Nr. DOK-2345

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16327-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 20 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Corectus“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Corectus“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, atstovaujama If P&C Insurance AS filialo, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismas neteisingai ir siaurai aiškino Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 2 straipsnio 24 punkto nuostatą, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymą pastato šildymo ir karšto vandens sistema atribojama nuo tiekėjo tinklų pastato įvadu, kuris šiuo atveju buvo įrengtas prie pat pastato Geležinkelio g. 6 sienos. Todėl vamzdyno dalis tarp įpjovų 92255-02 ir 92255-03, kurioje įvyko avarija, jau yra tiekėjo atsakomybės ribose, ir ieškovė negali būti laikoma atsakinga už šią dalį. Be to, teismas neįvertino, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis bei jos priedas – aktas – buvo parengtas atsakovės, neatsižvelgiant nei į faktinę vamzdyno buvimo vietą, nei į sistemos techninius duomenis, nei į tai, kad ieškovė neturi teisės valdyti ar prižiūrėti šios trasos dalies.

2.       Teismas nepagrįstai taikė tik dalį ŠŪĮ 11 straipsnio, ignoruodamas 19 straipsnį, kuris įpareigoja nepažeisti vartotojo teisių, o ieškovės atsakomybės perkėlimas už vamzdyno dalį už pastato ribų prieštarauja šiems principams ir akivaizdžiai pažeidžia vartotojo interesus.

3.       Pagal ŠŪĮ 28 straipsnį šilumos tiekėjas privalo užtikrinti šilumos perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos perdavimo tinklas apibrėžiamas kaip sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta šilumai šilumnešiu perduoti vartotojams. Teismas be pagrindo netaikė šio straipsnio, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už žalą, atsiradusią šilumos trasos avarijos metu. Nors 2019 m. tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurios viena dalis suponuoja pareigos prižiūrėti ginčo trasą perkėlimą ieškovei, ši nuostata yra nesąžininga, prieštaringa ir teisiškai ydinga. Net jei tokia sutarties sąlyga būtų buvusi, ji pati savaime negali paneigti tiekėjo pareigos, kylančios iš įstatymo.

4.       Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV skyriaus nuostatų dėl turto valdymo. Jeigu ginčo atkarpa būtų teisėtai perduota ieškovei, atsakovė neturėtų jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją rekonstruoti ar prižiūrėti. Tai kelia abejonę teismo išvada, kad būtent atsakovė turi pareigą valdyti ir prižiūrėti vamzdyną.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl atsiskaitymo, todėl 2019 m. spalio 1 d. aktas nepažeidė ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalies. Visgi ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai pabrėžė, kad ieškinyje nurodytos materialinės teisės normos yra reikšmingos ne vien aktui ginčyti, bet ir siekiant nustatyti ginčo esmę, įrodinėtinas aplinkybes bei įvertinti ginčo teisinius santykius sistemiškai.

6.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl ŠŪĮ 22 straipsnio pažeidimo, tačiau nevertino, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie esmines šilumos tiekimo sąlygas. Ginčijamame akte aiškiai nenurodyta: kad nuo įpjovos Nr. 92255-02 UAB „Corectus“ pati turi savo lėšomis remontuoti, eksploatuoti ar prižiūrėti vamzdyną; kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo nurodytos įpjovos nebetieks šilumnešio ar nebus atsakinga už vamzdyną. Tai esminė informacija, kurią pagal ŠŪĮ 22 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas turėjo suteikti vartotojui prieš sudarant sutartį. Priešingu atveju tokia sąlyga laikytina neaiškia ir negaliojančia. Be to, akto schema, kurioje nurodoma, kad sklendės prie pastato gali būti valdomos tik su šilumos tiekėjo leidimu, paneigia galimybę vartotojui savarankiškai eksploatuoti vamzdyną. Tai rodo, kad jis neturėjo faktinio priėjimo ar galimybių vykdyti priežiūros.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto kasacijos pagrindo, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Corectus“ (a. k. 300514937), 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 19 d., kodas ZO43627.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė