Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-294-593/2019;

    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00386-2019-1;

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10.

                                                   (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija)  apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties P. P. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       P. P. 2018 m. lapkričio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 22 d. 2.44 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pl. 4, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei atliko lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punktą, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Be to, P. P. 2019 m. sausio 11 d. surašytas analogiškas protokolas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje.

2.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo skirta 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė dėl jo skundą apylinkės teismui.

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iš dalies tenkino P. P. skundą ir pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trukmės ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskyrė P. P. švelnesnę nuobaudą – vieno mėnesio trukmės specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad P. P. neneigia padarę administracinį nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, neginčija paskirtos piniginės baudos dydžio, bei į tai, jog jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant intensyvaus eismo, nakties metu ir nesukėlė jokio realaus pavojaus, sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrįstas pagrindas P. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatyti jam trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonės taikymą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinio poveikio priemonės taikymo trukmė.

4.       Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir šioje administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliktas galioti nepakeistas Institucijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimas.

4.1.        Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą darytina išvada, jog šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, pažymima, kad P. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių nusižengimų, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareigūnas, nustatydamas P. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, bei į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir paskyrė minimalų ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, kurio mažinti šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Taip pat nurodoma, jog šiuo atveju pritartina skundžiamos nutarties motyvui, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmeniui, netekusiam minėtos teisės, iš tiesų gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalimi, o darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Be to, Institucijos manymu, aplinkybės, kurios nurodytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde, kurį tenkino žemesnės instancijos teismas nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrįstą pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui.

4.2.        Taip pat apeliaciniame skunde pažymėta, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog pažeidėjas kitą transporto priemonę lenkia ne tik pėsčiųjų perėjoje, bet ir prieš kelio vingį, o tai, kad administracinio nusižengimo metu padarymo metu buvo tamsus paros metas nesuteikia teisės asmenims daryti administracinius nusižengimus. Taip pat teigiama, jog teismo teiginys, jog tokiu metu per pėsčiųjų perėją niekas nevaikšto, nes miega – tėra tik prielaida, o ne teisinis argumentas suteikiantis pagrįstą pagrindą sutrumpinti P. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

5.       Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

7.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8.       P. P. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atliko lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. P. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. vasario 1 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs P. P. skundą, sprendė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 1 mėnesio.

9.       Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti P. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas šioje situacijoje būtų neproporcingas pasekmes sukelianti priemonė.

10.       ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

11.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutarė P. P. atžvilgiu taikyti AN 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, paskirtos piniginės baudos dydžio neginčija, nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o jo padarytas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas ne dėl chuliganiškų paskatų ir nesant intensyvaus eismo (nakties metu) bei nesukėlė jokio realaus pavojaus. Aukštesnės instancijos teismo manymu, šios pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios taikyti P. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino trukmę.

12.       Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, jog P. P. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, neginčija jam paskirtos piniginės baudos jau buvo įvertintos skiriant P. P. administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę ir atsižvelgus į minėtas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo skirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam laikotarpiui. Todėl, šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir jų pagrindu sutrumpinti P. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama aplinkybė, jog P. P. nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog praeityje už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus P. P. buvo baustas keturis kartus, o viena nuobauda yra galiojanti ir šiuo metu. Minėtos aplinkybės ne tik neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį, bet ir sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog šiuo atveju neegzistuoja išskirtinių aplinkybių visuma, kuri gali būti vertinama P. P. naudai kaip ypatingai švelninanti jo atsakomybę. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindo išvadai, jog egzistuoja pagrindas P. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesuteikia ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad aptariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas nakties metu, kuomet eismas yra neintensyvus ir nesukėlė jokių padarinių, kadangi kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (t. y. kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas) iš tiesų yra labai pavojingas ir galintis sukelti labai skaudžius padarinius, kurių šiuo atveju buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka (pėsčiųjų perėjoje nebuvo žmonių, o priešpriešinio eismo juosta nevažiavo transporto priemonės), todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išskirtinė ir suteikianti pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui.

13.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės dėl kurių P. P. turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teismų praktika, t. y. Kauno apygardos teismo nutartimis, priimtomis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-179-485/2018, AN2-367-319/2018 ir AN2-198-58/2019. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti administracinių nusižengimų bylose, kuriose nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, nustatytoms P. P. administracinio nusižengimo byloje, o sprendimai administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo priimti remiantis aplinkybėmis, kurios aptariamoje byloje nenustatytos: administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-485/2018 išskirtinėmis aplinkybėmis pripažinta tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbovietė yra Tauragės rajone, o patys darbai atliekami visoje Lietuvos teritorijoje, jo sutuoktinės nėštumas ir dėl jo vykstančios dažnos kelionės pas medikus į Kauną bei teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė, siekiant užtikrinti neužilgo šeimoje gimsiančio kūdikio tinkamą priežiūrą; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-319/2018 konstatuota, kad pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui sudaro tai, jog pažeidėjas yra išimtinai teigiamai charakterizuojamas, vienas prižiūri sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, o jo darbinių funkcijų vykdymui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-658/2019 ypatingomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apsvaigimas nežymiai viršijo leistiną normą, akcentuojant jog būtent ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų jo galimybes įsidarbinti bei padėti kartu gyvenantiems pensinio amžiaus tėvams. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika nesudaro pagrįsto pagrindo P. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14.       Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad P. P. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias Institucija tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl trumpinti P. P. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, ar panaikinti minėtą administracinio poveikio priemonę yra netikslinga, kadangi vien tik simbolinis, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė