Civilinė byla Nr. 2YT-3142-1004/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00696-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. vasario 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities VPK, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,
n u s t a t ė :
pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuota jo asmeninė sąskaita, esanti įkalinimo įstaigoje, t. y. pataisos namuose. Prašo panaikinti areštą asmeninei sąskaitai, esančiai pataisos namuose, kad galėtų pirktis asmeninius daiktus ir būtiniausius reikmenis už artimųjų atsiųstas lėšas.
Antstolis A. B. 2018 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. BLO000535 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apribojimai skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje buvo panaikinti nuo 2016 m. spalio 7 d., todėl L. D. galėjo laisvai disponuoti jam pervedamomis lėšomis. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apribojimai taikyti tik skolininko sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, tačiau atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, į įkalinimo įstaigą išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pataisos namai įpareigoti iš skolininko gaunamų pajamų daryti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str. nustatytas dydžio išskaitas.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.9-2606-767 dėl 150,00 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš L. D.; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono policijos komisariato 2004 m. rugsėjo 16 d. išduotą nutarimą Nr. 42497 dėl 4000,00 Lt baudos išieškojimo iš L. D.; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 12 d. išduotą nutarimą Nr. 72750 dėl 4500,00 Lt baudos išieškojimo iš L. D.; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono policijos komisariato 2009 m. balandžio 1 d. išduotą nutarimą Nr. 40-81-47-P-91061 dėl 500,00 Lt baudos išieškojimo iš L. D.. 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-17-41-33817 priimtas nurodymas priverstinai nurašytini pinigines lėšas. Šio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas 2017 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, todėl teismas dėl šio patvarkymo teisėtumo nepasisako.
Antstolis, gavęs pareiškėjo skundą, atsižvelgė į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigos sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, ir 2018 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 57-59).
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal minimą kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 str., o kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
CPK 733 str., kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 d. nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. CPK 737 str. pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Civilinėje byloje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva patikslino išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų tvarką, t. y. vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjo piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 749, 611, 733–743 str. normomis, nurodydamas iš skolininko gautų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. iš gautų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad antstolio veiksmai priimant 2018 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S-18-41-4373 teisėti, nes antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų ir iš pareiškėjo pajamų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų.
Nenustatyta, kad antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų pagrindų ir motyvų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais,
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Vaidotas Narvidas