Administracinio nusižengimo byla Nr. II-157-966/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00437-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 18.1; 21.8.1; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R  I M A S

2018 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. 2018 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-225-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-225-2018 S. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 90 eurų bauda. S. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 21.35 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50 esančioje „Žalgirio arenoje“, būdamas neblaivus (1,35 promilės) rungtynių metu perlipęs apsauginę tvorelę nubėgo link teisėjų.

2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo S. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Pareiškėjas S. B. skunde nurodo, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena negalima, nes S. B. veika neturi administracinio nusižengimo požymių. S. B. nepadarė veiksmų, kurie nutarime nurodyti kaip ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis, t. y. S. B. nei perlipo per apsauginę tvorelę, nei nubėgo prie teisėjų. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuris yra teikiamas kartu su šiuo skundu, taip pat galės paliudyti liudytojai M. Ž. ir A. P., kuriuos S. B. prašo apklausti kaip liudytojus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad: S. B. apsauginės tvorelės neperlipo. Įrašas patvirtina, kad apsauginės tvorelės net nebuvo. Taigi, S. B. neatliko veiksmo (neperlipo apsauginės tvorelės), kuris nutarimu buvo kvalifikuotas kaip nusižengimas. S. B. nebėgo link teisėjų. S. B. ėjo ramiu žingsniu, atvirai ir nesislapstydamas. Taigi S. B. neatliko veiksmo (nebėgo link teisėjų), kuris buvo kvalifikuotas kaip nusižengimas. Pažymėtina, kad S. B. ėjo link teisėjų pertraukos metu, praeidamas pro pat apsaugos darbuotoją (jų neskyrė nė pusmetris). Vaizdo įraše matyti, kad apsaugos darbuotojas stovi nugara į teisėjus, kad apsaugos darbuotojas matė link jo (ir link teisėjų) ateinantį S. B., tačiau jo nestabdė, leido praeiti pro šalį ir eiti tiesiai prie teisėjų; S. B. pro apsaugos darbuotoją ėjo (ne bėgo) nesislapstydamas, tarp apsaugos darbuotojo ir S. B. nebuvo jokios kliūties, objekto, kuris būtų užstojęs S. B.. Po to, kai S. B. praėjo pro apsaugos darbuotoją, šis apsaugos darbuotojas atsisuko ir stebėjo kaip S. B. tiesiai eina link teisėjų, tačiau nesiėmė visiškai jokių veiksmų jį stabdyti, nedavė jokių įspėjamųjų ženklų sustoti ar informuoti, kad toks elgesys neteisėtas. Jei apsaugos darbuotojas, kuris užtikrina tvarką, leido S. B. eiti link teisėjų ir toleravo šį elgesį, natūralu, kad S. B. neturėjo pagrindo manyti, kad jo veiksmas, - ėjimas link teisėjų, - yra neteisėtas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. B. veiksmuose kaltės nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad S. B. nepadarė veikos, neatliko veiksmų, kurie nutarime nurodyti kaip administracinio nusižengimo sudėtis, o jo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri reikalinga kvalifikuojant veiką pagal ANK 481 str. 1 d. Kadangi S. B. faktiškai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Papildomai nurodytina, kad nutarime nepagrįstai kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytos šios: „administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui“. Nutarime niekaip nenurodyta ir nepagrįsta, kaip neblaivumas šiuo konkrečiu atveju įtakojo administracinio nusižengimo padarymą. „Žalgirio arenoje“ tiek prieš rungtynes, tiek rungtynių metu ir po rungtynių yra pardavinėjamas alkoholis, jį leidžiama vartoti ir pavartojus eiti į areną stebėti renginių. Šiuo atveju neblaivumas apskritai negali būti traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, esant tokiai alkoholio pardavimo tvarkai, tvarką varžybų metu palaikančių UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojai turi būti itin atidūs, vertinti žiūrovus ir prognozuoti jų elgesį atsižvelgdami į tai, kad jie galimai yra neblaivūs ir imtis atitinkamų drausminimo ir tvarkos užtikrinimo priemonių. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2018 m. vasario 10 d. S. B. buvo įteiktas šaukimas, kuriame nurodyta, kad jis šaukiamas atvykti 2018 m. vasario 22 d., 9 val. į Kęstučio g. 42, Kaunas, pas pareigūnę G. Z.. S. B. atvyko į nurodytą vietą nurodytu laiku (net anksčiau), pralaukė šios pareigūnės daugiau nei pusvalandį, tačiau pareigūnės nesulaukė (budinti pareigūnė nurodė prie kurio kabineto laukti, o kai S. B., nesulaukęs G. Z., nuėjo budinčios pareigūnės pasiteirauti kur yra G. Z., budinti pareigūnė pasitikslino G. Z. darbo laiką ir informavo, kad G. Z. nurodytu laiku nedirba, todėl jos ir negali būti, taip pat nurodė, kad S. B. bus paskambinta dėl administracinės bylos nagrinėjimo laiko). Po kelių dienų S. B. paštu gavo Nutarimą, kuriame nurodyta, kad jo nusižengimo byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną (2018 m. vasario 22 d.) nedalyvaujant pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., kad byla buvo nagrinėta ne 9.00 val. (kaip nurodyta S. B. įteiktoje šaukimo šaknelėje), o 11.00 val. (apie pakeistą bylos nagrinėjimo laiką S. B. niekas neinformavo), be to, šią bylą nagrinėjo ne G. Z. (kaip nurodyta S. B. įteiktoje šaukimo šaknelėje), o M. L.. Kadangi S. B. nebuvo tinkamai pranešta, kad jo byla bus nagrinėjama 2018 m. vasario 2 d. 11 val. pareigūno M. L. (o jam buvo pateikti kitokie duomenys), todėl S. B. jo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir negalėjo pasinaudoti savo teise teikti paaiškinimus ir bylai reikšmingus įrodymus, - vaizdo įrašą.

Atsiliepimu į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatas prašo S. B. skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nutarimą priėmusi institucija nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, kadangi nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis yra apsaugos darbuotojas. 2018 m. vasario 9 d. jis dirbo Kauno Žalgirio arenoje, kurioje tuo metu vyko krepšinio varžybos. Jis buvo aikštelės kampe. Matė, kaip S. B. praėjo pro jo kolegą, įžengė į žaidimo aikštelę ir nuėjęs apsikabino teisėją. Praėjimas į aikštę buvo laisvas. Iki tos vietos gali praeiti tik tie asmenys, kurie turi specialias juosteles-leidimus. Jo žiniomis, S. B. tokios juosteles neturėjo. Kolegos jį sulaikė. Po įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą. Kodėl S. B. buvo praleistas į aikštelę, negali pasakyti. Arenos ir Eurolygos taisyklės draudžia prieš varžybas, varžybų metu ir po jų asmenims žengti į aikštę, išskyrus tuos, kurie turi specialią avalynę. Tą dieną buvo trys panašūs įvykiai. Po įvykių jis kolegoms nupasakojo aplinkybes ir jie jas surašė į tarnybinį pranešimą. Susipažinęs su byloje pateiktu vaizdo įrašu, liudytojas patvirtino, kad jo tarnybiniame pranešime sumaišyti įvykiai, kadangi tą dieną vienas asmuo perlipo apsauginę tvorelę, bet tai nebuvo S. B.. Jis pats su S. B. nebendravo.

Liudytojas A. P. parodė, kad S. B. yra jo draugo brolis, jų santykiai draugiški. Datos nepamena, jis kartu su draugais buvo arenoje, kur vyko krepšinio varžybos. Varžybų metu S. B. nieko nesakęs nuėjo prie teisėjų, kurie tuo metu buvo ties viduriu arenos. Ten yra linija, kur žiūrovai negali praeiti. Einančio S. B. niekas nestabdė. Jis nebėgo, jokios tvorelės neperšoko. Jis filmavo S. B. ėjimą prie teisėjų.

Liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba Centro policijos komisariate. Įvykio aplinkybių neprisimena. S. B. medžiaga buvo jam užvizuota viršininko, jis ją išnagrinėjo ir priėmė nutarimą. Negali paaiškinti, kodėl šaukime S. B. buvo nurodyta atvykti pas tyrėją G. Z., o nutarimą priėmė jis. Kadangi asmuo nurodytu laiku - 9 val. neatvyko, 11 val. jis priėmė nutarimą jam nedalyvaujant. S. B. nubaustas už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė straipsnio dispozicijoje numatytais kitais tyčiniais veiksmais. Mano, kad aplinkybės, kurias teismo posėdyje nurodė liudytojas T. K., tai yra, kad asmuo nebėgo ir tvorelės neperšoko, būtų turėję įtakos pažeidimo vertinimui.

Peržiūrėjus S. B. pateiktą vaizdo įrašą kompaktiniame diske, matyti, kaip krepšinio varžybų metu pareiškėjas S. B. pro laisvą praėjimą nueina į aikštę ir apsikabina teisėją. Liudytojas T. K., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, patvirtino, kad įėjimas į aikštę buvo atviras, tačiau būtent į tą zoną, į kurią nuėjo S. B., galima įeiti tik su specialiomis juostelėmis. Pareiškėjas S. B. patikslino, kad jis leidimo patekti į šią aikštės zoną neturėjo, tačiau manė, kad į ją galima eiti laisvai.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2018 m. vasario 9 d., 23.06 val. S. B. nustatytas 1,35 promilės girtumas.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. B. 2018 m. vasario 9 d., 21.35 val. Kauno Žalgirio arenoje praėjęs pro neužtvertą praėjimą nuėjo į aikštę ir priėjęs prie teisėjo apkabino jį. Nutarimas, pagal kurį S. B. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, surašytas už tai, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 21.35 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50 esančioje „Žalgirio arenoje“, būdamas neblaivus (1,35 promilės) rungtynių metu perlipęs apsauginę tvorelę nubėgo link teisėjų. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad S. B. perlipo apsauginę tvorelę ir bėgo prie teisėjo nepasitvirtino. Pareiškėjo S. B. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip S. B. per praėjimą nueina į aikštę prie teisėjo. Praėjimas buvo laisvas, jokios tvorelės jis neperšoko, nebėgo, ėjo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas T. K., tą vakarą rungtynėse įvyko trys panašūs įvykiai, kuriuos fiksavę apsaugos darbuotojai sumaišė atskirų įvykių aplinkybes. Tvorelę perlipęs bėgo kitas asmuo. Šiais pareiškėjo ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu bei filmuota medžiaga teismui abejoti nėra jokio pagrindo.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo ritmo.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos, pareiškėjo ir liudytojo T. K. parodymų, vaizdo įrašo matyti, kad S. B. veiksmai – priėjimas prie teisėjų aikštėje niekam jokių nepatogumų nesukėlė. Byloje jokių duomenų apie tai, kad jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, taip pat nėra, kaip matyti iš vaizdo įrašo,  įvykio metu buvo varžybų pertrauka, S. B. nurodė, kad nuėjo padėkoti teisėjams už gerą darbą. Tai, kad jis eina į aikštę, matė rungtynių tvarką prižiūrintis apsaugos darbuotojas, tačiau jo nesustabdė, leido praeiti. Tokie S. B. veiksmai rungtynių nesutrukdė, niekas iš varžybų dalyvių, teisėjų ar žiūrovų nepasitenkinimo jo veiksmais nepareiškė, jie jokių nepatogumų nepatyrė. Iš tiesų, S. B. veiksmai, kad jis varžybų metu įėjo į aikštę, kur žiūrovams vaikščioti draudžiama, laikytina „Žalgirio“ arenos lankytojų taisyklių pažeidimu, kadangi šiose taisyklėse numatyta, kad sporto renginių metu vaikščioti žaidimo aikštėje draudžiama. Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai ir jais padarytas arenos taisyklių pažeidimas nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu ANK 481 straipsnio 1 dalies prasme, nes atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų administracinę atsakomybę, jam galėjo būti taikomos kitos „Žalgirio“ arenos lankytojų taisyklių numatytos pasekmės – pašalinimas iš Arenos negražinant pinigų už bilieto įsigijimą. 

Pažymėtina ir tai, kad nors S. B. arenoje buvo neblaivus, tačiau jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad būtent ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, nėra, pareiškėjas nurodė, kad pertraukos metu prie teisėjų nuėjo padėkoti už gerą teisėjavimą, girtumas tam įtakos neturėjo.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad S. B. nutarime nurodytų veiksmų neatliko, tai yra jis tvorelės neperšoko, į aikštę nebėgo, jo veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl 2018 m. vasario 22 d. nutarimas naikintinas ir S. B. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo ir procesinį pažeidimą, kuris jo manymu buvo padarytas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant institucijoje buvo pažeista jo teisė į žodinį bylos nagrinėjimą, nurodytos aplinkybės, kad nutarimas buvo priimtas ne to pareigūno, kuris buvo nurodytas šaukime, nutarimas priimtas ne tuo laiku, kada buvo nurodyta šaukime ir jis buvo atvykęs duoti paaiškinimų. Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių (ANK 616 straipsnio 2 dalis).  Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pildant administracinio nusižengimo protokolą S. B. pateikė paaiškinimą, kad su nusižengimu sutinka, todėl pareigūnui priimant nutarimą nebuvo pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir reikalauti iš S. B. papildomų paaiškinimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju, jokių duomenų, kad S. B. prašytų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nėra, o S. B. nurodytos aplinkybės, kad jis į nagrinėjimą buvo atvykęs, tačiau nebuvo nukreiptas pas bylą nagrinėjantį pareigūną, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms pagrindo daryti išvadą, kad nutarimas buvo surašytas pažeidžiant ANK nustatytas proceso taisykles, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo S. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-225-2018 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                         Jurga Vasiliauskienė