Administracinė byla Nr. I-1363-426/2010
Proceso Nr. 3-61-3-00534-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant
Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai O. L., jos atstovui
advokatui Mariui Rumšui, atsakovės atstovei Anatolij Vasiljev, trečiajam
suinteresuotam asmeniui A. G., jos atstovei advokatei
Natalijai Filipovai, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą
atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įsakymo panaikinimo
(tretieji suinteresuoti asmenys - A. G., VĮ Registrų
centras).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja O. L. prašo panaikinti
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 27 d. įsakymą
Nr. 2.3-8189-(30).
Skunde (b. l. 1-4) paaiškino, kad Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.
Nr. 2-1840-101/2008 teismas pripažino A. G. teisę
suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijoje žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, ribas, pažymėtas korporacijos „Matininkai“ 2008 m.
balandžio 3 d. parengtame kadastrinių matavimų plane skaičiais 1. 2, 3, 4, 5, 6
be pareiškėjos sutikimo. 2010 m. vasario 1 d. jai buvo įteiktas A.
G. ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5580-534/2010), kuriame
prašoma išreikalauti iš pareiškėjos žemės sklypo dalį, pažymėtą 2008 m.
lapkričio 11 d. korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo (unikalus Nr.
(duomenys
neskelbtini)) kadastrinių matavimų plane skaičiais 1-2-6-7,
įpareigoti pareiškėją nukelti tvorą, esančią tarp taškų 2 ir 6, pašalinti visus
augalus ir kitus daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro tvarkytojui
teikiant prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar
juos pakeisti, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas apskrities viršininko
sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo
(Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1 str.), 2010 m. vasario 1 d.
sužinojo, kad kadastro tvarkytojas patikslino kadastro duomenis vadovaudamasis
Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2.3-8189-(30)
ir 2008 m. lapkričio 11 d. parengtu kadastrinių matavimų planu. Šis planas yra
suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo
departamente ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriuje, plane pasirašė
Žemės tvarkymo departamento vyriausioji specialistė R. M.-B.
ir pareigūnas Z. V. Plane taip pat yra pažymėta, kad
sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale.
Pareiškėja mano, kad Vilniaus apskrities viršininko
administracija neturėjo teisės priimti 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2.3-8189-(30)
ir derinti 2008 m. lapkričio 11 d. korporacijos „Matininkai“ parengto žemės
sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų plano, kadangi Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1840-101/2008
pripažino A. G. teisę be pareiškėjos sutikimo suderinti
Vilniaus apskrities viršininko administracijoje žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) ribas, pažymėtas korporacijos „Matininkai“ 2008 m.
balandžio 3 d. parengtame kadastrinių matavimų plane, tačiau buvo suderintas
visai kitas planas - 2008 m. lapkričio 11 d. parengtas kadastrinių matavimų
planas. Palyginus šiuos planus, matyti, kad šie planai skiriasi vienas nuo
kito. Tokiu būdu 2008 m. 11 d. planas yra laikytinas visiškai nauju planu, kurį
derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijoje galima tik turint
pareiškėjos raštišką sutikimą. Tvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko
administracija, nesant pareiškėjos sutikimo, be teisinio pagrindo suderino korporacijos
„Matininkai“ 2008 m. lapkričio 11 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, pagal
kurį VĮ Registrų centras neteisėtai patikslino kadastro duomenis.
Atsakovė
su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 28-29) paaiškino, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės
29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1840-101/2008 buvo pripažinta teisė A. G. suderinti Vilniaus apskrities viršininko
administracijoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančio SB „(duomenys
neskelbtini)“, ribas, pažymėtas korporacijos „Matininkai“ 2008 m.
balandžio 3 d. parengtame kadastrinių matavimų plane skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6
be pareiškėjos sutikimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d.
nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Atkreipia dėmesį, kad 2008 m.
balandžio 3 d. parengtas bei pateiktas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui
planas vertinamas kaip preliminarus (neatitinka Nekilnojamo turto objektų
kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių,
nebuvo atitinkamų suderinimų su žemėtvarkos institucijoms). Vadovaudamasis
įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei tenkindamas A. G. prašymą,
Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2.3-8189-(30)
„Dėl A. G. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kadastro duomenų patikslinimo“ nustatė 607 kv. m
žemės sklypo ribas, plane M 1:500 pažymėtas skaičiais 1-6 bei įpareigojo žemės
sklypo savininką žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų
centre. Atsižvelgiant į teismo sprendimus bei Vilniaus apskrities viršininko 2009
m. gegužės 27 d. įsakymą, korporacija „Matininkai“ 2008 m. lapkričio 11 d.
parengė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, kuris 2009 m. rugpjūčio
18 d. buvo suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės
tvarkymo departamente.
Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad 2008 m.
lapkričio 11 d. kadastrinių matavimų planas yra visiškai naujas planas, kurį
derinti galima tik turint pareiškėjos raštišką sutikimą. Pagal Administracinių
bylų teisenos įstatymo 57 str. proceso šalys privalo pateikti įrodymus, kuriais
grindžia savo reikalavimus. Ginčas šioje byloje vyksta dėl žemės sklypo plano
suderinimo. Mano, kad pareiškėja neįrodo ir nepateikia dokumentų, kurie
patvirtintų, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė O. L. teises.
Pareiškėjai būtina pateikti žemės sklypo planą, nurodant faktinius pažeidimus.
Iš pareiškėjos pateikto skundo negalima spręsti ir daryti išvados, kokius
konkrečius pažeidimus padarė atsakovė.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą
palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo
metu prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. ir jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė
pareiškėjos skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl
viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto
(apskrities viršininko įsakymo dėl kadastro duomenų tikslinimo) teisėtumo ir
pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenis
nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d.
sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1840-101/2008 pripažino A.
G. teisę suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijoje žemės
sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, ribas, pažymėtas korporacijos „Matininkai“ 2008 m.
balandžio 3 d. parengtame kadastrinių matavimų plane skaičiais 1, 2, 3, 4, 5,
6, be O. L. sutikimo (b. l. 41-42). Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-913-345/2008
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l.
49-52).
Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis
Žemės įstatymo 32 str. 3 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 2 d.,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos
Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹1.1.1 papunkčiu,
remdamasis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis bei tenkindamas A. G. prašymą, 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.
2.3.-8189-(30): 1) nustatė 607 kv. m. žemės sklypui, kurio ribos žemės sklypo
plane M 1:500 pažymėtos skaičiais 1-6, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., sodininkų bendrijoje „(duomenys
neskelbtini)“, Vilniuje,
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 VI (elektros
linijų apsaugos zonos) skyriaus reikalavimus; 2) įpareigojo žemės sklypo
savininką šiame įsakyme nurodytus, kadastrinių matavimų metu užfiksuotus,
nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., sodininkų bendrijoje „(duomenys
neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro
duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre (b. l. 39).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3
str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo
administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto
bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik
nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar
aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija
buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta,
jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu
ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu,
taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo
nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas,
grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5
str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau pasirinktas teisių
gynimas turi būti toks, kad nustačius teisių pažeidimą, teismas turėtų galimybė
apginti pažeistą teisę. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtinta procedūrinių pažeidimų
įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas
aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant
buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti
objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros
pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu,
jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato
tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti
vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui
yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad
priimant skundžiamą įsakymą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai,
kurie suteiktų pagrindą naikinti šį aktą Administracinių bylų
teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nustatytu
pagrindu (pvz., dėl neteisingai nurodyto žemės sklypo ploto ar pan.).
Materialinės teisės normų pažeidimų taip pat nenustatyta.
Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad
pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo turto objekto ribos jau yra įregistruotos
nekilnojamojo turto kadastre. Todėl žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių
matavimų metu, gali būti ginčijamos teikiant skundą dėl nekilnojamojo turto
kadastro įmonės, nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Vilniaus filialo,
sprendimo dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo. Būtent viešojo
administravimo subjekto – nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo – sprendimas,
o ne skundžiamas apskrities viršininko įsakymas dėl kadastro duomenų
patikslinimo šiuo atveju sukelia pareiškėjai juridines pasekmes.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
15 str. 1 d. kadastro tvarkytojo sprendimai skundžiami taikant Nekilnojamojo
turto registro įstatyme nustatytą teritorinių registratorių priimtų sprendimų
skundimo tvarką. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. numato privalomą
išankstinę neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, kai yra skundžiamas teritorinio
registratoriaus sprendimas. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad
pareiškėja neteismine tvarka ginčijo teritorinio registratoriaus sprendimą dėl
ginčo žemės sklypo ribų įregistravimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjai sudaryti
galimybes tikslinti skundo reikalavimus nagrinėjamoje byloje.
Kolegijos nuomone, Vilniaus apskrities
viršininko 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 2.3-8189-(30) iš esmės yra
teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jį naikinti O. L. ir
jos atstovo nurodomais argumentais. Pareiškėjos
skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88
str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -
88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai Rūta
Miliuvienė
Jūra
Marija Strumskienė
Halina
Zaikauskaitė