Civilinė byla Nr. 2S-1573-436/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07107-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.1;122.2.; 122.3.; 122.4;128.11;129.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10889-375/2014 pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, ir
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio R. B. veiksmų, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0085/12/01290 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio skundo.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino - sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0085/12/01290 iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartyje teismas nurodė, kad CPK 510 str. 3 d. numato, jog skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau, teismas, pripažinęs esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Kadangi pareiškėja skundžia antstolio R. B. priimtą 2014-03-17 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0085/12/01290 S-3023 dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr.524700190148, vertės nustatymo, teismas padarė išvadą, jog išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjai gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, pažeisti jos teisėti interesai, todėl vykdymo veiksmus sustabdė iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties išspręsti iš esmės. Nurodo, jog vykdydamas išieškojimą iš skolininkų L. B. ir V. B., areštavo tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka tik su sklypo (duomenys neskelbtini) įkainavimu dėl ko ir padavė skundą. Todėl antstolis galėtų išieškojimą vykdyti parduodant iš varžytinių likusius žemės sklypus dėl kurių įkainavimo prieštaravimai nepateikti. Visos vykdomosios bylos sustabdymas pažeidžia proceso dalyvių teises, užkerta kelią efektyviam ir operatyviam skolos išieškojimui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, būti pažeisti jos teisėti interesai, yra pagrįsta. Tuo tarpu antstolis yra akivaizdžiai suinteresuotas užtikrinti tik išieškotojo interesus ir siekia kuo greičiau areštuotą turtą parduoti varžytinėse, nepaisant kilusio ginčo dėl turto įkainavimo. Vykdymo veiksmų sustabdymas atitinka CPK 145 str. 2 d. nustatytą ekonomiškumo principą, nevaržo nei vienos iš šalių interesų ir teisių labiau nei yra būtina, taip pat yra proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrina skolininkės ir išieškotojo interesų pusiausvyrą vykdymo procese, šalina prielaidas naujiems teisminiams ginčams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje keliamas klausimas ar teismo nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.
Pažymėtina, kad klausimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290 apeliacine tvarka yra nagrinėtas Kauno apygardos teismo byloje Nr. 2S-1615-601/2014 pagal pareiškėjų L. B. ir V. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290, t.y. toje pačioje vykdomojoje byloje.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.
Kauno apygardos teismo sukurtu precedentu byloje Nr. 2S-1615-601/2014 teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.
Skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas (įtvirtinti CPK 18 str., 281 str., 584 str.). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).
LITEKO duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį, kuria patenkinti kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimai ir nutarta išieškoti iš L. B. ir V. B. 764 814,05 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 764 814,05 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 3 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą 2,5600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklausantį L. B.; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą 0,7900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir įkeistą 1,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius L. S., L. B. ir V. B..
Skųsdama antstolio veiksmus, pareiškėja nurodo, kad antstolis nustatė nepagrįstai didelę turto – 0,7900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, todėl prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290 iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Todėl, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikytini proporcingumo ir interesų derinimo principai.
Pareiškėja tvirtina, jog įkeisto turto (konkrečiai 0,7900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Poderiškių k., Alšėnų sen., Kauno raj.) vertė yra ženkliai mažesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje mažesnės kainos nustatymas iš esmės nepažeistų skolininkės interesų, priešingai – galimai būti pažeisti išieškotojo interesai, kadangi mažesnės turto kainos nustatymas reiškia, kad mažesne dalimi bus patenkinti išieškotojo interesai. Sąžiningas skolininkas turėtų elgtis priešingai ir siekti, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, o ne mažesnę kainą. Toks pareiškėjos elgesys turi nesąžiningo elgesio vykdomajame procese požymių.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0085/12/01290 iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, pažeisti jos teisėti interesai, pripažįsta nepagrįsta.
Remiantis teismų informacinės sistemos duomenų bazės LITEKO duomenimis pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų ir pareiškėjos skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atmetė, antstolio R. B. 2014 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. S-3023 vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290 paliko nepakeistą. Nors nutartis ir nėra įsiteisėjusi, tačiau nurodyta aplinkybė, aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat patvirtina Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl išdėstytų argumentų yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos L. S. prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290 atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.
Atmesti pareiškėjos L. S. prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/0190 iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas