Civilinė byla Nr. e2-375-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00139-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Rokiškio aliejinės ir trečiojo asmens komanditinės ūkinės bendrijos Agrosindikato atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB Rokiškio aliejinei iškėlimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal tarp jos ir atsakovės sudarytas sutartis atsakovė pareiškėjai yra skolinga: i) pagal 2017 m. liepos 28 d. grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MV20170728 už parduotus rapsus 474 158,15 Eur sumą, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 30d.; 13 841,84 Eur sumą, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 28 d.; 8 101,52 Eur sumą, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 14 d.; 6 751,27 Eur, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2018 m. sausio 28 d.; ii) pagal 2017 m. spalio 5 d. grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2017/10/05-01.1 už parduotus rapsus 4 123,20 Eur, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 4 d. Iš viso atsakovė pareiškėjai yra skolinga 506 975,98 Eur sumą, kurios sumokėjimo terminas yra pasibaigęs.
3. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ūkinės veiklos atkūrimo ir padėties stabilizavimo tikslui pasiekti ir tam, kad apsaugoti visų atsakovės kreditorių interesus buvo būtina pradėti atsakovės restruktūrizavimo procesą, todėl atsakovės vadovas, įgyvendinęs visas privalomas ikiteismines procedūras, būtinas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti, 2020 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo bei restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau dėl to, kad atsakovė teismui pateikė restruktūrizavimo planą, kuriam, kaip paaiškėjo teisme, pritarusių antros grupės paveikiamų kreditorių skaičius buvo per mažas, teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Ši padaryta klaida gali būti pašalinta iš naujo inicijuojant atsakovės restruktūrizavimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. B. (M. B.).
5. Vertindamas, ar atsakovė gali laiku vykdyti turtines prievoles, teismas nustatė, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 9 460 327 Eur, o turimo turto vertė sudarė 7 141 649 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. į balansą įrašyto 7 141 649 Eur turto vertę sumažinus 684 280 Eur dydžio debitorių skolomis, atsakovės turto reali vertė yra 6 457 369 Eur, o tai pagrindžia, kad atsakovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė nesugeba laiku atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pagal taikos sutartį, sudarytą su kreditore R. Š., atsakovė 30 294, 76 Eur dydžio skolos dalį šiai kreditorei turėjo sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet įrodymų apie skolos dalies šiai kreditorei sumokėjimą atsakovė nepateikė, be to, mokesčių administratoriaus reikalavimams užtikrinti yra taikomas atsakovės turto areštas 10 000 Eur sumai. Taip pat teismas nustatė, jog kreditorės komanditinės ūkinės bendrijos Agrosindikato naudai yra įkeistas visas atsakovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. beveik 4 kartus padidėjo atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai. Pasisakydamas dėl atsakovės susitarimų su kreditoriais, teismas akcentavo, kad juose yra įtvirtinta kreditorių teisė bet kada vienašališkai šiuos susitarimus nutraukti, todėl atsakovės susitarimai su kreditoriais kelia pagrįstų abejonių dėl jų realios įtakos įmonės mokumo atkūrimui. Be to, akcentuota, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. – lapkričio 30 d. laikotarpiu atsakovės įsipareigojimų suma išaugo 1 614 513 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą arba bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja neturi procesinės teisės inicijuoti bankroto bylą, kadangi ji neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovei. Dėl atsakovės įsipareigojimų įvykdymo termino pareiškėjai ginčas nagrinėjamas teisme.
8.2. Atsakovė, net ir esant suvaržytai veiklai, sugebėjo išlaikyti esamą nepablogėjusią situaciją. Su didžiąja kreditorių dalimi atsakovė yra sudariusi susitarimus, be to, kreditoriai pritaria restruktūrizavimo procesui.
8.3. Atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, ją stabiliai vykdo, tinkamai vykdo ir finansinius įsipareigojimus, veikla pelninga, finansinė padėtis nuolat gerėja.
8.4. Atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą skirti 603 082,85 Eur kompensaciją atsakovei.
8.5. Atsakovė deda maksimalias pastangas inicijuoti restruktūrizavimo procesą.
9. Trečiasis asmuo komanditinė ūkinė bendrija Agrosindikatas atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja neturi teisės inicijuoti bankroto bylą, kadangi terminas įvykdyti įsipareigojimus nėra suėjęs, šiuo metu vyksta ginčas teisme.
9.2. Trūkumas dėl kreditorių pritarimo restruktūrizavimo procesui gali būti pašalintas iš naujo inicijuojant atsakovės restruktūrizavimo bylą.
9.3. Komercinės veiklos tęstinumas leistų bendrovei atsiskaityti su kreditoriais.
10. Pareiškėja atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. Atsakovės turimo turto vertės ir finansinių įsipareigojimų dydžio skirtumas nuolat didėja.
10.2. Atsakovės gaunamos pajamos nėra pakankamos bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti, be to, bendrovės veikla nuostolinga.
10.3. Pareiškėja yra atsakovės kreditorė, todėl turi teisę inicijuoti bankroto bylą, tarp šalių nėra ginčo dėl skolos fakto ir dydžio.
11. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą arba bylą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Atsakovės finansiniai sunkumai nesudaro pagrindo kelti bankroto bylą, be to, prioritetas turi būti teikiamas restruktūrizavimo procesui.
11.2. Bendrovės finansinė situacija gerėja, todėl restruktūrizavimo procesas užtikrintų kreditorių interesų apsaugą.
12. Trečiasis asmuo komanditinė ūkinė bendrija Agrosindikatas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad atsakovė vykdo veiklą, turi stabilų darbuotojų skaičių, moka darbo užmokestį, todėl būtina kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė UAB Rokiškio aliejinė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. gruodžio 31 d. UAB Rokiškio aliejinės tarpinio balanso bei tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas. Pareiškėja UAB „Scandagra“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė duomenis iš Juridinių asmenų registro bei UAB „Scandagra“ atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-27523-1106/2020 kopiją.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės UAB Rokiškio aliejinės ir pareiškėjos pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliantės ir pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pareiškėjos teisės inicijuoti bankroto bylą atsakovei
17. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.
18. Pareiškėja, teigdama turinti 506 975,98 Eur reikalavimą atsakovei, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė pagal pareiškėjos ir atsakovės 2017 m. sudarytas grūdų pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal jų sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose ginčija pareiškėjos teisę inicijuoti bankroto bylą, kadangi, jų manymu, į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo gali kreiptis tik neįvykdytą neginčijamą prievolę turintis kreditorius, o ginčas dėl atsakovės įsipareigojimų įvykdymo termino pareiškėjai nagrinėjamas teisme.
19. JANĮ 4 straipsnis numato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį, pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).
21. Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo, kaip kreditorės statusą, pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovei grūdų pirkimo – pardavimo sutartis bei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, pagrindžiančias pareiškėjos finansines pretenzijas. Priėmęs pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareiškėjos finansinį reikalavimą ir nenustatė pagrindo nesutikti su pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo pozicijai ir pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su pareiškėjos pretenzija, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šios potencialios kreditorės pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovei atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Kadangi JANĮ numatytos kreditorių tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su ĮBĮ, nepasikeitė, tikslinga vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota šiuo klausimu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. Be to, yra suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013). Taigi, vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjos, kaip kreditorės, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepaisant to, jog atsakovė ginčija teisme šalių susitarimo dėl skolos išdėstymo vienašališko nutraukimo teisėtumą.
Dėl bendrovės (ne)mokumo
22. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
24. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, tam nustatė du savarankiškus pagrindus – atsakovės negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktą, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismas vertino atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis ir nustatė, jog įmonės turto vertė iš viso sudaro 7 141 649 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 9 460 327 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Be to, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad visas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditorės naudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog iš byloje esančio Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimui užtikrinti areštuotas atsakovės turtas 10 000 Eur sumai. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai didėja, kadangi pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. balansą bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 845 814 Eur, o pagal 2020 m. lapkričio 30 d. balansą – 9 460 327 Eur, o šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų ne tik kreditoriams, bet ir negali laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu.
26. Apeliantė UAB Rokiškio aliejinė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nemokumo ir teigia, kad bendrovės finansinė padėtis nepablogėjo, įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, tinkamai vykdo ir finansinius įsipareigojimus, veikla pelninga, finansinė padėtis nuolat gerėja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
27. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 7 d. balanso matyti, kad atsakovės turimo turto vertė sudarė 5 971 804 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 845 814 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d. balansas, kurio duomenimis atsakovės turto vertė sudarė 7 141 649 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 9 460 327 Eur. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. tarpinį balansą, iš kurio matyti, kad apeliantės turto vertė sudaro 6 139 657 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 8 282 569 Eur. Taigi, šie finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys patvirtina, jog atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Be to, apeliacinio proceso metu nustatyta, kad pagal viešus duomenis atsakovės 2021 m. kovo 2 d. turimas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 21 319,31 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kelių transporto priemonių registro duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovei priklausančioms transporto priemonėmis taikomi apribojimai – areštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Byloje esančių atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis atsakovės veikla buvo nuostolinga, ji turėjo 473 063 Eur nuostolių, 2020 m. lapkričio 30 d. duomenimis atsakovės nuostoliai padidėjo ir sudarė 917 731 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė turėjo 481 092 Eur nuostolių. Šie duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, atsakovės veikla nėra pelninga, bendrovė patiria reikšmingus veiklos finansinius nuostolius (CPK 178 straipsnis).
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (Liteko) nustatyta, jog Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama byla pagal UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą priteisti iš atsakovės 3 682,46 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl 42 093,45 Eur skolos priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog atsakovės veikla nuostolinga, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių tiek kreditoriams, tiek valstybės biudžetui, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. bendrovės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai bendrovei. Šiuo atveju apeliantei nepaneigus anksčiau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių jos nemokumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei keltina bankroto byla.
31. Apeliantės UAB Rokiškio aliejinės atskirojo skundo argumentas, kad bendrovė tikisi gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 603 082,85 Eur kompensaciją, nepaneigia nustatyto bendrovės nemokumo, kadangi gautina 603 082,85 Eur suma nėra pakankama pakeisti atsakovės turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio taip, jog bendrovė neatitiktų nemokios įmonės apibrėžimo (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
32. Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
33. Apeliantės taip pat teigia, kad atsakovė gali inicijuoti restruktūrizavimo procesą, deda maksimalias pastangas pradėti jį, o tai leistų bendrovei atsiskaityti su kreditoriais.
34. Nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo byla nėra keliama, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (Liteko) nustatyta, jog pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui nėra pateiktas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliančių argumentai dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo galimybės vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
35. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliančių atskiruosius skundus, bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
38. Pareiškėja UAB „Scandagra“ pateikė prašymą priteisti iš apeliančių 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliančių atskiruosius skundus rengimą bei 62,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su viešo registro paslaugomis.
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos pareiškėjos UAB „Scandagra“ buvo patirtos 2021 m. kovo 1 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 454,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai surašymą maksimalus atlygis yra 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos UAB „Scandagra“ patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Scandagra“ prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliančių lygiomis dalimis po 322,14 Eur ((581,92 Eur + 62,36 Eur) / 2) teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Rokiškio aliejinės (juridinio asmens kodas 300500421) ir trečiojo asmens komanditinės ūkinės bendrijos Agrosindikato (juridinio asmens kodas 305260649) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) lygiomis dalimis po 322,14 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė