(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, 

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ELVATA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13282-861/2010 pagal ieškovo UAB „ELVATA“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

                Ieškovas UAB „ELVATA“ pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti AB „SEB lizingas“ 2008-02-29 lizingo sutarties Nr. 2008020669, kuria išperkamas lizinguojamas turtas - automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, kad UAB „ELVATA“, atstovaujama direktoriaus A. K. pasirašė su AB „SEB lizingas“ lizingo sutartys – 2008-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), lizinguojamas turtas – automobilis VW Touareg 3, OTDI, ir 2008-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini), lizinguojamas turtas – automobilis Toyota Land Cruiser. Dėl sunkios finansinės padėties, į kurią įmonė pateko iš dalies ir dėl UAB „SEB lizingas“ kaltės, nepavyko laikytis išmokų, numatytų sutartyse grafiko. Įmonė pagal grafiką buvo skolinga AB „SEB lizingas“ 14197,06 Lt įmokų ir 301,35 Lt delspinigių. 2010-04-26 ieškovas gavo 2010-04-14 AB “SEB lizingo“ raštą Nr. 02-2313, kuriame minima, jog ieškovui buvo įteiktas 2010-03-24 raštas Nr. 02-1954, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2010-04-04 grąžinti AB „SEB lizingas“ lizinguojamą turtą, nes pasirašytos sutartys buvo nutrauktos. 2010-03-24 rašto Nr. 02-1945 ieškovas nėra gavęs. Bendravimas vyko su AB „SEB lizingas“ TV skyriaus vadybininku V. K., su kuriuo buvo suderinta, jog vienas iš lizinguojamų automobilių bus grąžintas AB „SEB lizingas“, o kitas bus toliau išperkamas, sumokėjus įsiskolinimą ir delspinigius. Ieškovas laikėsi susitarimo ir lizinguojamas turtas – automobilis VW Touareg 3, OTDI buvo grąžintas 2010-05-04 atsakovui, o už lizinguojamą turtą – automobilį Toyota Land Cruiser 2010-05-07 buvo sumokėtos visos pavėluotos įmokos ir delspinigiai, tačiau atsakovas nesilaikė savo susitarimo ir ėmė reikalauti lizinguojamą turtą –  automobilį Toyota Land Cruiser.

Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB „ELVATA“ primokėti trūkstamą žyminį mokestį šioje civilinėje byloje ir atmesti UAB „ELVATA“ ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikšdamas reikalavimą tik dėl vienos iš dvejų lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu, ieškovas nepateikė argumentų, kodėl nutraukimas turėtų būti įvertintas kaip toks. Lizingo sutarčių nutraukimas įvyko egzistuojant priežastims ir laikantis šalių nustatytos ir imperatyvioms normoms neprieštaraujančios tvarkos. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos lizingo sutarties bendrosios dalies 18 skirsnis įtvirtina atsakovo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis esant esminiam pažeidimui. Ieškovas šios nuostatos niekada neginčijo bei niekada neprašė pripažinti negaliojančia. Lizingo sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo – ieškovo UAB „ELVATA“ kaltės, kuris tris mėnesius iš eilės nemokėjo eilinių įmokų. Atsakovas apie pradelstus įsiskolinimus ieškovą nuolat informavo bei prašė padengti skolą. Ieškovas ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius faktus dėl to, kad nėra gavęs 2010-03-24 rašto Nr. 02-1945 apie sutarčių nutraukimą, kai tuo pačiu to paties rašto kopija, patvirtinta UAB „ELVATA“ antspaudu, yra pridedama prie ieškinio. Ieškovo argumentai apie vienašališką sutarties nutraukimą yra pagrįsti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neturi įrodomosios galios. Jeigu ieškinys būtų tenkintas ir atsakovas turėtų grąžinti ieškovui automobilį Toyota Land Cruiser, reiškia ieškovo reikalavimas yra turtinis, todėl jis neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d.).

  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-29  nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą Nr. 2-13282-861-2010 pagal ieškovo UAB ,,ELVATA“ ieškinį atsakovui UAB ,,SEB lizingas“ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas, atsižvelgdamas, į 2010-06-29 ir 2010-07-20 įvykusių parengiamųjų posėdžių metu išsakytą atsakovo prašymą, pripažįsta, kad reikalavimas pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Patenkinus tokį ieškovo reikalavimą ir pripažinus, kad atsakovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartį, atsakovas ieškovui turėtų grąžinti atsiimamą turtą – automobilį Toyota Land Cruiser (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Kadangi ieškovas atsisakė patikslinti ieškinį ir pateikti teismui duomenis apie turto vertę, teismas vadovavosi lizingo sutartyje Nr. 2008-020669 nurodyta turto suma vertei dengti (įsigijimo verte), kuri sudaro 42267,15 EUR, t.y. 145940,01 Lt. (42267,15 EUR x 3,4528), pripažindamas, kad ši suma yra ieškinio suma (LR CPK 27 str. 1 p., 34 str. 2 d. 4 p., 3 d., 86 str. 1 p.).

  Ieškovas UAB „ELVATA“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29 nutartį, kuria buvo nuspręsta perduoti civilinę bylą Nr. 2-13282-861-2010 pagal ieškovo UAB ,,ELVATA“ ieškinį atsakovui UAB ,,SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo  pripažinimo negaliojančiu nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau teismas, taikydamas teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius taikymo išaiškinimus. Teismas teismo posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį, neįvardijus kokio dydžio yra trūkstamas žyminis mokestis. Įpareigojimas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį turėjo būti nurodytas teismo nutartyje, nes teismo nurodymai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo skundžiami atskiruoju skundu. Todėl ieškovas atsidūrė nelygiateisėje procesinėje padėtyje. 2010-07-20 ieškovas paaiškino savo poziciją, jog nesutinka su įpareigojimu patikslinti ieškinį, kurį jau kartą buvo patikslinęs. Ieškovui nebuvo žinomi teismo motyvai, kodėl jis vertina šį ginčą kaip turtinį ir kodėl teismas minėto trūkumo nenurodė pirmoje nutartyje dėl ieškinio trūkumų. Ieškovas nesutinka, kad visi ginčai dėl sandorių yra turtinio pobūdžio. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad jei ginčas būtų išspręstas atsakovo naudai, jam būtų grąžintas lizinguojamas turtas – automobilis, tačiau neaptariama, kokias teisines pasekmes sukeltų priešingas sprendimas - sutarties nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu ir niekaip neįtakotų procesinių šalių turtinių interesų. Nesant ieškovo priešieškiniui grąžinti jam priklausantį turtą - lizinguojamą automobilį, net ir esant priimtam jo naudai teismo sprendimui, sprendimo esmė lieka tokia - pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu. Tačiau toks sprendimas savaime nesukelia ieškovui pasekmių – pareigos grąžinti automobilį atsakovui, nes tai jau kitas teisinis veiksmas, dėl kurio atsakovas, nesutikus ieškovui grąžinti lizinguojamą turtą, galėtų kreiptis į teismą ieškinine tvarka. Tai būtų turtinio pobūdžio ginčas. Skundžiamojoje nutartyje yra nurodytas automobilio įvertinimas, kuris nėra pagrįstas, neatsižvelgta į ieškovo atliktas didesne dalimi automobilio išperkamąsias įmokas.

  Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atmesti kaip nepagrįstą ieškovo UAB „ELVATA“ atskirąjį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29 nutartį. Nurodė, kad 2007-10-24 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, todėl negalima sutikti su atskirajame skunde ieškovo UAB „ELVATA“ nurodyta nuomone, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-510/2010 suformuota teismine praktika nėra paskelbta LR CPK 4 str. nustatyta tvarka ir todėl ja negalima vadovautis šioje byloje. Atsakovas teigia, jog sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, reikia vadovautis panašiose bylose jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), jog teisės teorijoje sąvoka “turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusi su turtu, tuo tarpu neįkainoti turtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Tai, kad ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo yra turtinis, laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2010) bei Vilniaus apygardos teismas (2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-740-623/2010). Skundžiamosios 2010-07-29 nutarties aprašomojoje dalyje, 2010-06-29 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovas, atsižvelgiant į AB „SEB lizingas“ atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, buvo įpareigotas patikslinti ieškinį ir nuo šio turto vertės primokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Jokių prieštaravimų ar skundų dėl minėto teismo įpareigojimo iš ieškovo UAB „ELVATA“ nebuvo gauta. Tik 2010-07-20 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, jog nevykdys 2010-06-29 teismo nutarties ir neprimokės trūkstamo žyminio mokesčio (LR CPK 80 str., 115 str. 5 d., 135 str., 138 str., 290 str. 2 d., 296 str. 1 d. 11 p., 337 str. 1 d. 1 p.) .

  Atskirasis skundas atmestinas.

  Įstatymų leidėjas nustatė, kad apygardų teismai - kaip pirmoji instancija - nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų.

  Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką sutartinių prievolių vykdymas, o tuo pačiu lizingo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kai šalis siekia turtinio pobūdžio prievolės nutraukimą pripažinti neteisėtu. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu.

  Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos nustatymą reglamentuoja CPK 85 straipsnis. Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pripažinti sutarties, susijusią su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymais už turtą nutraukimą negaliojančiu, tai tokios sutarties nutraukimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti piniginių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas pagal nutraukiamą sandorį priteisti pinigines sumas, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama pripažinti lizingo sutarties nutraukimą negaliojančiu, nuo kurio priklauso turtinių prievolių vykdymas, tai toks reikalavimas yra turtinis.

  Šiuo atveju ieškovas siekia teismine tvarka pripažinti UAB „SEB lizingas“ 2008-02-09 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išperkamas lizinguojamas turtas – automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju ginčas yra turtinis ir turi būti apmokestintas, nustatant ieškinio sumą pagal teisines pasekmes, kurių siekia ieškovas.

  Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jo pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu ginčija vienašališką 2008-02-29 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išperkamas lizinguojamas turtas – automobilis Toyota Land Cruiser, nutraukimą neteisėtu, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovas ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo lizingo sutarties pagrindu perduotą automobilį Toyota Land Cruiser, nes ieškinio atmetimo atveju, ieškovas turėtų pareigą grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą ir būtų toliau vykdoma lizingo sutartis bei išsaugotos ieškovo įmokėtos už lizinguojamą turtą įmokos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra turtinio pobūdžio.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ginčas yra turtinis, tačiau konstatuoja, jog ieškinio sumą apsprendžia ne lizinguojamo turto vertė (145940,01 Lt), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ieškovo sumokėtų pagal lizingo sutartis įmokų už išperkamosios nuomos būdu suteiktą turtą suma, nes ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas. Bendra lizingo sutarties įmokų suma yra 200707,95 Lt, iš kurios iki 2010-04-10 apskaičiuotų ir ieškovo sumokėtų įmokų suma aiškiai viršija 100000 Lt (b.l. 28-29, 35-36), todėl byla pagal ieškinio sumą teisminga Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos įmokų už atsakovo ieškovui išperkamosios nuomos būdu perduotą turtą suma ir ieškinys turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p.

                Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

  Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai iškeltą civilinę bylą 2010-07-29 nutartimi perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

  Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant klausimą dėl ieškinio teismingumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta, pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir įrodymus įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas (LR CPK 5 str., 7 str.,  8 str., 27 str. 1 p., 34 str. 2 d. 4 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 140) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK  337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą. 

   Priteisti iš ieškovo UAB „ELVATA“ 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                           Tatjana Žukauskienė

 Andžej Maciejevski