Administracinė byla Nr. A15–2217/2006
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 12
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus
Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus
(pranešėjas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui
Kėdainių rajono savivaldybei, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant
I. M. , dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo
Kėdainių rajono savivaldybės 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos,
padarytos jam neteisėtais Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos socialinės
darbuotojos I. M. veiksmais. Nurodė, kad 2005 m. gegužės
10 d. raštu kreipėsi į Dotnuvos seniūniją prašydamas išduoti raštą apie jo
nuolatinę gyvenamąją vietą ir vestą bendrą ūkį su A. G. adresu
(duomenys neskelbtini). Atsakydama 2005 m. liepos 22 d. rašte I. M. nurodė neteisingus duomenis apie jo gyvenamąją vietą,
jo grasinimus susidoroti su A. G. bei pati grasino
susidoroti su juo, prailginti jam bausmės atlikimo laiką. Taip jam padaryta
5000 Lt turtinė žala. Neturtinė 5000 Lt žala pasireiškė pažeminimu, dvasiniais
išgyvenimais, sukrėtimu.
Pareiškėjas
2006 m. kovo 20 d. pareiškimu reikalavimo priteisti 5000 Lt turtinei žalai
atlyginti atsisakė.
Atsakovas
prašė skundą atmesti. Nurodė, jog I. M. 2005 m. liepos 22
d. rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (duomenys
neskelbtini), nes Gyventojų registre duomenų apie V. N. gyvenamąją
vietą nėra, o pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad jis įstatymų nustatyta
tvarka buvo deklaravęs gyvenamąją vietą minėtu adresu. I. M. ,
neturėdama pakankamai objektyvios informacijos apie pareiškėjo ir A. G. vestą bendrą ūkį, pagrįstai nepatvirtino tokio fakto. I. M. prašymas nesiuntinėti A. G. grasinančių
laiškų ir jos nuomonė ar prielaida, kad jam už tai gali būti pateikti nauji
kaltinimai, o įkalinimo laikas pailgėti, negali būti vertintini kaip neteisėti
veiksmai, dėl kurių pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Tretysis
suinteresuotas asmuo I. M. su skundu nesutiko.
Panevėžio
apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu skundą dėl
neturtinės žalos atlyginimo atmetė, o bylą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo
nutraukė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263
straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir
nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog skunde nurodyto 2005 m. gegužės 10 d.
rašto iš V. N. Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnija nėra
gavusi. Seniūnijos socialinė darbuotoja I. M. kaip
valstybės tarnautoja vykdydama jai pavestas funkcijas 2005 m. liepos 22 d.
raštu atsakė į vieną iš V. N. gautų laiškų (jo data
nežinoma). Iš Valstybės įmonės registrų centras duomenų matyti, kad buto,
esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. Z. V. N. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo deklaravęs savo
gyvenamosios vietos minėtu adresu. Tai matyti iš Kėdainių rajono policijos
komisariato 2005 m. liepos 22 d. rašto Nr. 66-s-9-8667, Kėdainių rajono
Dotnuvos seniūno 2005 m. liepos 8 d. rašto Nr. 6-336, Gyventojų registro
tarnybos 2006 . kovo 7 d. pažymos Nr. (29)9R-795. Todėl I. M. pagrįstai
2005 m. liepos 22 d. rašte nurodė, kad V. N. nebuvo
deklaravęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). A. G. prašymuose socialinei pašalpai gauti nenurodydavo
pareiškėjo kaip jos šeimos nario, todėl I. M. , neturėdama
pakankamai objektyvios informacijos, negalėjo patvirtinti fakto apie pareiškėjo
ir A. G. vestą bendrą ūkį. Kadangi A. G. gaudavo
iš V. N. grasinančius laiškus, dėl to ji kreipdavosi
pagalbos į seniūniją, todėl I. M. rašte prašymas
nesiuntinėti A. G. grasinančių laiškų ir jos išsakyta
nuomonė, kad pareiškėjui už tai gali būti pateikti nauji kaltinimai, o
įkalinimo laikas pailgėti, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai.
Teismas nusprendė, kad nėra nustatyta, jog atsakovo darbuotoja I.
M. atliko neteisėtus veiksmus ir V. N. buvo padaryta
žala.
II.
Pareiškėjas
apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti
naują – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad jam turi būti priteisti 5000 Lt
neturtinei žalai atlyginti už I. M. šmeižtą, melagingus
parodymus ir grasinimą. Jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota dėl aplinkybių,
susijusių su buto pirkimu, tačiau I. M. jo gyvenamoji
vieta buvo žinoma. Tai patvirtina jos Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateiktos
išvados, kuriuose ji melagingai nurodė, kad jis dirbo seniūnijoje už baudas,
apšmeižė jį, kad jis yra pavojingas visuomenei, grasino nužudyti žmogų,
nupjauti jam galvą ir t. t. Teismas jo pateiktus įrodymus įvertino šališkai.
Atsakovas
atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas
objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes. Pareiškėjas nušalinimų nebuvo
pareiškęs, apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad
teismas turėjo kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi. Įvertinus įrodymus
nėra nustatyta, kad I. M. atliko neteisėtus veiksmus ir,
kad pareiškėjui V. N. buvo padaryta žala.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u
o j a:
III.
Iš byloje esančio atsakovo darbuotojos 2005 m. liepos 22 d. rašto
Nr. 6-355, kuris buvo adresuotas pareiškėjui, turinio teisėjų kolegija nustatė,
kad šiame rašte nėra jokių pareiškėją šmeižiančių duomenų, taip pat rašte nėra
jokių apgaulingų ar neteisingų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją vietą. Iš to
seka, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai apie jo asmenybės šmeižimą ir neteisingą
gyvenamosios vietos nustatymą nėra pasireiškę objektyvioje tikrovėje, todėl
teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai
ir teisėtai pareiškėjo skundą atmetė nenustačius atsakovo darbuotojos
neteisėtos veikos.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad
pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinio
skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti
nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Birutė Janavičiūtė
Edvardas
Sinkevičius