Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-19][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-369-749-2021].docx
Bylos nr.: e1-369-749/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys) 191885074 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. e1-369-749/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47233-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 

 

 

(S)

 

 

Vytis 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 17 d. 

Panevėžys

 

Panevėžio

apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. D. Ž. 2020 m. lapkričio 14 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius K. Š. į dešinės pusės šoną bei spyrė du kartus K. Š., pataikydama į dešinį kelią, taip smurtaudama sukėlė K. Š. fizinį skausmą.

2. Apklausiama įtariamąja, D. Ž. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai.  Ji augina dvi dukras: K. Š.(gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir G. Š.(gim. (duomenys neskelbtini) m.). Gyvena adresu (duomenys neskelbtini)  Jos dukra K. Š. maždaug 2020 m. vasaros pradžioje pradėjo maištauti, atsikalbinėti, išeiti iš namų nieko nesakiusi, laiku negrįždavo namo. Ji bandė ne kartą su ja kalbėtis, kartais neišleisdavo išeiti, nuo tada jų santykiai atšalo.  2020 m. lapkričio 14 d. vakare paskambinusi buvusiam savo sugyventiniui V. P., pakvietė jį ateiti pas save kavos. Tuomet ji buvo išgėrusi truputį sidro, bet tikrai nebuvo girta.  Apie  20 val. pas ją atvyko V. P., padarė jam kavos ir išgirdo, kaip dukra K. kalba telefonu ir su kažkuo tarėsi išeiti į kiemą. Tuomet ji nuėjo į antrą aukštą, kur savo kambaryje buvo K. Pasakė jai, kad ji niekur neišeis. K.  pastūmė ją ranka, pradėjo ant jos šaukti, kad ji pati geria, prageria pinigus. Tuomet ji supyko ir nesusivaldžiusi du kartus sudavė kairės rankos kumščiu jai kažkur į šoną, gali būti dešinės pusės. K. dar labiau pradėjo šaukti, ją įžeidinėti, bandė jai įspirti, bet nepataikė. K. ir toliau ją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, tuomet ji jai du kartus  koja spyrė, kuria tiksliai, nepamena, spyris buvo nestiprus, nes jos kairė koja yra po operacijos. Tiksliai kur pataikė, nežiūrėjo, bet galėjo pataikyti K. į kelią. Matė, kad K. verkė, ji  nesakė, kad jai kažkur skauda. Tuo metu į kambarį atėjęs V. P. liepė liautis ir ji kartu su V. nuėjo į pirmą aukštą. Įvykio metu kambaryje buvo tik ji ir dukra K. Maždaug po 15 minučių, joms būnant pirmo aukšto virtuvėje, pas K. atvažiavo draugė O. V. su draugais, kurių duomenų nežino. Jie visi nuėjo pas K. Po kelių minučių ant laiptų išėjusi K. vėl ant jos šaukė, kad ji geria,  liepė jai liautis ir ji grįžo atgal į savo kambarį. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Po savaitės dukra K. išėjo gyventi į globos namus, šiuo metu tarp jos ir dukters vyksta mediacija. Dukros K. ji atsiprašė, su psichologų pagalba bando spręsti susidariusią situaciją.  Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (2 t., b. l. 1-4, 9-11)

3. Be kaltinamosios D. Ž. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Iš nukentėjusios K. Š. apklausos protokolo matyti, kad tai galėjo būti 2020 m. lapkričio mėnesį, jos mama buvo išgėrusi,  buvo vakaras, ji grįžo į namus, namie buvo sesė G. Š., draugė O. V., patėvis V. P.. Ji grįžo iš kiemą. Mama jai sakė ateiti pas juos, tačiau ji nėjo, pasakė, kad nori pabūti viena. Nuėjo į savo kambarį, atėjo mama, pradėjo jai priekaištauti, pasakė, kad jai rūpi tik pinigai, o ji pasakė, kad tai tu visus pinigus prageri. Tada mama jai rodos iš kumščio trenkė jai į šoną, pradėjo rėkti, kad neliesk. Tada trenkė dar kartą į šoną, trenkė į dešinės pusės šoną, jai skaudėjo, ji buvo susirietusi, ji vis dar gulėjo. Mama norėjo trenkti iš kumščio į galvą, buvo užsimojusi, atėjo sesė, pasakė baik mama, ir ji jai nesudavė. Tada ji mamą su koją truputį pastūmė, mama sako: "pažiūrėk jinai spardosi", ji pasakė: "nespardau, tik pastūmiau". Sesė matė. Tuomet mama jai su koja, su dešine pėda spyrė jai į dešinį kelią, ji rėkė, spiegė, nes jai skaudėjo šoną. Tada atėjęs patėvis liepė jos nebeliesti, tuomet mama išeidama dar kartą spyrė. Kai mama pirmą kartą įspyrė, pataikė į kelią, vėliau toje vietoje pamatė nedidelę mėlynę. Kai mama išeidama dar kartą spyrė, vėl jai pataikė į kelią, dešinį kelią. Mama išėjo, ji išbėgo į kiemą, kurį laiką verkė. Kieme buvo apie 20 minučių, tuomet pagalvojo, kad mama bus apsiraminusi ir ji grįžo. Ji lipo laiptais, pamačiusi ją, mama pradėjo šaukti: "tu k...va, kur buvai išėjus?". Ji pasakė, kad jeigu tėtis būtų, tai tu taip nesielgtum. Ji nuėjo į kambarį, paskambinusi dėdei V. Š. pasakė, kad mama girta. Papasakojo, kad ją mušė. Jis liepė nusiraminti. Dėdė gyvena Ispanijoje. Kitą dieną jis jai paskambino, bet mama vėl buvo girta. Šonus ilgai skaudėjo, naktį gėrė vaistus nuo skausmo. Koja, kelias nelabai skaudėjo, bet mėlyne mažutė buvo. Tas įvykis galėjo būti 2020 m. lapkričio 14 d., nes tiksliai žino, kad buvo šeštadienis ir maždaug savaitė, kol ją  išvežė gyventi į (duomenys neskelbtini) globos namus, o į globos namus ją išvežė, jei gerai pamena, 2020 m. lapkričio 20 d., tai buvo penktadienis. Šiuo metu ji gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini) kaime. Iš karto mama jai dar paskambindavo, po to kurį laiką neskambino. Tačiau ji dabar turi mediatorių, kuris tarpininkauja jos bendravimui su mama, bet paskutinį kartą bendraujant telefonu, mama pasakė, kad neturi kantrybės, nes jos aiškinosi ankščiau vykusius dalykus, mama nebebendravo, atjungė telefoną. Jai patinka gyventi pas globėjus, nežino, ar mamai ji atleistų dėl to įvykio, kai ją mušė. Mama ją mušė pirmą kartą, ankščiau nėra mušusi. Pas gydytojus ji dėl mamos smurto nebuvo. Po to įvykio ji kelioms dienoms išėjo pagyventi pas patėvį V. P., apie tai sužinojo socialinė darbuotoja N. O., kuri nuvyko pas mamą į namus, ji irgi su patėviu atvažiavo ir papasakojo, dėl ko ji išėjo, kad mama ją mušė. Kitą dieną atvyko vaiko teisių skyriaus specialistės ir ji viską papasakojo, išvažiavo į globos namus. (1 t., b. l. 91-95)

5. Iš liudytojo V. P. apklausos protokolo matyti, kad jis apie 10 metų turėjo sugyventinę D. Ž., su kuria maždaug 2020 m. liepos mėnesį susipyko ir nuo tada gyveno atskirai. Jis ir toliau bendraudavo su jos dukromis K. Š., G. Š.. Taip pat kartais susiskambindavo ir su D. 2020 m. lapkričio 14 d. vakare paskambinusi jam D. pakvietė atvažiuoti kavos. Kiek pamena, vakare, galėjo būti apie 20 val., jis nuvažiavo iki jos namų adresu (duomenys neskelbtini). Namuose pirmame aukšte buvo D. Ž., o, kaip suprato, dukros K. ir G. buvo antrame aukšte. Jam padarė kavos, D. pasakė, kad dukra K. su kažkuo bendrauja telefonu ir nuėjo link laiptų į antrą aukštą pasiklausyti, ką kalba K. Jis liko gerti kavos ir ką kalbėjo, ir su kuo K., jis negirdėjo. Praėjus kelioms minutėms išgirdo triukšmą, rėkimą. Suprato, kad rėkia tiek K., tiek D. Girdėjo, kad D. šaukė, kad niekur K. neis, o K. atgal šaukė, kad jei norės tai ir eis. Norėdamas, kad konfliktas baigtųsi, jis po kokių 3 minučių nuėjo į antrą aukštą, K. kambarį. Kambaryje prie spintos stovėjo K., kuri verkė, sakė, kad ją mušė mama. Tačiau, kad D. Ž. suduotų smūgius, jis nematė. Kaip suprato, konfliktas jau buvo įvykęs prieš jam užeinant į kambarį. Jokių sužalojimų jis ant K. nematė, jos neklausinėjo nei kaip mama mušė, nei kas buvo. Tiesiog pasakė D. Ž. einam žemyn į pirmą aukštą. G. tuo metu kambaryje nebuvo, kaip suprato, ji buvo savo kambaryje, taip pat nebuvo ir K. draugės O., kurios pavardės nežino. O. atėjo į namus pas K. po kokių 15 minučių. Kiek matė, ji atėjo su draugais, vardų, pavardžių nežino. Tuo metu jis su D. Ž. buvo pirmame aukšte. Jis nematė, kad D. daugiau eitų į antrą aukštą pas K. Nematė, ar K. buvo išėjusi į lauką, ar ne. Po kokių trijų dienų K. paprašė, ar gali pas jį kurį laiką pabūti. Jis pasakė, kad gali, bet su mama vis vien reikia pasikalbėti ir susitaikyti. K. pas jį  pabuvo keletą dienų, po to jam paskambinusi socialinė darbuotoja N. O. pasakė, kad K. pareitų į namus pas mamą. Tuomet jis K. parvežė į namus. Kiek žino, šiuo metu K. Š. apgyvendinta globos namuose. (1 t., b. l. 150-153)

6. Iš liudytojos N. O. apklausos protokolo matyti, kad  ji dirba Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyr. socialine darbuotoja darbui su šeimomis, jai yra priskirta lankytis D. Ž. šeimoje, kuri yra įtraukta į šeimų, patiriančių riziką, sąrašus. Šeima nuo 2020 m. birželio mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini). D. augina dvi dukras: K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir G. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) Ankščiau D. su vaikais gyveno pas sugyventinį V. P. adresu (duomenys neskelbtini). Ji toje šeimoje lankosi maždaug vieną kartą per savaitę. D. Ž. problema yra dėl jos alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros.  Lankantis lapkričio pirmas dvi savaites, jokių pažeidimų nenustatė. 2020 m. lapkričio 19 d. jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir pasakė, kad K. Š. nesijungia nuotoliniam mokymuisi, prašė nueiti iki šeimos ir pažiūrėti, kas ten yra. Ji apie pietus nuėjo iki D. Ž.. Namuose buvo tik G. Š., kuri nurodė, kad mama dirba ir grįš po 15 val. Tada paklausė, kur yra K. Š., G. pasakė, kad jau keletą dienų K. gyvena pas mamos sugyventinį V. P.. Paklausus kodėl, G. atsakė, jog K. susipyko su mama ir laikinai išėjo pagyventi pas V. P.. Viskas vyko su mamos žinia. Tuomet paskambinusi K. ji pasakė, kad ši sugrįžtų į namus. K. atvažiavo kartu su V. P.. K. paklausus, kodėl ji išėjo iš mamos namų, ši atsakė, kad susipyko su mama ir mama ją mušė. Ji jai jokių mušimo žymių nerodė, neaiškino, kaip mušė, daugiau apie tai nepasakojo, jokių sužalojimų ji nematė. K. pradėjo verkti, pasakė, kad nenori su mama gyventi, todėl ji apie tai pranešė atvejo vadybininkei J. K., kuri informavo vaiko teisių skyriaus pareigūnus. Po kurio laiko ji išvyko, nes žinojo, kad visą situaciją ims spręsti vaiko teisių skyriaus pareigūnai. Vakare jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi D. Ž. pasakė, kad K. Š. išvyko gyventi į globos įstaigą, jog dukra nebenori su ja būti. (1 t., b. l. 156-159)

7. Iš liudytojos V. J. apklausos protokolo matyti, kad  ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio rajone vyr. specialiste, jai yra žinoma D. Ž. šeima, kuri gyvena  (duomenys neskelbtini) D. Ž. augina dvi dukras K. ir G. Š.. Ši šeima jai yra žinoma nes D. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dukrų nepriežiūros, yra taikoma atvejo vadyba. Šiai šeimai yra skirta socialinė darbuotoja N. O., o atvejo vadybininkė yra J. K.. 2020 m. lapkričio 19 d. jai paskambinusi atvejo vadybininkė J. K. pasakė, kad socialinė darbuotoja N. O. ją informavo, jog D. Ž. šeimoje yra problemų, K. Š. neprijungia prie nuotolinio mokymo, o darbuotojai nuvykus pažiūrėti į namus, G. Š. nurodė, kad K. susipyko su mama ir išėjo gyventi pas buvusį mamos sugyventinį V. P.. Kadangi gautą informaciją buvo reikalinga patikrinti, 2020 m. lapkričio 20 d. kartu su vyr. specialiste J. M. nuvyko patikrinti minėtos informacijos. Iš karto nuvyko iki D. Ž. buvusio sugyventinio V. P. adresu (duomenys neskelbtini), kur rado K. Š.. Pokalbio su K. Š. metu ši pasakė, kad nebenori gyventi su mama, nes mama nuolat geria, prisigėrusi muša. Paklausus, kaip mušė ir kada, K. labai susijaudino, ėmė verkti, negalėjo tiksliai ir aiškiai papasakoti įvykio aplinkybių bei nurodyti tikslaus laiko. Ji keletą kartų pasakė, kad nori į globos namus, jog ji vien dėl to, kad nenori gyventi kartu su mama, laikinai išėjo pagyventi pas mamos buvusį sugyventinį V., su kuriuo ji gerai sutaria, ją sieja emocinis ryšis, nes jis ją augino nuo 2 metukų. Po šio pokalbio pas jas atėjo iš darbo grįžusi D. Ž., ji buvo blaivi, nurodė, kad konfliktas su dukra K. buvo, tačiau ji tuo metu buvo girta ir gerai neatsimena įvykio aplinkybių. Parašė raštišką paaiškinimą. Taip pat raštišką paaiškinimą rašė ir K., nes ji buvo labai susigraudinusi ir sunku buvo jai kalbėti. Tuose namuose buvo ir K. sesuo G. Š., kuri taip pat parašė raštišką paaiškinimą. G. pageidavo būti su mama, todėl ji ten ir liko. Ant K. Š. jokių sužalojimų nematė, o jos paklausus, ar yra kokių sužalojimų, K. atsakė, kad nieko nėra. Po to jos kartu su K. Š. nuvyko į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), kur K. susirinko jai reikalingus daiktus, nes vyko kartu į globos namus. K. Š. nustatyta laikinoji globa ir šiuo metu ji gyvena pas budintį globotoją. (1 t., b. l. 166-169)

8. Iš liudytojos G. Š. apklausos protokolo matyti,  kad  ji buvo savo kambaryje, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 14 d., ji girdėjo triukšmą, rėkė sesė K. Š., ji sakė "baik", pas ją draugė buvo. Šaukimas užtilo, ji atsigulė, tada K. norėjo pabėgti iš namų, kodėl norėjo, ji nežino. Ji nulipo į apačią, ten mama D. Ž. K. bandė sulaikyti, prašė nuvesti K. į viršų, ji nuvedė K. į viršų. Mama jai liepė pasaugoti sesę, kad ji neišeitų iš namų. K. dabar globos namuose, ji nesutarė, nes mama gėrė, dabar mama nebegeria. Kai mama gerdavo, jos susipykdavo, K. rėkdavo ant mamos tada, kai mama ko nors nepadaro. Patėvio V. P. ji iš karto nematė, jis atėjo vėliau, kai mama jam paskambino, galėjo būti apie dešimtą valandą, vakare. Kokia draugė buvo pas K., ji nežino. Kai K. nuvedė į viršų, ji buvo išsigandusi. Ji jos klausė, dėl ko čia viskas, ji nieko jai nesakė. Po to, kai K. pasakė, kad nori gyventi globos namuose, ji klausė kodėl, ji sakė, kad mama geria. Ji dėl to su mama nesutaria. To įvykio metu ji pas K. į kambarį nebuvo užėjusi, mamos ten nematė, ji kaip ir sakė, matė mamą ir K. pirmo aukšto name. Kai girdėjo K. šaukiant baik, ji galvojo gal draugei sakė. Kažkuriuo metu ji ėjo į tualetą, tuomet matė, kad mama žiūrėjo televizorių. Apie tai, kad prieš K. mama smurtavo, jai pasakė K. draugė, o ji pati nematė. Mama jai nesakė, kad K. spardosi ar kažką panašaus. (1 t., b. l. 137-141)

9. Iš 2021 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog K. Š. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu K. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 82)

10. Kaltinamosios D. Ž. lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

12. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), praeityje neteista (1 t., b. l. 172-174), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 178), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašyta (1 t., b. l. 182, 185), dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 188). D. Ž. prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausme (2 t., b. l. 1-4, 9-11, 15-17), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį D. Ž. elgesiui.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1, 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai 2021 m. sausio 21 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 12-14) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

14. Šioje byloje proceso išlaidų nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

D. Ž. pripažinti kalta jai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio sprendimo kopijos gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus (kopijas) pateikti visiems suinteresuotiems asmenims. 

 

 

Teisėjas                                                                                                                 Vytautas Krikščiūnas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 11 str. Nusikaltimas