininkė Neringa
Švedienė
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė
Andžej Maciejevski