Civilinė byla Nr. e2-563-943/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00271-2019-0

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Driada M“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTKALIS“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2019. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė prašymą atidėti 11 300 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi apeliantei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti 11 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Su šia nutartimi apeliantė nesutiko, dėl ko buvo pateiktas atskirasis skundas.

3.       Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė apeliantei terminą iki 2020 m. sausio 31 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 10 750 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

4.       2020 m. sausio 31 d. apeliantė pateikė teismui prašymą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodė, kad įmonės padėtis iš esmės pablogėjo, dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įmonės turto arešto, įmonė negali vykdyti įprastos veiklos, dėl ko nutrūko sutartiniai santykiai su klientais. Pažymėjo, kad dalį žyminio mokesčio (500 Eur) už atsakovę sumokėjo trečiasis asmuo ir prašė atleisti nuo likusios mokėti 10 750 Eur žyminio mokesčio dalies. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės paduotą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nors ir nurodo, kad 500 Eur žyminio mokesčio sumokėjo trečiasis asmuo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl, teismas sprendė, kad atsakovė prašo atleisti nuo visos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nors ir teigia, kad negali vykdyti jokios veiklos, o sutartys su ja nutraukiamos, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. 

7.       Taip pat teismas nurodė, kad grįsdama savo turtinę padėtį, atsakovė iš esmės apeliuoja į tas pačias aplinkybes, kaip ir teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir iš to kylančių pasekmių. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos, kaip nepakankamos sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Papildomai atsakovės pateiktus įrodymus apie vykdomą turto išvaržymą, teismas vertino kaip selektyvius, kurie nėra pakankami atsakovės sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti ir dėl to atleisti nuo visos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „BALTKALIS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „BALTKALIS“ prašymą atleisti UAB „BALTKALIS“ nuo trūkstamos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo, laikyti apeliacinio skundo trūkumus pašalintais ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2019 priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė prašo atleisti ją nuo visos žyminio mokesčio dalies (11 300 Eur) sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. liepos 30 d. nutartimi netenkinus apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog trečiasis asmuo UAB „Marijampolės pašarai“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio dalį, kas konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje ir nustatė apeliantei terminą iki 2020 m. sausio 31 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 10 750 Eur.

8.2.                      Teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų apie sunkią apeliantės padėtį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė prašymą grindžia išimtinai tik aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu, kurios jau buvo išnagrinėtos sprendžiant apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Apeliantė teismui pateikė 2019 m. spalio 31 d. antstolio V. M. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuris patvirtina, kad visas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir bus parduodamas priverstine tvarka. Taip pat pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 31 d. pažyma dėl nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, kuri patvirtina, jog apeliantė yra skolinga 481 110,75 Eur ir yra nepajėgi šią skolą grąžinti. Apeliantės pateikti išrašai iš bankų sąskaitų rodo, kad banko sąskaitos areštuotos nuo 2018 m. liepos 20 d., išieškojimą vykdo keli antstoliai, bendra reikalavimų suma siekia 3 124 985,96 Eur. Teismas nutartyje neargumentuoja, kodėl šie pateikti įrodymai yra nepakankami apeliantės sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti. Pateiktos sąskaitos pagrindžia ir tai, jog apeliantė nebegauna pajamų – su ja nutrauktos sutartys, negaunami užsakymai.

8.3.                      Žyminis mokestis yra rinkliava, o ne privalomas valstybės mokestis. Teismų praktikoje pažymėta, jog prievolė sumokėti žyminį mokestį negali paneigti asmens teisės į teisminę gynybą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10.       Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau ir – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Falie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

12.       Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

13.       CPK 83 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinumą atleisti asmenį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

14.       Byloje nustatyta, kad apeliantės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 11 300 Eur, kurio, teikdama apeliacinį skundą ji nesumokėjo ir pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi apeliantei UAB „BALTKALIS“ buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti 11 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Su šia nutartimi apeliantė nesutiko, dėl ko buvo pateiktas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos     30 d. nutartis palikta nepakeista bei nustatytas terminas ieškovei iki 2020 m. sausio 31 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 10 750 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. 2020 m. sausio 31 d. apeliantė pateikė prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.

15.       Pirmiausia, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė prašo atleisti ją nuo visos žyminio mokesčio (11 300 Eur) sumos sumokėjimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2019 m. liepos 30 d. nutartimi netenkinus apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad trečiasis asmuo UAB „Marijampolės pašarai“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliantę. Taigi, apeliantė yra sumokėjusi 500 Eur žyminio mokesčio dalį ir prašo ją atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 10 750 Eur, mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

16.       Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės duomenis apie jos turtinę padėtį. Apeliantei nuo 2018 m. liepos 20 d. yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 2 196 288,14 Eur sumos apimtimi. Iš pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 31 d. pažymos dėl nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais matyti, kad apeliantė valstybės biudžetui yra skolinga 481 110,75 Eur. Iš apeliantei priklausančios banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB, matyti, kad 2020 m. sausio 30 dienai antstoliai B. P., A. N., D. K.,  D. T., N. L., G. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra rezervavę bendrą 3 124 985,96 Eur sumą, o lėšų, esančių, banko sąskaitoje, suma sudaro 0,89 Eur. Iš apeliantei priklausančios banko sąskaitos, esančios AB Citadele banke, matyti, kad į šią banko sąskaitą apeliantė negauna piniginių lėšų. Tai, kad apeliantės atžvilgiu pradėtos net kelios vykdomosios bylos, patvirtina ir Antstolių informacinės sistemos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantei priklauso nekilnojamasis turtas – Susisiekimo komunikacijos- (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties privažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)  teritorija, administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), kurie areštuoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). V. M. 2019 m. spalio 31 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertę siekiama nustatyti. Tokios ekspertizės skyrimas yra susijęs su siekiu priverstinio vykdymo tvarka realizuoti areštuotą turtą.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apeliantės turtinę padėtį, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad apeliantė šiuo metu neturi galimybių sumokėti visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Kaip minėta, asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka, kartu ir teisės į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad bendra apeliantės mokumo situacija yra komplikuota, darytina išvada, jog šiuo atveju proporcinga ir teisinga būtų nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies ją atleisti (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

18.       Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šiam klausimui teisingai išnagrinėti visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą netenkinti apeliantės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies tenkintinas (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), apeliantės atskirajame skunde nurodytas prašymas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2019 priimti negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies tenkinti – atleisti nuo 10 750 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                 Egidija Tamošiūnienė