Civilinė byla Nr. e2A-754-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07413-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.6.2; 2.6.18.1; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Jurgitos Sujetienės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivilsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-707-962/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ projektai patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eivilsta“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Benart projektai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Eivilsta“ 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 3 031,40 Eur skolą už darbus, 130,00 Eur nuostolius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas – PVC grindų dangos įrengimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo kokybiškai atlikti PVC grindų dangos įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 000,00 Eur avansą per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo bei už atliktus darbus sumokėti per 30 kalendorinių dienų pagal pateiktą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą su darbų atlikimo aktu. Sutartimi buvo sulygtas darbų atlikimo terminas. 2022 m. sausio 17 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000,00 Eur avansą. 2022 m. vasario 17 d. šalys sudarė sutarties pakeitimą Nr. 24, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti darbus laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 15 d. 2022 m. kovo 9 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, jog, VŠĮ (duomenys neskelbtini) II a. darbų atlikimo metu, neva ieškovė sugadino 6 sumontuotas medines duris į kabinetų patalpas ir 2022 m. kovo 15 d. pranešimu nurodė, kad padaryta žala sudaro 2 340,00 Eur be PVM. 2022 m. kovo 15 d. atsakovė pateikė dar vieną pretenziją, nurodant, kad ieškovė, atlikdama darbus neva sugadino keramikines plyteles, priklijuotas ant sienų paviršių plautuvių zonoje ir tokiais veiksmais padarė 200,00 Eur su PVM žalos turtui. Ieškovė darbus atliko laiku ir 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsakovei 2022 m. kovo 15 d. darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 23 d. atsakovė elektroniniu laišku nurodė ieškovei, kad atliktų darbų aktą gavo, tačiau turi pretenzijų dėl darbų kokybės, todėl akto pasirašyti negali. Atsakovė paprašė ieškovės per 5 darbo dienas ištaisyti darbų trūkumus ir apie tai informuoti atsakovę. 2022 m. kovo 25 d. atsakovė taip pat pateikė ieškovei PVC dangos klojimo darbų defektinį aktą, kuriame fiksuojami smulkūs atliktų darbų trūkumai. 2022 m. kovo 29 d. ieškovė ištaisė nurodytus smulkius defektus ir 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu pateikė atsakymą dėl 2022 m. kovo 25 d. defektinio darbų akto, darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, viso bendrai 12 397,00 Eur sumai. Atsakovės mokėtina suma, atskaičius sumokėtą avansą pagal nurodytą sąskaitą, viso sudarė 10 397,00 Eur sumą. Atsakyme ieškovė nurodė, kad reaguodama į atsakovės pastabas, 2022 m. kovo 29 d. ištaisė atliktų PVC grindų klojimo darbų vietas. 2022 m. balandžio 5 d. atsakovė ieškovei pateikė PVC dangos klojimo darbų defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes atlikus objekto valymo darbus buvo užfiksuoti papildomi smulkūs darbų defektai. 2022 m. balandžio 11 d. ieškovė nurodytus smulkius defektus pataisė ir informavo atsakovę, kad „nustatyti trūkumai pašalinti, kiekiai suderinti“, todėl laukia pasirašyto darbų atlikimo akto. 2022 m. balandžio 12 d. ieškovė, nesulaukusi daugiau jokių pastabų nei atsakymo dėl atliktų darbų priėmimo, pakartotinai elektriniu paštu išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą bei sąskaitą apmokėjimui. Atsakovė, gavusi laišką, paprašė ieškovės pakeisti atliktų darbų akto ir išrašytos sąskaitos datą – iš kovo mėn. į balandžio mėn. Ieškovė, atsižvelgdama į užsakovės prašymą, pateikė atsakovei 2022 m. balandžio 5 d. datomis atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), viso bendrai 12 397,00 Eur sumai apmokėti. Atsakovė jokio atsakymo ar pretenzijų nepateikė, tačiau atliktų darbų akto nepasirašė ir tokiu būdu nesąžiningai ir neteisėtai siekė prasitęsti sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą. Nepaisant to, jog ieškovė perrašė darbų akto bei sąskaitos datą, kaip buvo prašyta, tačiau atsakovė sąskaitos pilnai neapmokėjo iki šios dienos. 2022 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei 2022 m. balandžio 14 d. išrašytas nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras už neva sugadintas duris 2 831,40 Eur sumai ir už neva sugadintas keramikines plyteles 200,00 Eur sumai. Ieškovė, nesutikdama su rangovės pretenzijomis ir pateiktomis sąskaitomis dėl neva padarytos žalos, 2022 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atsiskaitymo už darbus bei atsakymą į pretenziją. Ieškovė nurodė, kad lauks atsiskaitymo už darbus per 5 darbo dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos bei įspėjo, kad negavusi mokėjimo kreipsis į teismą. 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl 3 031,40 Eur žalos įskaitymo iš atsakovės mokėtinos ieškovei sumos už atliktus darbus pagal sąskaitą. 2022 m. gegužės 8 d. atsakovė atliko dalinį mokėjimą ieškovei už atliktus darbus 7 365,60 Eur sumai. Po šio mokėjimo, neapmokėta suma už darbus sudarė užsakovės nepagrįstai įskaitytą sumą, t. y. viso – 3 031,40 Eur (2 831,40 Eur suma dėl neva už sugadintas duris; 200,00 Eur suma už neva sugadintas keramikines plyteles). Ieškovė teigė, kad 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymui nėra būtinų sąlygų. Ieškovė jokios žalos nesukėlė, o atsakovė realiai jokios žalos nepatyrė, todėl neturi teisės jos reikalauti iš ieškovės. Objekte dirbo ne tik ieškovė / rangovė, tačiau ir kiti darbuotojai (ne ieškovė / rangovė). Atsakovės sąskaitos dėl žalos nepatvirtina nei nuostolių kilimo fakto, nei jų dydžio, nei kad jie buvo realiai patirti. Be to, minėtos sąskaitos išrašytos 2022 m. balandžio 14 d., tuo tarpu ieškovei 2022 m. gegužės 9 d. nuvykus į objektą matyti, kad sugadintos durys toliau yra eksploatuojamos, nėra sutaisytos / pakeistos į naujas. Tai, kad atsakovė nėra pasirašiusi darbų akto, savaime nereiškia, kad atsakovei darbai nėra perduoti. Priešingai, darbai užsakovei yra perduoti faktiškai pradedant juos naudoti ir atsakovė ieškovės darbus de facto (liet. pagal faktą) yra priėmusi. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė 130,00 Eur išlaidų antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kas sudaro ieškovės nuostolius. Atsakovei taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, dėl to ieškovei iš atsakovės taip pat turi būti priteisiama 40,00 Eur išlaidų už skolos administravimo / išieškojimo kompensavimą.

3.       Atsakovė UAB „Eivilsta“ su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai santykiai, objekte VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte dėl dalies patalpų kapitalinio remonto su interjero darbais, kurie buvo atliekami etapais veikiančiame objekte. Tiek pirmasis etapas, tiek ir antrasis etapas buvo atliekami 2D8/p korpuse. Rangos sutartimi šalys sutarė, jog rangovė (ieškovė) įsipareigoja kokybiškai atlikti darbus ir duoda 5 metų garantiją dangai ir jos įrengimo darbams. Statinio projektas taip pat yra sutarties dalis (sutarties dokumentas), nustatanti sutarties objektą – rezultatą, kurį rangovas turi sukurti ir perduoti užsakovui. Vadinasi, sutarties kokybės reikalavimai apima ir statinio projekte nustatytus kokybės reikalavimus. Atitinkamai, atsakovė, prieš perimdama rangos darbus, su faktiškai paskaičiuotomis atliktų darbų kiekiais, be kita ko, patikrina ir darbų kokybę. Nustačius darbų kokybės trūkumus, ieškovė privalo trūkumus pašalinti. Toks santykių pobūdis buvo susiklostęs tarp šalių nuo pat pirmojo etapo darbų atlikimo. Po 2022 m. kovo 21 d. buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos pati ieškovė pripažino ir patvirtino, todėl buvo reikalaujama suformuoti naują PVM sąskaitą faktūrą, kurios 30 dienų apmokėjimo terminas skaičiuojamas nuo naujos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, nes pirmoji privalo būti anuliuojama. Pagal išrašytą 2022 m. balandžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą atlikti mokėjimai buvo įvykdyti laiku. Gerokai iki PVM sąskaitos faktūros ir darbų akto išrašymo 2022 m. kovo 15 d., ieškovė iš atsakovės per rangos darbų priežiūrą vykdančius asmenis, nedelsiant, pastebėjus rangos darbų – grindų klojimo darbų atlikimo metu padarytus sugadinimus, 2022 m. kovo 8 d. informavo apie žalos faktą. Tačiau į tai ieškovė visiškai nesureagavo. Atsakovė apie padarytą žalą pakartotinai informavo kitą dieną, išsiunčiant pretenziją. Pretenzijoje buvo nurodyta žalos apskaičiavimo metodika ir sąlygos. Tačiau ieškovė į pretenziją taip pat nesureagavo. Pakartotinai, detalizuojant žalos paskaičiavimą bei pagrindą, buvo išsiųsta pretenzija 2022 m. kovo 15 d., tačiau jokios reakcijos iš ieškovės pusės nebuvo, tiesiog buvo ignoruojamos pretenzijoje nurodytos aplinkybės. Atsakovė buvo priversta taisyti ieškovės padarytą žalą savo sąnaudomis ir lėšomis. Net ir teikiant ieškovei 2022 m. kovo 15 d. atliktų darbų aktą, informacijos, kad nesutinka su paskaičiuota žala ir / ar pretenzija, kad ne iš jos veiksmų atsirado žala, atsakovei jokių duomenų ieškovė nepateikė. Durys buvo užsakytos ir pristatytos į objektą visiškai naujos, sumontuotos be jokių pažeidimų, tačiau po PVC dangos klijavimo darbų, jos buvo sugadintos ir galutiniame rezultate jos yra blogesnės būklės nei atvyko ir buvo sumontuotos, plyteles reikėjo naujai perkloti. Pateiktos pretenzijos ir joje užfiksuota informacija akivaizdžiai patvirtina faktą, kad ieškovė, vykdydama sutartį, elgėsi nerūpestingai, dėl ko atsirado atsakovei žala – sugadintos durys bei plytelės. Dėl padarytų neteisėtų veiksmų atsiradę nuostoliai ieškovės nebuvo atlyginti, kas ir nulėmė įskaitymo atlikimą. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra aišku, ar tai yra užfiksuoti antrojo etapo atliktų darbų ir jų perėmimo faktas. Projektas ir buvo atliekamas dviem etapais, dėl ko atlikus vieną rangos darbą ir pilnai perdavus patalpas naudoti, tik tuomet, užtikrinant darbų saugą (skirtingai, kaip nurodo ieškovė), buvo atliekami antrojo etapo darbai. Už atliktus darbus atsakovė atliko mokėjimus laiku, o susidariusi skola yra toje apimtyje, kurią nepadengė ieškovės padaryta žala atliekant rangos darbus ir kurios ji per protingą terminą netaisė, taip priversdama atsakovę žalą pašalinti savo sąskaita. Taigi, pagrindo priteisti skolą iš atsakovės nėra.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino atsakovės 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu atliktą įskaitymą negaliojančiu, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 031,40 Eur skolą už darbus, 130,00 Eur nuostolius, 40,00 Eur išlaidas už skolos administravimo / išieškojimo kompensavimą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 201,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 767,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neegzistavo įskaitymui reikalingos sąlygos. Ieškovės reiškiami reikalavimai yra kylantys iš sutarties ir atsakovės skolos pagal sutartį už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė neginčija ieškovės atliktų darbų fakto ir savo atsiskaitymo pareigos, todėl jai kyla pareiga apmokėti ieškovei už darbus. Kitaip tariant, atsakovė šiuo atveju yra ieškovės kreditorius, tačiau ieškovė nėra atsakovės kreditorius. Visi ginčytini atsakovės reikalavimai ieškovės atžvilgiu kyla iš tariamai padarytos žalos ginčo objekto turtui, kur buvo atliekami darbai. Tačiau duomenų apie ieškovės padarytą žalą atsakovei nėra. Atsakovė nepateikė jokių žalos patyrimą pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog žalą ginčo objekto turtui sukėlė būtent ieškovė.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė savo reikalavimą atlyginti jai 3 031,40 Eur kildina iš civilinės atsakomybės santykių, t. y. tvirtina, kad patyrė žalą/nuostolius dėl to, kad ieškovė, vykdydama sutartį, elgėsi nerūpestingai, dėl to ir atsirado žala – sugadintos durys ir keramikinės plytelės. Civilinės atsakomybės taikymui yra būtina įrodyti visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju neegzistuoja ieškovės civilinei atsakomybei kilti sąlygos, todėl atsakovės reikalavimas atlyginti žalą laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu. 

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus (padarė žalą), remiasi vien tuo, kad gavusi pretenzijas dėl apgadinimų, ieškovė nedelsiant į jas nesureagavo, tylėjimą laikydama pritarimu pretenzijose dėl žalos nurodytoms aplinkybėms. Tačiau joks teisės aktas nereglamentuoja, kad gavus pretenziją dėl žalos ir nedelsiant nepateikus prieštaravimų reiškia, kad asmuo su pretenzija sutinka. Ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė rašytinį atsakymą dėl savo nesutikimo su žala. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė nepateikė ir realius nuostolius patvirtinančių duomenų. Vien tik atsakovės išrašytos sąskaitos dėl žalos savaime nepatvirtina nei nuostolių kilimo fakto, nei jų dydžio, nei kad jie buvo realiai patirti. Be to, minėtos sąskaitos išrašytos 2022 m. balandžio 14 d., ieškovei 2022 m. gegužės 9 d. nuvykus į objektą, matyti, kad sugadintos durys buvo eksploatuojamos, nebuvo sutaisytos / pakeistos į naujas. Atsakovė proceso metu jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kada buvo pakeistos durys, kada jos buvo pristatytos į objektą. Nors atsakovė pateikė teismui keramikinių plytelių sąskaitą, kuria perkamas didelis kiekis plytelių, jų apmokėjimo duomenis, tačiau iš jos matyti, kad pirkimo data (2022 m. sausio 11 d.) yra gerokai ankstesnė nei reikštos pretenzijos dėl žalos atlyginimo data (2022 m. kovo 15 d.). 2022 m. liepos 18 d. rašte (duomenys neskelbtini) ieškovei taip pat nurodė, kad nekokybiškai atlikti PVC dangos darbai (defektai) buvo ištaisyti, poliklinikos turtui laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., žalos nebuvo padaryta.

8.       Teismas sprendė, kad šalys neturi abipusių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, dėl ko atsakovė neturėjo teisės savo reikalavimų įskaityti į ieškovei už darbus mokėtiną sumą, o atsakovės įskaitymas yra atliktas neteisėtai, nesant pirmosios įskaitymo sąlygos – prievolės šalys neturi viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Be to, teismas pripažino, kad šalių reikalavimai nėra ir priešpriešiniai, nes ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei, todėl nėra ir antrosios įskaitymo sąlygos. Teismas nenustatė realiai atsakovės patirtų nuostolių, todėl nėra ieškovės prievolės atsakovei, dėl ko neegzistuoja ir trečioji sąlyga įskaitymui atlikti. Atsakovės reikalavimas ieškovei yra neaiškus ir neapibrėžtas, dėl ko teismas konstatavo, kad neegzistuoja ketvirtoji įskaitymui būtina sąlyga. Penktoji sąlyga yra tai, jog abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini. Ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už darbus yra galiojantis ir vykdytinas, atsakovės prievolė sumokėti už darbus numatyta sutartyje ir kyla iš įstatymo. Tačiau ieškovės prievolė atlyginti atsakovei neva padarytą žalą, nėra nustatyta, dėl jos yra kilęs ginčas, ji nėra galiojanti ir nėra vykdytina. Taigi, nėra ir šios sąlygos.

9.       Teismas pažymėjo, kad yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovei pretenziją ir atsakymą į atsakovės pretenzijas dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad reikalauja sumokėti už atliktus darbus bei kad nesutinka dėl žalos atlyginimo ir atsakovės pateiktos sąskaitos yra atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, taip pat nurodė, kad atsakovei nevykdant reikalavimo atsiskaityti už darbus, ieškovė bus priversta ginti savo pažeistas teises teisme. Nepaisant to, atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą. Atsakovei turėjo būti (buvo) akivaizdu, kad dėl įskaitymo kils teisminis ginčas. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. gegužės 5 d. atsakovės atliktas įskaitymas 3 031,40 Eur sumai yra neteisėtas, niekinis ir pripažintas negaliojančiu.

10.       Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė informavo atsakovę apie pasiruošimą perduoti atliktus darbus, t. y. 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktą bei 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, viso bendrai 12 397,00 Eur sumai. Mokėtina suma, atskaičius sumokėtą 2 000 Eur avansą, sudarė 10 397,00 Eur. Be to, ieškovė atsižvelgė į atsakovės pastabas dėl atliktų darbų aktu perduodamų darbų kokybės ir ištaisė smulkius darbų defektus. Atsakovės prašymu, darbų aktas ir sąskaita už darbus buvo perrašyti 2022 m. balandžio 5 d. datai bei pateikti pakartotinai atsakovei. Tačiau atsakovė darbų akto nepasirašė ir sąskaitos neapmokėjo. Tai, jog atsakovė nėra pasirašiusi darbų akto, savaime nereiškia, kad atsakovei darbai nėra perduoti. Priešingai, darbai yra perduoti faktiškai pradedant juos naudoti ir atsakovė ieškovės darbus yra priėmusi, ką patvirtina 2022 m. balandžio 20 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad rangovo įrengta PVC danga yra eksploatuojama. Teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga su ieškove visiškai atsiskaityti pagal darbų aktą ir reikalavimą dėl 3 031,40 Eur skolos už atliktus darbus tenkino.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė vengė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuris jai buvo pateiktas ne vieną kartą ir neegzistavo aplinkybė, suteikianti teisę atsakovei atsisakyti priimti darbus, todėl ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, buvo priversta kreiptis į antstolį, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes. Taigi, nors atsakovė ir nėra pasirašiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau darbai faktiškai yra perduoti ir atsakovės priimti faktiškai jais naudojantis. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė 130,00 Eur išlaidų antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kas sudaro ieškovės nuostolius. Nurodyti nuostoliai susidarė dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovei tinkamai vykdant savo sutartines prievoles ir iš įstatymo kylančias pareigas priimti darbus ir už juos atsiskaityti – šių nuostolių būtų išvengta. Atsakovei nereiškiant nepagrįstų reikalavimų dėl neva esamos žalos – tokių nuostolių būtų išvengta (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo reikalingas patvirtinti faktą, kad jokia žala nebuvo patirta, o atsakovės pateiktos sąskaitos išrašytos nepagrįstai). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteista 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eivilsta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nepaisė pareigos priimti procesinį sprendimą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o ne žodis į žodį nukopijuojant šalies procesinių dokumentų esmę. Šiuo atveju daugiau nei 65 procentai skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies yra surašyti „copy“ (liet. kopijuoti) „paste“ (liet. įklijuoti) principu, žodis į žodį nukopijuojant iš ieškovės procesinių dokumentų: patikslinto ieškinio, dubliko, rašytinių paaiškinimų (baigiamosios kalbos motyvai) į teismo sprendimą be savo argumentų ir motyvų. Sprendime visiškai nepaaiškinta, kokių savarankiškai ištirtų įrodymų pagrindu teismas priėjo išvados visiškai pritarti ieškovės argumentams ir kodėl atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus teismas atmetė.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas savo vidiniu įsitikinimu šalių pateiktų įrodymų netyrė ir šią aplinkybę patvirtina pažodžiui nukopijuoti ieškovės argumentai dėl esminiai šalių ginčo aplinkybių, kas reiškia kad teismas pateikė ne savo, o ieškovės motyvus. Tokiu būdu iš teismo sprendimo motyvų nėra matoma, kad teismas turėjo savo poziciją dėl visų priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų. Tai reiškia, kad teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Kadangi teismo skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nes konstatuojamoje dalyje motyvų pagrindą sudaro ne teismo savarankiškai ištirtų įrodymų pagrindu suformuotas vidinis įsitikinimas, o tik ieškovės argumentai, galima konstatuoti, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1.3.       Be esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas padarė ir materialiosios teisės normų pažeidimų. Teismas, spręsdamas dėl įskaitymo teisėtumo, visiškai ignoravo ne tik teismų praktiką bet ir teisės doktriną dėl prievolės pabaigos ją įskaičius. Teismas nurodė, kad šalis viena kitai abipusių teisių ir pareigų neturi. Tačiau pateikti teismo motyvai, kopijuojant juos žodis į žodį nuo ieškovės procesinių dokumentų, taip kaip neva savo, buvo suformuoti visiškai ignoruojant tiek faktą, tiek teisinį reguliavimą, kad šalis nesiejo sutartiniai rangos santykiai.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai įvertinęs tą aplinkybę, kad, vykdant statybos rangos darbus, ir atsakovei informavus ieškovę apie padarytą žalą, nurodė, kad tai nėra šalis siejanti abipusės teisės ir pareigos. Atitinkamai dėl šio, netinkamai teisiškai įvertintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.91 straipsnyje numatytos pareigos, nepagrįstai konstatavo (išimtinai nurodant tik ieškovės argumentus), kad šiuo atveju joks teisės aktas nereglamentuoja, kad gavus pretenziją dėl žalos ir nedelsiant nepateikus prieštaravimų reiškia, kad asmuo su pretenzija sutinka.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs šalis siejantį santykį, netinkamai įvertino, kad deliktas kilo iš sutarties, ją netinkamai vykdant. Atsakovė savo argumentams pagrįsti pateikė ir teismų praktikos pavyzdžius (atsiliepimo į ieškinį 18 punktas), tačiau teismas šios argumentus tiesiog ignoravo ir jokių motyvų nepateikė. Visiškai nemotyvuojant, kodėl atmetami atsakovės įrodymai, pagrindžiantys, kad ginčo objekte, kur buvo vykdoma statybos ranga, atliekant specifinį statybos rangos darbą – grindų klojimą, kitų objekte dirbusių rangovų objektyviai būti negalėjo, teismui (išimtinai pasiremiant tik ieškovės argumentais, nukopijuojant tekstą) konstatuoti, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neteisėtus veiksmus, pakako tik 2022 m. gegužės 2 d. ieškovės rašytinio atsakymo dėl savo nesutikimo su žala, parašyto praėjus dviem mėnesiams po pretenzijos išsiuntimo.

1.6.       CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Būtent teismas, netinkamai įvertinęs teisinio reguliavimo specifiką dėl sutarčių uždarumo principo, nepagrįstai suteikė įrodymui – 2022 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) raštui, kad nekokybiškai atlikti PVC dangos darbai (defektai) buvo ištaisyti, poliklinikos turtui laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., ir žalos nebuvo padaryta, suteikė įrodomąją reikšmę, nes ieškovės ir (duomenys neskelbtini) jokie sutartiniai santykiai nesaistė ir (duomenys neskelbtini) apie padarytos žalos faktą negalėjo žinoti, nes ji apie tai net nebuvo informuota. Priešingai, tai tik patvirtina faktą, kad Atsakovei perduodant (duomenys neskelbtini) objektą eksploatavimui visi trūkumai, įskaitant ir padarytus ieškovės durų ir sienų plytelių sugadinimus buvo pašalinti atsakovės sąskaita.

1.7.       Dėl žalos dydžio atsakovė į bylą pateikė visus, tai pagrindžiančius įrodymus ir vėl gi, teismas, be jokių motyvų (tuos motyvus pateikė kaip savo tiesiog nukopijavus ieškovės procesinių dokumentų tekstą) šių įrodymų tiesiog nevertino bei niekaip nemotyvavo, kodėl žalos dydis yra neapibrėžtas (nors tiek pretenzijoje, tiek ir PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyta aiški suma).

1.8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė (tuos motyvus pateikė kaip savo tiesiog nukopijavus ieškovės procesinių dokumentų tekstą) šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai. Teisės doktrina (kurią ignoravo teismas) skelbia, kad samprata „vienarūšiai reikalavimai“ taikoma ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, šiuo atveju abu reikalavimai yra pinigai.

1.9.       Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai nulėmė ir neteisėtą sprendimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimą, nes iš esmės teismui tinkamai nemotyvavus ir nepagrindus, kodėl atsakovės įskaitymas yra neteisėtas, neteisėtai priteisė kaip skolą 3 031,40 Eur sumą. Ši teismo sprendimo motyvuojamoji dalis taip pat iš esmės yra tik ieškovės procesinių dokumentų teksto kopija.

13.       Ieškovė UAB „Benart projektai“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismo procesiniame sprendime pateiktų motyvų apimtis ir / ar jų „gylis“ (jų detalizavimas su nuorodomis į konkrečius įrodymus ir t.t.) nėra tie kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti apie pirmosios instancijos teismo atliktą visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų analizę ir iš tos analizės padarytų išvadų kokybę. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teismo sprendimo, kokybė turėtų būti vertinama pagal įrodymų vertinimo taisykles ir bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetą.

2.2.       Apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai tik deklaratyviais teiginiais, aklai ginčijant, kad atsakovės įrodymai buvo neva atmesti. Tačiau atsakovė neįvardino, kokių konkrečiai įrodymų ir / ar jų liudijamų aplinkybių neįvertino pirmos instancijos teismas (tik abstrakčiai apsiribojama pasakymu, kad neva buvo pateikti visi žalos dydį pagrindžiantys atsakovės įrodymai). Atsakovė nepaaiškina, kaip konkretūs įrodymai ir / ar jų liudijamos aplinkybės įtakotų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą pagal teismų praktikoje taikomą tikėtinumo taisyklę (tikimybių pusiausvyros principas).

2.3.       Apeliaciniame skunde yra tendencingai pateikiamos aplinkybės dėl neva sprendimo motyvuojamosios dalies turinio sutapimo su ieškovės pozicija / argumentais. Tačiau tokie skundo motyvai yra absurdiški. Ieškovės argumentai byloje buvo pagrįsti kasacinio teismo praktika, teisės normomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės poziciją pagrįsta, savaime nesąlygoja sprendimo neteisėtumo. Atsakovės reikalavimui bylą grąžinti nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo.

2.4.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas išvadomis, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausius šalių argumentus dėl įrodymų įrodomosios vertės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos nebuvo pažeistos. Sprendimas atitinka CPK keliamus reikalavimus sprendimo formai ir turiniui, todėl yra teisėtas ir neegzistuoja absoliučiai joks pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir / ar tokį teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti / naikinti.

2.5.       Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva neteisingai įvertino šiame ginče esančias 5 (penkias) būtinąsias sąlygas įskaitymo teisėtumui (CK 6.130 straipsnis). Šiuo atveju neegzistavo jokios būtinosios sąlygos atsakovės įskaitymo teisėtumui ir tą patvirtino ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei motyvai. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir įrodymų visetą, pagrįstai nustatė, kad įskaitymas neteisėtas.

2.6.       Atsakovė ieškovės pozicijos nepaneigė ir apskritai nepateikė į bylą jokių savo deklaruojamą poziciją pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų: kada buvo padaryta žala, kokio dydžio, kokie rašytiniai įrodymai tai patvirtina ir pan., iš ko būtų galima pagrįstai spręsti apie įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą. Net ir posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti konkrečių ir tikslių faktinių aplinkybių apie žalos atsiradimą / dydį ir jo apskaičiavimą / ištaisymą ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolininko teisės įskaityti priešinį reikalavimą.

16.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė ir ginčo dėl to nėra, jog 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarp ieškovės UAB „Benart projektai“ ir atsakovės UAB „Eivilsta“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo kokybiškai atlikti PVC grindų dangos įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 000,00 Eur avansą per tris darbo dienas po sutarties pasirašymo bei už atliktus darbus sumokėti ieškovei per 30 kalendorinių dienų pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą su darbų atlikimo aktu. Sutarties 7 punkte sulygtas darbų atlikimo terminas: I etapas nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. spalio 30 d.; II etapas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. 2022 m. sausio 3 d. tarp šalių buvo sudarytas sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti darbus nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 17 d., o atsakovė įsipareigojo sumokėti 2 000,00 Eur avansą per 7 d. d. nuo šio pakeitimo pasirašymo, o už atliktus darbus – sumokėti per 30 kalendorinių dienų, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą su darbų atlikimo aktu, be to šalys sudarė sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti darbus terminu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 15 d.

17.       Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. ieškovei pateikė pretenziją Nr. 1, jog VŠĮ (duomenys neskelbtini) II a. darbų atlikimo metu ieškovė sugadino 6 sumontuotas medines duris į kabinetų patalpas ir 2022 m. kovo 15 d. pranešimu nurodė, kad padaryta žala sudaro 2 340,00 Eur be PVM. 2022 m. kovo 15 d. atsakovė pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė, atlikdama darbus, sugadino keramikines plyteles, priklijuotas ant sienų paviršių plautuvių zonoje ir tokiais veiksmais padarė 200,00 Eur su PVM žalos turtui. 2022 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei 2022 m. balandžio 14 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), 2 831,40 Eur sumai (su PVM) už padarytą žalą (sugadintas duris) pagal pretenziją, Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur sumai (su PVM) už padarytą žalą (sugadintas keramikines plyteles) pagal pretenziją. Ieškovei nesutikus su atsakovės pretenzijomis, 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl 3 031,40 Eur žalos įskaitymo iš atsakovės mokėtinos ieškovei sumos už atliktus darbus pagal sąskaitą ir 2022 m. gegužės 5 d. atliko dalinį mokėjimą sumokėdama ieškovei už atliktus darbus 7 365,60 Eur sumą.

18.       Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką).

19.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės 2022 m. gegužės 5 d. tarpusavio užskaitymo aktu atliktą įskaitymą negaliojančiu, nurodė, jog atsakovė nepagrindė priešpriešinio reikalavimo teisės į atsakovę. Apeliantė (atsakovė) UAB „Eivilsta“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėdama, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistavo visos įskaitymui būtinos sąlygos, tarp jų ir priešpriešinio reikalavimo į ieškovę teisė. Priešpriešinio reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Benart projektai“ atsakovė grindė tuo, jog ieškovė yra atsakinga už sugadintas duris bei plyteles bei dėl to padarytą žalą.

20.       Teisėjų kolegija, įvetinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, neturi pagrindo pritarti apeliantės įrodinėjamiems argumentams, jog prievolės įskaitymo metu apeliantė įrodė turėjusi 3 031,40 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Iš tiesų, tam, jog būtų pripažinta priešpriešinio reikalavimo teisė į ieškovę, apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog yra ne tik ieškovės skolininkė, tačiau ir kreditorė. Kaip pagrįstai nurodė nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta duomenų, jog objekto, kuriame darbus atliko ieškovė, savininkė yra pareiškusi pretenzijas atsakovei ar ieškovei. Dar daugiau, nei iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nei iš atsakovės paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokia žala yra padaryta durims ar plytelėms, kadangi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, paaiškinimai apie būtinybę keisti duris ar plyteles yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apeliantė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog yra atlyginusi objekto savininkui kokius nors nuostolius ar bent patyrė išlaidas pačios atsakovės nurodytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (2 831,40 Eur sumai) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (200,00 Eur sumai).

21.       Nors apeliantė reikalavimo teisę į ieškovę taip pat įrodinėja ir UAB „Dorvila“ užsakymu skydinėms dažytoms durims bei keramikinių plytelių įsigijimo sąskaitą, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų prekių įsigijimo dokumentų nėra galimybės identifikuoti, kur ir kada, kokiu tikslu atsakovės įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos. Pažymėtina, kad atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie pareikštas užsakovo ((duomenys neskelbtini)) pretenzijas dėl padarytos žalos turtui ar jos (atsakovės) užskovui atlygintus nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai). Dar daugiau, darbų užsakovė (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 18 d. rašte ieškovei nurodė, kad nekokybiškai atlikti PVC dangos darbai (defektai) buvo ištaisyti, poliklinikos turtui laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., žala nebuvo padaryta. Taigi apeliantės argumentas, jog nagrinėjamu atveju priešpriešiniam reikalavimui į ieškovę pagrįsti pakanka pretenzijos, ir nebuvo būtina teikti duomenis apie atsakovės patirtus nuostolius, laikytinas neturinčiu teisinės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę. 

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nesudaro ir apeliantės argumentai, jog teismo sprendimo motyvuojamuosios dalies turinys sutampa su ieškovės byloje išsakytais argumentais.

23.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės pritarė ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimui, netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus.

25.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

26.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde neįvardijo kokių aplinkybių nenustatinėjo, ar kokių įrodinėjimo priemonių neįvertino pirmosios instancijos teismas, tiesiog apsiriboja tuo, jog teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, tačiau nepateikia tiesioginių ir neginčijamų įrodymų dėl padarytos žalos fakto ir dydžio. Ieškovė ginčijo atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, įrodinėdama, jog atsakovė neturi priešpriešinio reikalavimo teisės, remdamasi, be kita ko, ir patirtos žalos neįrodymo aplinkybe. Atsakovės pateiktuose teismui dokumentuose neatsispindi informacija apie žalos faktą, patirtus nuostolius, jų dydį, priešingai, byloje esant pateiktiems įrodymams, kad žala užsakovo turtui nebuvo padartya, pagrįsta pirmosios instancijoss teismo išvada, jog neįrodyta, kad atsakovė patyrė žalą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad teismas vertino ne tik ieškovės pateiktas įrodinėjimo priemones, tačiau taip pat tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su atsakovės atsikirtimais. 

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės UAB „Eivilsta“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovė UAB „Benart projektai“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 2 299,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudaryto 2 470,39 Eur (1900,30 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.

32.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“, juridinio asmens kodas 302596566, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivilsta“, juridinio asmens kodas 302302242, 2 299,00 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Algimantas Kukalis

                Jurgita Sujetienė

                Egidijus Tamašauskas