Civilinė byla Nr. 2-7261-223/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06081-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.;44.2.4.1;

(S)

44.2.4.2;44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.5.2.12.;44.8.;

99.4.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.4;

                     PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2015 m. lapkričio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui Lygaudui Petroniui,

atsakovei J. T., jos atstovui advokatui Arvydui  Peneliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutuojančios   Uždaros akcinės  bendrovės „ Enrenta“ ieškinį atsakovei J. T. ir

n u s t a t ė:

          Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovės 246,18 EUR žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad  ieškovei  Panevėžio apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas L.Petronis.  Jokie bendrovės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Gavus  VMI patikrinimo aktą, buvo nustatyta, kad  2012-01-28 atsakovė, kaip bendrovės direktorė,  pasirašė ant pinigų priėmimo kvito Nr.12-1, kuriuo iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ buvo  gauta  850 Lt (246,18 EUR). Gavusi šiuos pinigus, atsakovė jų neįnešė į bendrovės kasą, o pasisavino.

          Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos įstatyme numatytos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Ieškovės atstovas akcentuoja tik vieną iš minėtų elementų - veiksmą, tačiau  nėra kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų, t.y. ieškovės atstovas nenurodo kuo pasireiškė žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Baudžiamojoje byloje R. T.- M. susitaikė su valstybe dėl tos pačios sumos, dėl kurios šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį. Taigi, ieškinys yra pareikštas be teisinio pagrindo.

          Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės atstovo nurodytu metu buvo UAB „Enrenta“ vadovė. Pripažįsta, kad pagal 2012-01-28 kvitą Nr.12-1 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ gavo 850 Lt. Viską ji atidavė bendrovės buhalterei, smulkmenų neprisimena, todėl daugiau paaiškinti  negali. Ji kontroliuodavo kaip bendrovės buhalterė atlieka savo pareigas, tiksliai neprisimena ar atidavė pinigus buhalterei.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad  Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l. 5) UAB „Enrenta“ buvo iškelta bankroto byla ir  bankroto administratoriumi paskirtas L.Petronis. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi (b.l. 6) buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Enrenta“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Panevėžio skyriui - 2238,60 EUR, VMI prie LR FM – 4197,26 EUR. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties (b.l. 7) matyti, kad  buvusiai UAB „Enrenta“ vadovei R. T.-M. už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus bei turtą nevykdymą paskirta bauda. Iš Panevėžio apskrities VMI 2014 m. rugsėjo 3 d. Patikrinimo akto Nr.FR0680-594 ( b.l. 8-13) matyti, kad  iš pateiktų tyrimui dokumentų nustatyta, kad  pagal 2012-01-28 pinigų priėmimo kvitą Nr.12-1, ant kurio pasirašė J. T., gavusi pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasą. Iš LR Juridinių asmenų registro išrašo (b.l. 36-38 ) matyti, kad J. T. nuo 2012-01-09 iki 2012-06-05 buvo UAB „Enrenta“ vadove.

Taigi, šioje byloje keliamas bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Tokiu būdu, ieškovė, reikšdama atsakovei J. T., kaip buvusiai įmonės vadovei, reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Atsakovės, kaip bendrovės vadovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina ir jos kaltė, tačiau, nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178, 182 str. 4 d.).

Apie bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant bendrovę, reikalavimų.

Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 str. 1–6 d. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to bendrovei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 str. 7 d. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 str. 1 d. juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė atitinkamu laikotarpiu buvo Uždaros akcinės bendrovės vadove, todėl jos  pareigos vertintinos ne tik pagal jau minėtų norminių aktų reikalavimus, bet ir pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 5 d. bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; pagal  6 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; pagal  10 d. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinės finansinės atskaitomybės sudarymą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, šiame Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje; informacijos pateikimą akcininkams; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams ir t.t..

Taigi, atsakovė, dirbdama bendrovės vadove, privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar atsakovė konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Kaip matyti šioje byloje atsakovė neneigia, kad ieškovės  nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „Enrenta“ vadove, todėl spręstinas klausimas dėl to ar atsakovės atžvilgiu gali būti taikytina civilinė atsakomybė,  t. y. spręstina ar atsakovės J. T. veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos ( CK 6.246 str.- 6.249 str.).

Visų pirma sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, būtina įvertinti tai, ar atsakovė laikėsi bendrųjų, CK 2.87 str. įtvirtintų, ir specialiųjų, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatyme, teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip bendrovės vadovo, pareigas valdant bendrovę bei kitų teisės aktų reikalavimų.

        Bendrovės vadovui deliktinė atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 str. pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams), ir ĮBĮ 8 str. pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos. Be to, ABĮ 37 str. 12 d. 2 ir 6 p. nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

Ieškovė  atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš to, kad  atsakovė  pažeidė finansinių operacijų su grynais pinigais nustatytą tvarką, t.y. pasirašiusi ant Pinigų priėmimo kvito bei gavusi bendrovei priklausančius pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 str. nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus . Minėto įstatymo 12 str. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Byloje rašytiniais įrodymais -  2014-09-03 Panevėžio apskrities VMI Patikrinimo aktu visiškai įrodyta, kad atsakovė J. T. pagal 2012-01-28 Pinigų priėmimo kvitą Nr.12-1 gavusi 850 Lt, jų neįnešė į bendrovės kasą. Kaip matyti, atsakovė iš esmės šio fakto ir neneigia, nes gerai neprisimena gana seniai buvusių faktų ir įvykių.  CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, dėl minėtų aplinkybių faktas dėl to, kad atsakovė J. T. 2012-01-28 gavusi pinigus 850 Lt sumoje pagal Pinigų priėmimo kvitą Nr.12-1 ir jų neįnešė į kasą laikytina byloje visiškai įrodyta ( CPK 178-179 str., 197 str.).

Tokiu būdu, spręstinas klausimas ar minėti atsakovės veiksmai gali būti laikomi neteisėtais. Neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos  operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas ( 3 p.); pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas ( 4 p.). Taigi, darytina išvada, kad atsakovė pasirašydama jau minėtą  Pinigų priėmimo kvitą  ir neįnešdama gautų pinigų į bendrovės kasą, pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179  „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos  operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo‘ reikalavimus, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4,12,21 str. reikalavimus, todėl jos veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 str.).

        Antra vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra žala ( CK 6.249 str.).Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų į bendrovės kasą nepateko 850 Lt ( 246,18 EUR ) piniginių lėšų, todėl sumažėjo bendrovės piniginės lėšos ir tai laikytina turtine žala bendrovei.

             Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip jau minėta, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę. Konstatuotina, kad atsakovės J. T. , kaip bendrovės vadovės veiksmuose, yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos ( CK 6.246-6.249 str.), todėl civilinė atsakomybė jai ir taikytina.

Tokiu būdu ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai. Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos , nes sudaro mažiau kaip 3 EUR ( CPK 92 str., 96 str. 6 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270  str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Enrenta“, kodas 148094010, naudai 246,18 EUR (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 18 euroct) žalos atlyginimo, 5  proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2015-08-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 EUR (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

            Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 EUR (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

            Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Birutė Mėlinauskienė