Administracinė byla Nr. eA-935-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07563-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. Z. (V. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 23S102257, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. liepos 4 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 23SD102923, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijami Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimas ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimas (toliau kartu – ir Sprendimai) priimti tuo pagrindu, jog jo veiksmai ar gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas su tokia išvada nesutiko ir paaiškino, kad jis, 1998–2006 m. dirdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, neužėmė jokių atsakingų pareigų, jis dirbo elektriku ir buvo atsakingas už priešgaisrinių signalizacijų montavimą. Teigė, kad nebuvo pavaldus jokiems atsakingiems pareigūnams ir nepalaiko Baltarusijos pozicijos dėl karo Ukrainoje bei Baltarusijos santvarkos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam jau du kartus buvo pratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sąžiningai klausimyne nurodė, jog 1998–2006 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl jeigu jis turėtų kokių nors priešiškų ketinimų prieš Lietuvos Respubliką – nebūtų nurodęs šios informacijos.

3.       Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimas nėra objektyvus, paremtas tik tikimybių teorijomis. Pareiškėjo nuomone, jo nurodyta darbovietė (Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija), kurioje jis dirbo elektriku prieš 16 metų (1998–2006 m.), negali sudaryti prielaidos, jog dėl to pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis negali pasisakyti dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimo motyvų, nes šis sprendimas jam nebuvo įteiktas ir jame išdėstyti motyvai jam nėra žinomi. 

4.       Pareiškėjas mano, jog 5 metų laikotarpis, kurį jis praleido Lietuvoje, jam leido įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje, sąžiningai dirbti, mokėti mokesčius. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, elgėsi padoriai, nepažeidinėjo viešosios tvarkos, nepadarė jokių pažeidimų, todėl jo būvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negali kelti grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžė, kad objektyvių duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui, nepateikė nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo), nei Migracijos departamentas.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

6.       Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas paaiškino, kad ginčijami Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje); iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus Sprendimus taip pat buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika: pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., ir leidimai laikinai gyventi, galiojantys nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. birželio 17 d., pareiškėjas dirbo Lietuvoje nuo 2018 iki 2022 m., jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Surinkus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

7.       Atsakovas mano, kad ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, atsakovo nuomone, ginčijami Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

10.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje (1998–2006 m.), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD paaiškino, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD teigė, kad atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis institucijomis.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vien faktas, jog šiuo metu pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje nebedirba, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD mano, jog tiek jis, atlikęs vertinimą, tiek Migracijos departamentas savo Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausinius) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Apie turėtus ar turimus šeiminius ryšius pareiškėjas nenurodė ir pateikdamas skundą. Vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra darbas mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) . VSD vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. Z. skundą.

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, t. y. Lietuvai atvirai priešiškos šalies pilietis. Jis 1998–2006 metų laikotarpiu dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD turimi duomenys rodo, kad tokie asmenys privalėjo būti lojalūs Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Be to, tokiems asmenims esant užsienio šalyse, ypač režimui priešiškose NATO bei ES valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje, jie gali būti lengvai išnaudojami Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų tam tikrų užduočių, priešingų Lietuvos interesams, vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi Baltarusijos valdžiai asmenys; beje, tam naudojant ir įvairias priemones, tokias kaip šantažą ir kt.

15.       Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nurodė, jog jis Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo prieš 16 metų, buvo elektrikas ir jokių atsakingų pareigų neužėmė, nesumažina pareiškėjo keliamos grėsmės rizikos. Pagal turimus VSD duomenis, Baltarusijos žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje, tačiau įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Pareiškėjo užimtos pareigos – elektrikas, taip pat nesumažina grėsmės, nes net ir tokiose įstaigose nelojalių asmenų ir nepalaikančių Lukašenkos režimo negali būti. 

16.       Teismas akcentavo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Teismas nurodė, kad šiuo metu yra kardinaliai pasikeitusi geopolitinė situacija. Paskutiniu metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys, ypač anksčiau dirbę tokiose svarbiose įstaigose kaip Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija. Tokie asmenys yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, todėl siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

17.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu, todėl pripažino, jog 2023 m. liepos 4 d. sprendime nurodytas atsisakymas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjui nustatytu 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, kaip proporcinga ir adekvačia priemone.

18.       Teismas darė išvadą, kad skundžiami Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimai iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtus sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, juos priėmė tam kompetentingas subjektas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

        III.

19.       Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. 

20.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai nebuvo pagrįsti teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl vien dėl to turėjo būti panaikinti. Taip pat Sprendimai buvo priimti remiantis tik prielaidomis ir neįvertinus objektyvių bei subjektyvių duomenų apie pareiškėją dėl galimų grėsmių viešajai tvarkai ir visuomenei bei valstybės saugumui. 

21.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jis Lietuvos Respublikoje jau dirba 5 metus, moka mokesčius, gyvena padoriai, nedaro teisės pažeidimų. Per 5 metų laikotarpį pareiškėjas nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, nepadarė jokių nusižengimų. Pareiškėjas nepalaiko Baltarusijos politikos ir pozicijos dėl karo Ukrainoje bei Baltarusijos santvarkos. Be to, pareiškėjui jau du kartus buvo pratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir problemų dėl to nebuvo iškilę. Pareiškėjas mano, kad vien tai, jog jis prieš 16 metų dirbo elektriku Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nesudaro pagrindo jį vertinti kaip galintį kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje dirba vairuotoju, todėl jo darbas Lietuvoje nedaro grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo teigimu, teismas tik pakartojo Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendime, kuriuo atsisakyta jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir VSD nurodytas tikimybių teorijas, jog yra galimybė, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, tačiau tokios išvados nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis.

22.       Pareiškėjas dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodo, kad teismas vertino tik draudimo laikotarpį, o ne draudimo pagrindą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad uždraudimas atvykimui į Lietuvos Respubliką užkerta pareiškėjui galimybę atvykti į visas Europos Sąjungos šalis, tame tarpe ir Lenkijos Respubliką, kur gyvena jo dukra. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis į bylą buvo pateikęs duomenis, jog jo dukra M. Z. gyvena Lenkijos Respublikoje, jai išduota gyvenamosios vietos kortelė RR1746545, galiojanti iki 2026 m. gegužės 17 d. Kartu su ja Lenkijoje gyvena jos vyras Y. Z., kuris taip pat turi Lenkijos Respublikos gyvenamosios vietos kortelę RR8292803, galiojančią iki 2023 m. kovo 15 d. Pareiškėjas pažymi, kad teismui palikus galioti Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimą pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į Europos Sąjungos šalis, taip apribojant galimybę aplankyti dukros šeimą Lenkijos Respublikoje. 

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgus į aktualią teismų praktiką.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis teikė turimą informaciją ir vertinimą, jog pareiškėjas, dirbęs Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, potencialiai gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi, darbas valstybės institucijoje per se (savaime) suponuoja tai, kad asmuo yra lojalus režimui ir pasikeitus situacijai.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jis, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje pagrįstai vertino kaip pakankamai realią grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo, ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas įvertino individualią pareiškėjo situaciją. VSD nuomone, pareiškėjo trumpalaikiai ekonominio pobūdžio ryšiai su Lietuva nepaneigia esminės aplinkybės dėl jo buvusio darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV.

28.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 23S102257, kuriuo nuspręsta pareiškėjui V. Z. atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, bei 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 23SD102923, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendime nurodytas atsisakymas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendime pareiškėjui nustatytu 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, kaip proporcinga ir adekvačia priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes.

30.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimai nebuvo pagrįsti teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, o buvo priimti remiantis tik prielaidomis, tikimybių teorijomis, neįvertinus objektyvių ir subjektyvių duomenų apie pareiškėją dėl galimų grėsmių viešajai tvarkai ir visuomenei bei valstybės saugumui.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32.       Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija, galiojusi skundžiamų atsakovo Sprendimų priėmimo metu) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

33.       Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nacionalinės vizos ir nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. leidimo laikinai gyventi pagrindu Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2023 m. balandžio 11 d. atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjui pateikus prašymą ir Migracijos departamento parengtame klausimyne nurodžius, jog jis 1998–2006 metais dirbo elektriku Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, atsakovas gavo VSD 2023 m. birželio 1 d. išvadą Nr. 18-6045 (toliau – Išvada), kurioje, atsižvelgus į pareiškėjo darbo kilmės valstybės valdžios institucijose faktą, konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, todėl jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į tai, byloje ginčijamų Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimų faktinis pagrindas buvo kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjo gyvenimo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. 

36.       Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

37.       Pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis, pareiškėjui 1998–2006 metais dirbus Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatuota VSD išvadoje ir ginčijamuose Sprendimuose, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Ši išvada darytina atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijomis bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.

39.       Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

40.       Pažymėtina, kad Baltarusijos autoritarinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

41.       Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktai, jog pareiškėjas esant kitokiai geopolitinei situacijai (1998–2006 m.) dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ar neužėmė atsakingų pareigų (pareiškėjas teigė, jog dirbo elektriku), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Taigi, vertintini kaip pagrįsti VSD teiginiai, jog išdavus (pakeitus) leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada darytiną ir atsižvelgus į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023).

42.       Nors ginčijami Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 1998–2006 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai: pareiškėjas dirbo ir prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi siekė tęsti darbą kaip tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Tačiau byloje nesant duomenų apie reikšmingus pareiškėjo šeiminius, socialinius ar kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą abejoti kompetentingų institucijų surinktais bei ginčijamuose Sprendimuose įvertintais duomenimis, pripažintina, kad pareiškėjo siekiui dirbti ir išlaikyti ekonominius (darbo) ryšius su Lietuvos Respublika šiuo atveju negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus, šiuo atveju – valstybės saugumą.

43.       Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

44.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimu, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

45.       Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių (socialinio pobūdžio) ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo abejoti ginčijamo atsakovo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.). Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimu taikytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių neapima draudimo pareiškėjui vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes (Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo pareiškėjo atžvilgiu įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006)), todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu apribojo jo galimybę aplankyti dukros šeimą, gyvenančią Lenkijos Respublikoje.

48.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan