Administracinė byla Nr. A-1569-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. kalinamas Lukiškių TI-K kalėjimo režimu. Kadangi jis buvo nuteistasis, jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeistos, jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su buvusia sutuoktine, su kuria jis turi dukrą. Jis negalėjo būti su dukra, seserimi, kitais giminaičiais. Jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, jis bendravo su dukra tik trumpalaikių pasimatymų metu, telefonu ir laiškais, tačiau labai trūko ilgalaikių pasimatymų su dukra. Jis taip pat turėjo draugę, su kuria artimai bendravo, tačiau santykiai iširo dėl to, kad sužinojo, jog jiems nebus suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Jam taip pat nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais, o tai labai svarbu socialiniams ryšiams palaikyti. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 80, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei higienos normas. Kameroje neatliktas remontas, gultai seni, tualetas prie pat durų, neatitvertas, todėl jis yra stebimas pareigūnų, tokiu būdu pažeidžiamas jo privatumas. Lange yra grotos, ant kurių iš lauko pusės uždėtas metalinis tinklas sumažina šviesos patekimą į kamerą, nėra ventiliacijos, o atidarius langą žiemą šalta. Jis turi problemų su regėjimu, todėl šviesos trūkumas jam labai kenkia. Taip pat kameroje ribojamas internetas. Jis į dušą vedamas tik kartą per savaitę, duše nėra pertvaros, todėl gali stebėti kiti asmenys, jis nedezinfekuojamas, duše būna skersvėjis, todėl galima susirgti. Jis 2017 m. sausio 12 d. buvo duše ir po jo susirgo. Galimybė kirptis sudaroma tik kartą per mėnesį, todėl jis atrodo nehigieniškai. Į sporto salę jis vedamas tik kartą per savaitę, ten trūksta vietos.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat atliekant higienos procedūras, kadangi turi (duomenys neskelbtini). Dėl to jis prašė vesti jį dažniau į dušą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo vedamas skambinti, tačiau taksofono rageliai nėra dezinfekuojami, jis bijo užsikrėsti įvairiomis ligomis. Kalinimas tokiomis sąlygomis pažeidžia Konvencijos nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73, 74, 79 ir 80 straipsnių nustatytu dažnumu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 121 punkte nustatyta, kad, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, pirmąjį pasimatymą nuteistasis gali gauti vos tik atvykęs iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą. Pareiškėjas jo nurodytu ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė, todėl Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti iš pareigos. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. jau po administracinės bylos iškėlimo teisme.
8. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina lango metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, ant lango įdėtos vidinės metalinės grotos, saugančios nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
9. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nurodyta, kad ne dažniau kaip du kartus per mėnesį suimtųjų pageidavimu turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl taksofonų ragelių pažymi, kad teisės aktai nenustato specialios taksofonų bei taksofonų patalpų valymo bei dezinfekavimo tvarkos. Lukiškių TI-K taksofonų patalpose palaikoma švara, jos reguliariai valomos.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo N. K. skundo dalį ir pripažino, kad N. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas dėl pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikius pasimatymus su savo artimaisiais. Patikslintame skunde pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo (b. 1. 50). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmas prašymas suteikti ilgalaikį pasimatymą buvo paduotas 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. po skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimo dienos (2016 m. gruodžio 19 d.), o Lukiškių TI-K nėra įtvirtinta pareiga nesant pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikius pasimatymus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo yra nepagrįstas.
12. Teismas dėl pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 80 nurodė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 11 d. buvo laikomas kamerose Nr. 80, 95, 115, 125, 220, 254. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai bei Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos šiluminės aplinkos tyrimų protokolai, iš kurių matyti, kad tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose (Nr. 115, 220) buvo nustatyti, tačiau jie buvo nedideli ir esant galimybei nedelsiant pašalinami. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, apšvietimo kameroje. Kadangi pareiškėjas neginčijo kameroje Nr. 80 esančių kalinimo sąlygų, todėl patikrinimai minėtoje kameroje atlikti nebuvo, o byloje nesant jokių rašytinių įrodymų apie kameros Nr. 80, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būklę, atitiktį ar neatitiktį higienos normų reikalavimams, teismas neturi pagrindo sąlygas kameroje laikyti antisanitarinėmis, atitinkamai Lukiškių TI-K veiksmus neteisėtais ir pripažinti, kad Lukiškių TI-K kokiu nors būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl higienos normų.
13. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Teismas atkreipė dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, todėl sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumą, bet ir galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl vedimo į dušą, nurodė, kad HN 76:2010 68 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad dušuose nėra pertvaros, jie nedezinfekuojami, nėra ventiliacijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (žr., pvz., 2012 m. liepos 10 d. sprendimą EŽTT Vartic prieš Rumuniją, 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Onaca prieš Rumuniją). Tačiau 2001 m. EŽTT, Valašino byloje nustatęs, kad pareiškėjas dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, tokią situaciją apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, nurodė, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio, pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ypač prastų kalinimo sąlygų nebuvo nustatyta, ribotos galimybės naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo nevertino kaip aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
15. Dėl galimybės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis teismas nurodė, jog Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264, 16 punkte nurodyta, kad kirpėjo paslaugos nuteistiesiems teikiamos kartą per mėnesį, o suimtiesiems – ne dažniau kaip du kartus per mėnesį. Iš pareiškėjo asmens bylos matyti, kad pareiškėjo statusas – nuteistasis, todėl jam pagrįstai leidžiama naudotis kirpėjo paslaugomis kartą per mėnesį. Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl metalinio tinklo ant lango, kuris sumažina šviesos patekimą į kamerą, nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, jog kamerose turi būti įrengiamas langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjas neteigė, kad kamerose visiškai nebuvo sudaromos sąlygos natūraliai šviesai patekti, o iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai leidžia kamerų lango stiklo apsaugai naudoti metalinį tinklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus.
17. Dėl taksofono ragelių dezinfekcijos teismas nurodė, kad kaip pažymėjo atsakovo atstovas, teisės aktai nenustato specialios taksofonų bei taksofonų patalpų valymo bei dezinfekavimo tvarkos, taksofonų patalpose palaikoma švara, jos reguliariai valomos. Nacionalinio sveikatos centro 2017 m. vasario 6 d. rašte Nr. 2.10-1343 (16.3.187.10.13) nurodyta, kad po pokalbio, kruopščiai nusiplovus rankas su muilu, 95 proc. mikroorganizmų nuplaunama. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent patys nuteistieji turi rūpintis savo higiena, plauti rankas, laikytis rankų plovimo taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl taksofono ragelių galimos nepriežiūros kiltų neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjo teiginius dėl taksofonų ragelių dezinfekavimo laikė nepagrįstais.
18. Dėl naudojimosi sporto sale pažymėjo, kad po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje (sporto salė), nuteistasis turi galimybę nusiprausti duše. Pareiškėjo išvedimas į dušą po fizinės reabilitacijos kambario organizuojamas pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo  30 d. įsakymu Nr. 1-264. Taip pat atsakovo atstovas pažymėjo, kad naudotis fizinės reabilitacijos centru yra sudaryta galimybė savaitgaliais ir švenčių dienomis eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų, dalyvaujančių socialinės reabilitacijos programose, sąrašą nuo 8 val. 30 min. iki 19 val. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikiama informacija, todėl pareiškėjo teiginius, susijusius su naudojimosi fizinės reabilitacijos centro paslaugomis, vertino kaip nepagrįstus.
19. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose ribojamas internetas ir jis gali tik skaityti teisės aktus, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas į bylą pateikė Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašymą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1-88 (toliau – ir Aprašymas), kurio 1 punkte nurodyta, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės kompetencija ir darbu, yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. Aprašymo 8.3 punkte nurodyta, kad naudojantis riboto interneto prieiga draudžiama lankytis kitose, negu nurodyta leistinų interneto svetainių sąraše, interneto svetainėse. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui galimybės naudotis internetu neribotai, taip pat lankytis bet kokiose interneto svetainėse, todėl teiginiai dėl teisių pažeidimo yra nepagrįsti.
20. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistus su skundais dėl pablogėjusios sveikatos. Jam paaiškinta, kad planine tvarka bus paskirta gydytojo konsultacija, profilaktiškai skirtas gydymas. Teismas nenustatė, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būtų netinkamos sąlygos, kurios galėtų sukelti jam sveikatos sutrikdymų, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
21. Vertindamas prašomą priteisti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, jog juos būtų galima įvertinti prašoma 3 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinęs Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Teismas pripažino, kad N. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (sanitarinio mazgo įrengimo) buvo pažeista, tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė.

III.

22. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
23. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl ilgalaikių pasimatymų. Teismas apskritai nevertino to, kad Lukiškių TI-K nesuteikia ilgalaikių pasimatymų kalėjimo režimu atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems iki gyvos galvos, tokiu būdu pažeidžiant Konvencijos 8 straipsnio nuostatas bei Konstitucijos 22 straipsnį. Dėl to visiškai nesvarbu, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kadangi jie nėra suteikiami.
24. Dėl kalinimo sąlygų kameroje Nr. 80, sanitarinio mazgo įrengimo ir metalinio tinklo ant langų pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino pažeidimą dėl sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais. Akcentuoja, kad jis turi (duomenys neskelbtini), dėl to to jam reikia apsiprausti, tą turi daryti paskubomis, atsitūpęs, vonelėje, kadangi per langelį jį stebi pareigūnai. Naudojantis sanitariniu įrenginiu taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gėdą, todėl vien tik pažeistos teisės pripažinimo neužtenka neturtinei žalai atlyginti. Teismas nepagrįstai nesirėmė Konstitucija ir Konvencija, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
25. Nurodo, kad dėl natūralios šviesos nepatekimo į kamerą, kadangi ant langų yra metalinis tinklas, jam pablogėjo regėjimas, kadangi jis mato tik viena akimi, kita akis yra sužalota. Todėl teismas turėtų iš naujo įvertinti šias aplinkybes ir spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
26. Apelianto teigimu, atakovas taip pat pateikė neteisingus duomenis, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis jis vedamas į sporto salę.
27. Dėl sveikatos būklės nurodo, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog dėl mažo judėjimo, natūralios šviesos patekimo į kamerą, pablogėjo regėjimas, jis ir toliau blogėja, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Jo galimybės surinkti įrodymus yra ribotos, todėl atsakovas turėjo pateikti duomenis apie jo sveikatą.
28. Teismas taip pat neįsigilino į apelianto teiginius, kad jis turi galimybę kirptis tik vieną kartą per mėnesį, o suimtieji – du kartus per mėnesį, nors teisės turėtų būti vienodos, negalima pažeisti lygybės principo. Be to, higienos normos nenumato, kiek kartų suimtieji turi teisę kirptis, todėl Lukiškių TI-K direktorius savo įsakymais nepagrįstai nustato įvairius ribojimus. Akcentuoja, kad nuteistojo teisių negali suvaržyti direktoriaus įsakymai, nutarimai, potvarkiai, jų teises gali apriboti tik įstatymas. Lukiškių TI-K turi būti įpareigojamas leisti pareiškėjui kirptis du kartus per mėnesį.
29. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Lukiškių TI-K neužtikrina taksofonų ragelių dezinfekavimo, dėl to galima užsikrėsti įvairiomis ligomis. Teismas taip pat neįsigilino į tai, kad Lukiškių TI-K neleidžia skaityti žiniasklaidos straipsnių internete neribotą laiką, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnio nuostatos, EŽTT praktika. Teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, todėl aplaidžiai išnagrinėjo bylą. 
30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
31. Atsiliepime atsakovo atstovas remiasi Civilinio kodekso, reglamentuojančio žalos atlyginimą, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ši žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri apelianto skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes.
32. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui N. K., kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam, atliekančiam bausmę kalėjimo režimu, ilgalaikių pasimatymų su buvusia sutuoktine, dukra, kitais artimais giminaičiais, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.
34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad N. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
35. Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią patyrė dėl Lukiškių TI-K veiksmų nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas patikslintame skunde, kuris teismo 2017 m. sausio 25 d. rezoliucija yra priimtas, prašė jo reikalavimus nagrinėti laikotarpiu iki 2017 m. kovo 8 d. (b. l. 50–52). Patikslintame skunde pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K veiksmų nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų, pažymėjo, kad į Lukiškių TI-K administraciją sutekti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė, kadangi žinojo, jog jie jam nebus suteikti. Ilgalaikių pasimatymų tvarka nėra numatyta vidaus tvarkos taisyklėse, todėl jis yra diskriminuojamas. Teismas, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjas prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą su Lukiškių TI-K padavė 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. po skundo teismui pateikimo dienos, sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo, kadangi nevertino fakto, kad ilgalaikiai pasimatymai asmenims, bausmę atliekantiems kalėjimo režimu, neatsižvelgiant į prašymo pateikimo laikotarpį, apskritai nesuteikiami. 
37. Teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis).
38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. prašyme, Lukiškių TI-K registruotu 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 32), prašė suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine V. K.. Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 4 d., rašte Nr. 96-23, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą, nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnyje nustatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti ilgalaikį pasimatymą. Galimybės nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, gauti ilgalaikį pasimatymą Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis pasimatymas nebus sutektas (b. l. 31).
39. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui, kuris siekė gauti ilgalaikį pasimatymą, tačiau jis nebuvo suteiktas, nenurodė, jog pareiškėjui pakanka pateikti prašymą ir tokie pasimatymai bus suteikti. Lukiškių TI-K, atsakydamas pareiškėjui, atsakymo negrindė tuo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo(-ų) dėl ilgalaikių pasimatymų, todėl ir nebuvo suteikti tokie pasimatymai.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas iki skundo padavimo teismui dienos į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą nesikreipė, prašymą Lukiškių TI-K dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo padavė tik 2016 m. gruodžio 28 d.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė jo reikalavimus (dėl dušo įrengimo ir pertvarų nebuvimo, taksofonų ragelių nedezinfekavimo, galimybės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis) nagrinėti laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d., apskritai skundą nagrinėti laikotarpiu iki 2017 m. kovo 8 d., kadangi, pareiškėjo teigimu, papildomai prisideda laikotarpis, kuomet teismas išnagrinės bylą. Teismo 2017 m. sausio 25 d. rezoliucija pareiškėjo patikslintas skundas yra priimtas.
43. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. (pagal pirminiame skunde nurodytą laikotarpį), nors pareiškėjas patikslintame skunde prašė jo kalinimo sąlygas vertinti laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Taigi teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo nurodytą ir prašomą vertinti ginčo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo į Lukiškių TI-K administraciją iki skundo padavimo nesikreipė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas su prašymu suteikti jam ilgalaikį pasimatymą į Lukiškių TI-K kreipėsi 2016 m. gruodžio 27 d. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą, tačiau Lukiškių TI-K atsisakė jį suteikti dėl to, kad BVK nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, gauti ilgalaikį pasimatymą, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nėra išnagrinėjęs aplinkybių, susijusių su Lukiškių TI-K pozicija dėl galimybės pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus, tokią pareiškėjo teisę ginčija, teigdamas, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui teisės į ilgalaikius pasimatymus.
44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, ir nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis, tačiau, nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d.), tai, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, o Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 4 d. rašte nurodė, jog ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui negali būti suteikti dėl to, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenumato galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neprašė suteikti ilgalaikių pasimatymų, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
45. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, 2017 m. sausio 5 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą bei 2017 m. vasario 8 d. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjas iki skundo teismui padavimo į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė, tačiau nenurodė jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jei tokie prašymai būtų buvę pateikti, tai pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai būtų buvę suteikti (bus suteikti ir ateityje). Taip pat nėra suprantama atsakovo pozicija, išdėstyta atsiliepime į skundą, kai pareiškėjui 2017 m. sausio 4 d. rašte (b. l. 31) nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose (pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime), BVK nenumato galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo proceso dalyvių argumentų dėl ginčo esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išspręsti, neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su Lukiškių TI-K pozicija dėl galimybės pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus, nors iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K tokią pareiškėjo teisę ginčija, teigdamas, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui teisės į ilgalaikius pasimatymus, t. y. neatskleidė šio ginčo esmės, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, dėl to naikintinas.
47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde prašė išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus dėl jo kalinimo sąlygų, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Byloje yra pateikti patikrinimo aktai dėl kamerų būklės vertinimo, tačiau tose kamerose pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo kalinamas, todėl jie nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, o įrodymų apie kameros Nr. 80 būklę, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo laikotarpiu, išskyrus pažymą (b. l. 34) dėl N. K. sveikatos, tačiau joje nurodyta informacija tik iki 2016 m. gruodžio 14 d. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), todėl teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus, susijusius su galimybe pareiškėjui nusiprausti po dušu, turėtų įvertinti, ar galimybė naudotis dušu vieną kartą per savaitę nepablogino jo teisės palaikyti tinkamą asmens higieną. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turėtų įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu, ir spręsdamas dėl pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, į šią aplinkybę atsižvelgti.
48. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl kitų pareiškėjo kalinimo sąlygų (galimybės apsikirpti, metalinio tinklo ant langų, taksofono ragelių dezinfekavimo, naudojimosi sporto sale, dušo įrengimo ir interneto ribojimo), sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu, todėl jų papildomai nekartoja ir dėl jų nepasisako.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija  

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas