Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-07-05][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2943-789-2016].docx
Bylos nr.: I-2943-789/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 191688326 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2943-789/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21

(S)



 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui V. G. (V. G.), atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

 

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas V. G. 2015-02-20 išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 3 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-10-01 buvo uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę. Nurodė, kad buvo laikomas trijose kamerose. Pažymėjo, kad dvejose kamerose buvo laikomi nuo šešių žmonių. Teigė, kad trūkdavo oro, šviesos, buvo drėgna, šalta, be to, langai buvo užklijuoti plėvele. Atkreipė dėmesį, kad vienoje iš kamerų buvo išmušti stiklai. Taip pat pažymėjo, jog kamerose buvo purvina ir juntamas nemalonus kvapas. Teigė, jog pirtyje nebuvo muilo, o šluostytis reikėjo paklodėmis. Nurodė, jog dėl šių netinkamų sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas jo buvimo areštinėje laikotarpis neatitinka faktinių aplinkybių. Teigė, kad pareiškėjas 2012-09-19 10 val. buvo sulaikytas įtarus nepilnametės išžaginimu (BK 149 str. 3d. ir 147 str. 1d.) ir tos pačios dienos 16.30 val. patalpintas į areštinę. Nurodė, jog 2012-09-21 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškėjui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Pažymėjo, jog pareiškėjas areštinėje buvo iki 2012-09-28 12.30 val., po to perkeltas į Lukiškių TI-K (b. l. 6–11).

Pažymėjo, kad 2012-09-19 nuo 16.30 val. pareiškėjas buvo laikomas 20 m2 areštinės kameroje su 4 asmenimis, 2012-09-20 laikomas 22,5 m2 areštinės kameroje su 5 asmenimis, laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 iki 12.30 val. laikomas 17,4 m2 areštinės kameroje su 1 asmeniu. Paaiškino, kad kartais vienam asmeniui tenka mažesnis plotas nei nustatyta teisės aktuose, tačiau tokių atvejų stengiamasi išvengti, o, esant būtinybei, asmenys tokiose sąlygose laikomi kiek įmanoma trumpiau. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra jaunas, sveikas, jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo areštinėje sąlygų išskirtinai neigiamo poveikio, pareiškėjas nepateikė. Teigė, kad buvimo areštinėje metu, pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, tačiau skundų neturėjo, smurto žymių nebuvo rasta. Pažymėjo, kad buvimo areštinėje laikotarpiu pareiškėjas jokių žodinių ar rašytinių skundų, prašymų ar pretenzijų dėl laikymo sąlygų areštinės administracijai nereiškė.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais, o tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o kai kurie teiginiai yra melagingi. Nurodė, kad visose areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Pažymėjo, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas rudenį, todėl galėjo būti, jog orlaidės nebuvo atidaromos dėl oro sąlygų lauke. Paaiškino, kad pro Vilniaus apskrities VPK areštinės langus patenka nelabai daug šviesos, nes pastatas senas, jo sienos labai storos, tačiau visose kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Dėl pareiškėjo teiginio, jog vienoje iš areštinės kamerų buvo išdaužtas langas, todėl buvo labai šalta, nurodė, jog šis teiginys nepagrįstas. Dėl pareiškėjo teiginio, jog areštinės duše nebuvo muilo ir rankšluosčių, nurodė, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, nes muilu areštinės dušas ir kameros aprūpinamos pagal poreikį, rankšluosčiai išduodami. Teigė, kad vietoj rankšluosčių paklodės negalėjo būti išduodamos, nes visi šie daiktai yra apskaityti, inventorizuoti ir naudojami griežtai pagal tiesioginę paskirtį.  

Nurodė, kad vien pareiškėjo abstrakčių teiginių, kad areštinės kameros neatitinka teisės normose įtvirtintų reikalavimų ir dėl to buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, savijautos pablogėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, žalos atlyginimui nepakanka, būtina įrodyti, kad tam tikri konkretūs areštinės trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nurodė, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir apribojimus, tačiau šie nepatogumai yra sietini su pareiškėjui skirtos kardomosios priemonės paskirtimi.   

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė Danutė Martinkevičienė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

 

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus rajono VPK laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Komisariato areštinės kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas bei sanitarinės sąlygos. Iš pareiškėjo pateikto skundo argumentų matyti, kad pareiškėjui galimai nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo ir bylos duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 2012-09-19 nuo 16.30 val. buvo laikomas 20 m2 areštinės kameroje su 4 asmenimis, 2012-09-20 laikomas 22,5 m2 areštinės kameroje su 5 asmenimis, nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 iki 12.30 val. laikomas 17,4 m2 areštinės kameroje su 1 asmeniu (b. l. 7). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje. Tačiau byloje nėra duomenų (Vilniaus apskrities VPK negali pateikti dokumentų, nes jie nėra išlikę), kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas. Atitinkamai byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė laikotarpį, kuriuo buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Vilniaus apskrities VPK teigdamas apie pakankamą gyvenamąjį plotą, tekusį pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, turėjo tai aiškiai bei tiksliai pagrįsti. Atsakovė byloje pateikė 2016-03-18 raštą Nr. 10-PR2-11787, kuriame nurodė, kad negali nurodyti, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, nes areštinės kamerų numeracija tarnybos organizavimo tikslais yra nuolat keičiama, o nuo 2012 m. kamerų numeracija buvo pakeista keletą kartų (b. l. 54). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė nepateikė duomenų, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas. Atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus nėra pagrįstos bylos duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą.

Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina ir iš to, jog vienoje iš kamerų buvo išmušti stiklai, langai buvo užklijuoti plėvele, areštinės kamerose trūko oro, šviesos, buvo drėgna, šalta. Sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma). Higienos normos 5–15 p. pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.); 18–33 p. reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.). Pagal minėtos higienos normos 24 p. oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Dėl šviesos trūkumo teigė, jog pro areštinės langus patenka nelabai daug šviesos, nes pastatas senas, jo sienos labai storos, tačiau visose kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Dėl pareiškėjo teiginio, jog kamerose drėgna, nurodė, jog drėgmė ir oro temperatūra areštinės kamerose atitinka Higienos normos nustatytus standartus: šaltuoju metų periodu numatyta, kad kameroje oro temperatūra būtų 18-26 Co, o patalpų santykinė drėgmė 30-75%.

Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-02-23 patikrinimo aktas Nr. 13.(13-3)-13.16-116. Iš minėto patikrinimo akto duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje oro judėjimo greitis, natūrali ir dirbtinė apšvieta yra nepakankama. Taip pat nustatyta, kad visose kamerose yra oro šalinimo sistema, tačiau kiekvienoje kameroje įrengta viena šalinimo sistema, kuri skirta visai kamerai, t. y. sanitarinis mazgas neturi atskiros oro šalinimo sistemos. Be to, nustatyta, kad kamerose Nr. 1-5 yra skaidraus stiklo langai, tačiau per juos patalpos nevėdinamos, nes langai iš lauko pusės užkalti plėvele dėl langų nesandarumo (b. l. 56–59). Byloje taip pat pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011-11-22 pažyma Nr. 1/3D-3112 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 61–67). Pažymoje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK kameros neremontuotos, prastai vėdinamos, patalpų būklė nepatenkinama. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-02-23 patikrinimo akto ir Pažymos surašymo metu pareiškėjas nebuvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje, todėl šiuo atveju nustatyti pažeidimai savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu. Kaip minėta anksčiau, atsakovės atstovė nepateikė duomenų, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, tuo tarpu minėtame patikrinimo akte nustatyti teisės aktų pažeidimai kamerose Nr. 1-5. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, ar pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose, kuriose buvo išmušti stiklai, langai buvo užklijuoti plėvele, areštinės kamerose trūko oro, šviesos, buvo drėgna, šalta.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aiškiai nurodė aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis, o atsakovės atstovė teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad minėti pažeidimai dėl išmuštų stiklų, langų užklijavimo plėvele, areštinės kamerų vėdinimo, temperatūros ir apšvietimo nepaneigti, todėl laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Teismas vertina, kad dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų jam galėjo atsirasti tam tikri nepatogumai, dėl to yra pakankamas pagrindas atsirasti neturtinei žalai.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad kamerose buvo purvina ir juntamas nemalonus kvapas. Atsakovės atstovė atsiliepime teigė, jog pareiškėjas nedetalizavo, kur būtent buvo pastebėtas purvas, todėl dėl šio teiginio negalėjo pasisakyti. Pažymėjo, jog areštinės sanitarinė būklė atitinka Higienos normos reikalavimus. Dėl blogo kvapo areštinės kamerose pažymėjo, kad kvapų suvokimas yra subjektyvaus vertinimo dalykas: vienam asmeniui kvapas visiškai nepriimtinas, kitas jo gali net nepastebėti. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK 2011-08-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-/568/244 su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, pagal kurią ji tvarko ir valo Vilniaus apskrities VPK areštinės patalpas (b. l. 24–26). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys dėl kamerose buvusio kvapo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodomos jokios konkrečios aplinkybės, todėl atmestinas.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad pirtyje nebuvo muilo, o šluostytis reikėjo paklodėmis. Kaip nurodyta atsakovės atstovės atsiliepime, muilu areštinės dušas ir kameros aprūpinamos pagal poreikį, rankšluosčiai išduodami, vietoje rankšluosčių paklodės negalėjo būti išduodamos, nes visi šie daiktai yra apskaityti, inventorizuoti ir naudojami griežtai pagal tiesioginę paskirtį. Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje yra nusistovėjusi praktika, kad asmens higienos priemonės, t. y. tualetinis popierius ir muilas yra dalinamas į kiekvieną kamerą pagal poreikį, po rytinio pamainų pasikeitimo (b. l. 54–55). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės atstovė paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl prausimosi priemonių pareiškėjui suteikimo. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo išduodamos prausimosi priemonės, tačiau nenurodė, kada konkrečiai šios priemonės nebuvo išduotos, dėl Vilniaus apskrities VPK areštinės administracijos veiksmų skundų neteikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės atstovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Kaip matyti iš byloje pateikto medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo išrašo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl sveikatos pablogėjimo neturėjo. Pagal LVAT praktiką tais atvejais, kai reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, pareiškėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Asmuo, teigiantis, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimus, šias aplinkybes privalo pagrįsti (LVAT 2013-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrindė jam kilusios žalos šiuo aspektu.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 9 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (9 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016; LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 90 Eur (10 Eur x 9 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo V. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                          Rasa Ragulskytė-Markovienė


Paminėta tekste:
  • BK 149 str. Išžaginimas
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • A-1063-756/2016
  • A-432-662/2016
  • A-3997-602/2015
  • A-1938-442/2015
  • A-2243-520/2015