Civilinė byla Nr. e2-18858-1159/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14172-2022-0
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. rugsėjo 22 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei L. K. dėl turtinės žalos priteisimo.
Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. spalio 5 d. 11:00 val.
I. Teismas n u s t a t ė, kad:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą 2022 m. liepos 13 d. patikslintu ieškiniu (DOK-120238), prašydamas iš atsakovės priteisti:
1) 1039,66 Eur turtinės žalos atlyginimą;
2) 8,40 Eur kompensacinių palūkanų;
3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir 70,08 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovo buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovo apdraustas butas buvo sulietas dėl bendro naudojimo kanalizacijos stovo užkimšimo netinkamai naudojantis šia inžinerine sistema. Vamzdyno atkarpa, kurioje įvyko užsikimšimas, naudojasi tik to paties daugiabučio namo butai Nr. 29 ir 33. Todėl atsakovė ir pirminis bendraatsakovas M. B. bendrais veiksmais, t. y. netinkamai naudodamiesi inžinerine įranga, sąlygojo bendro naudojimo stovo užkimšimą ir tai lėmė žalos atsiradimą. Aplinkybės dėl bendro naudojimo vamzdyno užkimšimo buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-26534-925/2021. Ieškovas apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo draudėjai 1 439,66 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovei, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Su buto Nr. 33 savininku ir pirminiu bendraatsakovu M. B. ieškovas ginčą išsprendė, todėl buto Nr. 29 savininkei tenka pareiga atlyginti likusią žalą 1039,66 Eur sumoje.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:
2.1. atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į parengiamąjį posėdį 2022 m. rugsėjo 22 d. Atsakovei ieškinys ir šaukimas įteikti 2022 m. rugpjūčio 6 d.
2.2. Parengiamojo teismo posėdžio metu:
1) Ieškovas paaiškino ir patikslino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės.
3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, motyvus, reikalavimus, papildomai pažymėjo, kad atsakovės butas Nr. 29 yra aštuntame aukšte, o butas Nr. 21, kuriam buvo padaryta žala, yra šeštame aukšte. Kadangi, kaip nustatyta, atsakovės bute per klozetą išsiliejo nuotekos, tai dėl to buvo apgadintas ir butas Nr. 21. Dėl nuotekų išsiliejimo bute Nr. 29 atsakinga atsakovė, nes ji pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos, t. y. ji į klozetą metė draudžiamus mesti daiktus, kurie ir užkimšo nuotėkų stovą tarp 8 ir 7 namo aukštų, o dėl to nuotekos išsipylė jos bute ir apliejo žemiau esantį butą Nr. 21. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-26534-925/2021 nustatyta, kad į klozetą buvo metami higieniniai paketai kiti į klozetą nemestini daiktai. Nuotėkų vamzdžio užsikimšimo priežastimi negalėjo būti 7 aukšto buto gyventojų neatsakingas elgesys, nes tuomet nuotekos būtų bėgusios į 7 aukšto butą. Tarp atsakovės nerūpestingo elgesio ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes dėl jos nerūpestingų veiksmų užsikimšo nuotekų stovas, dėl to nuotekos išsiliejo į atsakovės butą esantį 8 aukšte ir vėliau pateko į butą esantį 7 aukšte dar vėliau į butą Nr. 21 esantį šeštame aukšte. Atitinkamai dėl žalos yra atsakingi tiek butų Nr. 29 ir 33 buvę savininkai. Su buto Nr. 33 savininku sudarė taikos sutartį, o atsakovė niekaip nereagavo į jos pretenzijas, todėl yra atsakinga už neatlygintą žalos dalį. Prašė nepriimti sprendimo už akių.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai.
II. Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad:
4.1. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (aštuntas aukštas), 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 19:10 min. įvyko įvykis – užpylimas nuotėkomis, dėl užsikimšusio nuotekų stovo, buvo šlapios visos buto grindys (t. 1, b. l. 19, 26).
4.2. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (šeštas aukštas), sušlapo koridoriaus lubos, siena ir grindys (t. 1, b. l. 19, 26). Aplietas buvo ir butas esantis 7 aukšte (t. 1, b. l. 29).
4.3. Butas, (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo būsto draudimu (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 589882512, serija LD Nr. 116015023, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.) (t. 1, b. l. 22-25). Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 1 479,66 Eur ir išmokėjo draudėjai 1 439,66 Eur dydžio draudimo išmoką (1 479,66 Eur buto remonto kaina – 40,00 Eur besąlyginė išskaita) (t. 1, b. l. 21, 28).
4.4. Pirminis bendraatsakovas M. B. įvykio metu buvo buto, (duomenys neskelbtini), savininkas (2022 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) (t. 1, b. l. 51-52), o atsakovei L. K. ir jos sutuoktiniui V. K. po ½ dalis priklausė butas (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) (t. 1, b. l. 51-52).
4.5. Ieškovas 2021 m. gruodžio 2 d. Nr. R0002839190 ir 2021 m. gruodžio 13 d. Nr. R0002839194 pretenzijomis (t. 1, b. l. 29-34) prašė atsakovės L. K. atlyginti žalą ir sumokėti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmokos dalį 719,83 Eur; M. B. taip pat prašė atlyginti išmokėtą draudimo išmokos dalį 719,83, iš viso 1 479,66 Eur.
4.6. Pareiškus pirminį ieškinį (CBP-14145) teisme, ieškovas ir pirminis bendraatsakovas M. B. sudarė taikos sutartį (DOK-120226) dėl 400 Eur sumos žalos atlyginimo. Atsakovė teismui nepateikė prieštaravimų dėl taikos sutarties. Teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi minėtą taikos sutartį patvirtino (t. 1, b. l. 69-72).
4.7. Duomenų, kad atsakovė L. K. atsiskaitė su ieškovu byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Atitinkamai teismas vertins ar ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės, jei taip, kokią žalos dalį privalo atlyginti atsakovė.
5. Reikalavimas Nr. 1 dėl 1 039,66 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės priteisiant ieškovo pretenzijoje atsakovei nurodytą sumą – 719,83 Eur:
5.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
5.2. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino <...> nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 34 punktas).
5.3. Įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo <...> atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 37 punktas).
5.4. Iš byloje esančių aptartų įrodymų teismas negali atmesti tikimybės, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl 29 ir 33 butų gyventojų (atsakovų) neatsargių veiksmų (nesugebėjimo naudotis nuotekų šalinimo sistema taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims), t. y. pareigos elgtis pakankamai atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktų argumentų ir įrodymų. Aktualu ir tai, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Todėl, teismo vertinimu, ieškovas įgijo regresinę reikalavimo teisę į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam atlyginimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, teismų praktiką ir bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.263, 6.266 straipsniai). Tačiau, kadangi ieškovas su pirminiu bendraatsakovu M. B. sudarė taikos sutartį, o iš atsakovės, teikiant jai pretenziją, prašė sumokėti 719,83 Eur, o ne 1 039,66 Eur, todėl, teismo vertinimu, pirminiam atsakovui M. B. taikos sutartimi padaryta nuolaida, negali būti perkelta atsakovei, tai paneigtų taikos sutarties instituto esmę. Atitinkamai ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinas 719,83 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis), t. y. tiek kiek ieškovas prašė iš atsakovės, teikdamas jai pretenziją, arba pusė visų ieškovo patirtų nuostolių. Priešingas priteistinos žalos vertinimas ne tik neatitiktų taikos sutarties sudarymo instituto esmės bet ir nesant jokių objektyvių paaiškinimų, pirminiam atsakovui M. B. suteiktų atsakomybės netaikymo pranašumą prieš atsakovę L. K.. Kadangi atsakovė jokių argumentų į pateiktą ieškinį nepateikė, todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad atsakovė iš esmės sutinka atlyginti puse ieškovo patirtų išlaidų, nekvestionuoja to, kad jos galėjo būti nepatirtos, ar kad jos neatitinka realaus nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio.
6. Reikalavimas Nr. 2 dėl 8,40 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, apskaičiavus jį nuo 719,83 Eur, o ne nuo 1039,66 Eur.
6.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensacinės palūkanos atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos, o tiek netesybų, tiek ir palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
6.2. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti <...> (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.261 straipsniu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8,40 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, o ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovės priteistinos 5,82 Eur (719,83*0,05/365*59) kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Reikalavimas Nr. 3 dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas pilnai.
Skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 725,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 210 straipsnio 1 dalis).
8. Reikalavimas Nr. 4 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
8.1. Dėl žyminio mokesčio. Aktualu tai, kad teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo ir pirminio bendraatsakovo M. B. taikos sutartį patvirtino (t. 1, b. l. 69-72), o nutarties 6 punkte nustatė, kadangi ši civilinė byla kito atsakovo atžvilgiu nėra nutraukiama, todėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui klausimas dalyje dėl patvirtintos taikos sutarties vertės nespręstinas. Žyminio mokesčio dalyje dėl patvirtintos taikos sutarties vertės grąžinimo klausimą teismas išspręs priimdamas sprendimą byloje.
Todėl, visų pirma, teismas išsprendžia žyminio mokesčio už sudarytą taikos sutartį grąžinimo klausimą. Taikos sutartis buvo sudaryta dėl 400 Eur, todėl žyminio mokesčio vertė (400 Eur reikalavimui) ieškinio padavimo dienai buvo 19 Eur. Atitinkamai ieškovei grąžintina 75 procentai minėto žyminio mokesčio dalies, t. y. 14,25 (19 Eur – 25 procentai). Dėl likusios 25 procentų žyminio mokesčio dalies (4,75 Eur) priteisti iš atsakovės ar pirminio atsakovo M. B. nėra pagrindo, nes teismo patvirtintoje taikos sutarties šalys šio klausimo neaptarė, vadinasi jo išlaidas prisiėmė ieškovas.
Už patikslintą ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 23 Eur, t. y. nuo pirminio ieškinio ieškovui liko 14 Eur ir turėjo primokėti dar 9 Eur. Atitinkamai vietoje 1048,06 Eur ieškovei priteisus 725,65 Eur laikytina, kad yra patenkinta 76,05 procento reikalavimų ir nepatenkinta 23,95 procento ieškovo reikalavimų. Todėl, jeigu ieškovas būtų sumokėjusi visą žyminį mokestį, tai iš atsakovės ieškovui būtų priteistina 76,05 procento nuo 23 Eur žyminio mokesčio, t. y. 17,49 Eur, tačiau kadangi ieškovas liko nesumokėjęs visos žyminio mokesčio sumos, tai ieškovui iš atsakovės priteistina 14 Eur jo realiai patirtos žyminio mokesčio išlaidos, o Lietuvos valstybei iš atsakovės priteistina 3,49 Eur likusi nesumokėta į bylą žyminio mokesčio dalis.
8.2. Dėl atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į sprendimo 8.1 punkte nustatytas ieškinio patenkinimo ir nepatenkinimo proporcijas, ieškovui priteistina 76,05 procento už patirtas 70,08 Eur išlaidas teisinei pagalbai, t. y. 53,29 Eur (70,08 – 23,95 procento).
9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovės valstybei yra išieškotinos 31,36 Eur dydžio išlaidos (teismo 2022 m. spalio 5 d. pažyma), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos patirtos dėl dokumentų įteikimo atsakovei ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatytą minimalią (5 Eur) Valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis).
III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265-267 straipsniais, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini):
1) 719,83 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 83 centus) žalos atlyginimo;
2) 5,82 Eur (penkis eurus 82 centus) kompensacines palūkanas;
3) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 725,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) 69,29 (šešiasdešimt devynis eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 centus) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 3,49 Eur (tris eurus 49 centus) žyminio mokesčio likutį, iš viso 34,85 Eur (trisdešimt keturis eurus 85 centus). Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Romualdas Gylys