Civilinė byla Nr. 3K-3-251-701/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19966-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.6.2; 3.5.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis D. B., J. R., E. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese, kai yra perleidžiamas vienas reikalavimų, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio D. B. 2016 m. gegužės 3 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0035/14/01358 ir įskaityti priešpriešinius reikalavimus; įpareigoti antstolį atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0035/14/01358, įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir ją užbaigti.
3. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 008 630,39 Eur (3 482 599 Lt) išieškojimo iš AB DNB banko išieškotojos J. R. naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/14/01358). 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymu antstolis sustabdė nurodytą vykdomąją bylą. Pareiškėja 2016 m. balandžio 20 d. pateikė antstoliui prašymą atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą ir, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ją užbaigti. Antstolis 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą, panaikino antstolio 2016 m. gegužės 3 d. patvarkymą, įpareigojo antstolį atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0035/14/01358, įskaityti suinteresuoto asmens J. R. naudai iš pareiškėjos AB DNB banko (toliau – Bankas) išieškomą 1 008 630,39 Eur sumą (vykdomoji byla Nr. 0035/14/01358) ir pareiškėjos AB DNB banko naudai iš suinteresuoto asmens E. Š. išieškomą 2 438 613,29 Eur sumą, taip pat išspręsti vykdomosios bylos Nr. 0035/14/01358 užbaigimo klausimą.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė antstoliui I. G. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį dėl 2 438 613,29 Eur skolos išieškojimo jos naudai iš suinteresuoto asmens E. Š. ir hipoteka įkeistų septynių žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių suinteresuotam asmeniui J. R., pardavimo iš varžytynių (civilinė byla Nr. 2-2358-558/2015; vykdomoji byla Nr. 0008/15/06622). Antstolis D. B. vykdo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 008 630,39 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos J. R. naudai (civilinė byla Nr. 2-599-227/2014; vykdomoji byla Nr. 0035/14/01358).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnį pareiškėjos 2 438 613,29 Eur reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės, suinteresuoto asmens J. R. 1 008 630,39 Eur reikalavimas tenkinamas trečiąja eile. Nors nagrinėjamoje byloje skiriasi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. R. priešpriešinių reikalavimų tenkinimo eilė, tačiau tai nėra kliūtis vykdymo procese atlikti įskaitymą. Teismas reikšminga pripažino aplinkybę, kad pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai tiek dėl pareiškėjos 1 008 630,39 Eur skolos suinteresuotam asmeniui J. R., tiek dėl suinteresuoto asmens E. Š. 2 438 613,29 Eur skolos pareiškėjai. Be to, suinteresuotas asmuo E. Š. 2014 m. birželio 12 d. cesijos sutartimi perleido suinteresuotam asmeniui J. R. teisę reikalauti iš pareiškėjos 1 008 630,39 Eur. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimčių, dėl kurių negalimas suinteresuotam asmeniui J. R. perleisto ir pareiškėjos turimo reikalavimų įskaitymas. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.108 ir 6.136 straipsnių pagrindu konstatavo, kad antstolis D. B. 2016 m. gegužės 3 d. patvarkymu nepagrįstai atsisakė įskaityti pareiškėjos (skolininkės) 2 438 613,29 Eur reikalavimą suinteresuotam asmeniui E. Š. (pradiniam kreditoriui) suinteresuoto asmens J. R. (naujojo kreditoriaus) 1 008 630,39 Eur dydžio reikalavimui patenkinti.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų J. R. ir antstolio D. B. atskiruosius skundus, 2016 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas nurodė, kad prašymą dėl įskaitymo pateikė pareiškėja AB DNB bankas, ji kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/06622 yra hipotekos kreditorė, jos reikalavimas tenkintinas be eilės. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors skiriasi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. R. priešpriešinių reikalavimų tenkinimo eilė, tačiau tai nėra kliūtis taikyti įskaitymą vykdymo procese CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Civilinio proceso normos nereglamentuoja galimybės vykdymo procese įskaityti skolininko (pareiškėjos) reikalavimų esant pasikeitusiam išieškotojui cesijos pagrindu, tačiau nėra ir draudimo tai atlikti. Nenustatęs CK 6.108 straipsnio išimčių, dėl kurių būtų negalimas suinteresuotam asmeniui J. R. jos sūnaus E. Š. perleisto ir pareiškėjos turimo reikalavimų įskaitymas, teismas pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą.
10. Teismas nepagrįstu įvertino suinteresuoto asmens J. R. atskirojo skundo argumentą, kad nebuvo pagrindo antstoliui taikyti CPK 687 straipsnio normą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, nes AB DNB bankas nebuvo pateikęs antstoliams vykdyti vykdomojo dokumento dėl išieškojimo iš E. Š. (J. R.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundo bei vykdomosios bylos Nr. 0035/14/01358 duomenimis, iš kurių matyti, jog pareiškėja yra pateikusi antstoliui I. G. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį dėl 2 438 613,29 Eur skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens E. Š. (J. R.), vykdymo procesas pradėtas 2015 m. gruodžio 30 d.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą byloje – pareiškėjos prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Antstolis, vykdymo procese norėdamas atlikti įskaitymą, turi turėti vykdomuosius dokumentus dėl skolininko ir išieškotojo; šie išieškojimai vykdomi dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių sumų; šios priešpriešinės šalių sumos yra toje pačioje išieškojimo eilėje. Prievolė baigiasi dėl įskaitymo, jei įgyvendintos įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos: prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų; šalių reikalavimai yra priešpriešiniai; šie šalių reikalavimai vienarūšiai; abu reikalavimai galioja; abu reikalavimai vykdytini; abu reikalavimai apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu; į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo šių aiškinimų. Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą pareiškėjos naudai iš skolininko E. Š., o antstolis D. B. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos suinteresuoto asmens J. R. naudai. Suinteresuotas asmuo J. R. yra įkaito davėja, todėl įkaito turėtojas (kreditorius) turi teisę išieškoti pinigus iš daikto, taigi jis neturi priešpriešinio reikalavimo į šį suinteresuotą asmenį. Teismai netinkamai kvalifikavo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. R. santykius, nes jų reikalavimai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.
11.2. Teismai pareiškėjos reikalavimą suinteresuotam asmeniui J. R. ir jo vykdytinumą susiejo su materialiosiomis teisės normomis. CPK 687 straipsnyje reikalaujama turėti vykdomuosius dokumentus dėl abiejų reikalavimų, t. y. vykdymo procese tiek skolininkas turi vykdomąjį dokumentą į kreditorių vykdymo procese, tiek kreditorius į skolininką. Šiuo atveju pareiškėja neturi tokio reikalavimo į suinteresuotą asmenį J. R. Pažymėta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-599-0227 (kuris paliktas nepakeistas tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015) nebuvo tenkintas suinteresuoto asmens E. Š. reikalavimas įskaityti jo patirtą žalą į banko reikalavimą. Dėl to toks reikalavimas vykdymo procese negali būti įskaitomas remiantis materialiosiomis teisės normomis. Teismai taikė materialiosios teisės normas vykdymo procese pagal analogiją, nors analogiją galima taikyti tik panašius santykius reglamentuojančiai teisės normai. Teismai įpareigojo antstolį vertinti aplinkybes dėl privatinės teisės normų (CK 6.108, 6.136 straipsniai) taikymo bei jas taikyti, nors skiriasi CK ir CPK reglamentuojamų santykių pobūdis, esmė.
11.3. Teismai nenustatė kliūčių taikyti CPK 687, CK 6.108, 6.136 straipsnių normas, nors nevienoda išieškojimo eilė (CPK 664, 665 straipsniai). Teismai motyvavo, kad pagal CPK 687 straipsnį apribojimas dėl tos pačios priešpriešinių reikalavimų eilės netaikytinas tais atvejais, kai vykdymo procese įskaityti priešpriešinius reikalavimus prašo išieškotojas, turintis reikalavimą be eilės arba aukštesnės eilės reikalavimą. Tačiau pareiškėja neturi reikalavimo suinteresuotam asmeniui J. R. Išieškojimas iš įkeisto turto, kol jis nebaigtas, yra daiktinio teisinio pobūdžio, todėl išieškojimo eilių sugretinimas ginčo situacijoje nepagrįstas ir neįmanomas.
11.4. Suinteresuotas asmuo J. R. 1 008 630,39 Eur sumos reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo 2014 m. birželio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-599-227/2014 pakeitus išieškotoją. Suinteresuoto asmens E. Š. ir pareiškėjos tarpusavio santykiuose suinteresuotas asmuo J. R. yra įkaito davėja. Suinteresuoto asmens J. R. teigimu, teismai vykdymo procese atliko įskaitymą neatsižvelgdami į jos kaip įkaito davėjos turtinę padėtį, iš esmės ją prilygindami skolininkui. Tačiau įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2014); tik už tą skolininko įsipareigojimo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Taigi teismai netinkamai kvalifikavo įkaito davėjo ir kreditoriaus teisinių santykių pobūdį, šiuos santykius nepagrįstai prilygindami priešpriešiniams reikalavimams pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį.
11.5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-502/2012 nagrinėtos iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybės, todėl teismas turėjo remtis išaiškinimu minėtoje byloje: vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis. CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas.
12. Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens J. R. kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Suinteresuotas asmuo antstolis pritaria kasaciniame skunde nurodytiems argumentams ir palaiko juos.
12.2. Suinteresuotas asmuo antstolis papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo priteisė pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų dydžio ir jų priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos.
13. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens J. R. kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m; spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Skundžiamomis nutartimis nebuvo sprendžiama dėl banko reikalavimo į suinteresuotą asmenį svetimo turto hipotekos sutarties pagrindu. Suinteresuotas asmuo J. R. klaidingai nurodo, kad teismai pasisakė dėl galimybės įskaityti banko reikalavimą į šį asmenį pagal svetimo turto hipotekos sandorį. Iš tiesų teismai byloje vertino banko reikalavimą, kuris kilo skolinimosi sutarties pagrindu, į suinteresuotą asmenį E. Š. ir šio reikalavimą bankui, kurį E. Š. perleido suinteresuotam asmeniui J. R. Teismai įskaitymą motyvavo CK 6.136 straipsnio nuostata. Reikalavimo perleidimo atveju sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo turi būti vertinamas skolininko reikalavimas į pradinį kreditorių (t. y. banko reikalavimas į E. Š.), o ne į naująjį kreditorių (suinteresuotą asmenį J. R.), juo labiau kai toks reikalavimas kiltų visai kito sandorio (svetimo turto hipotekos sandorio) pagrindu. Kadangi skundžiamomis nutartimis nebuvo pasisakoma dėl suinteresuoto asmens J. R. prievolės bankui pagal svetimo turto hipotekos sandorį, visi kasacinio skundo argumentai (dėl netinkamai vertinto banko reikalavimo į suinteresuotą asmenį J. R., kylančio svetimo turto hipotekos sandorio pagrindu; piniginio ir daiktinio reikalavimų įskaitymo; nepagrįsto įskaitymo, kai vienas reikalavimas vykdytinas, kitas remiasi tik daiktinės teisės normomis; netinkamai aiškintų CK 4.181 ir 4.195 straipsnių) nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama byla ir neįrodo skundžiamų nutarčių neteisėtumo.
13.2. Suinteresuotas asmuo J. R. nepagrįstai teigia, kad buvo leista įskaityti piniginį ir daiktinį reikalavimus. Banko reikalavimas į suinteresuotą asmenį pagal svetimo turto hipotekos sandorį šioje byloje nebuvo nagrinėjamas. Banko ir suinteresuoto asmens E. Š. reikalavimai vienas kitam buvo piniginiai, vykdytini (abu vykdomieji raštai buvo pateikti antstoliams vykdyti), t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo prasme. Iš esmės nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar galima nukrypti nuo CPK 687 straipsnyje nustatytų taisyklių tuo atveju, kai perleidžiamas reikalavimas. Minėta CPK 687 straipsnio norma aiškintina atsižvelgiant į CK 6.108 ir 6.136 straipsnių esmę ir paskirtį. CPK normose nereglamentuojama galimybė įskaityti skolininko reikalavimus, kai vykdymo procese pasikeičia išieškotojas cesijos pagrindu, tačiau nenustatomas ir toks draudimas. CPK 3 straipsnio nuostata pripažįstama, kad tuo atveju, jei nėra įstatymo, reglamentuojančio procesinį santykį, tai teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Suinteresuoto asmens J. R. pateikiamas CPK 687 straipsnio normos aiškinimas yra formalus, prieštarauja bendriesiems teisės principams, sudaro sąlygas nesąžiningoms šalims piktnaudžiauti reikalavimo perleidimu.
13.3. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reikalavimo perleidimo atveju reglamentuoja CK 6.108, 6.136 straipsnio normos. Šių normų tikslas – apsaugoti skolininko interesus suteikiant jam galimybę atlikti įskaitymą į pradinio kreditoriaus reikalavimą ir išvengiant nesąžiningų kreditoriaus veiksmų prisidengiant reikalavimo perleidimu. Analogiškas tikslas – sąžiningo skolininko (banko) teisių ir interesų apsauga – egzistuoja ir vykdymo procese. Nors CPK normose nereglamentuota tokia galimybė, tačiau aiškindami CPK 687 straipsnio normą teismai turi vadovautis ta pačia logika ir tais pačiais principais.
13.4. Be pagrindo kasaciniame skunde remiamasi tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-387/2015 netenkino suinteresuoto asmens E. Š. prašymo ir priteistų sumų neįskaitė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas ne atsisakė įskaityti šiuos reikalavimus, o tiesiog apie tai nepasisakė, taigi ir nepaneigė galimybės įskaityti.
13.5. CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo procese gali būti įskaitomi tie priešpriešiniai reikalavimai, kurie yra toje pačioje eilėje. Toks reikalavimas nustatytas siekiant apsaugoti aukštesnės eilės kreditoriaus interesus, todėl jis netaikytinas tuo atveju, kai įskaitymo reikalauja aukštesnės eilės kreditorius. Nagrinėjamu atveju buvo vertinamas banko reikalavimas į suinteresuotą asmenį E. Š. (šis reikalavimas yra pirmojoje išieškojimo eilėje), o ne į suinteresuotą asmenį J. R., kaip hipotekos kreditorę, ir E. Š. reikalavimas (kuris yra antrojoje išieškojimo eilėje) į banką, kuris vėliau buvo perleistas suinteresuotam asmeniui J. R. Be to, minėtoje normoje nevartojami žodžiai, kurie sudarytų pagrindą normą laikyti imperatyviąja.
13.6. Nagrinėjamoje byloje teismai nepažeidė CK 4.181 ir 4.195 straipsnio normų. Suinteresuoto asmens J. R., kaip svetimo turto hipotekos davėjos, teisės šio ginčo atveju neaktualios. Suinteresuotas asmuo J. R. neigia skolininko (banko) teisę įskaityti savo reikalavimą į pradinio kreditoriaus (E. Š.) reikalavimą, taip iš esmės paneigdama CK 6.108 ir 6.136 straipsnių paskirtį. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad suinteresuotas asmuo J. R. reikalavimo perleidimo metu žinojo, kad E. Š. turi įsipareigojimų bankui, todėl leidimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus savaime nėra neteisėtas.
14. Kasaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 pateikto išaiškinimo. Pažymėta, kad iš esmės skiriasi faktinės nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo vykdymo procese, kai perleidžiamas reikalavimas
15. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
16. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 32 punktas; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).
17. Kasacinio teismo pažymėta, kad šių sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
18. CK 6.136 straipsnyje reglamentuojamas įskaitymas reikalavimo perleidimo atveju. Šios normos pagrindu skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas suėjo iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimo arba jei terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo pareikalavimo momentą, išskyrus šio kodekso 6.108 straipsnyje nustatytas išimtis. CK 6.136 straipsnio tikslas yra apsaugoti skolininko interesus, suteikiant jam galimybę atlikti įskaitymą į pradinio kreditoriaus reikalavimą bei išvengti nesąžiningų kreditoriaus veiksmų prisidengiant reikalavimo perleidimu. Taigi, vykdant įskaitymą reikalavimo perleidimo atveju įskaitomas ankstesnio kreditoriaus reikalavimas, nors jį jau turi naujasis kreditorius. Įskaitymui reikalavimo perleidimo atveju atlikti turi būti nustatytos analogiškos kaip ir taikant CK 6.130 straipsnį sąlygos, tik CK 6.136 straipsnio taikymo atveju būtina nustatyti papildoma sąlyga, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimą naujajam kreditoriui.
19. CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.
20. CPK 687 straipsnio normoje nereglamentuojami įskaitymo atvejai, kai vienas priešpriešinių reikalavimų perleidžiamas vykdymo procese. Tačiau tokia teisės spraga dėl reikalavimo perleidimo iki vykdymo proceso pradžios ar vykdymo proceso metu užpildytina atsižvelgiant į materialiojoje teisėje (CK 6.136 straipsnyje) įtvirtintus teisės principus, kuriais pripažįstama skolininko teisė naujojo kreditoriaus reikalavimo patenkinimui įskaityti skolininko turimą reikalavimą į pradinį kreditorių, t. y. taikant teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Toks teisės normos aiškinimas atitinka bendruosius teisės principus, taip pat užkerta kelią nesąžiningiems asmenims išvengti įsipareigojimų vykdymo, prisidengiant reikalavimo teisių perleidimu vykdymo proceso metu.
21. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. Š. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties pagrindu įgijo į Banką reikalavimo teisę dėl 1 008 630,42 Eur nuostolių ir 8688,60 Eur žyminio mokesčio. Taigi suinteresuotas asmuo E. Š. yra pradinis kreditorius Banko atžvilgiu. 2014 m. birželio 12 d. suinteresuotas asmuo E. Š. (pradinis kreditorius Banko atžvilgiu) perleido reikalavimo teisę dėl 1 008 630,42 Eur nuostolių savo motinai suinteresuotam asmeniui J. R. (naujoji kreditorė). Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 008 630,29 Eur skolos išieškojimo iš Banko suinteresuoto asmens J. R. naudai vykdo antstolis D. B.
22. Byloje nustatyta ir tai, kad suinteresuotas asmuo E. Š. nevykdė įsipareigojimų Bankui, todėl susidarė 2 438 575,06 Eur skola. Šiuo atveju pradinis kreditorius suinteresuotas asmuo E. Š. yra Banko skolininkas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas dėl 2 438 613,29 Eur skolos iš suinteresuoto asmens E. Š. Banko naudai išieškojimo, jį vykdo antstolis R. G. Taigi abu priešpriešiniai reikalavimai (Banko reikalavimas suinteresuotam asmeniui E. Š. ir šio reikalavimas Bankui), kuriuos prašoma antstolio įskaityti, buvo piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo prasme, tik vienas šių priešpriešinių reikalavimų vykdymo procese perleistas naujajai kreditorei. Susiklosčiusi faktinė situacija sudarė pagrindą teismams taikyti CPK 687 straipsnio normą, atsižvelgiant į CK 6.136 straipsnio normos esmę ir tikslus, t. y. spręsti, kad yra pagrindas įskaityti Banko reikalavimą į pradinio kreditoriaus suinteresuoto asmens E. Š. reikalavimą, nors vykdymo procese jį jau turi naujoji kreditorė J. R. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą įpareigoti antstolį įskaityti Banko reikalavimą į pradinį kreditorių E. Š. pripažįsta pagrįsta ir teisėta.
23. Suinteresuotas asmuo J. R., nesutikdama su teismo argumentais dėl reikalavimų įskaitymo vykdymo procese galimybės, kasaciniame skunde klaidingai nurodo, kad teismai pasisakė dėl galimybės įskaityti Banko reikalavimą pagal svetimo turto hipotekos sandorį, t. y. leido įskaityti piniginį ir daiktinį reikalavimus. Šiuo atveju teismai vertino tik Banko reikalavimą į E. Š. ir E. Š. reikalavimą, perleistą J. R., į Banką ir dėl jų pasisakė, o dėl Banko reikalavimo į suinteresuotą asmenį J. R. pagal svetimo turto hipotekos sandorį teismai nesprendė. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Suinteresuotas asmuo J. R. ginčija teismų procesinius sprendimus ir tuo pagrindu, kad teismai atliko įskaitymą tarp reikalavimų, priklausančių skirtingai išieškojimo eilei. Minėta, kad CPK 687 straipsnio 1 dalies norma vykdymo procese leidžia įskaityti priešpriešinius reikalavimus, kurie yra toje pačioje išieškojimo eilėje. Toks reikalavimas, kad įskaitymas galimas tik tarp tos pačios eilės reikalavimų, sietinas su siekiu apsaugoti pirmesnės eilės kreditorių interesus. Dėl to priešpriešinių reikalavimų eilės netapatumas nėra kliūtis atlikti įskaitymą vykdymo procese, kai įskaityti priešpriešinius reikalavimus prašo išieškotojas, turintis reikalavimą be eilės arba pirmesnės eilės reikalavimą. Kita vertus, Banko reikalavimas į E. Š. (ne iš įkeisto turto) ir šio reikalavimas, perleistas J. R., į Banką, patenka į tą pačią trečiąją išieškojimo eilę (CPK 754 straipsnis). Taigi, ginčijamas įskaitymas pagal CPK normas nėra negalimas.
25. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Teisėjų kolegija šį argumentą laiko teisiškai nepagrįstu. Suinteresuoto asmens J. R. nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 spręsta dėl galimybės atlikti dviejų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai vienas reikalavimų patvirtintas teismo sprendimu, o kitas remiasi tik materialiosios teisės normomis, taip pat dėl šalies, o ne antstolio teisės atlikti įskaitymą vykdymo procese. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl antstolio teisės atlikti įskaitymą, kai vykdymo procese perleidžiamas reikalavimas ir abu priešpriešiniai reikalavimai teismo procesinio sprendimo priėmimo metu buvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo prasme, t. y. dėl abiejų reikalavimų buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Dėl to spręstina, kad nors ir skiriasi nurodytos bei nagrinėjamos bylos aplinkybės, tačiau teismų išvada nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka nurodytoje nutartyje Nr. 3K-3-502/2012 pateiktą aiškinimą, nes dėl abiejų priešpriešinių reikalavimų buvo priimti res judicata galią turinys teismų sprendimai ir abu pripažinti vykdytinais proceso tvarka.
27. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje Nr. 3K-3-502/2012 kasacinio teismo pripažinti pagrįstais kasacinį skundą padavusio asmens teiginiai, t. y. kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę, laikėsi pozicijos, jog: įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, o įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese; CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus; CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas.
28. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.
29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai aiškino ir taikė CPK 687 straipsnyje nustatytą įskaitymo vykdymo procese galimybę, atsižvelgdamas į teisės principus ir įskaitymo esmę bei tikslus, nustatytus CK 6.136 straipsnyje, teismo išvada atitinka teismų praktikoje pateiktą aiškinimą šiuo klausimu, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti šio teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Netenkinus suinteresuoto asmens J. R. kasacinio skundo, iš jos pareiškėjos naudai priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
31. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą pareiškėja patyrė 3630,02 Eur išlaidų, prašo jas priteisti. Ši prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto koeficiento 1,7. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 748 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti bylos šalies turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą dydis yra 1271,60 Eur. Dėl to iš suinteresuoto asmens J. R. pareiškėjos naudai priteistina 1271,60 Eur šių išlaidų atlyginimo.
32. Kasaciniame teisme patirta 6,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens J. R. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) naudai 1271,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,18 Eur (šešis Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis