Administracinė byla Nr. eA-1552-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00821-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 1 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas A. D. padavė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliai – ir MGK) 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-29 (7-721/2017) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (21.63-32) FR0682-421 (toliau – ir VMI sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Ginčas kilo dėl VMI atlikto jo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2.2.                      Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d. buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra priimtas VMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo buvo nuspręsta: 1) patvirtinti VMI 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-386 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuotą 40 242,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumą; 2) apskaičiuoti 21 000,84 Eur GPM delspinigių; 3) skirti 12 072,81 Eur GPM baudą.

2.3.                      MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte nepagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto vertėmis, grindžiamomis UAB „Krivita“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 14-1-070 (toliau – ir Vertinimo ataskaita).

2.4.                      Vertinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau vienas pagrindinių kriterijų, nulemiančių nekilnojamojo turto rinkos vertę, yra jo buvimo vieta, o nustatant (duomenys neskelbtini), esančio sklypo vertę palyginimui buvo pasirinkti sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

2.5.                      Vertinimui parinkti objektai buvo skirtingose verčių zonose ((duomenys neskelbtini), todėl Vertinimo ataskaitoje gautos išvados negalėjo būti vertinamos kaip tikslios ir pagrįstos.

2.6.                      Pilaitės mikrorajonas 2010–2012 m. (duomenys neskelbtini)intensyviai plėtėsi, kadangi (duomenys neskelbtini) vyko teritorijų planavimo ir statybos darbai ir būtent šių plėtros darbų metu vyko nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, kurie galėjo būti naudojami MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte nurodomų nekilnojamojo turto objektų rinkos verčių nustatymui lyginamuoju metodu, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

2.7.                      MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte išdėstyti motyvai nepagrįstai ribojo pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisę susitarti dėl sandorio kainos. Turto vertės nustatymas visuomet yra sąlyginis ir nebūtinai turi atitikti konkretaus sandorio kainą. Vertinimo metodai yra įvairūs, ir kiekvienas vertintojas parenka metodą priklausomai nuo užsakovo pageidavimo, jo keliamų tikslų, jo suteikiamos informacijos, vertinimo tikslo, savo kvalifikacijos ir požiūrio, todėl labai dažnai atlikti vertinimai (turinčių teisę teikti tokias paslaugas asmenų) ženkliai skiriasi.

2.8.                      VMI sprendimas, kuris vėliau buvo patvirtintas MGK sprendimu, yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi mokesčių administratorius VMI sprendime neatsakė į nė vieną pareiškėjo teiktą argumentą dėl negalimumo remtis Vertinimo ataskaita.

2.9.                      VMI pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi netyrė pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie piniginių lėšų negavimą ir jas nepagrįstai atsisakė vertinti. Mokesčių administratorius neanalizavo tikrųjų sandorio vykdymo faktinių aplinkybių (pinigai nebuvo perduoti pareiškėjui), tačiau rėmėsi sutartimi vien dėl jos „įforminimo“ notarine tvarka, t. y. vien dėl formalių aplinkybių.

2.10.                      Mokesčių administratorius notarinių sandorių sudarymui ir sutarčių tekste nurodytoms aplinkybėms taikė dvigubus standartus, t. y. vienais atvejais tyrė jų turinį, o kitais apsiribojo formaliais argumentais ir sutarčių teksto citatomis, be tikrųjų aplinkybių analizės. Pareiškėjo mokėtini mokesčiai turėjo būti apskaičiuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. įvertinus faktą, jog UAB „Informo“ pinigų pareiškėjui už žemės sklypo pirkimą nemokėjo, todėl MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte nurodyti skaičiavimai yra netikslūs, neteisėti ir nepagrįsti.

2.11.                      MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte buvo nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę dėl asmeninių santykių buvimo, jog su visomis MGK ir VMI sprendimuose bei Patikrinimo akte nurodomomis sandorių šalimis ar susijusiais asmenimis, pareiškėją siejo asmeniniai santykiai (draugystė, kaimynystė, giminystės ryšiai).

2.12.                      Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog pardavėjai ginčo sklypus pareiškėjui būtų pardavę mažesne nei rinkos kaina dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos, t. y. pardavėjai turėjo tikslą duoti tam tikrą naudą konkrečiai pareiškėjui (ir jo sutuoktinei).

2.13.                      Mokesčių administratorius, priimdamas VMI sprendimą, nepaisė ir teisingumo principo, neatsiejamo nuo visapusiško mokestinio ginčo išnagrinėjimo.

2.14.                      MGK sprendimas, VMI sprendimas ir Patikrinimo aktas yra nepagrįsti, kadangi jie yra grindžiami prielaidomis dėl pareiškėjo įsigyto ir parduoto turto rinkos verčių, taip pat dėl pinigų gavimo iš UAB „Informo“, nors šių aplinkybių turinys Patikrinimo akte detaliau nebuvo analizuotas. MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėjas sklypą perdavė asocijuotam asmeniui (savo seseriai), bet kokios iš perdavimo gautos sumos turėtų būti laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto pagrindu, kadangi sklypą pareiškėjas netiesiogiai dovanojo seseriai.

2.15.                      Pareiškėjui bauda skirta nepagrįstai, tačiau net ir laikant, jog pareiškėjas padarė mokestinį pažeidimą, baudos dydis (30 proc. GPM) prieštarauja VMI Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikai.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      VMI atliko pareiškėjo 2009–2012 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo akte nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 m. gavo 146 9721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą: 2010 m. iš mainų sandorio gavo 157 876,50 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų. Vadovaudamasi GPMĮ 6, 15, 17, 19, 27 straipsnių nuostatomis VMI pareiškėjui apskaičiavo 40 242,71 Eur GPM.

3.2.                      Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto atsakovui VMI pateikė pastabas, o VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 patvirtino 2017 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo aktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK. MGK sprendimu patvirtino VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-421.

3.3.                      Turto vertintojas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Turto vertintojas privalo veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad turto vertinimas būtų maksimaliai naudingas rinkos dalyviams priimant sprendimus pagal vertinimo rezultatus. Teikdamas vertinimo paslaugas, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą, patikimumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

3.4.                      Nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius teisinius santykius, todėl mokesčių administratorius bei ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, vertindami turto vertinimo ataskaitas, turėtų vadovautis tik mokesčių teisės normomis.

3.5.                      Nebuvo pagrindo konstatuoti, jog Vertinimo ataskaita yra nepatikima ar neteisinga, nes ją sudarė savo srities profesionalas, kuris išsamiai aprašė vertinamą turtą, turto vertės skaičiavimą, taikomą vertinimo metodą ir išvadą dėl vertės. Kadangi turto vertinimo ataskaitų sudarymas reikalauja specialių žinių, todėl ją paneigti galima tik turint reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir žinių.

3.6.                      Byloje yra nustatytos neginčijamos aplinkybės, jog pardavėjai ginčo sklypus pareiškėjui (ir jo sutuoktinei) pardavė mažesne nei rinkos kaina būtent dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos. Pareiškėjas su sutuoktine iš J. ir V. Š. 2009 m. gruodžio 29 d. įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ? sklypas (duomenys neskelbtini)), už sutartyje nurodytą 2 664 Lt kainą, o šio sklypo rinkos vertė įsigijimo metu buvo 468 000 Lt.

3.7.                      2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas J. ir V. Š. sūnui T. Š. perleido 1,18 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už sutartyje nurodytą 50 000 Lt kainą, o šio sklypo rinkos vertė įsigijimo metu buvo 429 000 Lt. 2010 m. gegužės 13 d. pareiškėjas iš T. Š. įsigijo 1/3 dalį 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini) už sutartyje nurodytą 20 000 Lt kainą, o šios sklypo dalies rinkos vertė įsigijimo datai buvo 173 000 Lt. VMI, įvertinusi minėtas pirkimo?pardavimo sutartis, turtą įsigijusių bei perleidusių asmenų pateiktus paaiškinimus, bankų pateiktus pareiškėjo asmeninių sąskaitų išrašus bei UAB „Krivita“ pateiktas žemės sklypų kainas, nustatė, kad piniginiai atsiskaitymai pagal sutartyse nurodytas sąlygas, nevyko.

3.8.                      Byloje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo lengvatine kaina iš T. G. 33,6 a (iš 58,79 a) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt. Įsigijimo metu šio turto rinkos vertė buvo 273 000 Lt. Byloje buvo nustatyta, jog dalį minėto nekilnojamojo turto vertės pareiškėjas apmokėjo, o neapmokėto turto vertės dalį 263 000 Lt (273 000 Lt – 10 000 Lt) gavo neatlygintinai. Įvertinusi pareiškėjo ir T. G. tarpusavio santykius ir T. G. dukters A. L. paaiškinimą, VMI nustatė, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoryje sulygtai nekilnojamojo turto kainai.

3.9.                      VMI konstatavo, kad pareiškėjas lygiomis dalimis su sutuoktine, 2010 m. birželio 8 d. įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamų (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių pajamų mokesčio nesumokėjo.

3.10.                      Teismas byloje nustatė, kad pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas su sutuoktine iš M. K. įsigijo 8000/20000 dalis 2 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas savo lėšomis pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties. M. K. 2000/20000 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 4 d. sutartimi pardavė UAB „Eurosano“, kurios akcininkė J. Masiukevičienė yra pareiškėjo sesuo.

3.11.                      Pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas ir UAB „Eurosano“ pagal 2010 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pakeitus paskirtį, bendra 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Eurogeda“ (vėliau UAB „Informo“). Sutarties pasirašymo metu pareiškėjo sesuo valdė 100 proc. UAB „Eurogeda“ akcijų. Pagal bendrą 2012 m. gegužės 9 d sutartį UAB „Eurosano“ ir pareiškėjas su sutuoktine pardavė pirkėjui UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) iš viso bendrai pusę sklypo – 45 a iš 90 a sklypo (duomenys neskelbtini)17 už 240 000 Lt bendrą sumą. Iš 45 a sklypo UAB „Eurosano“ pardavė 9 a už 200 000 Lt, o pareiškėjas su sutuoktine pardavė 36 a už 40 000 Lt.

3.12.                      VMI pagal GPMĮ 2 straipsnio 32 dalį pareiškėją ir UAB „Eurogeda“ sandorio sudarymo laikotarpiu laikė asocijuotais asmenimis, kadangi pareiškėjas ir jo sesuo J. Masiukevičienė pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra susiję asmenys.

3.13.                      VMI nustatė, jog pareiškėjas, būdamas asocijuotas asmuo, pardavė UAB „Informo“ ginčo sklypo 1 a 20 kartų mažesne kaina, negu to paties sklypo dalį (1 a) pardavė UAB „Eurosano“ ir 23,5 kartų pigiau negu 2012 m. gegužės 9 d. sutartyje nurodyta to turto vidutinė rinkos vertė. UAB „Informo“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto.

3.14.                      Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, sudaręs sandorį su asocijuotu asmeniu UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“), nesilaikė „ištiestosios rankos“ principo, t. y. pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį pardavė 36 a ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už mažesnę kainą negu sutartyje nurodyta sklypo vidutinė rinkos vertė. Taip pat, nustatyta tiek pareiškėjo atsakomybę sunkinančių, tiek ir ją švelninančių aplinkybių. Nenustačius, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau, nebuvo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui nei maksimalaus, nei minimalaus GPM baudos dydžio. Pareiškėjui paskirta 30 proc. dydžio GPM bauda laikytina teisėta ir pagrįsta.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl MGK sprendimo ir VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad VMI atliko pareiškėjo 2009–2012 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Patikrinimo akte nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 m. gavo 1 469 721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą: 2010 m. iš mainų sandorio gavo 157 876,50 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų.

7.       Teismas nurodė, kad VMI, vadovaudamasis GPMĮ 6, 15, 17, 19, 27 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui apskaičiavo 40 242,71 Eur GPM. Pažymėjo, jog pareiškėjas su Patikrinimo aktu nesutiko ir VMI pateikė pastabas. VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 patvirtino 2017 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo aktą, o pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 sprendimu, pateikė skundą MGK.

8.       Teismas nurodė, kad MGK sprendimu nusprendė patvirtinti VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-421, kuriuo VMI patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 40 242,71 Eur GPM, apskaičiavo 21 000, 84 Eur GPM delspinigių ir skyrė 12 072,81 Eur GPM baudą (30 proc. mokesčio dydžio).

9.       Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog nesutiko su jam papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų pagrįstumu, nes VMI konstatavo, kad pareiškėjas 2010 m. gavo pajamų natūra bei 2012 m. gavo nekilnojamojo turto pajamų. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais MGK ir VMI sprendimais grindė tuo, jog MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte nepagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto vertėmis, grindžiamomis UAB „Krivita“ parengta Vertinimo ataskaita, todėl Vertinimo ataskaitoje gautos išvados negali būti vertinamos kaip tikslios ir pagrįstos.

10.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 m. gavo 1 469 721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą: 2010 m. iš mainų sandorio gavo 15 7876,50 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų. Vadovaujantis GPMĮ 6, 15, 17, 19, 27 straipsnių nuostatomis, VMI pareiškėjui apskaičiuotina 40 242,71 Eur GPM suma.

11.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių (2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 3661, sutartį Nr. 3664, bei 2010 m. gegužės 13 d.) žemės sklypų pirkimo–pardavimo kainoms pagrįsti. Be to, sandorių šalys teigė, jog įvyko turto mainai, tačiau UAB „Krivita“ Vertinimo ataskaitoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas įgijo didesnės vertės žemės sklypus.

12.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, neigdamas UAB „Krivita“ ataskaitą, nepateikė priešingų duomenų apie nekilnojamo turto rinkos kainą, patvirtintą kompetentingo teisinio vieneto, buvusią žemės sklypų pardavimo metu, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti Vertinimo ataskaitoje padarytomis išvadomis ir sutiko su atsakovo pozicija, jog turto vertintojas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.

13.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog vertinimui parinkti objektai buvo skirtingose verčių zonose, objektyviai nepatvirtinti. Abstraktaus pobūdžio paaiškinimai dėl Pilaitės mikrorajono 2010–2012 m. Vilniaus m. intensyvios plėtros, niekaip negalėjo paneigti mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų. Akcentavo, jog pareiškėjas galėjo ginčyti Vertinimo ataskaitą bendrosios kompetencijos teisme, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, todėl teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.

14.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti Vertinimo ataskaitoje pateiktomis išvadomis. Pareiškėjui nepateikus specialiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog MGK sprendime, VMI sprendime ir Patikrinimo akte išdėstyti motyvai nepagrįstai ribojo pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisę susitarti dėl sandorio kainos (dėl parduotų žemės sklypų), teismas laikė, jog patikrinimo metu žemės sklypų vertės yra tokios: Pašilaičių k., Vilniaus m. vietoje 2 664 Lt – 468 000 Lt; Smalinės k. vietoje
50 000 Lt – 429 000 Lt; Smalinės k. 1/3 dalis žemės sklypo vietoje 20 000 Lt – 173 000 Lt.

15.       Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, jog mokesčių administratorius pateikęs Vertinimo ataskaitą tinkamai vykdė pareigą pagrįsti jo pareiškėjui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, todėl pareiškėjo argumentus dėl parduotų žemės sklypų kainos atmetė.

16.       Teismas pažymėjo, kad MGK sprendime VMI sprendime nurodytos aplinkybės patvirtino, jog tiek MGK sprendime, tiek VMI sprendime buvo įvertinta, jog pareiškėją su sandorių šalimis siejo asmeniniai santykiai (GPMĮ 2 str. 15 d.).

17.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas su V. ir J. Š. (T. Š. tėvais) buvo seniai pažįstami, nes turėjo kaimynystėje žemės sklypus. Pareiškėjas padėjo V. Š. sutvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus.

18.       Teismas papildomai nurodė, kad pagal bankų išrašus pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pervedė 3 100 Lt, nurodydamas „Už V. ir J. Š. žemę (duomenys neskelbtini)“ Pagal UAB „Krivita“ Vertinimo ataskaitoje pateiktas žemės sklypų rinkos vertes nustatyta, jog pareiškėjo iš mainų sandorio gautas turtas 212 000 Lt buvo brangesnis nei perleistasis, todėl šis skirtumas savaime kėlė pagrįstų abejonių, jog turtas buvo perleistas dėl kokių nors konkrečių interesų ar sandorių įtakos.

19.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, konstatavo, kad mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjo iš mainų sandorio gautas turtas 212 000 Lt buvo brangesnis nei perleistasis, tokių sklypų įsigijimo apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu klausimą galėjo spręsti tik nustatęs, kad minėti žemės sklypai buvo įsigyti neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina.

20.       Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad turtas buvo įsigytas mainais, piniginė suma, apmokestinama GPM, negali būti traktuojama kaip gyventojo neatlygintinai įgytas turtas.

21.       Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, laikė, jog MGK ir VMI ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoriams ir sandoriuose sulygtai nekilnojamojo turto kainai: 1) pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3664 įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį Pašilaičių k., Vilniaus m., už sutartyje nurodytą 2 664 Lt kainą, o pagal nepriklausomo turto vertintojo įvertinimą šio sklypo rinkos vertė įsigijimo metu buvo 468 000 Lt; 2) pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 366 perleido 1,18 ha ploto žemės sklypą, esantį Smalinės k., Vilniaus m., už sutartyje nurodytą 50 000 Lt kainą, o pagal UAB „Krivita“ įvertinimą šio sklypo rinkos vertė buvo įsigijimo metu buvo 429 000 Lt; 3) pagal 2010 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8-2745 įsigijo 1/3 dalį 1,18 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), už sutartyje nurodytą 20 000 Lt kainą, o pagal nepriklausomo turto vertintojo įvertinimą šio sklypo įsigijimo rinkos vertė buvo 173 000 Lt.

22.       Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. gavo iš viso 157 876, 50 Lt pajamų (pajamų natūra), todėl atsižvelgęs į GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, jog šios pajamos pagrįstai buvo apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

23.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įsigijo ir 3360/5879 dalių iš 0,5879 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lengvatine kaina už 10 000 Lt ir dalį nekilnojamojo turto vertės apmokėjo, o neapmokėto turto vertės dalį 263 000 Lt gavo neatlygintinai.

24.       Teismas sutiko su MGK ir VMI ginčijamuose sprendimuose pateikta pozicija, jog T. G., išdavusi pareiškėjui įgaliojimą tvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus ir dėl šios pagalbos sutikusi parduoti jam žemės sklypą už žymiai mažesnę kainą, po šio sandorio galimai pasitikėjo pareiškėju, kuris siekė nupirkti turtą mažesne negu rinkos kaina ir gauti naudos, kadangi UAB „Krivita“ nustatyta 336/5879 dalių 0,5878 ha bendro ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. birželio 8 d. buvo 273 000 Lt.

25.       Teismas konstatavo, jog sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoriuose sulygtai nekilnojamojo turto kainai. Teismas, įvertinęs tai, kad MGK ir VMI ginčijamuose sprendimuose atsižvelgė į minėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.

26.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 su sutuoktine įsigijo 8000/20000 dalis 2 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš M. K., atstovaujamos sūnaus V. K., už 8 000 Lt, ir sutartyje nurodyta, jog pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo 80 000 Lt iki sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjas sumokėjo 619 Lt notaro mokesčių.

27.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 ir UAB „Eurosano“ pagal 2010 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini)pakeitus paskirtį, bendra 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Eurogeda“ (vėliau – UAB „Informo“). Pagal 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-3849 UAB „Eurosano“, kuriai atstovauja pareiškėjas, esantis jos direktoriumi ir veikiantis pagal bendrovės įstatus ir 2010 m. rugsėjo 30 d. vienintelio akcininko sprendimą pareiškėjas su sutuoktine pardavė pirkėjui UAB „Eurogeda“ (vėliau „Informo“) – UAB atstovaujamai direktoriaus T. S., 4500/9000 dalis 0,9000 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt bendrą sumą. Minėtos Sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog UAB „Eurosano“ 900/9000 dalis minėto sklypo pardavė už 20 000 Lt, o pareiškėjas su sutuoktine pardavė 3600/9000 dalis 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt, iš viso bendrai pardavė pusę sklypo – 0,45 ha.

28.       Teismas iš VMI informacinių bazių duomenų nustatė, jog J. M. (pareiškėjo sesuo) 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdė 100 proc. UAB „Eugeda“ akcijų. Pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš UAB „Eurosano“ 235 000 Lt (2012 m. balandžio 13 d. pareiškėjas paėmė iš „Amber“ kredito unijos 236 000 Lt paskolą, skirtą
 UAB „Eurosano“ verslo finansavimui), todėl teismas laikė, jog pareiškėjo ir jo sesers UAB „Eurogeda“ atliekamų sandorių ir ūkinių operacijų sąlygos buvo kitokios, negu kiekvienas iš jų siektų maksimalios naudos.

29.       Teismas, remdamasis GPMĮ 2 straipsnio 32 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas ir UAB „Eurogeda“ sandorio sudarymo laikotarpiu buvo asocijuoti asmenys, nes pareiškėjas ir jo sesuo J. Masiukevičienė pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra laikytini susijusiais asmenimis.

30.       Teismas vadovavosi finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintomis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Kainodaros taisyklės), kuriomis remiantis apskaičiuojama sandorio ar ūkinės operacijos tikroji rinkos kaina, taikant jose nustatytus rinkodaros metodus. Kainodaros taisyklių 5 punkte nurodoma, jog nustatant kontroliuojamosios transakcijos (t. y. transakcijos tarp asocijuotųjų asmenų) privalo būti laikomasi „ištiestosios rankos“ principo, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos.

31.       Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 9 d. sudarytos sutarties SK-3849 2.1.1. papunktyje nurodyta, jog viso 0,9 ha (90 arų) bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2012 m. vasario 6 d. buvo 2 354 000 Lt, vieno aro vertė 26 155,56 Lt, o pareiškėjo nagrinėjama sutartimi sesers bendrovei UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) parduotų 3600/9000 dalių 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo (36 a) vidutinė rinkos vertė buvo 941600 Lt (26 155,56 Lt x 36) bei ta pačia sutartimi UAB „Eurosano“ bendrovei parduotų 900/9000 dalių iš to paties 90 arų bendro ploto žemės sklypo už 40 000 Lt, t. y. po 1111,11 Lt už 1 a, t. y. 20 kartų mažesne kaina, nei to paties sklypo dalį pardavė UAB „Eurosano“ ir 23,5 kartų pigiau, negu sutartyje nurodyta to turto vidutinė rinkos vertė.

32.       Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sutiko su VMI ir MGK išvada, jog pareiškėjo ir minėtų asmenų ryšiai turėjo įtakos sandorio kainai, todėl pareiškėjas, pardavęs minėtą turtą asocijuotam asmeniui UAB „Informo“, nesilaikė „ištiestosios rankos“ principo ir neteisingai įvertino transakcijos tarp asocijuotųjų asmenų kainą, tuo pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį.

33.       Kadangi pareiškėjas nurodė, jog pagal 2012 m. gegužės 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį netiesiogiai per sesers valdomą įmonę pardavė seseriai žemės sklypą, teismas sprendė, jog sandorio metu pareiškėjas nustatė kitokią kainą, negu būtų nustatyta tarp nesusijusių asmenų, tuo sumažindamas savo apmokestinamąsias pajamas, atitinkamai GPM, ir su sutuoktine 2012 m. iš šio sandorio gavo 1 469 721,44 Lt (1 506 000 Lt – 36 278,56 Lt) apmokestinamųjų pajamų.

34.       Teismas pareiškėjo argumentus, jog jis žemės sklypą dovanojo seseriai, o iš brolių ir seserų gautos pajamos, remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktu, yra neapmokestinamos, atmetė kaip nepagrįstus.

35.       Teismas akcentavo, jog VMI ir MGK atsižvelgė į pareiškėjo siektą tikslą ir mastą, padarytos žalos dydį (pareiškėjui buvo apskaičiuota 40 242,71 Eur nesumokėtų mokesčių), todėl minėtas aplinkybes pripažino pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Mokesčių administratorius atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas su juo bendravo geranoriškai, teikė paaiškinimus. Todėl teismas sprendė, jog mokesčių administratorius pagrįstai skyrė baudą, mažesnę nei baudos vidurkis.

36.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

37.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas MGK sprendimas ir VMI sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jie yra pakankamai pagrįsti faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis, iš ginčijamų aktų turinio galima nustatyti ir suprasti, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas pareiškėjui skirti GPM baudą.

 

III.

 

38.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad:

39.1.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto vertėmis, grindžiamomis UAB „Krivita“ parengta Vertinimo ataskaita. Vertinimo ataskaitoje vertinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, o vienas pagrindinių kriterijų, nulemiančių nekilnojamojo turto rinkos vertę, yra jo buvimo vieta, todėl nesuprantama, kodėl nustatant vakarinėje Vilniaus miesto dalyje – (duomenys neskelbtini esančio sklypo vertę, palyginimui buvo pasirinkti sklypai, esantys šiaurinėje (duomenys neskelbtini). Be to, vertinimui parinkti objektai netgi buvo skirtingose verčių zonose (duomenys neskelbtini), todėl Vertinimo ataskaitoje padarytos išvados negali būti vertinamos kaip tikslios ir pagrįstos.

39.2.                      Turto vertės nustatymui lyginamuoju metodu trūko duomenų, nes vertinimui buvo paimti ne panašūs objektai. Tokiu būdu buvo pažeistas Kainodaros taisyklių 22 punktas, jog, kai leidžia aplinkybės, turi būti naudojamas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas. Jeigu palyginamosios nepriklausomos kainos metodui naudoti neužtenka duomenų arba šie duomenys yra nepakankamai patikimi, turi būti pasirinktas perpardavimo kainos metodas arba „kaštai plius“ metodas. Tik tuo atveju, jeigu šiems metodams naudoti neužtenka duomenų arba šie duomenys yra nepakankamai patikimi, gali būti taikomas pelno padalijimo metodas arba transakcijos grynosios maržos metodas.

39.3.                      Mokesčių administratorius visiškai ignoravo aplinkybę, jog nekilnojamojo turto rinka nėra stagnuojanti, nekilnojamojo turto kainą nulemia rinkos dėsniai – paklausa ir pasiūla, o ne turto vertintojo nustatyta jo rinkos vertė.

39.4.                      Nors Vertinimo ataskaita nebuvo ginčijama teisme, tai nepaneigia prieš tai išdėstytų argumentų dėl ataskaitos neteisėtumo, o teismas dėl šių argumentų iš esmės nepasisakė.

39.5.                      Turto vertės nustatymas visada yra sąlyginis ir nebūtinai turi atitikti konkretaus sandorio kainą. Vertinimo metodai yra įvairūs, ir kiekvienas vertintojas parenka metodą priklausomai nuo užsakovo pageidavimo, jo keliamų tikslų, jo suteikiamos informacijos, vertinimo tikslo, savo kvalifikacijos ir požiūrio, todėl labai dažnai atlikti vertinimai (turinčių teisę teikti tokias paslaugas asmenų) ženkliai skiriasi.

39.6.                      Mokesčių administratorius VMI sprendime neatsakė nė į vieną pareiškėjo teiktą argumentą dėl negalimumo remtis Vertinimo ataskaita.

40.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41.       Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas papildomai pažymi, kad:

41.1       . Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo išvada Nr. GT3-106. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba nustatė, kad Vertinimo ataskaita atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai ir pateikta nuomonė nėra pakankami, kad paneigtų Vertinimo ataskaitą.

41.2       . Pareiškėjas nagrinėjamu atveju lygiavertės ir juridinę galią turinčios turto vertinimo ataskaitos ar kito dokumento nepateikė.

41.3       . Tiek MGK, tiek teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus ir priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus. Teismas tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes ir įrodymus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

42.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl MGK sprendimo ir VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

43.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo argumentus, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog VMI ir MGK, priimdamos ginčijamus sprendimus, atsižvelgė į pareiškėjo siektą tikslą ir mastą bei padarytos žalos dydį (40 242,71 Eur nesumokėtų mokesčių), todėl MGK sprendimas ir VMI sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nes atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jie yra pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, iš ginčijamų aktų turinio galima nustatyti, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas skirti GPM baudą.

44.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto vertėmis, grindžiamomis UAB „Krivita“ parengta Vertinimo ataskaita, kuri nebuvo ginčijama teisme, tačiau tai nepaneigia Vertinimo ataskaitos neteisėtumo, o pirmosios instancijos teismas dėl to iš esmės nepasisakė.

45.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

46.       Byloje nustatyta, kad VMI atliko pareiškėjo 2009–2012 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą. VMI 2017 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo akte nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine 2010 m. gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 m. gavo 1 469 721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintinos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą: 2010 m. iš mainų sandorio gavo 157 876,50 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų.

47.       VMI pareiškėjui Patikrinimo akte apskaičiavo 40 242,71 Eur GPM. Pareiškėjas nesutiko su jam Patikrinimo aktu apskaičiuota GPM suma ir su juo susijusių sumų pagrįstumu.

48.       Ginčijamu VMI sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo papildomai apskaičiuota 40 242,71 Eur GPM suma.

49.       Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK.

50.       Ginčijamu MGK sprendimu nuspręsta patvirtinti VMI sprendimą, kuriuo VMI patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 40 242,71 Eur GPM, apskaičiuotus 21 000,84 delspinigius ir 12 072,81 Eur GPM baudą (30 proc. mokesčio dydžio).

 

V.

 

51.       Nagrinėjamu atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad: (1) mokestinis ginčas kilo dėl pajamų, gautų pareiškėjui ir jo sutuoktinei sudarius sandorius dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto arba įsigyjamo nekilnojamojo turto, apmokestinimo; (2) mokesčių administratorius vertino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė pajamas už parduotą turtą gavo lygiomis dalimis ir dėl kiekvieno iš jų mokestinių prievolių priėmė atskirus sprendimus; (3) pareiškėjo sutuoktinė nebuvo įtraukta proceso šalimi į administracinę bylą nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme.

52.       Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1633-442/2017 44 p., 2019 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-493-602/2019 35–38 p., 2019 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-3251-968/2019 19 ir 20 p., 2020 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020 ir kt.), šios nutarties 51 punkte paminėtos mokestinio ginčo aplinkybės implikuoja pirmosios instancijos teismo pareigą užtikrinti pareiškėjo sutuoktinės dalyvavimą nagrinėjant administracinę bylą (įtraukiant ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu), o šios pareigos nevykdymas (kaip yra nagrinėjamu atveju) sudaro pakankamą pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.).

53.       Šiame kontekste akcentuotina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo sutuoktinės A. D. skundą atsakovui VMI (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01062-2018-3), byla šiuo metu yra sustabdyta.

54.       Mokestiniame ginče, kylančiame dėl pajamų, gautų sutuoktiniams sudarius sandorius dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto arba įsigyjamo nekilnojamojo turto, apmokestinimo, minimalios procesinės garantijos užtikrinamos įtraukiant sutuoktinius trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į procesą, kuriame sprendžiamas vieno iš jų apmokestinimo klausimas. Tačiau siekiant teisingai išnagrinėti bylą, išvengti prieštaringų procesinių sprendimų priėmimo mokestiniuose ginčuose, kuriuose vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, siekiant teisingai įvertinti kiekvieno iš sutuoktinių apmokestinamuosius veiksmus ir interesus (ar sutampančius, ar priešingus) teismui turėtų būti paduodamas skundas su sujungtais abiejų sutuoktinių reikalavimais arba teisme nagrinėjamos bylos sujungiamos. Bylų sujungimas mokestiniuose ginčuose, kylančiuose dėl pajamų, gautų sutuoktiniams sudarius sandorius dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto arba įsigyjamo nekilnojamojo turto, apmokestinimo, yra reikšmingas tiek dėl kiekvieno iš sutuoktinių (esančių ar buvusių tikrinamuoju laikotarpiu) procesinių garantijų užtikrinimo nagrinėjant bylą teisme, tiek užtikrinant tinkamą administracinių sprendimų dėl kiekvieno iš sutuoktinių atskiro apmokestinimo tinkamą teisėtumo patikrinimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan

 

 

        Milda Vainienė