Byla Nr. 1S–184-202/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00286-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.2.1.1; 2.1.16.2.1.3

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Egidijos Tamošiūnienės ir Danutės Milašienės

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 27 d.,

n u s t a t ė:

R. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip 2011 m. balandžio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. B., A. P., D. A., V. V., užsiimančią neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų gabenimu kontrabandos būdu, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis: 2011 m. rugsėjo mėn. surado transporto priemonę „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo specialios slėptuvės, skirtos psichotropinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu, įrengimą ir 2011 m. rugsėjo 3 d. šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo D. B. vardu. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą gauti neteisėtas pajamas iš psichotropinių medžiagų pardavimo užsienio valstybėje, ne vėliau kaip 2013 m. sausio 17 d. susitarė su E. S. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir taip, organizuodamas psichotropinių medžiagų kontrabandą, 2013 m. sausio 14 d. per A. P. susisiekė su D. B. dėl automobilio, skirto psichotropinių medžiagų gabenimui, parengimo ir kartu su A. P. atvykęs pas D. B. pasiėmė automobilio, skirto kontrabandos gabenimui, raktelius ir automobilį „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuvežė privalomai techninei apžiūrai. 2013 m. sausio 17 d. ne vėliau kaip 12.45 val. automobilį perdavė V. V., nurodydamas kartu su D. A. iš E. S. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją paslėpti automobilyje „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje specialioje slėptuvėje. Pastariesiems įvykdžius nurodymą ir 12 vnt. paketų su 12038,11 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpus specialioje slėptuvėje ir automobilį grąžinus atgal, R. M. kartu su A. P., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, automobilį su jame paslėpta psichotropine medžiaga 2013 m. sausio 17 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, atgabeno D. B. prie Šiaurės pr., Kaune bei nurodė šiuo automobiliu 2013 m. sausio 18 d. vykti į Norvegijos Karalystės Oslo miestą ir taip neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti psichotropines medžiagas, o nuvykus į Oslo miestą laukti kontakto su R. M. nurodytu psichotropinės medžiagos pirkėju. Tokiu būdu R. M., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti, bei pasikėsino, neturėdamas leidimo, specialioje slėptuvėje paslėptą šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau kontrabandos nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2013 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. D. B. su automobiliu „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnio 2 dalimi, R. M. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka R. M. sulaikytas 2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi palikta galioti jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pratęstas R. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas trims mėnesiams. Nustatyta, kad egzistuoja pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Kaltinamasis R. M. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti.

Kaltinamasis nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas. Suėmimo taikymas jam yra deklaratyviai grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, neatitinkančiomis realybės, o suėmimo terminui trunkant ilgiau nei dvejus metus pažeidžiami nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principai. Kaltinamasis skunde teigia, kad 2013 m. sausio 18 d. sulaikymo metu jis nesuprato, jog pareigūnai bando jį sulaikyti. Ant pareigūnų automobilių policijos žiburėlių nebuvo, o pareigūnai nedėvėjo uniformų. Sulaikymo metu pareigūnai pradėjo šaudyti, todėl kaltinamasis manė, kad jį užpuolė. Be to, nebuvo teisėto pagrindo kaltinamąjį sulaikyti bei suimti – nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas jį sulaikyti tuo metu nebuvo priimtas. Kaltinamasis pripažįsta, kad po 2013 m. sausio 18 d. jis buvo išvykęs į užsienį, tačiau tik sužinojęs, kad tą dieną vyko sulaikymas, o ne užpuolimas, jis grįžo ir į policijos komisariatą atvyko pats. Ši aplinkybė įrodo, kad jis neketino ir neketina ateityje bėgti (slėptis) nuo tyrimo.

Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad jo ryšiai su šeima yra tvirti. Jis rūpinosi savo mažamečiu sūnumi ir sugyventine, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo pradėtų dirbti. Kaltinamojo manymu, kardomosios priemonės paskyrimu siekiamus tikslus pasiekti galima ir švelnesnių kardomųjų priemonių pagalba.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam R. M. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis skunde neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir teigia, kad byloje esantys duomenys jo kaltės nepatvirtina. Pažymėtina, kad analogiški argumentai Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti ir ankstesniame R. M. skunde dėl suėmimo termino pratęsimo ir priimant nutartį dėl kaltinamojo skundo išnagrinėti. Nustatyta, kad byloje esantys duomenys, t. y. liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Naujų argumentų, leidžiančių abejoti šia išvada, skunde nepateikiama. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl byloje surinktų duomenų teisėtumo, jų įrodomosios vertės bei leistinumo pripažįstant juo įrodymais, atmetami kaip nesuteikiantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

R. M. yra kaltinamas labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkaus (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nei vienoje sankcijoje, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad R. M. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (oficialiai nedirbo), praeityje teistas užsienyje, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kitoje baudžiamojoje byloje, turi ryšių užsienyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. M. aktyviais veiksmais išvengė sulaikymo ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų daugiau nei 5 mėnesius. Buvo paskelbta jo paieška. Skunde R. M. dar kartą ginčija jo laikino sulaikymo teisėtumą, tačiau nepateikia duomenų, galinčių patvirtinti jo teiginius. Skundą nagrinėjantis teismas pasilieka prie išvados, kad nėra pagrindo abejoti tokios prievartos priemonės taikymo R. M. teisėtumu. Taigi visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam R. M., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Kaip jau minėta, R. M. kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, kurie buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti. Jis kaltinamas subūręs organizuotą grupę vykdyti su neteisėtu disponavimu labai dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais susijusius nusikaltimus tarptautiniu mastu, turint tikslą jas platinti ir galimai pelnytis iš nusikalstamos veikos. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje niekur oficialiai nedirbo, yra teistas užsienio valstybėje, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų jis galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės R. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo nurodomas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo panaikinimui. Taip pat vertinamas ir skundo argumentas dėl suėmimo taikymo trukmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties netaikomos, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo taikymo terminų.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo R. M. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Valdimaras Bavėjanas

Teisėjai                                                                                                               Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                  Danutė Milašienė