Civilinė byla Nr. e2-17109-779/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11388-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.1.7.6.; 2.6.10.5.2.17.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 5683,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2018-06-07. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5656-431/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą ieškovui bankrutuojančiai A. A. PĮ Pterokaris, bankroto administratoriumi paskyrė D. J., įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi patvirtinti 5683,51 Eur bendrą visų kreditorinių reikalavimų sumą. Juridinių asmenų registro duomenimis bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2000-11-13 iki 2018-03-09 (iki bankroto administratoriui perimant įmonės valdymą) ėjo atsakovas A. A.. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartyje nurodytą įpareigojimą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ar sumokėjęs ieškovui ieškiniu prašomą priteisti 5683,51 Eur žalos atlyginimo sumą, byloje nėra (CPK 178 str.).
Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. A., ėjęs įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2000-11-13 iki įmonės valdymą perimant teismo paskirtam bankroto administratoriui (2018-03-09), nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutarties, kuria teismas įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tokiu būdu atlikdama neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Pagal į bylą pateiktus dokumentus bankrutuojanti A. A. PĮ Pterokaris liko neatsiskaičiusi su kreditoriais bankroto proceso metu, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 5683,51 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nevykdžius tesimo nutartyje nurodytų įpareigojimų, t.y. nepateikus duomenų apie bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bei nepateikus įmonės dokumentų, neperdavus įmonės turto, bankroto administratorius negali nustatyti bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris turto ir įsipareigojimų struktūros, turto kiekio ir vertės, kurį būtų galima naudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, atsiskaitymui su bankroto administratoriumi, nustatyti nemokumo atsiradimo priežasčių. Nesant nurodytų duomenų, kreditorių reikalavimai 5683,51 Eur sumai jokia dalimi nėra apmokėti, taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bankrutuojanti A. A. PĮ Pterokaris negali įvykdyti 5683,51 Eur dydžio piniginių įsipareigojimų, kurie laikytini bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris nuostoliais (CK 6.246, 6.249 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 5683,51 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5683,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2018-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 128,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5683,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5683,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutuojančios A. A. PĮ Pterokaris, į. k. 186704241, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 128,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėja Inga Staknienė