Administracinė byla Nr. I-547-283/2014
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00163-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.; 74.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
sekretoriaujant Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjos O. E. B. atstovui E. Z.,
atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. E. B. skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,
n u s t a t ė :
pareiškėja O. E. B. 2011 rugpjūčio 23 d. skundu, kurį patikslino 2011 m. rugsėjo 16 d., kreipėsi į administracinį teismą dėl tuometinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus (toliau – Panevėžio žemėtvarkos skyrius) vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (1 t., 2-6, 17-23 b. l.). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, atsižvelgus į jame suformuluotų prašymų turinį, buvo priimtas nagrinėti teisme O. E. B. reikalavimas dėl vilkinimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigojimo atkurti mirusios M. M. vardu nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei jas perduoti pareiškėjai (1 t., 27-28 b. l.). O. E. B. skunde nurodė, kad ji po M. M. mirties priėmė mirusiosios palikimą ir, kaip įpėdinė, įgijo teisę reikalauti, kad NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyrius (bylos nagrinėjimo metu - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, toliau – NŽT Panevėžio skyrius) atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus – vykdytų nuosavybės teisių M. M. atkūrimo procesą pagal Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 3 d. Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teigė, jog Panevėžio žemėtvarkos skyrius nuo 2009 metų vilkina atkurti mirusiajai M. M. nuosavybės teises, o 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad pareiškėja paveldėjo tik M. M. priklausiusį butą, galutinai nutraukė nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pareiškėja pažymėjo, kad ji M. M. nuosavybės teisių atkūrime dalyvavo nuo 2002 m. birželio mėnesio: Panevėžio žemėtvarkos skyriui pateikė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo projektuojant 62,03 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, Baimainių kaime, ir priimant 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Pareiškėja tvirtino, kad Panevėžio žemėtvarkos skyrius neturėjo pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimu, kadangi ji, priėmusi kaip palikimą mirusios M. M. butą, priėmė ir visą kitą jos turtą bei skolinius įsipareigojimus.
Pareiškėja O. E. B. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdyje O. E. B. atstovas E. Z., pakartojęs skunde nurodytas aplinkybes, remdamasis nuosavybės teisių atkūrimą bei paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir jų taikymo teisminėje praktikoje pavyzdžiais, prašė tenkinti skundo reikalavimą. Teikdamas paaiškinimus pareiškėjos atstovas išsakė argumentus ir samprotavimus, kuriais išreiškė nesutikimą su įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-699/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-228/2014 ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-721-2012. O. E. B. atstovas akcentavo skundo teiginius, jog NŽT Panevėžio skyrius nepagrįstai vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi neturi jokio teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės teisių mirusiosios M. M. vardu ir neperduoti jų pareiškėjai, kaip mirusiosios pretendentės įpėdinei. O. E. B. teisę reikalauti atlikti nurodytus veiksmus grindė teiginiu, kad pareiškėja po M. M. mirties paveldėjo ne tik testamentu paliktą butą, bet ir visą kitą testatorės turtą bei jos skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad pareiškėja faktiškai valdo butą ir žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, Baimainių kaime.
Atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius prašė atmesti skundą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų 52,73 ha ploto žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 62,03 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1848-3759, esantį Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, Baimainių kaime. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie šį žemės sklypą, paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į jį nuo 2009 m. birželio 17 d. yra registruotos M. M. vardu ir kad O. E. B. šio nekilnojamojo daikto nėra paveldėjusi. Be to, iš Kauno miesto 14-ojo notarų biuro buvo gauti duomenys, jog O. E. B. paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas tik į M. M. priklausiusį butą, o kitą mirusiosios turtą – žemės sklypus – paveldėjo Lietuvos valstybė. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-699-2003, teigė, kad O. E. B. negali atstovauti mirusiajai M. M. atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (1 t., 30-33 b. l.).
Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch., iš esmės pakartojęs atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, prašė O. E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Naujų papildomų paaiškinimų K. Ch. nepateikė.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Lietuvos valstybei atstovaujanti institucija prašė O. E. B. skundą atmesti, kadangi M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu O. E. B. yra paliktas tik konkretus turtas – butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kauno miesto 14-asis notarų biuras 2007 m. sausio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. kitą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių rajone, Palūšės kaime, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių rajone, Plėnakių kaime, paveldėjo Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvirtino, kad valstybė teisėtai paveldėjo M. M. turtą, kadangi Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 4 d. sprendimu O. E. B. ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ji pagal M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentą paliko visą savo turtą, atmetė kaip nepagrįstą ( 1 t., 89-90 b. l.).
Skundas atmetamas.
Remiantis teismui pateiktoje M. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje ( toliau – Nuosavybės teisės atkūrimo byla) sukauptų dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad O. E. B. 2002-02-04 kreipėsi į tuometinį Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė Žibartonių kadastro vietovėje, Baimainių kaime suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Prie prašymo pridėjo M. M. išduotos Šiaulių apskrities viršininko 2001-10-03 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ kopiją, M. M. mirties liudijimą, Joniškio rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro 2001-03-05 išduotą O. E. Banionienei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus. Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) originalas Panevėžio apskrities viršininko administracijoje buvo gautas 2002-06-04, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos Žibartonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus ir jį patvirtinus, Panevėžio apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. atkūrė nuosavybės teises į buvusių savininkų 52,73 ha ploto žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 62,03 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, Baimainių kaime (1 t., 24 b. l.). Be to, Nuosavybės teisės atkūrimo bylos dokumentai (jų dalis pateikta ir administracinėje byloje, 1 t., 42-44, 59, 40-50, 51-55, 57-62), patvirtina, kad O. E. B. įgaliotas atstovas E. Z. 2010-12-02 tuometiniam Panevėžio žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Šiaulių apskrities viršininko 2001-10-03 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tęsti žemės sklypų suprojektavimą M. M., kurios palikimą priėmė O. E. B. Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011-05-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kvietė O. E. B. atstovą E. Z. atvykti į 2011-06-10 bei 2011-06-29 pretendentų susirinkimus, kuriuose buvo numatytas Panevėžio rajono Žibartonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo svarstymas. Be to, šiuose raštuose buvo nurodyta, kad pareiškėjo atstovas privalo pateikti papildomus dokumentus ir pateiktas jų sąrašas. Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 13 d. parengė O. E. B. atstovui E. Z. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog E. Z. pateikti dokumentai - notarės D. M. 2001-01-19 išduota pažyma apie pagal O. E. B. pareiškimą užvestą paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 14-ojo notarų biuro 2001-02-20 pažyma apie paveldimą turtą neįrodo, kad O. E. B. turi teisę po M. M. mirties kaip testamentinė ar įstatyminė įpėdinė paveldėti jos turėtą žemę. Panevėžio žemėtvarkos skyrius, remdamasis Kauno apygardos teismo 2003-06-04 sprendimu, pareiškėjos atstovui nurodė, jog O. E. B. pagal 2001-03-05 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo tik M. M. butą (1 t., 48 b. l.). Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011-09-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. liepos 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo“ pareiškėjos atstovui E. Z. nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikia valstybės vardu paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, todėl visą žemę, į kurią buvo ar bus atkuriamos nuosavybės teisės M. M. vardu, paveldės valstybė. Panevėžio žemėtvarkos skyrius tokią poziciją grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu ir Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-699/2003 (1 t., 40-41 b. l.).
Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius pagrįstai neatliko veiksmų, skirtų atkurti mirusios M. M. vardu nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jas perduoti pareiškėjai O. E. B.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reguliavo 1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų Nr. I-1454, o nuo 1997 m. liepos 9 d. - 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Įstatymų leidėjas sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, pateikė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1995 redakcija) 2 dalis, galiojusi tiek pareiškėjos O. E. B. įgaliotam atstovui E. Z. teikiant Panevėžio žemėtvarkos skyriui 2002-02-04 prašymą, tiek ir 2010-12-02 prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečio teisę įgyti mirusio piliečio, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, vardu atkurtas nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nulemia aplinkybė, ar toks asmuo patenka į įpėdinių kategoriją. Pagal galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 567 straipsnio ir nagrinėjant bylą galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio nuostatas, įpėdiniais tampama paveldint pagal įstatymą ir pagal testamentą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja O. E. B. skunde, o teismo posėdyje jos atstovas E. Z. teikė argumentus ir motyvus, jog O. E. B. yra testamentinė mirusios M. M. įpėdinė.
Byloje nustatyta, kad pagal Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į S., L., J., M., S., T. ir I. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - 124,76 ha žemės ir 9.26 ha miško (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, 68 b. l.). M. M. notarine tvarka sudarytu 1993 m. spalio 4 d. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai O. E. B. paliko butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., 93 b. l.). M. M. (duomenys neskelbtini) mirus, Kauno miesto 14-asis notarų biuras 2001 m. kovo 5 d. pareiškėjai į nurodytą turtą išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 93 b. l.). O. E. B. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti, kad M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai paliko visą turtą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 6 d. sprendimu O. E. B. ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-699/2003 patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą, kuriuo O. E. B. ieškinį atmetė (1 t., 58-59 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-16832-886/2011, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – notarėms D. M. ir J. V., Telšių apskrities viršininko administracijai ( 1 t., 121-123 b. l.).
O. E. B. įgaliotas atstovas E. Z. 2009 m. liepos 1 d. kreipėsi į Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, prašė po M. M. mirties išduoti pareiškėjai, kaip testamentinei įpėdinei, paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini)50, t. y. į žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Baimainių kaime. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė 2009 m. liepos 17 d. nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą ir nurodė tokio sprendimo motyvus (1 t. , 60 b. l.). Pareiškėja O. E. B., nesutikdama su šiuo notarės nutarimu, ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-949-173/2010 O. E. B. ieškinį atmetė ( 1 t., 71-72 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-486/2011 Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., 152-156 b. l.). Liteko - Lietuvos teismų Informacinės Sistemos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 O. E. B. ieškinį patenkino (t. 1, 185-187 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-228/2014 Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir ginčą išsprendė iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodytu sprendimu ieškovės O. E. B. reikalavimus panaikinti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. 2009 m. liepos 17 d. nutarimą, kuriuo ieškovei O. E. B. buvo atsisakyta po M. M. mirties išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti notarę išduoti ieškovei O. E. B., kaip testamentinei M. M. įpėdinei, papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 62,0300 ha ploto testatorės žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Žibartonių kadastrinėje vietovėje Baimainių kaime, atmetė (2 t., 3-11 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad klausimas dėl M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), palikto turto apimties yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-699/2003. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis byloje nagrinėjamam ginčui taikyto 1964 m. Civilinio kodekso 593 straipsnio 3 dalimi ir nustatęs, kad O. E. B. testamentu yra paliktas tik testatorės butas, konstatavo, jog likęs turtas, nesant kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, pereina Lietuvos valstybei (2 t., 8 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad O. E. B. teismine tvarka, be kitų reikalavimų, kėlė ginčą ir dėl teisės po M. M. mirties paveldėti kitą jos turtą - 4,6000 ha ploto miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių rajono savivaldybės Plėnakių kaime, Balėnų kadastrinėje vietovėje, ir 5,1000 ha ploto miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių rajono savivaldybės Palūšės kaime, Pikelių kadastrinėje vietovėje, į kuriuos Kauno 14-asis notarų biuras 2007 m. sausio 16 d. Telšių valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, Nr. (duomenys neskelbtini). Liteko - Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-721-2012 O. E. B. ieškinį atmetė, nustatęs, jog O. E. B. neturėjo reikalavimo teisės ginčyti administracinių aktų, kurių pagrindu M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, paveldėtų žemės sklypų perdavimo valstybei, valstybės ir kitų atsakovų nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus (1 t., b. l. 178-180). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog O. E. B. neturėjo teisės paveldėti M. M. priklausiusių žemės sklypų, todėl negalėjo ginčyti administracinių aktų, sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimo (2 t., 14-26 b. l.). Liteko - Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti O.E. B. kasacinius skundus (civilinės bylos Nr. 3P-879/2014, Nr. 3P-1355/2014).
Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-699/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-228/2014, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-721-2012 yra nustatyta, jog po M. M. mirties pagal mirusiosios sudarytą testamentą O. E. B. paveldėjo ne visą testatorės turtą, o tik konkretų nekilnojamąjį daiktą – butą, ir kad O. E. B., kaip testamentinė įpėdinė, nepaveldėjo kito M. M. turto – žemės sklypų, į kuriuos M. M. nuosavybės teisės atkurtos valstybės įgaliotų institucijų priimtais sprendimais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, neturi pagrindo nesiremti nurodytais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Šie faktai nurodytose civilinėse bylose buvo įrodinėjimo dalykai, todėl laikomi prejudiciniais faktais.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad O. E. B. nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpėdinių kategoriją. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi teisės dalyvauti (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. vardu atkuriant nuosavybės teises į S., L., J., M., S., T. ir . B. valdytą žemę. Teismas daro išvadą, kad Panevėžio žemėtvarkos skyrius, parengdamas O. E. B. įgaliotam atstovui E. Z. 2011 m. liepos 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai“, sprendė dėl pareiškėjos įgalioto asmens reikalavimo tęsti žemės sklypų suprojektavimą M. M., suformuluotą 2010 m. gruodžio 2 d. pateiktame prašyme, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio žemėtvarkos skyrius, neatlikdamas minėtame prašyme nurodytų veiksmų, O. E. B. subjektyvinių teisių nepažeidė. Pareiškėja, nebūdama M. M. įpėdine, neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Šiaulių apskrities viršininko parengta 2001 m. spalio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų šiam viešojo administravimo subjektui Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų priskirtas funkcijas nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo srityje, t. y. atkurtų mirusios pretendentės vardu nuosavybės teises į žemę ir jas perduotų pareiškėjai.
Remiantis byloje nustatytais duomenimis ir įvertinus juos patvirtinančius įrodymus daroma išvada, jog O. E. B. skundo reikalavimas yra nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos O. E. B. skundą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti mirusios M. M. vardu nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jas perduoti pareiškėjai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėjos: Dalytė Zlatkuvienė
Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė