Civilinė byla Nr. e2-373-475/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13503-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 

2.6.8.4; 2.6.11.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.12; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 1 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Jokubauskienei, Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“ bankroto administratoriui M. Ž.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos slėnis“ atstovams vadovui G. D., advokatui V. D.,

atsakovės mažosios bendrijos Strokbet atstovei advokatei A. G.,

trečiajam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“ ir mažajai bendrijai „Strokbet“ dėl nuostolių, skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo D. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija „Pagalbinė ranga“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė jai priteisti: 1) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų slėnis“ 1 760,98 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis, 2) solidariai iš atsakovių UAB „Investicijos slėnis“ (toliau – atsakovė1) ir mažosios bendrijos „Strokbet“ (toliau – atsakovė2) 10 000 Eur negautų pajamų (šis reikalavimas posėdžio metu patikslintas ieškovės), 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad:

1.1.       ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 1 d. sudarė Barterio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti darbus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė1 įsipareigojo už atliktus darbus parduoti ieškovei butą Nr. (duomenys neskelbtini) su parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini)  ir sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini)   (toliau – Turtas) už 86 000 Eur su PVM sumą. Šalys, be kita ko, Sutartimi susitarė, jeigu darbų kaina bus didesnė nei Turto kaina, skirtumą ieškovei primokės atsakovė (Sutarties 1.3 punktas); jeigu Turto kaina bus didesnė nei atliktų darbų kaina, skirtumą atsakovei1 primokės ieškovas (Sutarties 1.4 punktas). Šalys Sutartimi numatė planuojamą turto pardavimo datą – iki 2021 m. vasario 28 d.  Ieškovė atliko darbų už 44 323,36 Eur.

1.2.       2021 m. sausio 12 d. atsakovė1 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie ketinamą sudaryti pagrindinę buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovės1 elektroniniame laiške nurodytas ketinimas sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį buvo visiškai deklaratyvus, kadangi iš toliau nurodytų atsakovės veiksmų ieškovei tapo aišku, kad atsakovė1 niekada neketino sudaryti jokios pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

1.3.       Šalims susitarus pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti 2021 m. vasario 25 d. Kauno 28-ajame notarų biure, ieškovės atstovas direktorius D. B. 2021 m. vasario 25 d. atvyko į notarų biurą sudaryti sutartį. Tačiau atsakovės1 atstovas G. D. notarų biure pareiškė, kad jis atsisako sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, motyvuodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. eL2-10417-1089/2021 dėl ieškovės skolos atsakovei2 MB „Strokbet“ ir keldamas klausimus dėl ieškovės mokumo. D. B. paaiškino atsakovės1 atstovui, kad ieškovės ir atsakovės2 santykiai nėra niekaip susiję su atsakove1, neriboja jų galimybių sudaryti pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties, juolab, kad paminėtas teismo įsakymas nebuvo įsiteisėjęs. Maža to, ieškovė pateikė atsakovei1 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Kibernetika“, patvirtinančią, kad ieškovė atsiskaitys su atsakove1. Ieškovė pažymi, kad Turto pirkimo-pardavimo sandoris nebūtų pažeidęs nei ieškovės kreditorių, nei atsakovės1 teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė1 būtų gavusi likusias lėšas iš UAB „Kibernetika“ suteikto finansavimo, o ieškovė, pardavusi Turtą brangiau, būtų turėjusi daugiau lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais.

1.4.       Nepaisydama atsakovės1 atstovo atsisakymo sudaryti sandorį, ieškovė siūlė susidariusią situaciją išspręsti ieškant abi sutarties šalis tenkinančio sprendimo, pavyzdžiui, ieškovei įmokant ginčo su atsakove2 sumą į depozitinę sąskaitą iki ieškovė išspręs ginčą su atsakove2, tačiau atsakovės1 atstovas ieškoti sprendimų nesutiko. Dėl atsakovės1 atstovo atsisakymo sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, nei 2021 m. vasario 25 d., nei vėliau pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

1.5.        Ieškovės teigimu, atsakovė1, sudarydama sutartį, siekė nesąžiningai gauti iš ieškovės laiku neapmokamų darbų, nemokamai pasinaudoti ieškovės investicija, o baigusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statybos darbus butus parduoti kitiems pirkėjams už didesnę kainą. Akivaizdu, kad daugiabučio namo statybos metu Turto kaina buvo mažesnė, o pastačius – Turto kaina išaugo. Todėl atsakovei1 parduoti Turtą kitam pirkėjui finansiškai apsimokėjo labiau. Šią išvadą pagrindžia Turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2021 m. sausio 21 d. Turto vertė yra 96 000 Eur, t. y. 10 000 Eur didesnė, nei Sutartimi šalių buvo susitarta. Būtent dėl žinomo kainų skirtumo ieškovė ir ketino pirkti Turtą, kad jį realizavusi gautų pelno, todėl negautos ieškovės pajamos (netiesioginė žala) turi būti atlygintos.

1.6.       Atsakovė1, rengdama sutartį, nė neketino jos įvykdyti, t. y. ieškovei Turtą parduoti. Šią išvadą pagrindžia aplinkybės, kad Sutartyje atsakovė1 ne tik kad nenumatė savo atsakomybės (netesybų) už savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, bet nenumatė atsakomybės ir ieškovei už esminio šalių susitarimo nevykdymą, t. y. už ieškovės1 atsisakymą Sutarties nustatytomis sąlygomis pirkti Turtą. Akivaizdu, kada Atsakovė1, ketinusi parduoti ieškovei Turtą, būtų numačiusi ieškovei1 netesybas už atsisakymą pirkti Turtą (baudą; nemokėjusi dalies atliktų darbų kainos; ir pan.) ir tokiu būdu užsitikrinusi sau garantijas ieškovei nevykdant sutarties, tačiau suformuluotas Sutarties turinys yra nukreiptas išimtinai tik į ieškovės pareigas atlikti darbus atsakovei1. Sutartį rengė ir ją pasirašyti pateikė atsakovė1. Ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl ieškovės vadovas, neturintis teisinio išsilavinimo, pasirašydamas atsakovės parengtą Sutartį neįvertino aplinkybių, kad Sutartyje nėra numatyta atsakovės1 atsakomybė už Sutarties nevykdymą ar netinkamą jos vykdymą.

1.7.       Ieškovė atliko atsakovei1 darbų už 44 233,36 Eur sumą, perdavė atliktus darbus atsakovei1 ir periodiškai išrašė jai sąskaitas, atsakovė1 už atliktus darbus ieškovei nemokėjo pagal Sutarties nuostatas, todėl pagrįstai tikėjosi, kad Sutartį atsakovė įvykdys. Kadangi ieškovė darbų atliko už 44 233,36 Eur sumą, vadovaujantis Sutarties 1.2 ir 1.4 papunkčių nuostatomis, ieškovei kilo prievolė primokėti atsakovei1 41 766,64 Eur sumą. Sutartyje Turto ir darbų kainos skirtumo sumokėjimo tvarka nėra reglamentuota, vadinasi, likusią sumą ieškovė galėjo sumokėti atsakovei1 savo nuožiūra.

1.8.       2021 m. kovo 4 d. atsakovė1 sumokėjo ieškovei 37 233,36 Eur sumą už dalį atliktų darbų. Ieškovė už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras ir jas pateikė atsakovei. Kadangi atsakovė1 pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir nesudarė Turto pirkimo–pardavimo sutarties, sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės1 kaltės, todėl atsakovė1 turi atlyginti ir ieškovės patirtus minimalius nuostolius už naudojimąsi ieškovės pinigais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistinos 1 760,98 Eur palūkanos už išrašytas sąskaitas nuo sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pabaigos iki faktinio dalinio atsiskaitymo su ieškove (2021 m. kovo 4 d.).

1.9.       Dėl atsakovės2. 2020 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės2 buvo sudaryta Grindų betonavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė2 įsipareigojo atlikti grindų betonavimo, pagrindo paruošimo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė2 MB „Strokbet“ sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. betonavimo darbus atliko, tačiau darbai buvo atlikti nekokybiškai. Už atliktus darbus atsakovė2 pateikė sąskaitą faktūrą 6 249,37 Eur, išskaičiavus ieškovei suteiktas paslaugas atsakovės2 už 965,58 Eur, atsakovė2 pateikė reikalavimą apmokėti 5 283,79 Eur dydžio sąskaitą. Ieškovė informavo atsakovę2 apie netinkamos kokybės darbus ir atsakovei2 2021 m. vasario 19 d. buvo išrašyta ir per invoice.lt pateikta sąskaita faktūra 874,83 Eur už broką, atliktą grindų betonavimo darbų atlikimo metu. Aplinkybę, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai patvirtina ir atsakovei2 išrašyta 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 70, kurioje yra minusuojama 723 Eur, taip pat pažymėtina ir tai, kad būtent atsakovė1 pareiškė pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų ir apie teikiamas pretenzijas atsakovė2 buvo informuota bei žinojo apie atsakovės2 teikiamą sąskaitą faktūrą už atliktą broką darbų atlikimo metu.

1.10.       Atsakovė2 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2021 m. kovo d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės MB „Pagalbinė ranga“ 5 283,79 Eur skolą, 166,19 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, 269 Eur kreditorės MB „Strokbet naudai. MB „Pagalbinė ranga“ byloje pareiškė nemotyvuotus prieštaravimus, MB „Strokbet“ byloje nepateikė ieškinio, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas.

1.11.       Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovė neketino sudaryti pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties ir vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl ieškovė neabejoja, kad atsakovės2 kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo yra susijęs su atsakovės1 atsisakymu sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį. Šias ieškovės išvadas ir įžvalgas sustiprina ir patvirtina (i) aplinkybė, jog atsakovė2 prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tai reiškia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikius banko sąskaitų areštą ieškovei taptų itin sudėtinga atsiskaityti su turto pardavėju ir tokiu būdu būtų sukuriama situacija, kuomet ieškovė negalėtų sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dėl taikyto arešto, t. y. dėl savo kaltės. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad atsakovė2 pateikė atsakovei1 neįsiteisėjusį teismo įsakymą dėl skolos, o atsakovė1 atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį neva dėl egzistuojančio įsiskolinimo, nors akivaizdu, kad ginčas tarp šalių, kurių viena net nėra pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentas, dėl 5283,79 Eur skolos, niekaip negalėjo įtakoti pagrindinės sutarties sudarymo arba nesudarymo. Atsakovė2 taip ir nepareiškė ieškinio civilinėje byloje. Dėl šių priežasčių atsakovė yra atsakinga už atsiradusius nuostolius. Šiuo atveju buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo atsakovė1 rėmėsi atsisakydama sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, o gavus prieštaravimus, atsakovė2 taip ir nepareiškė ieškinio. Tokiais piktybiškais veiksmais Atsakovė2 pažeidė atidumo ir rūpestingumo pareigą, ir todėl elgėsi neteisėtai.

2.       Atsakovė1 su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės1 turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad:

2.1.       barterio sutartimi šalys numatė planuojamą turto pardavimo datą – iki 2021 m. vasario 28 d. Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad nepardavus turto per 60 kalendorinių dienų nuo raštiško atsakovės1 pranešimo ieškovei apie esamą pasiruošimą parduoti turtą, atsakovė turi teisę parduoti turtą kitam pirkėjui ir šio sandorio gautomis pajamomis atsiskaityti su ieškove, jei yra skola. 

2.2.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko mažiau darbų, nei buvo planuota sudarant Sutartį. Ieškovė darbams objekte pasitelkė atsakovės1 pasiūlytą subrangovę - atsakovę2, su kuria ieškovė pilnai neatsiskaitė. 

2.3.       2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. sausio 25 d. atsakovė1 informavo ieškovę apie pasirengimą sudaryti Sutarties 1.2 punkte numatytą pagrindinę sutartį (notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį) ir prašė nurodyti ieškovei tinkantį laiką sutarčiai sudaryti. Į minėtus elektroninius laiškus ieškovė atsakė, tokiu būdu patvirtindama jų gavimą ir tokios komunikacijos formos priimtinumą, tačiau nepateikė jokios informacijos apie pasirengimą vykti pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties.

2.4.       Ieškovė tik 2021 m. vasario 16 d. iš el. pašto pagalbine.ranga@gmail.com pranešė apie pasirengimą sudaryti Sutarties 1.2 punkte numatytą pagrindinę sutartį (notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį), tačiau nepasiūlė nei notaro kandidatūros, nei preliminaraus sutarties sudarymo laiko. Būtent atsakovė1 rūpinosi sutarties sudarymo organizaciniais klausimais. Atsakovės1 pastangų dėka buvo suderintas laikas pagrindinės sutarties sudarymui 2021 m. vasario 25 d. (t. y. už 7 darbo dienų nuo ieškovės pranešimo gavimo) 28-ame notaro biure. Taigi, atsakovė sąžiningai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus.

2.5.       Atsakovė1 2021 m. vasario 23 d. vakare gavo iš atsakovės2 atstovaujančios advokatės pranešimą, kad teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovės2 naudai ir kad esant tokiai situacijai ieškovės mokėjimas pagal Sutartį pažeistų atsakovės2 kaip kreditorės teises, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą imperatyvų mokėjimų eiliškumą. Atsakovė1 šį pranešimą 2021 m. vasario 24 d. persiuntė notarui.

2.6.       Notaras 2021 m. vasario 25 d. iš ryto elektroniniu paštu informavo šalis, kad dėl atsakovės2 pretenzijų Sutarties 1.2 punkte numatyta pagrindinė sutartis (notarinė nekilnojamojo turto perleidimo sutartis) negali būti sudaroma. Nepaisant notaro pranešimo atsakovė1 2021 m. vasario 25 d. atvyko pas notarą sutartu laiku, tačiau paaiškėjo, kad po notaro pranešimo ieškovė nieko nepadarė atsakovės2 pretenzijoms išspręsti. Ieškovė taip pat atsisakė pateikti įrodymus, kad pagrindinės sutarties sudarymas nepažeis jos kreditorių teisių (pavyzdžiui, kreditorių pakvitavimas, finansinės atskaitomybės dokumentai). Esant tokiai situacijai pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta.

2.7.       Notaras M. V. atsisakė tvirtinti buto pirkimo–pardavimo sandorį, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 23 d. yra priimtas teismo įsakymas, kurio pagrindu iš ieškovės yra priteista 5 283,79 Eur atsakovės2 naudai. Ieškovė apskundė notaro atsisakymą atlikti veiksmus teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė motyvuodamas, jog notaras pagrįstai atsisakė tvirtinti sandorį dėl sandorio sudarymo metu kilusių abejonių dėl trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių galimo pažeidimo sandorio patvirtinimo atveju.

2.8.        Tiek notaras, tiek atsakovę1 atstovaujantis advokatas prašė ieškovės informuoti apie atsakovės2 pretenzijų išsprendimą (pvz., atsiskaitymą su kreditoriumi ir pakvitavimo iš jo gavimą), t. y. apie kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti pašalinimą. Tokios informacijos ieškovė taip ir nepateikė, bei pareikštų pretenzijų neišsprendė.

2.9.       Šalys Sutarties 1.5 punkte susitarė, kad minėtas nekilnojamasis turtas turi būti perleistas iki 2021 m. vasario 28 d. (sekmadienis). Vadovaujantis CK 1.121 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi, terminas šalims sudaryti pagrindinę sutartį suėjo 2021 m. kovo 1 d. Dėl šios priežasties atsakovės atstovas 2021 m. kovo 2 d. ieškovei pateikė pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo informavo ieškovę, jog pasibaigus iš Sutarties kylančiam įsipareigojimui sudaryti pagrindinę sutartį Sutarties 1.6 punkto nustatyta tvarka atsakovė atsiskaitys su ieškove už atliktus darbus, pervesdama mokėtiną sumą. Vykdant sutartinius įsipareigojimus atsakovė1 ieškovei 2021 m. kovo 4 d. pervedė 37 233,36 Eur.

2.10.       Atsakovė paaiškino, jog 2021 m. kovo 22 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės1 ir atsakovės2. Atsakovė2 šia sutartimi atsakovei1 perleido 5 283,79 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę už objekte atliktus darbus bei teises ir pareigas, susijusias su skola, t. y. 201,65 Eur dydžio palūkanas (iš viso – 5 485,44 Eur). Atsakovė1 pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartį sudarė laikydama save iš dalies atsakinga už ieškovės neapmokėtus atsakovės2 tinkamai atliktus statybinius darbus atsakovės1 objekte. Atsakovę2 kaip subrangovę ieškovei pasitelkti siūlė būtent atsakovė1. Atitinkamai atsakovė1 atsakovei2 siūlė sudaryti subrangos sutartį su ieškove. Ieškovei likus skolingai atsakovei2, atsakovė nenorėjo sugadinti gerų dalykinių santykių su atsakove2. Todėl sutiko atsakovei2 apmokėti ieškovės skolą ir atitinkamai perėmė reikalavimo teisę į ieškovę.

2.11.       Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pranešimu informavo ieškovę apie perimtą reikalavimo teisę iš atsakovės2 į ieškovę 5 485,44 Eur sumai. 2021 m. kovo 29 d. pranešimu apie įskaitymą atsakovė1 įskaitė 5 485,44 Eur perimto reikalavimo sumą į atsakovės įsipareigojimus ieškovei, bei 2021 m. kovo 30 d. sumokėjo darbų kainos likutį ieškovei (7 000 Eur - 5 485,44 Eur= 1 514,56 Eur).

2.12.       2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo Nr. eL2-10417-1089/2021 reikalavimas buvo pagrįstas - ieškovę saistė pareiga sumokėti atsakovei2 skolą už objekte atliktus darbus, tačiau ieškovė vengė vykdyti savo sutartinę prievolę. Atsakovė2 po ieškovės prieštaravimų dėl teismo įsakymo teismui ieškinio neteikė tik dėl to, jog atsakovė1 sutiko sudaryti reikalavimo į ieškovę perleidimo sutartį.

2.13.       Domintis ieškovės finansine padėtimi atsakovė1 užsakė Creditinfo ataskaitą. Joje buvo matyti, jog ieškovė turi ~1 000 Eur skolą SODRA, dvi skolas UAB „Verslo rezervai“, tris skolas UAB „Litoma“ 8 600 Eur sumai. Atsakovės1 nuogąstavimai dėl ieškovės finansinės būklės pasitvirtino. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-653/2022 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės vadovas D. B. vadovavo ne vienai įmonei, kuri susidūrė su finansinėmis problemomis ir bankrutavo. Taigi atsakovės1 abejonės dėl ieškovės finansinių pajėgumų, buvo pagrįstos.

2.14.       Atsakovė1 teigia, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės apie ieškovės ir UAB „Kibernetika“ sudarytą būsto kreditavimo sutartį. Ieškovės vadovas pas notarą M. V. buvo atsivedęs asmenį, kuris prisistatė kaip paskolos ieškovei davėjas. Tačiau šis asmuo nepateikė jokių jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, ar įrodymų apie paskolos santykių egzistavimą. Antra, net jei paskolos sutartis būtų sudaryta, tai jokiu būdu nepašalintų atsakovei1 kilusių abejonių dėl ieškovės finansinių pajėgumų sudaryti pagrindinę būsto pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, tokia sutartis tik sukeltų papildomus klausimus dėl ieškovės mokumo ir sąžiningumo, nes ji patvirtintų, jog ieškovė neturi nuosavų finansinių pajėgumų įvykdyti pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties. Trečia, tariami paskolos santykiai tik patvirtina ieškovės nesąžiningumą – vietoje to, jog atsiskaitytų su savo kreditoriais (įvykdytų pradelstas prievoles), ieškovė planavo kreditoriams mokėtinas sumas kartu su paskola panaudoti finansuoti nekilnojamo turto įsigijimą.

2.15.       Abi šalys yra verslininkai. Verslininkams yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai sudarant sandorius, kadangi sandorių sudarymas yra įprastos verslo praktikos dalis. Sutarties sąlygos yra šalių suderintos valios išraiška. Ieškovė neginčija sutarties ryšium su jos sudarymo aplinkybėmis. Dėl to nėra pagrindo abejoti sutarties sąžiningumu.

2.16.       Šalys sutartimi buvo sutarusios, jog darbų kaina ieškovei nebus mokama, o už atliktus darbus bus atsiskaitoma barteriu (Buto perleidimu). Atitinkamai šalys Sutarties 1.6 punktu sutarė, jog nepardavus turto per 60 kalendorinių dienų nuo raštiško atsakovės1 pranešimo ieškovei apie esamą pasiruošimą parduoti turtą, atsakovė1 turi teisę parduoti turtą kitam pirkėjui ir šio sandorio gautomis pajamomis atsiskaityti su ieškove, jei yra skola. Tai reiškia, jog ieškovė1 Sutartimi suteikė pilną teisę atsakovei1 su ieškove už atliekamus darbus neatsiskaityti iki tol, kol nebus sudaryta pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis, arba nebus įgyvendintas Sutarties 1.6 punktas. Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovės lėšomis.

2.17.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nebereiškia dalies pradiniame ieškinyje reikštų reikalavimų, t. y. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo. Toks ieškovės pozicijos pasikeitimas traktuotinas ne kaip patikslintas ieškinys, o kaip dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas. Todėl patikslintas ieškinys kvalifikuotinas kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko keitimo ir į tai turi būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė2 su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė2 procesiniuose dokumentuose nurodė:

3.1.       2020 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės2 sudaryta grindų betonavimo darbų sutartis, kurios pagrindu atsakovė2 įsipareigojo atlikti grindų betonavimo, pagrindo paruošimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus per 14 darbo dienų išrašius sąskaitą faktūrą. Atsakovė2 tinkamai ir laiku atliko darbus objekte ir pateikė užsakovei sąskaitas faktūras. Pirmosios dvi sąskaitos buvo apmokėtos laiku, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo vėluoti atsiskaityti su MB „Strokbet“ už atliktus darbus. Atsakovės2 vadovas A. S. ne kartą žodžiu kreipėsi į ieškovę reikalaudamas tinkamai ir laiku atsiskaityti už atliktus darbus. A. S. bendrų pasitarimų objekte metu informavo atsakovės1 atstovą apie tai, jog ieškovė vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovės vadovas D. B. žadėdavo apmokėti sąskaitas sekančią savaitę nuo pokalbio su A. S., nurodydavo melagingas aplinkybes, jog planuoja gauti lėšas atsiskaitymams, tačiau piniginių lėšų nurodytais terminais atsakovei2 nemokėjo.

3.2.       Atsakovė2 gindama savo pažeistas civilines teises 2021 m. vasario 23 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu buvo išduotas 2021 m. vasario 23 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10417-1089/2021 dėl 5 283,79 Eur skolos, 166,19 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 269 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei iš skolininkės MB „Pagalbinė ranga“.

3.3.       Atsakovei2 kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės finansinės būklės ir atsiskaitymo pareigos įvykdymo. Atsakovė2 prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 5 718,98 Eur sumai. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė.

3.4.       Patikrinus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį buvo matyti, jog ieškovė turi prievolių tretiesiems asmenims, ji kaip atsakovė dalyvavo kituose teisminiuose procesuose, buvo įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovė nekilnojamojo turto neturėjo, 2020 m. finansinių dokumentų nebuvo pateikusi VĮ Registrų centras. Taigi minėti duomenys kėlė pagrįstų abejonių dėl ieškovės finansinės būklės.

3.5.       Atsakovė2 sužinojo, kad ieškovė ketina įsigyti nekilnojamojo turto, už kurį atsiskaitymą įvykdys įskaitydama gautiną sumą už objekte, (duomenys neskelbtini), atliktus darbus. Tapo aišku, kad ieškovė galimai elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia atsakovės2 interesus, t. y. neatsiskaičiusi už atliktus darbus su subrangove, pati siekia įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu išvengiant piniginių lėšų gavimo ir apeinant pareigą atsiskaityti su subrangovais, kurių galimybės išieškoti priteistas lėšas apsunkinamos arba net panaikinamos.

3.6.       Sužinojusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė2, siekdama apginti savo teisėtus interesus, 2021 m. vasario 23 d. informavo ieškovę apie tai, jog nėra gavusi atsiskaitymo už atliktus darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini).

3.7.       Atsakovės2 atstovei skambino ieškovės vadovas ir nurodė, kad šiuo metu atsiskaityti su atsakovę2 galimybių neturi, tačiau nurodė, kad sutinka sudaryti mokėjimo grafiką išdėstant mokėtiną sumą arba pasirašyti vekselį. Ieškovės atstovas 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku buvo informuota, kad atsakovė2 su mokėjimų atidėjimu nesutinka. Nepaisant to, ieškovė neįvykdė, o priešingai, 2021 m. kovo 17 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto teismo įsakymo. Teismas nustatė atsakovei2 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti.

3.8.       2021 m. kovo 22 d. atsakovė2 ir atsakovė1 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė2 perleido reikalavimo teises į skolininkę MB „Pagalbinė ranga“ naujam kreditoriui UAB „Investicijos slėnis“, o UAB „Investicijos slėnis“ sumokėjo reikalavimo perleidimo kainą, kurią sudaro 5 483,79 Eur.

3.9.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė1 perėmė reikalavimo teisę į ieškovę ir savo jėgomis bei lėšomis įsipareigojo reikalauti skolos sumokėjimo, atsakovė2 nereiškė teismui ieškinio bendrąja ginčo teisenos tvarka ir teismo įsakymas buvo panaikintas.

3.10.       Taigi ieškinys nebuvo pareikštas ne dėl to, jog būtų išnykęs ieškinio teisinis pagrindas, o dėl to, jog atsakovė2 apgynė savo teises kitu būdu – t. y. perleisdama reikalavimo teisę atsakovei1, kuri sumokėjo atsakovei2 reikalavimo teisės perleidimo kainą.

3.11.       Tuo atveju, jeigu atsakovė1 ir ieškovė būtų sudariusios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovės2 teisės atgauti skolą iš atsakovės1 galimai būtų apsunkintos arba net panaikintos.

3.12.       Ieškovės elgesys sprendžiant konfliktinę situaciją leidžia įtarti buvus nesąžiningus ketinimus išvengti prievolių įvykdymo atsakovės2 atžvilgiu. Visų pirma, ieškovė praleido mokėjimo terminus už atliktus darbus daugiau nei 175 dienų. Antra, ieškovė pareiškė nepagrįstus nemotyvuotus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė nepripažino mokėjimo prievolės, t. y. nesutiko jos geruoju įvykdyti. Trečia, ieškovė nevykdė savo prievolių subrangovui, atlikusiam darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog tam nepakanka lėšų, tačiau ketino gauti atsiskaitymą iš užsakovės ne pinigais. Maža to, pagal barterinę sutartį ieškovė esant turto kainai didesnei nei atliktų darbų vertė dar ir įsipareigojo primokėti užsakovei kainos ir darbų skirtumą, prisiėmė naujus įsipareigojimus sudarydama kredito sutartį, kas pakenkė jos mokumui.

3.13.       Faktas, jog po prieštaravimų pateikimo atsakovė2 nepareiškė teismui ieškinio, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės prievolę pasibaigusia. Atsakovė2 turi teisę rinktis pažeistos civilinės teisės gynimo būdą. Atsakovė pasirinko civilines teises apginti perleidžiant reikalavimo teises į skolininką naujam kreditoriui, t. y. atsakovei1, ir šį būdą įgyvendino teisėtai. Todėl nei kreipimasis į teismą, nei reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas su atsakove1 negali būti laikomi neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu. Priešingai, tai ieškovė atliko neteisėtus veiksmus atsakovės2 atžvilgiu, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus, todėl prisiėmė visą riziką dėl pasekmių, kurias nulėmė atsakovės2 pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, kilimo. Atsakovė pažymi, jog ieškovė galėjo operatyviai įvykdyti prievolę – sumokėti atsakovei2 skolą ir eliminuoti aukščiau nurodytas pasekmes, tačiau to nepadarė.

3.14.       Atsakovės2 panešimo atsakovei1 apie netinkamą ieškovės prievolių vykdymą pateikimas buvo sąlygotas apginti atsakovės2 pažeistas civilines teises, t. y. atgauti skolą už atliktus darbus. Atsakovė2 pažymi, jog kliūtis pirkimo–pardavimo sutarčiai sudarė pati ieškovė, kuri neįvykdė prievolių savo kreditorei MB „Strokbet“. Ieškovė turėjo galimybę bet kada šią kliūtį pašalinti, sumokėti skolą atsakovei2 ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove1. Tačiau ieškovė skolos atsakovei2 nesumokėjo ir tokiais veiksmais pati sudarė kliūtis pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui.

4.       Trečiasis asmuo D. B. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovių kaltės. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutartą dieną buvo sudaromos dirbtinės kliūtys sandorio patvirtinimui. Jis turėjo grynųjų pinigų, buvo sudaręs paskolos sutartį buto pirkimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2020 m. birželio 1 d. tarp ieškovės MB „Pagalbinė ranga“ ir atsakovės1 UAB „Investicijos slėnis“ buvo sudaryta Barterio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti daugiabučio esančio (duomenys neskelbtini) darbus, o atsakovė1 įsipareigojo už atliktus darbus perleisti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  su sandėliuku ir parkingu, esantį (duomenys neskelbtini) sutartyje numatyta ir sutarta buto kaina yra 86 000 Eur su PVM. Taip pat šia sutartimi ieškovė sutiko ir įsipareigojo esant turto kainai didesnei nei atliktų darbų kaina primokėti skirtumą atsakovei1 (1 t., el. b. l. 11–15, 16–24). 

6.       Minėta sutartimi šalys numatė planuojamą turto pardavimo datą – iki 2021 m. vasario 28 d. Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad nepardavus turto per 60 kalendorinių dienų nuo raštiško atsakovės1 pranešimo ieškovei apie esamą pasiruošimą parduoti turtą, atsakovė1 turi teisę parduoti turtą kitam pirkėjui ir šio sandorio gautomis pajamomis atsiskaityti su ieškove, jei yra skola (1 t., el. b. l. 11–15, 16–24).

7.       Ieškovė atliko darbų už 44 323,36 Eur. Atsakovė1 darbus priėmė, pretenzijų nereiškė. Šalys pasirašė skolų suderinimo aktą (1 t., el. b. l. 25, 26–27). Ginčo dėl atliktų darbų kainos ir kiekio nėra ginčo.

8.       Atsakovė1 nurodė, kad sutarties vykdymo metu ieškovei kilo problemų su betonavimo darbais, todėl ieškovė darbams objekte pasitelkė atsakovės1 pasiūlytą subrangovę - atsakovę2 MB „Strokbet“. 2020 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės2 sudaryta grindų betonavimo darbų sutartis, kurios pagrindu atsakovė2 įsipareigojo atlikti grindų betonavimo, pagrindo paruošimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su rangove už atliktus darbus per 14 darbo dienų išrašius sąskaitą faktūrą (2 t., e. b. l. 70–71). Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo vėluoti atsiskaityti su atsakove2 už atliktus darbus. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo.

9.       2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. sausio 25 d. atsakovė1 laiškais informavo ieškovę apie pasirengimą sudaryti Sutarties 1.2 punkte numatytą pagrindinę sutartį (notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį) ir prašė nurodyti ieškovei tinkantį laiką sutarčiai sudaryti (2 t., e. b. l. 43, 44, 45).

10.       Ieškovė 2021 m. vasario 16 d. pranešė apie pasirengimą sudaryti Sutarties 1.2 punkte numatytą pagrindinę sutartį (notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį) (2 t., e. b. l. 47). Atsakovės iniciatyva buvo suderintas laikas pagrindinės sutarties sudarymui 2021 m. vasario 25 d. (t. y. už 7 darbo dienų nuo ieškovės pranešimo gavimo) 28-ame notaro biure (2 t., e. b. l. 48).

11.       Atsakovė2 2021 m. vasario 23 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu buvo išduotas 2021 m. vasario 23 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10417-1089/2021 dėl 5 283,79 Eur skolos, 166,19 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 269 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei iš skolininkės MB „Pagalbinė ranga“ (2 t., e. b. l. 129–130). Ieškovės atstovas 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku buvo informuotas, kad atsakovė2 su mokėjimų atidėjimu nesutinka. Ieškovė 2021 m. kovo 17 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto teismo įsakymo. Teismas nustatė atsakovei2 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovė2 ieškinio nereiškė.

12.       Atsakovė1 2021 m. vasario 23 d. vakare gavo iš atsakovės2 atstovaujančios advokatės pranešimą, kad teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovės2 naudai ir kad esant tokiai situacijai ieškovės mokėjimas pagal sutartį pažeistų atsakovės2 kaip kreditorės teises, t. y. CK 6.9301 straipsnyje nustatytą imperatyvų mokėjimų eiliškumą (1 t., e. b. l. 28, 2 t., e. b. l. 81–82). Atsakovė1 šį pranešimą 2021 m. vasario 24 d. persiuntė notarui.

13.       Notaras 2021 m. vasario 25 d. iš ryto el. paštu informavo šalis, kad dėl atsakovės2 pretenzijų Sutarties 1.2 punkte numatyta pagrindinė sutartis negali būti sudaroma. Nepaisant notaro pranešimo šalys 2021 m. vasario 25 d. atvyko pas notarą sutartu laiku, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Kauno 28-ojo notarų biuro notaras M. V. 2021 m. vasario 25 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes dėl gautos informacijos apie pareiškėjos kreditorius atsakovė1 nesutiko perleisti turto, o ieškovė nepateikė atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis patvirtinančių dokumentų. Ieškovė apskundė notaro atsisakymą atlikti veiksmus teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė motyvuodamas, jog notaras pagrįstai atsisakė tvirtinti sandorį dėl sandorio sudarymo metu kilusių abejonių dėl trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių galimo pažeidimo sandorio patvirtinimo atveju (2 t., e. b. l. 49–53).

14.       2021 m. vasario 25 d. ieškovė ir UAB „Kibernetika“ sudarė būsto paskolos kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Kibernetika“ įsipareigojo suteikti paskolą ieškovei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su sandėliuku ir garažu esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Be to, ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui (prievolės dydis 41 766,64 Eur) ieškovė ir UAB „Kibernetika“ sudarė nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimo sutartį (1 t. e. b. l. 29–30, 31–34).

15.       Atsakovės1 atstovas 2021 m. kovo 2 d. ieškovei pateikė pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo informavo ieškovę, jog pasibaigus iš Sutarties kylančiam įsipareigojimui sudaryti pagrindinę sutartį Sutarties 1.6 punkto nustatyta tvarka atsakovė1 atsiskaitys su ieškove už atliktus darbus, pervesdama mokėtiną sumą. Atsakovė1 ieškovei 2021 m. kovo 4 d. pervedė 37 233,36 Eur (1 t., e. b. l. 137). 

16.       2021 m. kovo 22 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės1 ir atsakovės2, Atsakovė2 šia sutartimi atsakovui perleido 5 283,79 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę už objekte atliktus darbus bei teises ir pareigas, susijusias su skola, t. y. 201,65 Eur dydžio palūkanas (iš viso -

5 485,44 Eur) (1 t., e. b. l. 217–218). Atsakovė1 2021 m. kovo 29 d. pranešimu informavo ieškovę apie perimtą reikalavimo teisę iš atsakovės2 į ieškovę 5 485,44 Eur sumai(1 t., e. b. l. 219). 2021 m. kovo 29 d. pranešimu apie įskaitymą atsakovė1 įskaitė 5 485,44 Eur perimto reikalavimo sumą į atsakovės1 įsipareigojimus ieškovei, bei 2021 m. kovo 30 d. sumokėjo darbų kainos likutį ieškovei (7 000 Eur – 5 485,44 EUR = 1 514,56 Eur) (1 t., e. b. l. 220–222). 

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-10417-1089/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-10417-1089/2021 pagal kreditorės MB „Strokbet“ pareiškimą skolininkei MB „Pagalbinė ranga“ dėl skolos priteisimo. Kreditorės MB „Strokbet“ pareiškimą skolininkei MB „Pagalbinė ranga“ laikė nepaduotu ir grąžino kreditorei (1 t., e. b. l. 215–216).

18.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-653/2022 ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. Ž. (2 t., e. b. l. 115–119).

19.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės1 neįvykdyto įsipareigojimo už atliktus darbus perleisti ieškovei butą su sandėliuku ir parkingu 2020 m. birželio 1 d. šalių sudarytoje sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, butas nebuvo jai parduotas dėl atsakovė1 kaltės ir atsakovės2 neteisėtų veiksmų. Ieškovė patyrė 10 000 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovių, o taip pat iš atsakovės 1 760,98 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis. Atsakovė1 teigia, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės, nes kilo abejonių dėl jos mokumo ir įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovė2 teigia, kad tai ieškovė atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ja už atliktus darbus, todėl prisiėmė visą riziką dėl pasekmių, kurias nulėmė atsakovės2 pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, kilimo.

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Šalys sudarydamos 2020 m. birželio 1 d. sutartį, kurios pagrindu kilo ginčas, nurodė, kad tai barterio sutartis. Sąvoka „barteriniai mainai“ (angl. barter – natūriniai (prekių) mainai) Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK) ar kituose įstatymuose neįtvirtinta, tačiau vartojama verslo praktikoje. Sudariusi „barterinių mainų“ sutartį, viena šalis už gautas prekes, atliktas paslaugas ar darbus kitai šaliai atlygina ne pinigais, bet ekvivalentiškos vertės prekėmis, darbais ar paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-2012). 

22.       Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia (be kita ko), įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi mainų sutarčiai būdingi šie bruožai: 1) abi šalys siekia už savo perleidžiamas prekes gauti ne pinigus, o kitą prekę mainais; 2) tokią prievolę perduoti viena kitai daiktus šalys turi vykdyti vienu metu; 3) daiktų kaina yra vienoda. 

23.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

24.       Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). 

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys,1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

26.       Šiuo atveju 2020 m. birželio 1 d. sutartimi ieškovė kaip rangovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. atlikti statybos darbus, nurodytus sąmatiniuose skaičiavimuose ir pagal techninį projektą, atsakovei1 priklausančiame objekte, atsakovė1 įsipareigojo priimti darbų rezultatą. Atsakovė1 įsipareigojo ieškovei už jos atliktus darbus iki 2021 m. vasario 28 d. parduoti ieškovei butą su sandėliuku ir parkingu, esantį (duomenys neskelbtini) už 86 000 Eur. Taip pat šia sutartimi ieškovė sutiko ir įsipareigojo esant turto kainai didesnei nei atliktų darbų kaina primokėti skirtumą atsakovei1.

27.       Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir šalių 2020 m. birželio 1 d. sudarytą sutartį, teismas daro išvadą, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio susitarimą, turintį statybos rangos, įskaitymo ir preliminarios sutarties požymių. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

28.       Šiuo atveju šalių ginčas kilęs iš susitarimo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl taikytinos preliminarias sutartis reglamentuojančios teisės normos.

29.       CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

30.       Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 10 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovių teigdama, kad atsakovė1 nepagrįstai atsisakė sudaryti buto pardavimo sandorį, o atsakovė2 nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kas lėmė, tai, kad buto pardavimo sandoris sutartą dieną nebuvo sudarytas.

31.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

32.       Nuo 2021 m. sausio 12 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo pas notarą. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė1 ragino ieškovę nurodyti sandorio sudarymo datą. Galiausiai šalys susitarė buto pirkimo–pardavimo sandorį sudaryti 2021 m. vasario 25 d. Atsakovė1 2021 m. vasario 23 d. vakare gavo iš atsakovės2 atstovaujančios advokatės pranešimą, kad teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovės2 naudai. Atsakovė1 šį pranešimą 2021 m. vasario 24 d. persiuntė notarui. Kauno 28-ojo notarų biuro notaras M. V. 2021 m. vasario 25 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes ieškovė nepateikė atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis patvirtinančių dokumentų ir atsakovė1 nesutiko perleisti turto. Atsakovei kilo abejonių dėl ieškovės finansinių pajėgumų įvykdyti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad ieškovės vadovas D. B. nuo 2019 m. iki 2021 m. kovo 30 d. iš Įmonės banko sąskaitos buvo išėmęs 285 840 Eur sumą, tačiau iš į bylą pateiktos ieškovės grynųjų pinigų išėmimo lentelės, matyti, kad nuo 2021 m. vasario 16 d., kuomet ieškovė pranešė apie pasirengimą sudaryti buto pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį, iki 2021 m. vasario 23 d., kuomet šalys susitiko pas notarą, iš ieškovės sąskaitos grynųjų pinigų nebuvo išimta (3 t., e. b. l. 132). Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1631-653/2022 10 punkto, nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai pagal 2020 m. balansą neviršijo jos turimo turto vertės, tačiau didžiąją atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (iš 293 294 Eur turto vertės, trumpalaikis turtas sudaro 219 312 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 161 420 Eur), ilgalaikis turtas – 73 982 Eur).

33.       Trečiojo asmens paaiškinimai dėl ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti pagal buto pirkimo–pardavimo sandorį už butą sumokant 41 676,64 Eur (86 000 Eur šalių sutarta buto kaina – 44 323,36 Eur ieškovės atliktų darbų vertė) yra prieštaringi, Viena vertus trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieškovės sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo, tačiau jis turėjo grynųjų pinigų, kita vertus trečiasis asmuo nurodo, kad buvo sudaręs kreditavimo sutartį buto pirkimui ir pateikė į bylą 2021 m. vasario 25 d. būsto paskolos kreditavimo sutartį, kuria UAB „Kibernetika“ įsipareigojo suteikti paskolą ieškovei buto pirkimui, o ieškovė kita sutartimi įsipareigojo įkeisti butą UAB „Kibernetika“ naudai. Akivaizdu, kad ieškovė turėdama pakankamai lėšų, nebūtų sudariusi 2021 m. vasario 25 d. būsto paskolos kreditavimo sutarties įsipareigodama įkeisti perkamą būstą. Ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ieškovė siūlė įmokėti ginčo su atsakove2 sumą į depozitinę sąskaitą iki ieškovė išspręs ginčą su atsakove2, tačiau atsakovės1 atstovas nesutiko, nepatvirtina jokie įrodymai.

34.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovės vadovas pasitikėjo atsakove1, todėl ieškovės vadovas, neturintis teisinio išsilavinimo, pasirašydamas atsakovės parengtą Sutartį neįvertino aplinkybių, kad Sutartyje nėra numatyta atsakovės1 atsakomybė už Sutarties nevykdymą ar netinkamą jos vykdymą. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, sandorių sudarymas yra įprasta verslo praktika.

35.       Kaip matyti lemianti priežastis dėl ko sandoris nebuvo sudarytas, tai ieškovės neatsiskaitymas su atsakove2. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių kodėl neatsiskaitė su atsakove2 sumokėdama jai 5 485,44 Eur sumą. Kaip teisingai nurodo atsakovė1, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorės teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditorės teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vienas iš actio Pauliana pagrindų - pažeistas imperatyvus kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas (CK 6.9301 straipsnis). Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atskovė1 atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstai.

36.       Ieškovė vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo jai iš atsakovės 2 priteisti 1 760,98 Eur palūkanas už išrašytas sąskaitas nuo sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pabaigos iki faktinio dalinio atsiskaitymo su ieškove (2021 m. kovo 4 d.). Kaip teisingai nurodo atsakovė1, šalys sutartimi buvo sutarusios, jog darbų kaina ieškovei nebus mokama, o už atliktus darbus bus atsiskaitoma buto perleidimu. Šalys taip pat sutarė, jei darbų kaina bus didesnė įmonė sumokės darbų skirtumą. Šalys sutarties 1.6 punktu sutarė, jog nepardavus turto per 60 kalendorinių dienų nuo raštiško atsakovės pranešimo ieškovei apie esamą pasiruošimą parduoti turtą, atsakovė turi teisę parduoti turtą kitam pirkėjui ir šio sandorio gautomis pajamomis atsiskaityti su ieškove, jei yra skola. Šios sutarties nuostatos leidžia atsakovei1 už atliktus darbus neatsiskaityti iki tol, kol nebus sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, arba nebus įgyvendintas sutarties 1.6 punktas.

37.       Ieškovė reiškia solidarų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei2. Ieškovės teigimu, atsakovės2 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl to, kad atsakovė1 turėtų priežastį atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė2 prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atsakovei neįsiteisėjusį teismo įsakymą dėl skolos, o atsakovė1 atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį neva dėl egzistuojančio įsiskolinimo, nors akivaizdu, kad ginčas tarp šalių, kurių viena net nėra pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentas, dėl 5 283,79 Eur skolos, niekaip negalėjo įtakoti pagrindinės sutarties sudarymo arba nesudarymo. Atsakovė2 taip ir nepareiškė ieškinio civilinėje byloje. Dėl šių priežasčių atsakovė2 yra atsakinga už atsiradusius nuostolius.

38.       Civilinės atsakomybės taikymas asmens atžvilgiu galimas tik nustačius visas būtinąsias jos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuoja CK 6.245–6.249 straipsniai, t. y. tam, kad atžvilgiu kiltų civilinė atsakomybė turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Nustatyta, kad ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovę2 pagal 2020 m. birželio 19 d. grindų betonavimo darbų sutartį. Atsakovė2 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu buvo išduotas 2021 m. vasario 23 d. teismo dėl 5 283,79 Eur skolos, 166,19 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 269 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei iš skolininkės MB „Pagalbinė ranga“. Ieškovė atsakovės2 reikalavimo neginčija, teigia, kad atsakovė2 neteisėtai kreipėsi į teismą ir apie tai informavo atsakovę1, kadangi ieškovės 5 283,79 Eur įsiskolinimas nereikšmingas. Tačiau pati ieškovė pažeidė pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakove2. Pareiškimo teismui pateikimo metu piniginės prievolės buvo pradelstos 175 dienas. Asmuo, kurio teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis įstatymo suteikta teise negali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas. Asmuo turi teisę rinktis pažeistos civilinės teisės gynimo būdą. Atsakovė2 pasirinko civilines teises apginti perleidžiant reikalavimo teises į skolininkę naujam kreditoriui, t. y. atsakovei1. Nesant atsakovės2 neteisėtų veiksmų, jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

39.       Įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia kad nėra pagrindo pripažinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės1 neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės finansinių galimybių nebuvimo vykdyti sandorį ir atsiskaityti su atsakove2, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei1 pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Dėl nurodyto patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovės1 atžvilgiu atmestini, kaip nepagrįsti. Pasisakant dėl patikslinto ieškinio reikalavimo atsakovės2 atžvilgiu, teismas pažymi, kad šiuo atveju neegzistuoja visos CK numatytos žalos atlyginimo sąlygos - nėra atsakovės2 neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovės2 atžvilgiu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Atsakovė1 pateikė duomenis, kad patyrė 3 236,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų

 (4 t., e. b. l. 102–124). Atsakovė2 pateikė duomenis, kad patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., e. b. l. 103–106, 133–136, 4 t., e. b. l. 11–14, )

42.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numato, kad bankroto proceso administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 22 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 31 punktas). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius prieš inicijuodamas civilinę bylą kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, ar ne, prievolė atlyginti kitos proceso šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas turi būti vykdoma teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. šią prievolę turi vykdyti pati bankrutuojanti įmonė iš administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 32 punktas).

43.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestas pilna apimtimi, teismas nepasisako dėl atsakovės1 argumentų patikslintą ieškinį vertinti kaip pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo, nes tai nesukels jokių pasekmių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“, juridinio asmens kodas 305238503, 3 236,75 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 75 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“, juridinio asmens kodas 304990392, bankroto administravimui skirtų lėšų. 

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Strokbet“, juridinio asmens kodas 305524885, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“, juridinio asmens kodas 304990392, bankroto administravimui skirtų lėšų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

Teisėja Virginija Simanavičienė