Administracinė byla Nr. A2.11.-1579-965/2014
(Proceso Nr. 4-06-3-01260-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 50.5
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. gegužės 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei R. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam M. M., jo įgaliotam atstovui A. K., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
2014-03-07 M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu, veikdamas kaip Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas, priėmė sprendimą suderinti apie 34 ha teritorijos Giruliuose detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. Savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 18916 straipsnio 4 dalyje.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014-03-07 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo M. M. terminą iki 2014 m. rugsėjo 11 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, paaiškino, kad jis pirmininkavo tik paskutiniam Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžiui. Sprendimas suderinti detalųjį planą buvo priimtas tą planą jau ne kartą svarsčius komisijos posėdžiuose, kuriems pirmininkavo kitas asmuo. Tuose posėdžiuose buvo teikiamos pastabos, jos buvo taisomos. Tą kartą, kai komisijos posėdžiui pirmininkavo jis, visos pastabos iki tol jau buvo ištaisytos, todėl naujų pastabų dėl detalaus plano pateikti negalėjo. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo aktas, kurio pagrindu ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra apskųstas Administraciniam teismui, byloje tariamasi dėl taiko sutarties, be to, patikrinimo aktas yra netikslus. Teigia, kad Bendrasis planas visada buvo laikomas funkcinių prioritetų brėžiniu, jo mastelis didelis, todėl kai kurie sprendiniai visada būdavo tikslinami detaliaisiais planais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika ir požiūris į bendruosius planus pasikeitė, į jous pradėta žiūrėti kaip į tikslų brėžinį, tačiau juose tam tikrus sprendinius įžvelgti sunku, todėl išvengi nedidelių detaliojo plano trūkumų neįmanoma.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas A. K. palaikė M. M. išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikto patikrinimo gauta neigiama išvada buvo netikėta. Bendrasis planas yra tik prioritetų brėžinys, tačiau Institucija jį traktuoja kaip labai tikslų brėžinį. Teigia, kad patikrinimo aktas yra apskųstas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, nesant pažeidimo sudėties.
Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė R. K. palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Parodė, kad pažeidimai yra užfiksuoti patikrinimo akte. Nors patikrinimo aktas yra apskųstas ir šalys bando ginčą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išspręsti taikiai, tačiau jos turimomis žiniomis Inspekcija neketina atšaukti patikrinimo akto bei jame suformuluotų išvadų.
ATPK 18916 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus priėmimą, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2013-11-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinus apie 34 ha teritorijos Giruliuose detalųjį planą, nustatyta, kad jo sprendiniai prieštarauja aukštesnio lygmens teisės akto – Klaipėdos miesto bendrojo plano – sprendiniams.
M. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2013-11-22 patikrinimo aktu bei kita bylos medžiaga. Tiek M. M., tiek jo įgaliotas atstovas A. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad visada buvo laikomasi praktikos, jog bendrasis planas yra tik funkcinių prioritetų brėžinys, kai kurie sprendiniai šiame plane nesprendžiami, o detalusis planas yra skirtas bendrojo plano patikslinimui. 34 ha teritorijos Giruliuose detalusis planas buvo suderintas remiantis šia praktika, todėl jis galėjo neatitikti bendrojo plano. Pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio iki 2014-01-01) 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme aiškiai numatyta pareiga rengiamus naujus teritorijų planavimo dokumentus derinti su galiojančiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. M. 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas Nuolatinės statybos komisijos pirmininko pavaduotoju (b. l. 10-11), nesant komisijos pirmininko, ėjo jo pareigas ir priėmė sprendimą suderinti 34 ha teritorijos Giruliuose detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. M., būdamas Nuolatinės statybos komisijos nariu, pirmininko pavaduotoju, privalo išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, būti pakankamai atidus ir atsakingas derinant detaliuosius planus. Atmestini M. M. argumentai, kad sprendimas suderinti detalųjį planą buvo priimtas tą planą jau ne kartą svarsčius komisijos posėdžiuose, kuriems pirmininkavo kitas asmuo, ne M. M.. Nustatyta, o ir pats M. M. to neneigia, kad sprendimas suderinti apie 34 ha teritorijos Giruliuose detalųjį planą buvo priimtas jam pirmininkaujant Nuolatinės statybos komisijos posėdžiui nepriklausomai nuo to, kad ankstesniuose posėdžiuose buvo teikiamos pastabos dėl plano, jis taisomas. M. M., būdamas komisijos, derinančios detaliuosius planus, nariu ir ankstesniuose posėdžiuose galėjo reikšti pastabas dėl detaliojo plano, o pirmininkaudamas komisijos posėdžiui galėjo detaliojo plano ir nesuderinti.
M. M., tiek jo įgaliotas atstovas nurodo, kad patikrinimo aktas, kurio pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra skundžiamas, todėl administracinė atsakomybė negalima. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu buvo patvirtinta, jog Administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje šalys derasi dėl taikos sutartis, ieško kompromiso; institucijos, surašiusios protokolą, atstovė posėdžio metu patvirtino, jog Inspekcija patikrinimo akto nenaikins. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad detalusis planas gali iš dalies neatitikti bendrojo plano sprendiniams, bendrasis planas visada buvo laikomas apibendrintu brėžiniu, kuris tikslinamas detaliaisiais planais. Taigi M. M. iš esmės ginčija pačius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimus, keliamus detaliesiems planams, bei Inspekcijos požiūrį į bendrąjį planą, o ne patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti apie 34 ha teritorijos Giruliuose detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.
Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 18916 straipsnio 4 dalyje. M. M. skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 ir 32 str.).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, būtina įvertinti tai, kad padarytas pažeidimas formalus, juo reali žala nebuvo padaryta, nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, M. M. atžvilgiu už pažeidimo, numatyto ATPK 18916 straipsnio 4 dalyje, padarymą bus pasiekti jam paskyrus minimalią administracinę nuobaudą – įspėjimą, numatytą ATPK 18916 str. 4 d. sankcijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 18916 str. 4 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18916 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Tamošaitienė