Civilinė byla Nr. 3K-3-174-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01680-2012-1

    Procesinio sprendimo kategorijos:

35.6.1; 106.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. D., K. A., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė                                               

Byloje sprendžiama dėl kreditoriaus ieškinio dėl skolininko sudaryto sandorio kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo, nukreipiant kreditoriaus reikalavimą į skolininko pagal sandorį sumokėtas lėšas.

Ieškovas R. J. actio Pauliana prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų K. A. ir V. D. sudarytą 2012 m. vasario 28 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, priteisiant V. D. iš K. A. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį, ir priteisti ieškovui iš atsakovės V. D. 19 000 Lt (5502,78 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas K. A. ieškovui buvo skolingas 49 214,11 Lt (14 253,39 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas pagal vekselius, ši suma ieškovui yra priteista, tačiau neišieškota, atsakovas nedirba, skolos nedengia. Apie atsakovo K. A. skolas, vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo žinojo ir atsakovė V. D., tačiau, to nepaisydama, pardavė žemės sklypą atsakovui pagal ginčijamą sandorį už 19 000 Lt (5502,78 Eur). Ieškovas teigė, kad taip pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės ir yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl prašė pripažinti negaliojančia minėtą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, grąžinti sklypą atsakovei V. D., iš jos priteisti ieškovui 19 000 Lt (5502,78 Eur) ir taip apginti jo teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu iš K. A. R. J. naudai priteista 36 500 Lt (10 571,13 Eur) skolos, 760,50 Lt (220,26 Eur) delspinigių, 14 600 Lt (4228,45 Eur) baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt (264,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu išduotas 2011 m. balandžio 19 d. vykdomasis raštas. 2012 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi K. A. iš V. D. už 19 000 Lt (5502,78 Eur) nusipirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį. Apie tai antstolis 2012 m. spalio 16 d. informavo ieškovą. Kitą žemės sklypo 1/2 dalį K. A. buvo įgijęs pagal 2007 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Visas žemės sklypas (abi dalys) hipoteka įkeistas AB DNB bankui skolininko K. A. įsipareigojimų pagal banko ir skolininko sudarytą 2008 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartį vykdymui užtikrinti.

Pagal CK 6.66 straipsnį actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad ginčijamu sandoriu pažeidžiami kreditoriaus interesai ir teisės, t. y. kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų actio Pauliana taikymo kontekste, t. y. sandoris jokios įtakos skolininko mokumui neturėjo, nes atsakovas K. A. ne sumažino turtą, o įgijo ir taip padidino savo nuosavybės teise valdomą turtą. Dėl sudaryto sandorio ieškovas R. J. neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies ir dėl to reali grėsmė įsipareigojimų įvykdymui nei padidėjo, nei sumažėjo. Sudarytu sandoriu nebuvo suteikta pirmenybės kitam kreditoriui, dėl to sandorio šalys jį sudarydamos neveikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino ieškovo R. J. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikšminga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai turint tikslą konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo faktą nustatytina, ar faktiškai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas neturėjo įtakos skolininko K. A. mokumui, nes ginčijamu sandoriu skolininkas turtą įgijo, o ne pardavė. Perleistas žemės sklypas ir iki jo perleidimo buvo įkeistas hipoteka AB DNB bankui atsakovo K. A. prievolėms užtikrinti, dėl to pagal ginčijamą sandorį įgydamas hipoteka suvaržytą žemės sklypą K. A. papildomai neprisiėmė įsipareigojimų bankui ir taip neapsunkino ieškovo R. J. galimybių gauti reikalavimo patenkinimą iš K. A. turto. Jis neveikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nes sudarydamas sandorį ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų nepažeidė. Ginčijamu sandoriu žemės sklypo pardavėja atsakovė V. D. neturėjo pagrindo manyti, kad toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              Viena iš actio Pauliana taikymo būtinų sąlygų yra ta, kad dėl sudaryto skolininko sandorio sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkas K. A. iš žemės sklypo bendraturtės V. D. 2012 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo hipoteka suvaržytą žemės sklypo dalį, sumokėjęs už tai ir 19 000 Lt (5502,78 Eur) pirkimo kainą, ir išdavęs jai 2011 m. gruodžio 21 d. 200 000 Lt (57 924 Eur) vekselį, taip kompensavęs atsakovei V. D. nesumokėtą žemės sklypo dalies vertę. Teismai ginčijamo sandorio ir jo įtakos kreditoriaus teisių pažeidimui netyrė atsakovo K. A. išduoto atsakovei V. D. 2011 m. gruodžio 21 d. vekselio dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) fakto kontekste. Dėl žemės sklypo dalies įgijimo iš atsakovės V. D. atsakovo K. A. įsipareigojimai jai padidėjo 200 000 Lt (57 924 Eur) pagal vekselį. Dėl to akivaizdu, kad dėl sudaryto ir šioje byloje ginčijamo sandorio atsakovo K. A. atsiskaitymas su kasatoriumi R. J. užtruks dar ilgiau, nei būtų atsiskaitoma nesant šio sandorio, arba apskritai su kasatoriumi nebus atsiskaityta. Sudarydamas ginčijamą žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, pagal kurį buvo sumokėta 19 000 Lt (5502,78 Eur) pirkimo kaina ir išduotas 200 000 Lt (57 924 Eur) vertės vekselis atsakovei V. D., atsakovas K. A. iš esmės pakeitė (iš esmės sumažino) savo galimybes ateityje įvykdyti prievolę kasatoriui R. J. ir pablogino savo turtinę padėtį. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagristai konstatavo, kad atsakovas K. A., įsigijęs žemės sklypo dalį, ne sumažino, o padidino savo turtą, dėl to nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės. Be to, ginčijamu sandoriu atsakovas K. A. suteikė nepagristą pirmumą atsakovei V. D. kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu, o atsakovo įsipareigojimai padidėjo.

              Žemės sklypo vertė ginčo sandorio sudarymo metu buvo apie 60 000–80 000 Lt (17 377 – 23 170 Eur), o prisiimti skolininko įsipareigojimai – 219 000 Lt (63 426,78 Eur), ir tai paneigia sandorio šalių sąžiningumą. Atsakovė V. D. buvo ne tik ginčijamo žemės sklypo bendraturtė, sklypo dalies įgijimo sandorio šalis (pardavėja), su sklypo dalies perleidimo santykiais susijusio vekselio turėtoja, bet ir skolų iš atsakovo K. A. išieškojimą vykdžiusi antstolė, o K. A. yra dirbęs šios antstolės kontoroje kurjeriu. Antstolės V. D. žinioje buvo ir vykdomosios bylos dėl skolų iš atsakovo K. A. išieškojimo. Jai buvo ir turėjo būti žinomas atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis, pobūdis, uždelsimo laikotarpis, taikomi apribojimai ir pan. Žinodama, kad, nepardavus turto atsakovui K. A., trečiojo asmens AB DNB banko išieškojimas bus nukreiptas ir į jai priklausančią sklypo dalį, atsakovė V. D. perleido atsakovui K. A. turimą žemės sklypo dalį už 19 000 Lt (5502,78 Eur) pardavimo kainą ir papildomą įsipareigojimą 200 000 Lt (57 924 Eur) pagal vekselį.

              Atsakovė V. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Kasatorius aplinkybėmis apie K. A. išduotą 200 000 Lt (57 924 Eur) vekselį negrindė ieškinio ir apeliacinio skundo, dėl to šios aplinkybės yra naujos, teismų netirtos ir nenagrinėtinos kasaciniame teisme pagal CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą remtis įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. K. A. įsipareigojimai nepadidėjo 200 000 Lt (57 924 Eur), nes paprastasis vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, nebuvo ir nėra realizuotas, praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, teisinę galią (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnis). Kasatorius nepagrįstai sieja vekselį su byloje ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau vekselis su sutartimi nesusijęs, juo sukurta abstraktaus pobūdžio skolininko prievolė. Pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidė ir negalėjo pažeisti kasatoriaus teisių, nes rizika dėl skolininko prievolių įvykdymo nei padidėjo, nei sumažėjo, jam įsigijus žemės sklypo dalį. Sutarties kaina yra 19 000 Lt (5502,78 Eur), ji nėra neproporcingai didelė, palyginti su perleisto žemės sklypo verte. Hipoteka suvaržytos žemės sklypo dalies įsigijimas nedarė neigiamos įtakos skolininko mokumui ir kitaip nepažeidė skolininko kreditorių interesų, nes tokiu būdu viso žemės sklypo pardavimo kaina dengs įsipareigojimus bankui ir neatsiras atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininką. Sutarties sudarymas nebuvo susijęs su atsakovės, kaip antstolės, funkcijų vykdymu. Kasatorius neįrodinėjo skolininko nesąžiningumo sudarant sandorį, o to neįrodžius negali būti tenkinamas ieškinys pagal CK 6.66 straipsnyje nurodytas actio Pauliana tenkinimo būtinas sąlygas.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti; jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC prekyba“, UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė vienos minėtų sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo. Kasatorius tai sieja su tuo, kad atsakovas K. A. ne tik sudarė byloje ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir išdavė atsakovei V. D. 200 000 Lt (57 924 Eur) vertės vekselį, taip kompensuodamas atsakovei V. D. nesumokėtą žemės sklypo dalies vertę ir sumažindamas realią galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, tai yra ieškovu. Be to, anot kasatoriaus, išduodamas vekselį, atsakovas K. A. sumažino savo galimybę ateityje atsiskaityti su kasatoriumi ir suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, tai yra atsakovei V. D.

Su šiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad  2012 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi K. A. iš V. D. už 19 000 Lt (5502,78 Eur) nusipirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį. Apie tai antstolis 2012 m. spalio 16 d. informavo ieškovą. Kitą žemės sklypo dalį K. A. įgijo pagal 2007 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Visas žemės sklypas hipoteka įkeistas AB DNB bankui skolininko K. A. įsipareigojimų pagal banko ir skolininko sudarytą 2008 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartį vykdymui užtikrinti. Įvertinę šias aplinkybes, teismai konstatavo, kad, skolininkui atsakovui K. A. nupirkus žemės sklypą iš V. D., skolininko mokumas ne sumažėjo, o priešingai, padidėjo, nes skolininkas įgijo daug didesnės vertės turtą, nei sumokėjo jo kainą. Kasatorius pripažino, kad žemės sklypo vertė jo pardavimo metu buvo apie 60 000–80 000 Lt (17 377–23 170 Eur), o atsakovo K. A. jis nupirktas už 19 000 Lt (5502,78 Eur) pagal byloje ginčijamą 2012 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šių aplinkybių nustatymas leido teismams padaryti pagrįstą išvadą apie skolininko (K. A.) turto ir mokumo padidėjimą, o ne sumažėjimą.

Kasatorius nurodo, kad teismai netyrė vekselio išdavimo aplinkybės kaip pagrindžiančios jo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą skolininkui sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Sutiktina su atsakovės V. D. atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, jog kasatorius negrindė savo reikalavimų žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia aplinkybe, kad vekselio išdavimu buvo prisiimtas įsipareigojimas apmokėti už perkamą žemės sklypą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl ir kasaciniame teisme kasatoriaus nurodyta nauja aplinkybė nenagrinėtina (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą, o teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014).

Kadangi kasatorius, kaip minėta, vekselio išdavimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nesiejo su prisiimtais skolininko įsipareigojimais apmokėti vekseliu už nupirktą žemės sklypą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai nevertino vekselio išdavimo aplinkybės, kaip mažinančios skolininko mokumą ir suteikiančios pagrindą vekselio išrašymo aplinkybę įvertinti kito sandorio – pirkimo–pardavimo sutarties – pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovas (kasatorius) nereiškė reikalavimo nuginčyti vekselį kaip sandorį actio Pauliana pagrindu, o šiuo pagrindu gynė savo, kaip kreditoriaus, teises ginčydamas skolininko sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to teismai pagrįstai vertino, ar kreditoriaus teises pažeidžia būtent pirkimo–pardavimo sutartis.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Šios teisės normos pagrindu kasatorius prašo nesąžininga sandorio šalimi pripažinti žemės sklypo pardavėją atsakovę V. D. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Kadangi teismai nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatė kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, (ne)sąžiningumo ir teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

              Konstatavus, kad kreditoriaus teisių pažeidimas kaip būtina actio Pauliana sąlyga yra neįrodytas, ieškovo reikalavimas šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu ginčijamą skolininko sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį yra teisiškai nepagrįstas. Dėl to sutiktina su bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties išvada atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš jo atsakovei V. D. priteistinas jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas. Atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1050 Lt (304,10 Eur), prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo išlaidų dydį patvirtinantį mokėjimo dokumentą, jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl atsakovei priteistina iš ieškovo 304,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasacinis teismas turėjo 14,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 1 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovei V. D. 304,10 Eur (tris šimtus keturis Eur 10 ct) ir valstybei 14,09 Eur (keturiolika Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                                              Gediminas Sagatys

                                                                                                                              Antanas Simniškis