Civilinė byla Nr. e2SP-21174-1084/2018

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00792-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 25 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. Č. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti 2018 m. liepos 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodė esantys nepilnametės D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiškėjai dukros susilaukė nebūdami sudarę santuokos, šiuo metu taip pat gyvena atskirai, jų nepilnametė dukra gyvena su pareiškėja, todėl, siekdami formalizuoti jų susitarimą dėl dukros gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo, sudarė taikos sutartį, kurią ir prašo patvirtinti.

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.

Susipažinus su pareiškėjų pateikta tvirtinti 2018 m. liepos 17 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai gera valia susitarė dėl jų nepilnametės dukros D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo teikimo, taip pat pareiškėjo V. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų – V. Š. ir V. Č. – tikroji valia dėl pirmiau nurodytų, sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat dėl taikos sutarties teisminio tvirtinimo. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą, be to, sutartyje šalys patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, kad sudarant sutartį šalys viena kitai atskleidė visas sutarties sudarymo aplinkybes (sutarties 6.1 punktas). Pareiškėjų sudaryta taikos sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, o pareiškėjams žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. 2018 m. liepos 17 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų prašymas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtintina (CK 6.986 straipsnis, CPK 579, 582 straipsniai).

Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y., kad patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu leidžiama tik esant CK 3.201 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisimą pareiškime nurodė paliekantys spręsti teismo nuožiūra.

Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2008-7776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta pareiškėjai V. Š. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės D. K. nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikti paskirta advokatė Vytautė Linaburgienė, kuri pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 19 d. pažymą Nr. NTP-7-4393 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtinančią, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai V. Š. pagal 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-2008-7776, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 82,35 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir išlaidų atlyginimo tvarka reglamentuota CPK 99 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, remiantis kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė teismui nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, nes pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl pareiškėja yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išskyrus CPK numatytas išimtis. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas V. Č. taip pat būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, byloje nėra, tačiau ši aplinkybė pati savaime neleidžia daryti išvados, kad teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidos, valstybės turėtos teikiant pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, turi būti priteistos valstybei iš pareiškėjo. Sprendžiant nurodytų valstybės turėtų išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad byloje nagrinėtas taikos sutarties, šalių sudarytos siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, patvirtinimo klausimas, t. y. šalims nepradėjus ginčo proceso teisme ir sutartyje aptartus materialinius klausimus suderinus tarpusavio susitarimu, gera valia, taigi nesant ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo V. Č. suinteresuotumas taikos sutartyje aptartais klausimais būtų priešingas pareiškėjos interesams, kas leistų manyti, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl pareiškėjo kaltės. Priešingai, kaip teismui pateiktame pareiškime nurodė pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą jie tik siekė formalizuoti šalių sudarytą susitarimą, todėl manytina, jog pareiškėja teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl egzistuojančio priešingo jos ir pareiškėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, skirtingų interesų sprendžiant taikos sutartyje aptartus klausimus ar kilusio ginčo tarp pareiškėjų, tačiau dėl teisinių žinių stokos, siekdama tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šalių sudarytą susitarimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų veikęs prieš greitą bylos išnagrinėjimą arba būtų atlikęs kitus veiksmus, trukdžiusius proceso eigai, todėl jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Teismo nuomone, dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nėra jokios pareiškėjo kaltės, todėl jis neturi patirti nuostolių dėl valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie, teismo manymu, būtų pažeisti, jei bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai būtų priteistos iš pareiškėjo, kai nenustatyta jo kaltė ir atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, taip pat nenustatyta, jog jo elgesys procese buvo netinkamas, valstybės turėtos 82,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teikiant pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99 straipsniu, 290-292, 579-582 straipsniais,

n u t a r i a :

Patvirtinti pareiškėjų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 17 d. sutarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Nepilnametės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina V. Š..

2. Pasikeitus šalies nuolatinei gyvenamajai vietai, ji privalo pranešti kitai šaliai apie vietos pasikeitimą.

3. Nepilnametės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui V. Č. moka po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki D. Č. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

4. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama V. Š..

5. V. Č. bendrauja su nepilnamete dukterimi D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų.

6. Sutarties patvirtinimas

6.1. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Šalys atskleidė viena kitai visas sutarties sudarymo aplinkybes.

6.2. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad sutartis abiejų šalių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta keturiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai, vieną teismui ir vieną institucijai, teikiančiai išvadą.

6.3. Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo pasekmės šalims yra žinomos. Šalims yra žinomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio turinys, t. y. kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šalims taip pat yra žinoma, kad teismo tvirtintos taikos sutarties dalys, susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, neturi galutinio sprendimo galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali būti peržiūrimos pagal kiekvienos iš šalių ieškinį.

Nepriteisti valstybei 82,35 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 35 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. balandžio 25d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2008-7776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Kita nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Teisėja                                                                                      Jurgita Jasinskaitė