Baudžiamoji byla Nr. e1-2944-961/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21221-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 214 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – areštu 40 parų. 2016 m. vasario 12 d. atliko bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę. 2019 m. birželio 14 d. atliko bausmę;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bausmė atlikta, 2021 m. liepos 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
J. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui šiomis aplinkybėmis:
jis 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina G. B. metu tyčia pastūmė ant žemės G. B., po ko du kartus atsuktuvu sudavė G. B. į kairiąją ranką riešo srityje, po ko jis (t. y. J. B.) vieną kartą atsuktuvu sudavė G. B. į nugarą ir vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė tris negilias durtines žaizdas, t. y. dvi kairiame rieše, vieną nugaros dešinėje pusėje, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. B. parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą iš dalies. Jis nėra įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, nėra sirgęs priklausomybių ar psichinėmis ligomis. Jis neatsimena, kurią tiksliai dieną įvyko konfliktas tarp jo ir jo motinos G. B., tačiau sutinka, kad tai galėjo būti 2022 m. birželio 11 d., kaip parašyta jam perskaitytame įtarime. Tą dieną nuo ryto, kai tik galėjo nusipirkti alkoholio, gėrė su pažįstama R. Jis gėrė namuose, o vėliau išėjo į lauką kartu su R. daržą tvarkyti. Jis su ta R. ir gyvena penkerius metus, jie yra sugyventiniai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su R., tačiau šiuo metu jis gyvena kitur, tai pas vieną, tai pas kitą draugą, kadangi yra apsipykęs su R. Tas R. namas ir jo mamos gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrą kiemą. Taigi kai jis išėjo į lauką, o jau tada buvo neblaivus, jo mamos dar lauke nebuvo, ji tik išėjo į lauką po kurio laiko. Jis nežino, ar jo mama buvo blaivi ar ne. Mama, atėjusi į lauką, pradėjo kabintis prie R., jis kažką mamai atsakė, o mama tada pradėjo kabintis prie jo. Jis neatsimena, ką jam mama tuo metu sakė. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir tvarkė šlangą su atsuktuvu, atsineštu iš R. namų. Tada mama pasiėmė vandens iš šalia esančios bačkos ir sušlapino jo veidą. Jis nežino, kaip mama jam sušlapino veidą, negali pasakyti, neatsimena, bet ji tikrai jo vandeniu neapipylė, tiesiog sušlapino ir tiek. Ji taip sušlapinusi jo veidą, sudavė jam vieną kartą į dešinę akį iš dešinės rankos kumščio. Jam skaudėjo, buvo paraudimas, į medikus dėl to nesikreipė. Dėl tokio motinos elgesio jis supyko. Jis tada atsistojo nuo suoliuko ir abiem rankomis pastūmė mamą, dėl ko ši nugriuvo ant žemės. Jis neatsimena, į kurią motinos kūno vietą atrėmė rankas, kai ją pastūmė. Atsimena, kad tada vieną kartą jai savo rankoje turėtu atsuktuvu sudavė, tada ji jam kažką pradėjo priekaištauti ir jis jai dar vieną kartą sudavė vėl atsuktuvu. Jis neatsimena, nei kuria atsuktuvo dalimi jai sudavė, nei į kurias tiksliai kūno vietas jai sudavė, tiesiog dėl per didelio neblaivumo visko nepamena. Jis negali pasakyti, ar dūrė jai tuo atsuktuvu, ar sudavė tiesiog juo. Jis tikrai savo motinai nespyrė į nugarą ir į krūtinę nesudavė. Mano, kad mama visa tai išsigalvoja. Tada jis iš karto susuko šlangą ir išėjo žvejoti. Tą atsuktuvą kartu su šlanga nunešė pas R. į rūsį, kur tuos daiktus ir paliko. Jis nežino, ką mama darė po to, kai jai sudavė antrą kartą atsuktuvu, gal kur išėjo, nežino. Visą šitą konfliktą matė R. M., I. P., kiti kaimynai, kurių nurodyti negali, nežino. Mano jie galėtų paliudyti, kad jis motinai neįspyrė į nugarą ir į krūtinę nesudavė. Jo santykiai su mama yra ne kokie, jis nesutaria su mama, nes tiesiog nėra apie ką su ja bendrauti. Jis yra anksčiau smurtavęs prieš savo motiną, dėl to buvo teistas. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis su ja negyvena. Nors jis būna pagyvena kartais pas draugus, tačiau jį dažniausiai galima surasti R. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 118-121).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. B. parodė, kad sutinka su įteiktu pranešimu apie įtarimą. Jis atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina, netvirtina tik toje dalyje, kur neprisipažino dėl to, kad mamai įspyrė ir sudavė į krūtinės sritį. Jis šiuo metu sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, jis sutinka, kad galėjo mamą pastumti, jai atsuktuvu suduoti į kairę ranką du kartus, taip pat sutinka, kad galėjo suduoti jai į nugarą atsuktuvu ir jai suduoti kumščiu į krūtinę. Tiesiog jis viso to nepamena, kadangi buvo girtas. Nors ir viso to tiksliai nepamena, tačiau sutinka, kad galėjo taip pasielgti, kaip buvo parašyta jam perskaitytame įtarime. Jis žino, kad ligonių kasos yra pareiškusios civilinį ieškinį dėl jo mamos gydymo, tačiau atlyginti žalą pinigų neturi ir jų neturės, kadangi pats gyvena tik iš pašalpos. Jis gailisi, kad smurtavo prieš mamą. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 126-127).
Be J. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais rašytiniais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra jos sūnus. Jis nuo 2017 m. negyvena kartu su ja, paskutiniu metu gyvena pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jo sugyventinė R. (kitų jos duomenų nežino), tačiau ir ten jis būna ne visada, nes kai jis būna neblaivus, jį išvaro. Prieš ją sūnus jau yra ir anksčiau smurtavęs, dėl to buvo nuteistas. Jis piktnaudžiauja alkoholiu, beveik nuolat girtauja, o kai būna girtas, tai kelia konfliktus ir pradeda smurtauti. 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme (kuris ribojasi su namu adresu (duomenys neskelbtini)) R. ten esančiame darže sodino daržoves. Ant netoliese esančio suoliuko gulėjo ar tai jos, ar tai sūnaus mobiliojo ryšio telefonas. Sūnus tuo metu taip pat ant suoliuko su kažkokiais savo draugais vartojo alų, bet po kažkurio laiko jie išėjo. R. kažko prireikė namuose ir ji nuėjo, bet prieš tai jos paprašė pažiūrėti telefoną, kad jo niekas nepavogtų. Ji stovėjo prie to suoliuko su telefonu, kai atėjo jos sūnus, kuris buvo labai girtas. Jis pradėjo ją kaltinti, kad ji norėjo pavogti telefoną, rėkė, keikėsi, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Jis buvo prisėdęs ant suoliuko, o ji prašė jo nusiraminti, buvo kibire sušlapinusi ranką ir ją vedė sūnui per veidą bandydama jį apraminti, tačiau jis atsistojo nuo suoliuko ir ją pastūmė. Kaip jis ją pastūmė, ji nepastebėjo. Nuo to nugriuvo ant kairiojo šono, griūdama ji nesusižalojo, jokio skausmo pajutusi nebuvo. Tada sūnus priėjo prie jos ir atsuktuvu du kartus sudavė jai į kairiąją ranką riešo srityje. Ji matė, kad pas sūnų buvo tikrai atsuktuvas, kurį jis anksčiau dienos metu buvo paėmęs iš jos buto, kai reikėjo kieme prisukti šlangą prie vandens kolonėlės. Atsuktuvas buvo nedidelis, plokščias, su geltonai – pilka rankena. Nuo atsuktuvu suduotų smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Po to sūnus dar vieną kartą koja spyrė jai į nugarą bei pasilenkęs kumščiu sudavė jai į krūtinę kairėje pusėje. Nuo abiejų smūgių ji juto fizinį skausmą. Po to sūnus iš kiemo išėjo. Ji kraujuojančią ranką įkišo į kibirą su vandeniu, po ko nuėjo namo. Į policiją ji neskambino, nes buvo išsikrovęs telefonas, be to bijojo. Įvykio metu lauke taip pat buvo ir sūnaus sugyventinė R., kuri viską matė, tačiau sūnaus nesustabdė, jos negynė. Taip pat sūnaus veiksmus matė I., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kaip įvykio metu ji pro savo buto langą kreipėsi į jos sūnų, sakydama: „J., ką tu darai“. Po įvykio ji sūnų po to dar matė apie 21.30 val., jis vėl buvo tame pačiame kieme, buvo labai neblaivus. Atsuktuvą sūnus pasiėmė su savimi, jai jo negrąžino. Apie 22.00 val. namo grįžo jos buvęs vyras, jis sužinojo visą situaciją ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sūnaus nerado, o jai buvo iškviesta greitoji pagalba ir ji buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę. Ji sūnaus labai bijo, po tokio jo poelgio nežino, ką jis dar gali jai padaryti, nes savęs jis nekontroliuoja. Prašo apsaugoti ją nuo galimo sūnaus smurto (b. l. 28-31).
Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji žino J. B., jis yra jos kaimynas. Kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jų namo. Jai jis nieko blogo nepadarė, todėl negali jo charakterizuoti neigiamai, negali pasakyti, kad jis blogas. Ji gyvena savo gyvenimą, todėl neseka, kokį jis gyvenimą gyvena. Ką jis veikia, negali pasakyti. Ji žino, kad G. B. yra J. B. mama. Ji gyvena tame pačiame name, kur ir J. Ji su G. visai nekontaktuoja, todėl jos apibūdinti negali. Ji žino, kad kažkada ne per seniausiai, tikslaus laiko negali nurodyti, namų kieme įvyko konfliktas tarp jų. Kalbos sklido, kad ar tai jie susipyko, ar tai susimušė abu, ji pati šito nežino. Jie dažnai taip pykdavosi ir tarp jų būdavo konfliktai, todėl ji ir šį kartą nesigilino. Kaip kad jau sakė, ji pačio konflikto nematė, todėl nieko negali paliudyti. Taip ji buvo jų konflikto (kaip suprato) metu namuose, tačiau jokio konflikto negirdėjo ir nieko nematė. Ji tik tą vakarą apie 23.00 val. pamatė, kaip į kiemą atvažiavo policija ir medikai. Ji tuo metu, kai pamatė policiją kieme, dar nežinojo, kad tarp J. ir G. įvyko konfliktas. Apie tai sužinojo tik 1-2 dienų laikotarpiu. Atsimena, kad po to, kai J. buvo apklaustas, sklido kalbos, kad jis ją nurodė kaip liudytoją. Ji tada net supyko, kodėl jis ją įkišo, nors ji nieko nematė. Ji sutikusi J. paklausė jo, kodėl jis ją įkišo kaip liudytoją, nors ji nieko nematė, o jis jai to net negalėjo paaiškinti. Kiek žino, šį konfliktą matė R., turbūt M. jos pavardė, nežino. Ji ir gali papasakoti, kas įvyko šio konflikto metu. Daugiau deja nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b.l. 65-67).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra G. B. kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jai atrodo. Ta G. yra labai įkyri, neduoda visiems kaimynams ramybės. Ji pati elektros neturi, tai pastoviai pas kaimynus eina tai kavos, tai televizoriaus pažiūrėti ir jos neįmanoma išprašyti. G. alkoholio nevartoja, tačiau ji turi psichikos sutrikimų, ne kartą yra gulėjusi Naujoje Vilnioje, t. y. psichiatrijos ligoninėje. Ji nemyli savo sūnaus J. Ji savo sūnų J. yra išvijusi iš namų, todėl jis glaudžiasi tai pas ją, tai pas draugus, dažniausiai būna pas ją. Tarp jos ir J. jokių romantiškų santykių nėra, jie nėra sugyventiniai, ji tik yra jo kaimynė, kuri jį priglaudžia, kadangi jai jo gaila. Tuo tarpu J. yra ramus, padedantis, tačiau mėgstantis vartoti alkoholį. G., kai J. yra blaivus, jį ignoruoja, o kai jis girtas, kabinasi prie jo ir jį provokuoja. Taigi šių metų birželio viduryje, tikslios dienos nurodyti negali, pavakario metu ji buvo darže, sodino pomidorus, o J. sėdėjo kieme ant suoliuko, tvarkė šlangą, šalia jo gulėjo atsuktuvas, kurį J. atsinešė iš jos namų. J. tuo metu buvo truputį išgėręs, ji buvo blaivi. Atsimena, kad į kiemą atėjo G., kuri pradėjo prie jos kabintis, jai liepė eiti namo, sakydama, kad ji jai pasodins pomidorus. Ji (R. M.) jai sakė, kad jai nereikia jos pagalbos. Tada J. ją užtarė prieš mamą, todėl G. pribėgo prie jo, sėdinčio ant suoliuko. Ta G. pradėjo pirma lįsti prie J. Ji tiksliai visko neužfiksavo, kadangi sodino pomidorus, bet matė, kaip G. pribėgo prie J. iš už nugaros ir jam sudavė į galvą, kiek matė, lyg ir pataikė į pakaušį jo, negali tiksliai pasakyti. Ji tada, kiek spėjo pamatyti, matė, kad G. paėmusi į delną vandens iš šalia buvusio kibiriuko, tuo vandeniu sušlapino J. veidą, o po to ir kibiriuke buvusį vandenį užpylė J. ant galvos. Tada J. pasakė jai eiti namo, ko ji iš jo nori, o mama tuo tarpu juokėsi iš jo, šokinėjo prieš jį. Tada J. atsistojo ir pastūmė berods viena ranka G., dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Ji tuo metu ir juokėsi, ir rėkė, nesuprasi jos. Tada matė, kaip J. vieną kartą įspyrė G., tačiau į kurią kūno vietą jis jai įspyrė, ji negali nurodyti, neįsiminė. Tada jo mama iš karto pašoko ir nubėgo namo. Ji negali pasakyti, ar J. sudavė mamai į ranką su atsuktuvu, to nematė. Tik matė, kaip atsikėlusi G. paėmė tą atsuktuvą, buvusį šalia suoliuko, kur sėdėjo J., ir nubėgo namo. Visą šį laiką G. turėjo tą atsuktuvą. Ji maždaug prieš savaitę tą atsuktuvą tik atgavo iš G., kuriai pasakė, kad ji jai jį grąžintų. G. iš karto jai jį grąžino. Ji šį atsuktuvą turi su savimi. Juo, kaip supranta, J. sužalojo G., jį pateiks prie bylos. Nežino, dėl ko J. pasakė, kad jis po konflikto su mama jos atsuktuvą nunešė į jos rūsį, taip nebuvo, tą atsuktuvą buvo pasiėmusi G. Nori pasakyti, kad policija neatvažiavo iš karto po G. ir J. konflikto, gal po kokios valandos, nežino. Tuo metu J. pas ją tikrai nebuvo, jis, jai rodos, su draugais buvo kažkur išėjęs. Kitą dieną J., grįžęs į jos namus, jai pasakė, kad sudavė mamai atsuktuvu, tačiau į kurią tiksliai vietą ir kiek kartų sudavė, jis jai nepasakojo. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b. l. 72-75).
2022 m. rugpjūčio 29 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G2508/2022(01) nurodoma, kad G. B. nustatytos trys durtinės žaizdos: dvi kairiame rieše, viena nugaros dešinėje pusėje. Žaizdos padarytos aštriu, duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad atsuktuvu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45).
2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Namas 2 aukštų, su viena laiptine, kuri įrengta iš kiemo pusės. Priešais (duomenys neskelbtini) namo pagrindines duris, stovi suoliukas, prie kurio guli akmenys, stovi mėlyni plastmasiniai ir metaliniai kibirai. Už suoliuko yra nedidelis daržas, kur auga daržovės. Už daržo yra žvyruotas kelias, už kurio stovi medinis gyvenamas namas. Priešais įrengta automobilio stovėjimo aikštelė, kurioje stovi du automobiliai. Kairėje pusėje įrengti nedideli mediniai sandėliukai. Virš suoliuko įrengtas metalinis turėklas rūbus džiovinti. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 13-15).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad būdamas neblaivus sukonfliktavo namų kieme su savo mama, abiem rankomis ją pastūmė, ši nugriuvo. Bent du kartus sudavė jai rankose laikytu atsuktuvu, tačiau į kurias kūno vietas ir kuria atsuktuvo dalimi, jis dėl girtumo nebeatsimena. Neatmeta galimybės, kad galėjo tuo pačiu atsuktuvu suduoti į nugarą ir kumščiu į krūtinės sritį. Iš G. B. parodymų matyti, jog ji iš esmės panašiai papasakojo įvykį. Patvirtino, jog sūnus įvykio dieną buvo neblaivus, todėl konfliktavo: rėkė, keikėsi, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, kaltino, kad ji nuo suoliuko kieme norėjo pavogti jo sugyventinės telefoną, galiausiai ją pastūmė, o jai parkritus priėjo ir atsuktuvu du kartus sudavė į kairę ranką, koja spyrė į nugarą bei pasilenkęs kumščiu sudavė į krūtinę kairėje pusėje. Apie J. B. smūgius motinai atsuktuvu paliudijo ir liudytoja R. M., kuri nurodė, kad kitą dieną į namus grįžęs J. jai sakė, kad mamai sudavė atsuktuvu, tačiau kur tiksliai ir kiek kartų, nepasakojo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji be smūgių atsuktuvu į kairės rankos riešą patyrė smūgius į nugarą ir į krūtinę. Teismo medicinos specialistas konstatavo tris trauminius poveikius ant nukentėjusiosios kūno, dvi durtines žaizdas kairiajame rieše, trečiąją – nugaros srityje (nugaros dešinėje pusėje), visos žaizdos padarytos aštriu, duriančiu pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Vienintelis toks daiktas kaltinamojo rankose buvo atsuktuvas. Greičiausiai smūgį juo nukentėjusioji palaikė spyriu. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme taip pat nurodoma, jog pacientei pulpuojant dešinę krūtinės ląstos pusę ties VIII-XII šonkauliais, ji skausminga, diagnozuotas sumušimas. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios žodžiais, kad į krūtinę sūnus jai sudavė kumščiu.
Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad J. B. 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina G. B. metu, tyčia pastūmė ant žemės G. B., po to du kartus atsuktuvu sudavė G. B. į kairiąją ranką riešo srityje, po to jis vieną kartą atsuktuvu sudavė G. B. į nugarą ir vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė tris negilias durtines žaizdas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai. Teismas daro išvadą, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi smogdamas aštriu įrankiu – atsuktuvu, nepaisant girtumo, neabejotinai suvokė, kad tokie veiksmai gali realiai žmogų sužaloti, bei to siekė. Smurtas buvo vartojamas prieš šeimos narį, namų aplinkoje. J. B. veiksmai atitiko subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
J. B. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 170). Nukentėjusioji G. B. prokuroro sprendimo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neskundė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio jis neginčija. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam teistumui už kitus nusikaltimus.
Skirdamas J. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. B. praeityje teistas keturis kartus, pagal tris paskutinius teismų sprendimus teistumas neišnykęs, visi galiojantys teistumai yra už tos pačios rūšies nusikaltimus. Per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 161). VSDFV duomenimis, nedirba (b. l. 163), registruotas Užimtumo tarnyboje, bet nedarbo draudimo išmokų negauna (b. l. 166). Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis turi galiojantį teistumą už tris smurtinio pobūdžio nusikaltimus, naują smurtinę veiką prieš šeimos narį padarė nepraėjus nė metams nuo atliktos laisvės apribojimo bausmės už analogišką nusikaltimą, be to smurtinę veiką padarė pasitelkdamas įrankį – atsuktuvą, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, ankstesni baudžiamieji procesai ir paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos jo nuostatoms ir elgesiui nepadarė, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. B. už nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – maksimalios trukmės areštą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,23 euro žalos atlyginimo už G. B. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo (b. l. 54-55). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai G. B. dėl patirto sužalojimo 2022 m. birželio 11 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo paslaugos, o 2022 m. birželio 15 d. VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje – chirurgo paslaugos, bendra paslaugų kaina – 125,23 euro (b. l. 56). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Kaltinamasis nurodė, kad negalės atlyginti padarytos turtinės žalos, nes neturi iš ko atlyginti. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti jį nuo savo paties veiksmais sukeltų padarinių, šiuo atveju – kilusių išlaidų dėl nukentėjusiosios gydymo. Juolab, atsižvelgus į paslaugų kainą, kuri tikrai nėra didelė. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. B. priteistina 125,23 euro dydžio suma turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nusikaltimo įrankis – atsuktuvas, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate, adresu Vytauto g. 109, Ukmergė (2022 m. rugsėjo 1 d. kvitas B serija BBB Nr. URPK001843), konfiskuotinas ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BK 72 straipsnio 1 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
CD diskas su vaizdo įrašu, esantis prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. B. 125,23 euro turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Atsuktuvą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate, adresu Vytauto g. 109, Ukmergė (2022 m. rugsėjo 1 d. kvitas B serija BBB Nr. URPK001843), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Išaiškinti J. B., kad:
1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi laisvėje esantis nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Taip pat J. B. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Ilona Mateikienė