Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1096-673/2024
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00054-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.1; 1.2.5; 17.11.3; 22.7.2; 22.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 8 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei,
dalyvaujant pareiškėjui - administracine nuobauda nubaustam asmeniui/pažeidėjui V. B. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
nukentėjusiajai A. A. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10481-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Teismas,
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja M. M. 2024 m. gegužės 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. B. buvo nubaustas 10 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2024 m. kovo 23 d. 9.40 val., Didžiosios Rinkos a. 11, Kėdainių m., vairuodamas transporto priemonę „Audi Q7“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir vilkdamas priekabą, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kairės pusės priekabos ratu užvažiavo ant palapinės stovo, kurią apgadino; neužpildė eismo įvykio deklaracijos, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 220 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas/pažeidėjas V. B. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra netinkamai užfiksuotos bei vertinamos faktinės įvykio aplinkybės, kurios savo sudėtimi visiškai neapima ir neatitinka teisės pažeidimo padarymo požymių, vertintinų kaip eismo įvykis, nes požymis – kito asmens turto sugadinimas, atsirado visiškai ne dėl tiesioginio priežastinio ryšio vairuojant transporto priemonę, o buvo sulaužytas pareiškėjo netyčia rankomis, kuomet jis norėjo atlenkti jam parodyta ir perduotą į rankas palapinės metalinį strypelį. Pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose nėra nutarime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas dėl rankomis sulaužyto strypelio asmens atsirašė, pasiūlė atlyginti žalą pinigais. Šis įvykis gali būti vertintinas tik kaip civiliniai santykiai, bet ne KET pažeidimas bei eismo įvykis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog jis negalėjo ratu užvažiuoti ant palapinės kojelės, akivaizdžiai matosi, kad vyrukas tą kojelę pastūmė link jo rato, ir į šią aplinkybę byloje nebuvo atsižvelgta. Jis važiavo tiesiai, automobilis per tą tarpą pratilpo, tai ir priekaba turėjo pratilpti. Kai jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie palapinės, ta kojelė buvo šiek tiek įlinkusi, nukentėjusioji paprašė, kad jis ją atlenktų, jis pasakė, kad negali atlenkti, nes kojelė gali sulūžti, tačiau nukentėjusioji pradėjo reikalaut ir jis badė tą kojelę atlenkti, tačiau ji nulūžo. Mano, kad ta kojelė jam po ratu buvo pakišta tyčia. Tuos žmones prie palapinės matė pirmą kartą, nežino, kodėl jie taip pasielgė. Jie iš pradžių reikalavo padengti visą palapinės vertę, bet po to susitarė, kad padengs 70 Eur žalą. Jis visą dieną stovėjo toje mugėje. Kolegė po to kažkuriuo metu nešė tuos pinigus, bet nukentėjusiosios jau neberado. Tačiau matė, kad po įvykio, tą pačią dieną po pietų, ta palapinė buvo išardyta ir numesta. Kitą dieną jis telefonu parašė nukentėjusiajai, kad pinigus gali pervesti į sąskaitą, bet ji jau buvo persigalvojusi, sakė, kad palapinė netinkama naudoti, todėl norėjo, kad būtų atlyginta visa palapinės kaina, atsiuntė čekį su palapinės kaina, be to, ji jau buvo pranešusi policijai. Tuomet jis pranešė apie įvykį savo draudimui. Iškart neatsikaitė su nukentėjusiąja, nes prie savęs neturėjo pinigų. Jie nebuvo susitarę, per kiek laiko jis turi atnešti pinigus. Žalą nukentėjusiajai atlygino jo draudimas.
Nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad ryte atvyko į mugę, pasistatė palapinę ir ten stovėjo, ruošėsi prekiauti. Pažeidėjas važiavo automobiliu su priekaba, kliudė jos palapinės teleskopinę kojelę, išlipęs iš automobilio kaltę pripažino, nes kojelė buvo sulenkta. Palapinės mugėje jau buvo pastatytos, tarpas pravažiuoti buvo menkas, tačiau V. B. automobilis pravažiavo, o priekabos važiavimo kampas buvo kitas ir užkabino tą jos palapinės stovą. Jų palapinė buvo kampinė, todėl pravažiuodamas V. B. turėjo sukti. Palapinė nestovi ant trijų kojų, todėl ji paprašė atlenkti kojelę, nes konstrukcija jau buvo pažeista. V. B. lenkiant rankomis, kojelė nulūžo. Mugėje ji buvo su sūnumi. Tvirtina, kad sūnus palapinės kojelės link rato tyčia nepastūmė. Palapinė yra su keturiomis kojomis ir vienos kojos atskirai pastumti yra fiziškai neįmanoma, kad patraukti palapinę - reiktų stumti visas keturias kojas vienu metu. Tarėsi su V. B. dėl žalos atlyginimo, ji sakė, kad palapinė naudota du kartus, nurodė kokia palapinės kaina, V. B. pasiūlė 50 Eur, o ji pasakė, kad mažai, nes pati nesusiremontuos, o remontas kainuos daugiau. Suderėjo 70 Eur. V. B. išėjo nepasakęs neri ar atneš tuos pinigus, nei kada atneš. Vėliau atėjo moteris iš V. B. aplinkos, jos paprašė prisistatyti, tai ji tai moteriai pateikė savo asmens dokumentą, nurodė vardą, pavardę, asmens kodą, telefoną, nes buvo pasakyta, kad V. B. ketina kreiptis į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, dar pasakė, kad žala bus atlyginta tokia, kokią nustatys draudimo bendrovė. Kadangi palapine nebegalėjo toliau naudotis, ji buvo suskleista ir paguldyta ant žemės jiems mugėje skirtame plote, nebuvo numesta. Grįžusi namo ji parašė policijai pareiškimą, nes nenorėjo likti apgauta, kadangi asmuo nežadėjo atlyginti žalos, nesakė kada atlygins, tie V. B. siųsti žmonės jai taip pat nesiūlė 70 eurų, jie tik prašė pateikti dokumentus ir pasakė, kad kreipsis į savo draudimo atstovus. Tie žmonės patys nusifotografavo palapinę, ji pati nieko nefotografavo, nefilmavo. Po dienos V. B. jai parašė žinutę, kad perves sutartą sumą, bet ji atrašė, kad jau parašė policijai pareiškimą ir savo banko sąskaitos nenurodė. Jai yra atlyginta 140 Eur žala už visą palapinę, nes palapinė eksploatuoti jau nebetinkama.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo įvykdytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tiek bylos tyrimo, tiek nagrinėjimo stadijoje nekilo ginčo dėl pačio įvykio fakto, tačiau tarp pažeidėjo ir nukentėjusiosios buvo kilęs ginčas dėl žalos dydžio. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio nusižengimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos KET taisyklės, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta kažkam žala. Dėl eismo įvykio dalyvių kylantis teisinis ginčas dėl to, kuris ir kiek turės atlyginti padarytą žalą, yra civilinio pobūdžio teisinis ginčas dėl deliktinės atsakomybės, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. O šiuo konkrečiu atveju, asmeniui reiškiant kaltinimą dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymo, Institucijos nuomone, žalos dydis neturi reikšmės. Grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti, o šiuo konkrečiu atveju, neatsakingas vairavimas, KET reikalavimų pažeidimas privedė prie eismo įvykio kilimo ir iš to sekančio žalos nukentėjusiajam atsiradimui. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas, jam paskirta minimali straipsnio sankcijoje nustatyta bauda, todėl prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Skundas netenkinamas.
Teismo vertinimu, ir paties pažeidėjo paaiškinimai, ir nukentėjusiosios paaiškinimai, ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos patvirtina, kad V. B., 2024 m. kovo 23 d. 9.40 val., Kėdainiuose, Didžiosios Rinkos a. 11, vairuodamas transporto priemonę ir vilkdamas priekabą, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kairės pusės priekabos ratu užvažiavo ant palapinės stovo, kurią apgadino, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 220 punktų reikalavimus ir tokias veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.
Pažeidėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vairuodamas automobilį ir traukdamas priekabą išgirdo moters šauksmą, kad kliudė palapinę, sulaužė palapinės kojelės apatinę dalį. Patvirtino, kad kojelė buvo įlenkta, o jis, tiesindamas kojelę, ją galutinai nulaužė. Su palapinės savininke tarėsi dėl žalos atlyginimo. Apie 15 val. nusprendė sumokėti žalą, tačiau palapinės savininkės neberado (ROIK b. l. 24).
Teismo posėdžio metu V. B. jau nurodė, kad palapinės kojelę kliudė priekabos ratu todėl, kad ten buvęs vyrukas tyčia ją pastūmė link jo tempiamos priekabos rato.
Iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad nukentėjusioji apie įvykį pranešė 2024 m. kovo 23 d. 16.43 val., paaiškino, kad vyriškis su automobiliu įvažiavo į palapinę, buvo įlenkta palapinės koja, o vyriškiui bandant tą koją atlenkti, ši nulūžo. Nors ir buvo žadama žalą atlyginti, tačiau bijodama būti apgauta, ji pranešė policijai (ROIK b. l. 17, 18-20). Vėliau nukentėjusioji informavo, kad asmuo kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jai nuostolius atlygino (ROIK b. l. 23). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teismo posėdžio metu. Vaizdo įrašuose (ROIK b. l. 28) užfiksuota, kaip pažeidėjo vairuojamo automobilio traukiama priekaba kliudo palapinės stovą ir jį sulenkia, taigi akivaizdu, kad įvyksta eismo įvykis – judant transporto priemonei ir nepaliekant tarpo iš šono - kliudomas ir apgadinamas įvykio vietoje esantis svetimas turtas.
Nors teisiamojo posėdžio metu pažeidėjas V. B. ir iškėlė naują įvykio versiją – tvirtino, kad palapinės kuoliuką jis kliudė ratu todėl, kad, kaip galima suprasti, su nukentėjusiąją kartu buvęs vyrukas tą kuoliuką tyčia pastūmė link rato, tačiau vaizdo įrašas tokią pažeidėjo versiją paneigia. Vaizdo įraše (video-6574e68984ca1e951c2303fad3bf30e1-V) matyti, kad pareiškėjo vairuojamu automobiliu traukiama priekaba važiuoja kairiau link nukentėjusiosios palapinės ir kliudo nukentėjusiosios sūnaus laikomą kuoliuką, kuris pajuda nuo kontakto su priekaba ir ratui užvažiavus ant kuoliuko/įsirėmus į jį, automobilis ir priekaba sustoja. Matosi, kad net visa priekabos kairioji (arčiau nukentėjusiosios palapinės) pusė šiek tiek pakyla, nes priekabos ratas, kliudęs palapinės kuoliuką, ant jo šiek tiek užvažiuoja. Tuomet nuketėjusiosios sūnus bando kuoliuką patraukti, tačiau akivaizdžiai matosi, kad priekabos ratas jį jau yra prispaudęs. Tik V. B. priekabą pavarius atgal, nukentėjusiosios sūnus patraukia plytelę ir atitraukia jau sulenktą palapinės kuoliuką. Jokių įraše matomų nukentėjusiosios sūnaus tyčinių veiksmų, t. y. kuoliuko tyčinio patraukimo link judančios priekabos rato, įraše, teismo įsitikinimu, nėra užfiksuota.
Pažeidėjas taip pat teigė, kad jis važiavo tiesiai, jo vairuojamas automobilis pravažiavo, tai ir priekaba turėjo tilpti. Tačiau iš vaizdo įrašo (video-c61536a4ee481899873c1b08d0c37bde-V) matyti, kad pažeidėjo automobilis buvo priverstas šiek tiek keisti kryptį - iškart už nukentėjusiosios palapinės turėjo pasukti kairiau, kadangi priešais stovėjo mikroautobusiukas praviromis galinėmis durimis ir tiesiai važiuoti buvo neįmanoma. Kituose įrašuose bei nuotraukose taip pat matyti, kad priekaba susidūrimo metu nejuda tiesiai, o yra tempiama į kairę pusę ir tuomet kliudomas palapinės kuoliukas.
Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeidėjas apie įvykį pranešė ir savo draudimo bendrovei, kurioje buvo apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, taigi suvokė ir pripažino, jog vairuodamas transporto priemonę ir tempdamas priekabą pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo svetimo asmens turtui buvo padaryta žala, kurią, įvertinusi policijos surinktus duomenis apie įvykį, pažeidėjo draudimo bendrovė nukentėjusiajai ir atlygino (ROIK b. l. 23, 26-27).
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios, kurios parodymus patvirtina ir vaizdo įrašų turinys, parodymais. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatytas joks realus pagrindas, dėl kurio nukentėjusioji pusė, kuriai neseniai įsigyta palapinė buvo reikalinga prekybai mugėse, būtų norėjusi tyčia apgadinti savo turtą, po ko siektų dėl to melagingai apkaltinti anksčiau nepažinotą pažeidėją, skambintų į policiją, gaištų laiką aplinkybių tyrimui, todėl pažeidėjo argumentai ir vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių interpretavimas iškeliant naują versiją, kuria pažeidėjas bandė apkaltinti nukentėjusią pusę tyčia pakišus po pažeidėjo naudojamos transporto priemonės ratu savo turtą - teismo įsitikinimu - yra visiškai nelogiški, nepagrįsti ir vertinti kritiškai, kaip pažeidėjo V. B. sąmoningas noras klaidinti teismą ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, ko V. B. galimai siekia ne todėl, kad jis buvo nubaustas administracine nuobauda, nes jam buvo paskirta tik 10 Eur bauda, bet todėl, kad dėl jo padaryto eismo įvykio draudimo įmonės trečiajam asmeniui atlyginta žala ateityje V. B. padidins draudimo įmokas. O bylinėjimasis iš principo - kaip teismui nurodė V. B. - jo bandymo neteisingai apkaltinti kitą asmenį nei pateisina, nei įtikina.
Pažeidėjo skunde nurodomas argumentas, kad palapinės stovą pažeidėjas sulaužė rankomis, o ne priekaba, administracinio nusižengimo, pažeidus KET, kvalifikacijai įtakos neturi, nes palapinės stovas jau buvo apgadintas, t. y. sulankstytas, kai jį kliudė pažeidėjo vairuojamu, tai yra dalyvaujančiu eisme, automobiliu traukiama priekaba.
Byloje ištirtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad pažeidėjas pažeidė KET 9, 126 ir 220 punktuose numatytus reikalavimus. Ir nors sutiktina, kad pažeidėjas nusižengimą padarė ne tyčia, tačiau asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tada, kai jis teisės pažeidimą padaro ir dėl neatsargumo, kas nagrinėjamu atveju ir atsitiko – pažeidėjas nenumatė, kad jo vairuojamu automobiliu traukiama priekaba gali kliudyti palapinės stovą, tačiau matydamas atstumus ir turėdamas pakankamai nemažą vairavimo stažą, galėjo ir turėjo tai numatyti.
Taigi teismas daro išvadą, kad pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs asmuo yra nustatytas, padarytas nusižengimas įrodytas, pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai, jam paskirta nuobauda parinkta tinkamai, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo/pažeidėjo V. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos M. M. 2024 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10481-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartį, proceso dalyviams sutikus, siųsti tik el. ryšio priemonėmis. Paštu nesiųsti.
Nutartį laikyti įteikta nuo išsiuntimo dienos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Laima Šablevičienė