Civilinė byla Nr. e2A-440-330/2023

Teisminio proceso Nr.

2-55-3-00122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mapid LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendroves ,,Sivysta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Grelida“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mapid LT“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vienašalio įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sivysta“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje pareiškė alternatyvius reikalavimus: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Grelida“ (toliau – ir atsakovė) 51 239,45 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) patenkinus atsakovės UAB „Grelida“ priešieškinio reikalavimus dėl 2022 m. sausio 27 d. įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir 88 208,64 Eur skolos priteisimo, priteisti ieškovei iš atsakovės 131 536,18 Eur nuostolių atlyginimą, o atlikus šalims priteistų sumų įskaitymą – priteisti ieškovei iš atsakovės 43 327,54 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ir atsakovė 2021 m. kovo 8 d. sudarė Gaminių gamybos ir tiekimo sutartį Nr. 2021-03-08-DNV (toliau – ir tiekimo sutartis 1), kuria ieškovė (užsakovė) užsakė, o atsakovė (tiekėja) įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius (toliau – ir gaminiai) į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). Gaminių pristatymo terminai buvo numatyti tiekimo sutarties 1 priede Nr. 2. Tiekimo sutarties 1 14 punkte sutarta, kad tiekėja už laiku nepateiktą produkciją moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nepateiktų gaminių vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys 2021 m. gegužės 6 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo užsakovei buvo suteikta teisė sulaikyti 20 proc. likusios mokėtinos tiekėjai sumos iki bus galutinai ištaisyti gaminių defektai. Per tiekimo sutarties 1 vykdymo laikotarpį buvo surašyti iš viso septyni defektiniai aktai. Atsakovei atsisakius ištaisyti gaminių defektus ir nepateikus savo garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimo, ieškovė pagal tiekimo sutarties 1 papildomą susitarimą Nr. 2 atsakovei mokėtiną, bet sulaikytą 10 067,35 Eur sumą užskaitė defektų šalinimo išlaidoms padengti. Atsakovei vėluojant pagal tiekimo sutartį 1 sutartais terminais pristatyti gaminius į objektą, ieškovė apskaičiavo atsakovei 284,23 Eur delspinigius. 

3.       Ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip tiekėja, 2021 m. kovo 31 d. sudarė Gaminių gamybos ir tiekimo sutartį Nr. 2021-03-31-TLZ (toliau – ir tiekimo sutartis 2), kuria ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius darbų vykdymo I etapui į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 dėl gelžbetoninių gaminių tiekimo darbų vykdymo II ir III etapams į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tiekimo sutarties 2 priedą Nr. 4 ir 2021 m. gegužės 6 d. papildomo susitarimo Nr. 1 priedus kiekviename darbų vykdymo etape (toliau tekste ‒ etapas arba etapai) buvo numatyti gaminių brėžinių pateikimo atsakovei terminai, už kuriuos buvo atsakinga ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nemažą dalį gaminių vėlavo pateikti daugiau kaip 20, 30 ar 40 dienų net ir po papildomo dvigubai ilgesnio termino nuo brėžinių pateikimo. Dėl esminių tiekimo sutarties 2 pažeidimų ieškovė 2021 m. spalio 8 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šią sutartį dėl tiekėjos kaltės. 2021 m. spalio 27 d. vienašaliu įskaitymo aktu ieškovė padarė priešpriešinių reikalavimų pagal tiekimo sutartį 1 ir pagal tiekimo sutartį 2 įskaitymą, po kurio atsakovės skola ieškovei sudarė 51 863,01 Eur be PVM. Ieškovė, gavusi iš atsakovės visas sąskaitas ir apskaičiavusi visas patirtas išlaidas, 2022 m. sausio 27 d. patikslino vienašalio priešpriešinių prievolių įskaitymo aktą. Ieškovė aiškino, kad reikalavimų įskaitymo patikslinimo metu ieškovės nuostoliai, įskaitant ir netesybas už gaminių pristatymo terminų pažeidimą, sudarė 139 448,09 Eur sumą be PVM. Po reikalavimų įskaitymo patikslinimo atsakovės skola ieškovei sudaro 51 239,45 Eur be PVM.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei laiku nepristačius gaminių, ji patyrė 22 460 Eur be PVM tiesiogines išlaidas dėl mechanizmų (kranų) prastovų, 57 132 Eur be PVM tiesiogines išlaidas dėl išmokų subrangovams už jų darbuotojų prastovas (darbo užmokestis darbininkams). Nutraukusi tiekimo sutartį 2 su atsakove, ieškovė trūkstamus gaminius užsakė pas kitą tiekėją UAB „Elematus“, tačiau už brangesnę kainą, kurios skirtumas sudaro 10 272,25 Eur be PVM. Ieškovės nuostoliai dėl atsakovės nepristatytų gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų – 4 vnt. cokolio plokščių ir 30 vnt. sienų perprojektavimo į monolitines konstrukcijas sudaro 5 865 Eur be PVM. Nuostolius dėl monolitinių konstrukcijų įrengimo vietoj surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų sudaro 13 366,40 Eur be PVM (kainų skirtumas). Tiekimo sutarties 2 vykdymo defektų tvarkymui ieškovė išleido 8 172,06 Eur be PVM, tiekimo sutarties 1 vykdymo defektų tvarkymui – 10 067,35 Eur. Nuostoliai dėl atsakovės pateiktų ir ieškovės neapmokėtų sąskaitų faktūrų sudaro 4 201,12 Eur. Ieškovės teigimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų, nes atsakovei tinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, nebūtų stabdomi statybos darbai. Ieškovė pagal tiekimo sutartį 2 priskaičiavo 4 912,43 Eur delspinigių, pagal tiekimo sutartį 1 – 284,23 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė patyrusi iš viso 131 536,18 Eur nuostolių ir įgijusi teisę į 5 196,66 Eur dydžio netesybas, o po 2022 m. sausio 27 d. atlikto tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymo atsakovė liko skolinga ieškovei 51 239,45 Eur. 

5.       Atsakovė UAB „Grelida“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovės UAB „Sivysta“ įvykdytą vienašalį 2021 m. kovo 31 d. gaminių gamybos ir tiekimo sutarties Nr. 20021-03-31-TLZ nutraukimą dėl atsakovės UAB „Grelida“ kaltės; 2) pripažinti negaliojančiu ieškovės 2022 m. sausio 27 d. sudarytą vienašalį įskaitymo aktą; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 88 208,64 Eur skolą už gaminius ir 758,59 Eur delspinigius; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės 8 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. gavo iš antstolio persiųstus ieškovės dokumentus:  2021 m. spalio 27 d. vienašalio įskaitymo aktą ir 2021 m. spalio 20 d. pranešimą dėl tiekimo sutarties 2 nutraukimo. 2021 m. lapkričio 18 d. reikalavime atsakovė nurodė, kad su ieškovės sudarytu vienašalio įskaitymo aktu nesutinka, aktą laiko negaliojančiu ir nesukuriančiu atsakovei teisinių pasekmių. Atsakovė nesutiko su tiekimo sutarties 2 nutraukimu dėl jos kaltės, nes ieškovė nepagrįstai sustabdė mokėjimus už pateiktus gaminius. Atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už pristatytus gaminius, kurias ieškovė pripažino, bet jų neapmokėjo. 2022 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei tos pačios dienos vienašalį prievolių įskaitymo aktą. Atsakovė 2022 m. vasario 1 d. pranešime ieškovei nurodė, kad 2022 m. sausio 27 d. vienašaliame įskaitymo akte nepateikta jame nurodytas sumas pagrindžianti informacija, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės 2022 m. sausio 18 d. sąskaitos faktūros dėl delspinigių, kad ieškovės parengta priešpriešinių mokėjimų suvestinė yra deklaratyvi. Atsakovė prašė tikslinti tokią suvestinę bei paragino sumokėti 88 208,64 Eur skolą. Atsakovės teigimu, iš ieškovės gauti vienašaliai įskaitymo aktai be juos pagrindžiančių dokumentų vertintini kaip ieškovės pripažintos 88 208,64 Eur skolos atsakovei sumokėjimo vengimas. Atsakovė dviem pranešimais ragino ieškovę pagrįsti vienašaliuose įskaitymo aktuose jos nurodytus tariamus nuostolius, tačiau ieškovė vengė tai padaryti.   

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 51 239,45 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 927,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad tiekimo sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.  Tiekimo sutarties 2 vykdymas vyko trimis etapais, kurių kiekviename ieškovė turėjo pateikti užsakomų gaminių brėžinius, o atsakovė – pagaminti ir pristatyti gaminius į objektą. Teismas  nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė daugiau kaip du mėnesius vėlavo pateikti atsakovei gaminių brėžinius, todėl atsakovė pagal tiekimo sutartį 2 turėjo teisę ir pagrindą dvigubai vėluoti su gaminių gamybos ir tiekimo terminais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju turi būti įvertinti brėžinių pateikimo vėlavimai.

9.       Ieškovės parengtoje delspinigių skaičiavimo lentelėje pagal gaminių rūšis ir kiekius išskirti brėžinių pristatymo vykdant tiekimo sutartį 2 terminai ir faktinis brėžinių pateikimo atsakovei laikas. Lentelėje įvertintas atsakovės gaminių pristatymo pagal tiekimo sutartį 2 terminas, kuris atitinkamai pratęstas atsižvelgiant į brėžinių pateikimo vėlavimo laiką. Teismas nustatė, kad atsakovė vėlavo pristatyti gaminius daugiau nei buvo leista pagal tiekimo sutarties 2 3 punktą, kai kurie atsakovės gaminiai vėlavo nuo 3 iki 146 dienų net ir po papildomo dvigubai ilgesnio termino jiems patiekti. Atsakovės argumentus, kad gaminių pateikimo vėlavimas buvo dėl ieškovės kaltės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad tiekimo sutarties 1 14 punkto ir tiekimo sutarties 2 15 punkto pagrindu, atsakovei pažeidus gaminių pristatymo terminus, ieškovė turi teisę reikalauti netesybų už visą vėlavimo laiką.  

10.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys susitarė pakeisti gaminių pristatymo terminus. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad šalys nors ir nepasirašė susitarimo dėl terminų pakeitimo, tačiau faktiškai sutarė terminus pakeisti, teismas pripažinti deklaratyviais. Teismo vertinimu, esant esminiams tiekimo sutarties 2 pažeidimams, ieškovė 2021 m. spalio 8 d. pranešimu pagrįstai vienašališkai nutraukė tiekimo sutartį 2 dėl atsakovės kaltės. 

11.       Tiekimo sutartis 1 pasibaigė jos įvykdymu, tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu buvo surašyti septyni defektiniai aktai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su jais nesutiko. Teismas atsakovės argumentus dėl šių aktų nepagrįstumo atmetė, nurodęs, kad atsakovei kyla atsakomybė dėl sutarties pažeidimo.

12.       Teismas pagrįstais pripažino ieškovės 22 460 Eur nuostolius (tiesiogines išlaidas) dėl mechanizmų (kranų) prastovų, 57 132 Eur nuostolius (tiesiogines išlaidas) dėl subrangovės UAB „Auleta“ darbuotojų prastovų, 10 272,25 Eur nuostolius (tiesiogines išlaidas) dėl trūkstamų gaminių užsakymo pas kitą tiekėją UAB „Elematus“, 5 865 Eur tiesiogines išlaidas dėl atsakovės nepristatytų gelžbetoninių konstrukcijų perprojektavimo į monolitines konstrukcijas, 13 366,40 Eur nuostolius dėl kainų skirtumo įrengiant monolitines konstrukcijas vietoj 4 vnt. cokolio plokščių ir 30 vnt. sienų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų. Teismas pripažino, kad yra įrodyti ieškovės nuostoliai dėl tiekimo sutarties 2 vykdymo defektų tvarkymo – 8 172, 06 Eur ir dėl tiekimo sutarties 1 vykdymo defektų tvarkymo – 10 067, 35 Eur (ieškovės pagrįstai sulaikyta suma dėl nekokybiškų gaminių), taip pat nuostoliai dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų faktūrų, sudarantys 4 201,12 Eur sumą.

13.       Teismas nustatė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės argumentus, kad tiekimo sutarties 2 3 ir 6 punktuose išdėstytų sąlygų bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio pagrindu ji atleistina nuo civilinės atsakomybės taikymo, teismas pripažino nepagrįstais.

14.       Dėl atsakovės UAB „Grelida“ priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Teismas įvertino, kad vienašalio įskaitymo dieną šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, abiejų reikalavimai galiojo, buvo apibrėžti ir vykdytini. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai įskaitė atsakovės reikalautą už gaminius sumokėti 88 208,64 Eur sumą į patirtų 131 536,18 Eur nuostolių sumą. 

15.       2021 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. 21/185 ieškovė nurodė atsakovei, kad nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės. Tiekimo sutarties 2 nutrūkimo momentas yra 2021 m. lapkričio 9 d. Duomenų, kad atsakovė pasinaudojo teise nutraukti tiekimo sutartį 2, byloje nėra. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. reikalavimo ieškovei pateikimo dieną ieškovė dar neturėjo pareigos sumokėti už 2021 m. rugsėjo – spalio mėn. pristatytus gaminius, nes tokia pareiga atsirado tik po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo dienos – 2021 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pažeidinėjo tiekimo sutartyje 2 ir papildomame susitarime numatytus gaminių pristatymo terminus, kad dalį gaminių pristatė su defektais, teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti tiekimo sutartį 2 dėl esminio jos pažeidimo. 

16.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino trečiojo asmens UAB ,,Mapid LT“ (toliau – ir trečiasis asmuo) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė šiam asmeniui iš atsakovės UAB ,,Grelida“ 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike trečiasis asmuo aiškiai įvardijo savo poziciją byloje ir nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, o dėl priešieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra. Teismas įvertino, kad trečiasis asmuo ieškinio reikalavimų dalyje dalyvavo atsakovės pusėje, o dėl priešieškinio pozicijos neišsakė. Trečiojo asmens argumentus, kad atsakovė esą nepagrįstai teigia apie trečiojo asmens kaltės buvimą, teismas vertino išimtinai šio asmens ir atsakovės santykių prasme. Įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo į bylos procesą buvo įtrauktas atsakovės prašymu, teismas nusprendė, kad trečiajam asmeniui turėtų būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus išlaidas už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, nes šiuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo išsakė savo nesutikimą su ieškiniu. 

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

17.       Atsakovė UAB „Grelida“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti – pripažinti neteisėtu vienašalį tiekimo sutarties 2 nutraukimą dėl UAB „Grelida“ kaltės, pripažinti negaliojančiu 2022 m. sausio 27 d. vienašalį įskaitymo aktą, priteisti atsakovei iš ieškovės 88 208,64 Eur skolą už gaminius ir 758,59 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

18.       Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                       Teismas nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis vertindamas nuostolių atlyginimo instituto taikymą, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 176, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013 ir 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2005 pateiktų išaiškinimų.

18.2.                       Vieninteliai sutartiniai nuostoliai už gaminių pristatymo vėlavimą buvo apibrėžti kaip netesybos delspinigių forma, tačiau teismas nesiaurino nuostolių šia apimtimi, be pagrindo pripažino nuostolius įrodytais, neįskaitė net 0,02 proc. delspinigių į bendrą nuostolių sumą.

18.3.                       Teismas neanalizavo gaminių defektų fiksavimo aktų, ignoravo atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl defektinių aktų sudarymo laiko, aktų turinio trūkumų. Nenustačius konkrečių sutarties pažeidimų, nebuvo pagrindo laikyti defektinių aktų įrodymais, vertinti, kad išlaidos gaminių defektams šalinti buvo pagrįstos.  Pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai yra 2021 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpio, o defektiniai aktai surašyti 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Medžiagų įsigijimo dokumentai pagal laikotarpį yra nutolę nuo defektų nustatymo laikotarpio. Tiekimo sutarties 2 15 punkte nurodyta, kad atsakovei nepripažinus defektų, dėl jų fakto nustatymo turėjo būti skiriamas nepriklausomas ekspertas. Defektiniai aktai surašyti vienos ieškovės. Gaminių defektai atsirado jų transportavimo metu, o ši aplinkybė šalina atsakovės atsakomybę.

18.4.                       Teismas laikė pagrįstomis ieškovės 22 460 Eur išlaidas kranų prastovai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad sąskaitos buvo išrašytos už faktiškai atliktus krano darbus, o ne už prastovas, o tai lemia, jog kranai buvo naudojami objekte ieškovės reikmėms. Teismas deklaratyviai pripažino, kad subrangovo UAB „Auleta“ 57 132 Eur dydžio išlaidos dėl prastovų buvo pagrįstos, tačiau  neatsižvelgė, kad ieškovės ir UAB „Auleta“ sudarytoje sutartyje nėra sąlygų dėl prastovų kompensavimo. Ieškovė neatsiskaitė už gaminius su atsakove, tačiau teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovei užsakius kitus gaminius pas UAB „Elematus“, atsakovė privalo atlyginti nuostolius. Ieškovė nutraukė tiekimo sutartį 2 su atsakove, laikydama, kad sutarties vykdymas nereikalingas. Teismas neįvertino, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo atsiėmė gaminius, todėl apskritai žalos nepatyrė. Ieškovė nepagrindė 13 366,40 Eur nuostolių sumos už monolitinių  konstrukcijų įrengimą. 

18.5.                       Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės kaltės dėl vėlavimo pristatyti gaminių brėžinius ir užsakyti įdėtines detales, be motyvų atmetė atsakovės argumentus dėl CK 6.253 straipsnio taikymo. Atsakovė savo gynybinę poziciją grindė ieškovės nuolatiniu vėlavimu pateikti gaminių įdėtines detales ir gaminių brėžinius, nes tai lėmė kreditorės kaltę pagal tiekimo sutarčių 3, 6 ir 15 punktus Teismas nepasisakė dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo, nenustatė, kad termino praleidimas neturėjo įtakos nuostoliams kilti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovei keičiant gaminių brėžinius, reikėjo iš naujo derinti visą logistikos grandinę, kad įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija, Baltarusijoje esanti politinė padėtis bei kainų pokyčiai (gaminiai buvo užsakomi Baltarusijoje).

18.6.                       Teismas be pagrindo nurodė, kad tiekimo sutarties 2 nutraukimas buvo teisėtas. Sprendime nepasisakyta dėl šalių bendradarbiavimo pareigos, ieškovės elgesio. Teismas niekiniu laikė ieškovės atstovės 2021 m. liepos 21 d. elektroniniame laiške pateiktą susitarimą dėl naujo gaminių teikimo grafiko. Tai nebuvo tik siūlymas, o pateiktas naujas grafikas, kurio ieškovė prašė laikytis ir kurio buvo laikomasi. Vyko nuolatinis gaminių pakrovimas, ieškovė diktavo gaminių pristatymo laikus.

18.7.                       Ieškovė neįrodė vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo, pati nevykdė tiekimo sutarties 2 13 punkte nurodytos tvarkos atsiskaityti už gaminius, pristatytus 2021 m. rugsėjo 16 d. Ieškovei neatsiskaičius, atsakovė turėjo teisę nepristatyti naujų gaminių, o ieškovė neturėjo teisės tuo pagrindu  vienašališkai nutraukti sutarties. Ginčo dėl ieškovės prievolės sumokėti atsakovei 88 208,64 Eur skolą nėra, priešieškinio reikalavimas dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo turėjo būti patenkintas. 

18.8.                       Iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 88 208,64 Eur skolos, tačiau padarė įskaitymą. Tuo buvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovės interesai. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo teismas negalėjo padaryti sprendimo motyvuojamojoje dalyje, privalėjo tokį veiksmą (įskaitymą) išdėstyti rezoliucinėje dalyje.

18.9.                       Teismas pažeidė CPK 12, 176, 185 straipsnius, 270 straipsnio 4 dalį, o visiškai nenurodžius sprendime motyvų dėl ieškovės nuostolių pagrįstumo ir realumo buvo pažeisti CPK 263, 270, 331 straipsniai, kas lemia ne tik sprendimo rezoliucinės dalies nepagrįstumą, tačiau ir absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas išskirtinai rėmėsi ieškovės teiginiais, nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

2.        Trečiasis asmuo UAB „Mapid LT“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „Grelida“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 751 Eur. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

3.        Trečiojo asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                       Teismas nepagrįstai nepriteisė visų trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tarp UAB „Sivysta“, pareiškusios ieškinį, ir UAB „Grelida“, pareiškusios priešieškinį, kilęs ginčas lėmė bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atsiradimą. Trečiasis asmuo į bylos procesą buvo įtrauktas atsakovės prašymu. Be to, atsakovė pareiškė priešieškinį ir taip padidino bylos dalyko apimtį, prailgino procesą. Abi ginčo šalys yra atsakingos dėl trečiojo asmens įtraukimo į procesą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

20.2.                        CPK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Dėl to trečiasis asmuo UAB „Mapid LT“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl priešieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Toks trečiojo asmens veikimas atitiko CPK 47 straipsnio reikalavimus. Tai, kad UAB „Sivysta“ ieškinys buvo patenkintas, nereiškia, jog trečiasis asmuo negali gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš tos šalies, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas.   

1.       Ieškovė UAB „Syvista“ atsiliepime į atsakovės UAB „Grelida“ apeliacinį skundą prašo atsakovės skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Mapid LT“ apeliacinį skundą ieškovė prašo dėl šio asmens skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

2.        Ieškovės atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami tokiais esminiais motyvais:

22.1.                       Teismas įvertino ieškovės įsipareigojimus pateikti gaminių brėžinius ir (ar) įdėtines detales ir tokių įsipareigojimų vykdymo įtaką gaminių pristatymo terminams. Ieškovė pervedė atsakovei avansą įdėtinių detalių užsakymui, o atsakovė gautą avansą pervedė įmonei Peikko įdėtinėms detalėms užsakyti. Atsakovės išsakyta delspinigių skaičiavimo lentelių kritika niekuo nepagrįsta, deklaratyvi, ji nenuginčijo nė vienoje delspinigių lentelės (suvestinės) eilutėje išdėstytos skaičiuotės.

22.2.                       Ieškovė įvykdė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Ieškovė nuolat bendravo su atsakove, nenutraukė tiekimo sutarties 2 po pirmųjų jos pažeidimų, ragino vykdyti sutartį, netgi pasiūlė sudaryti trišalį susitarimą, kad išsaugotų sutartį. Faktą, kad gaminių pristatymo terminai ieškovei turėjo esminę reikšmę, patvirtina tiekimo sutartys ir papildomi  susitarimai, šalių dalykinis susirašinėjimas sutarčių vykdymo metu. Iki ieškovės 2021 m. spalio 8 d. pranešimo dėl tiekimo sutarties 2 nutraukimo atsakovė nereiškė pretenzijų dėl savo prievolių stabdymo, nesinaudojo teise nutraukti sutartį. Tokia teise pasinaudojo ieškovė.

22.3.                       Apeliantė melagingai save vertina kaip gaminių distributorę. Atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimų vykdymas negali būti laikomas objektyvia tiekimo sutarties 2 nevykdymo priežastimi.

22.4.                       Tiekimo sutarties 2 25 punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti papildyta arba pakeista tik šalims abipusiškai sutarus raštu. Šalys pasirašė vienintelį 2021 m. gegužės 6 d. susitarimą dėl tiekimo sutarties 2 pakeitimo, kuriuo buvo patvirtinti gaminių pristatymo į objektą terminai (II ir III etapų). Šalys paisė sutarties pakeitimo formos, todėl joks elektroninio susirašinėjimo būdu ieškovės atsiųstas pasiūlymas ar reikalavimas negali būti vertinamas sutarties sąlygos pakeitimu. Ieškovės reikštus reikalavimus dėl terminų gaminiams pristatyti reikia vertinti kaip ieškovės suteiktus atsakovei papildomus terminus prievolės įvykdymui.

22.5.                       Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tiekimo sutartyse numatytų terminų praleidimu ir netinkamos kokybės ir (ar) apgadintų gaminių pristatymu. Atsakovės argumentas dėl CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų taikymo ir atleidimo nuo atsakomybės ar atsakomybės sumažinimo dėl nukentėjusio asmens veiksmų yra nepagrįstas.

22.6.                       Ieškovės nuostoliai dėl subrangovų darbuotojų ir išnuomotos įrangos prastovų pagrįsti rašytiniais įrodymais (aktais, sąskaitomis faktūromis). Nuostolius (tiesiogines išlaidas) dėl atsakovės nepristatytų gelžbetoninių laiptų maršų ir aikštelių, dėl nepristatytų gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų perprojektavimo į monolitines konstrukcijas, dėl monolitinių konstrukcijų įrengimo vietoj surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė nepareiškė, kad nepripažįsta ieškovės sudarytų defektinių aktų, todėl nebuvo pagrindo samdyti nepriklausomo eksperto defektų aktams sudaryti. Priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra akivaizdus ir tiesioginis.

22.7.                       Teismas pripažino, kad ieškovės prievolė atsakovei dėl 88 208, 64 Eur skolos už gaminius baigėsi įskaitymu. Atsakovės argumentai, kad ji išreiškė nesutikimą su įskaitymu, yra teisiškai nereikšmingi. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą.  

22.8.                       Ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Ji nesiekė trečiojo asmens traukti į bylą, ieškovės reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Ieškovės kreipimasis į teismą buvo sąžiningas, teisėtas ir pagrįstas savo pažeistų teisių gynimas. Trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, kuri byloje pralaimėjo, nes jos atsikirtimai ir priešieškinio reikalavimai buvo atmesti.

2.                      Atsakovė UAB „Grelida“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Mapid LT“ apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens skundą atmesti, priteisti atsakovei iš trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Atsakovės atsiliepimas į trečiojo asmens apeliacinį skundą grindžiamas šiais teiginiais:

24.1.                       Trečiasis asmuo nurodė, kad buvo atsakovės pusėje (byloje pralaimėjusios šalies), todėl nėra teisinės reikšmės nustatyti, kas įtraukė trečiąjį asmenį į procesą. Trečiasis asmuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, tačiau teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė trečiajam asmeniui dalį bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, nors šis asmuo irgi laikytinas pralaimėjusia šalimi. Tokia teismo pozicija neatitinka nei aktualios teismų praktikos, nei teisinio reglamentavimo.

24.2.                       Nebuvo teisinės prielaidos priteisti net dalies trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, laikytina, kad trečiasis asmuo pralaimėjo procesą. Tokiu atveju taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė. Teismas neturėjo teisinio pagrindo trečiojo asmens išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, faktinės situacijos ir ginčo šalių santykių kvalifikavimo

4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.  

5.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Sivysta“, kaip užsakovė, ir atsakovė UAB „Grelida“, kaip tiekėja, 2021 m. kovo 8 d. sudarė tiekimo sutartį 1, kuria ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip rangovė, 2021 m. sausio 8 d. statybos rangos sutartimi Nr. 21/01_R, sudaryta su MB „AUG Rent“, įsipareigojo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės 7 d. atlikti statybos rangos darbus, kuriems atlikti buvo reikalingi gelžbetonio konstrukcijų gaminiai. Ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip tiekėja, 2021 m. kovo 31 d. sudarė tiekimo sutartį 2, kuria ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius I etapui į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie tiekimo sutarties 2, kuriuo ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius II ir III etapams į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini).

6.                      Tiekimo sutartimi 1 ir tiekimo sutartimi 2 atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetonio gaminius pagal kiekvienos sutarties priede Nr. 1 nurodytą gaminių specifikaciją. Sutartyse numatyta, kad gaminių gamybai naudojamos brėžiniuose nurodytų gamintojų įdėtinės detalės, tiekimo sutartyje 2 aptarta, kad ieškovė atsakinga už įdėtinių detalių pagaminimą laiku, o atsakovė – už šių detalių transportavimą į gelžbetonio gamyklą. Kiekvienos sutarties priede Nr. 3 buvo nustatyti leistini gaminių nuokrypiai, sutarčių prieduose buvo numatytas konstrukcijų gamybos brėžinių pateikimo grafikas, pateikta gaminių sandėliavimo ir krovimo instrukcija. Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą rangos sutarties sampratą. Byloje nustatyta ir šalys pripažįsta aplinkybę, kad gelžbetonio gaminiai buvo individualiai gaminami konkrečiam statybos objektui pagal ieškovės teikiamus brėžinius, šių  gaminių gamyba ir pristatymu ieškovei rūpinosi atsakovė. Aplinkybė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pasitelkė trečiuosius asmenis, nepaneigia tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių rangos teisinių santykių ir nesudaro pagrindo šalių santykiuose atsakovę pripažinti distributore (CK 6.799 straipsnis). Atsakovės UAB „Grelida“ ir trečiojo asmens UAB „Mapid LT“ 2021 m. sausio 11 d. sudaryta ekskliuzyvinė distribucijos sutartis Nr. 2021/01/11 gali būti reikšminga tik atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio teisiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad ieškovę ir atsakovę siejo rangos teisiniai santykiai.

 

Dėl ieškovės teisės į delspinigius

7.                      Ieškovės aiškinimu, atsakovė nuolat pažeidinėjo tiekimo sutartyse nustatytus gaminių pateikimo terminus, todėl už uždelsimo pristatyti gaminius laiką ieškovė skaičiavo delspinigius. CK 6.256 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šiuo atveju šalys buvo sutarusios dėl minimalių nuostolių atlyginimo. Tiekimo sutarties 1 14 punkte numatyta, kad už laiku nepateiktą produkciją atsakovė moka 0,02 proc. delspinigius nuo nepateiktos produkcijos vertės už kiekvieną pradelstą dieną. Analogiška sąlyga numatyta ir tiekimo sutarties 2 15 punkte. Reikalavimą dėl netesybų ieškovė grindė delspinigių skaičiavimo lentelėmis (1 t., b. l. 233, 236–238, 5 t., b. l. 9–14), sąskaitomis (1 t., b. l. 232, 235). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad už tiekimo sutarties 1 pažeidimą atsakovei priskaičiavo 248,23 Eur delspinigius (1 t., b. l. 233), už tiekimo sutarties 2 pažeidimą priskaičiavo 4 912,43 Eur delspinigius (5 t., b. l. 9–14). Ieškovės 2022 m. sausio 18 d. sąskaita Nr. 20220118 patvirtina, kad ieškovė už tiekimo sutarties 2 pažeidimą iki 2022 m. sausio 27 d. padaryto vienašalio įskaitymo atsakovei priskaičiavo iš viso 7 627,68 Eur delspinigius (1 t., b. l. 235, 236–238).    

8.                      Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad vėlavo pateikti ieškovei gaminius. Tačiau skunde ji teigia, kad skaičiuojant netesybas nebuvo atsižvelgta į tai, jog ir ieškovė vėlavo pateikti gaminių brėžinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį atsakovės apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Ieškovės vėlavimu pateikti gaminių brėžinius atsakovė grindė tiekimo sutartyje 2 prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pažeidimą. Delspinigių skaičiavimo už tiekimo sutarties 2 pažeidimus lentelėje (5 t., b. l. 9–14) yra atskirai nurodyti brėžinių pateikimo pagal sutartį ir faktinio brėžinių pateikimo terminai; gaminių tiekimo pagal sutartį terminai, perskaičiuoti gaminių tiekimo į objektą pagal sutartį po brėžinių pateikimo vėlavimo ir faktinio gaminių pristatymo į objektą terminai. Iš to matyti, kad ieškovė įvertino savo pačios vėlavimą vykdyti sutartimi prisiimtą brėžinių pateikimo prievolę, todėl naują gaminių pristatymo pagal tiekimo sutartį 2 terminą ji skaičiavo vadovaudamasi šios sutarties 3 punkte nurodytomis sąlygomis (gaminių pateikimo terminas pratęsiamas dvigubai didesniam dienų skaičiui, kiek ieškovė vėlavo atsakovei pateikti brėžinius). Atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodytų duomenų, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių, apskaičiuotų už tiekimo sutarties 1 ir tiekimo sutarties 2 vykdymo trūkumus, kiek tai susiję su gaminių tiekimo terminų pažeidimu.  

9.                      Atsakovė UAB „Grelida“ apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas tiekimo sutartyse numatytų delspinigių neįskaitė į ieškovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo bendrą sumą. Šis apeliacinio skundo argumentas pripažįstamas pagrįstu. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ji patyrė iš viso 131 536,18 Eur dydžio nuostolius (pagal atskiras nuostolių skaičiavimo pozicijas: 22 460 + 57 132 + 10 272,25 + 5 865 + 13 366,40 + 8 172,06 + 10 067,35 + 4 201,12 = 131 536,18 Eur), kurių atlyginimą patikslintame ieškinyje prašė priteisti tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės 2022 m. sausio 27 d. padaryto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

10.                      CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl atlyginimo nuostolių, patirtų atsakovei netinkamai vykdžius tiekimo sutartis, kurie viršija tiekimo sutartyse numatytus minimalius nuostolius. Esant tokiai aplinkybei, tiekimo sutarties 1 14 punkto ir tiekimo sutarties 2 15 punkto pagrindu apskaičiuoti delspinigiai turi būti įskaitomi į ieškovės patikslintame ieškinyje prašomą priteisti nuostolių atlyginimą.

Dėl 22 460 Eur be PVM nuostolių dėl mechanizmų (kranų) prastovų

11.                      Ieškovės teigimu, dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo ji patyrė 22 460 Eur nuostolių (tiesioginių išlaidų) dėl mechanizmų (kranų) prastovų. Ieškovė aiškino, kad nuostolius sudaro skirtumas tarp ieškovės planuotų išlaidų konstrukcijoms statybos objekte sumontuoti pagal numatytą sudaryti subrangos sutartį su UAB „Agda“ ir faktiškai tiems darbams patirtų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl tokių nuostolių atlyginimo stokoja pagrindimo.

12.                      Tiekimo sutarties 1 8 punkte šalys susitarė, kad atsakovė tiekia tik gelžbetonio gaminius. Iš papildomai tiekiamų medžiagų ar įrangos atsakovė įsipareigojo pateikti kėlimo įrangą be papildomo mokesčio. Šalys susitarė, kad už jos grąžinimą atsako ieškovė. Analogiška sąlyga numatyta tiekimo sutarties 2 8 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šia sutarties sąlyga atsakovė įsipareigojo pasirūpinti įranga ieškovei pristatytiems gaminiams iškrauti. Ieškovė teigė, kad po sutarties su atsakove pasirašymo ir gaminių tiekimo grafiko suderinimo buvo ieškomas subrangovas tiems gaminiams montuoti statybos objekte (pageidaujama sąlyga subrangovui – montuoti su savo mechanizmais). Ieškovės aiškinimu, buvo gautas subrangovės UAB „Agda“ pasiūlymas, pradėta derinti sutartis, tačiau ji nepasirašyta, nes subrangovei pradėjus pasiruošimo darbus objekte, paaiškėjo, kad net pirmieji gaminiai nebuvo laiku pristatomi (vėlavo), todėl ši subrangovė atsisakė vykdyti darbus objekte. Aplinkybę, kad potenciali subrangovė buvo pradėjusi pasiruošimo darbus, ieškovė grindė UAB „Agda“ išrašyta ir ieškovės priimta sąskaita faktūra bei darbų aktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos duomenis pripažįsta nepakankamais ieškovės nurodytai aplinkybei pagrįsti.  

13.                      Iš tiesų, su ieškovės dubliku buvo pateikti UAB „Agda“ siūlymai dėl gelžbetoninių gaminių montavimo darbų kainų (5 t., b. l. 31–33). Pastebėtina, kad UAB „Agda“ 2021 m. kovo 25 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovui, be kita ko, buvo užsiminta, kad įmonės darbų tvarkaraštis jau yra užpildytas ir galbūt nebus galimybių pagelbėti. Ieškovė teigė, kad buvo pradėtos derinti sutarties su UAB „Agda“ sąlygos, tačiau tokio teiginio rašytiniais įrodymais (sutarties teksto projektais, elektroniniais laiškais dėl sutarties sąlygų derinimo ar pan.) nepagrindžia. UAB „Agda“ teiktame siūlyme nieko nenurodyta apie jos įsipareigojimą pasirūpinti konstrukcijų montavimui reikalingais mechanizmais. Kaip minėta, ieškovė teigė, kad UAB „Agda“ buvo pradėjusi pasiruošimo darbus, tokį teiginį grindė PVM sąskaita faktūra bei atliktų darbų aktu (5 t., b. l. 34–36), tačiau šie duomenys nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės. 2021 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą pagal atliktų darbų aktą ieškovei išrašė ir apmokėti pateikė ne UAB „Agda“, o kitas asmuo – UAB „Afito“. 2021 m. gegužės 14 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad UAB „Afito“ ieškovei perduoda statybvietės adresu (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini), paruošimo darbus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Agda“ atsisakė dirbti būtent dėl to, kad vėlavo atsakovės tiekiamų gaminių pristatymas. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog su UAB „Agda“ buvo sutarta dėl atsakovės tiekiamų gaminių montavimo darbų, bet sutartis liko nepasirašyta dėl atsakovės tiekiamų gaminių vėlavimo (CPK 177, 185 straipsniai).

14.                      Ieškovė UAB „Sivysta“, kaip rangovė, ir UAB „Auleta“, kaip subrangovė, 2021 m. balandžio 20 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 21/31­ ­S (toliau – ir subrangos sutartis) (5 t., b. l. 37–43), kuria subrangovė įsipareigojo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), savo rizika, darbo jėga ir darbo priemonėmis atlikti bendruosius statybos darbus – gelžbetoninių gaminių (kolonų, cokolinių plokščių, sienų, laiptų maršų ir laiptų aikštelių) montavimo darbus. Rangovė UAB „Sivysta“ šiems darbams atlikti įsipareigojo pateikti mechanizmus ir reikalingas medžiagas (subrangos sutarties 2 punktas).

15.                      2021 m. balandžio 29 d. ieškovė UAB „Sivysta“ ir UAB „Strėlė logistics“, kaip nuomotoja, sudarė mechanizmų nuomos sutartį Nr. 1712-21-MN. Sutartimi UAB „Strėlė logistics“ įsipareigojo suteikti nuomos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), automobiliniais 50\70 t kranais gelžbetoninių kolonų ir kitų konstrukcijų montavimui; kranus išnuomoti pagal poreikį, preliminariai 2021 m. gegužės – liepos mėnesių laikotarpiui. Nuomos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis neterminuota, pradeda galioti nuo jos pasirašymo dienos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos. Nuomos sutarties 2 punkte susitarta dėl sutarties kainos ir atsiskaitymo tvarkos, numatyta krano mobilizavimo ir demobilizavimo kaina bei krano nuomos kaina už krano nuomos valandų skaičių per savaitę. Šioje sutartyje nebuvo aptarta sąlygų dėl apmokėjimo už krano prastovas, tik numatyta, kad UAB „Strėlė logistics“ neskaičiuos užsakovei UAB „Sivysta“ prastovos esant blogoms oro sąlygoms (sutarties 4.6 papunktis). Byloje pateiktos UAB „Strėlė logistics“ išrašytos ir ieškovei UAB „Sivysta“ pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros už didesnę nei 54 000 Eur sumą (1 t., b. l. 239–291, 356–361). Visose šiose sąskaitose nurodyta, kad jos išrašytos už kėlimo paslaugas arba krano mobilizavimą ir (ar) demobilizavimą. Byloje nepateikta sąskaitų apmokėti už išnuomotų mechanizmų (krano) prastovas. Todėl ieškovės patikslintame  ieškinyje nurodytas teiginys, kad pagal pateiktus UAB „Agda“ pasiūlymus ieškovė mechanizmams (kranams) būtų išleidusi 19 740 Eur, nepagrįstas įrodymais, vertintinas kaip deklaratyvus. Ieškovės pateiktoje 2021 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje (1 t., b. l. 239) neįvardinto asmens rankraštiniu būdu padarytas išlaidų už prastovas sumos apskaičiavimas nėra tinkamas įrodymas ieškovės nurodytiems 22 460 Eur nuostoliams dėl mechanizmų (kranų) prastovų pagrįsti.

16.                      Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė susitarimo su UAB „Agda“, kuriuo ši įsipareigotų gaminius montuoti naudodama savo mechanizmus (kranus), faktinio sudarymo aplinkybės, neįrodė, jog UAB „Agda“ atsisakė vykdyti gaminių montavimo statybos objekte darbus dėl atsakovės vėlavimo pristatyti gaminius, tuo pačiu neįrodė nuostolių dėl mechanizmų (kranų) prastovų susidarymo fakto ir dydžio. Ieškovės teiginys dėl 22 460 Eur nuostolių, siejamų su dėl mechanizmų (kranų) prastovomis, atsiradimo, už kuriuos turėtų būti atsakinga atsakovė, pripažintinas nepagrįstu (CPK 177, 185 straipsniai).   

Dėl 57 132 Eur be PVM nuostolių, patirtų dėl darbuotojų prastovų       

17.                      Minėta, kad ieškovė UAB „Sivysta“, kaip rangovė, ir UAB „Auleta“, kaip subrangovė, 2021 m. balandžio 20 d. sudarė subrangos sutartį gaminių montavimo darbams statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) (šio sprendimo 35 punktas). Subrangos sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad darbų kaina skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekį; darbų įkainiai nurodyti sutarties priede Nr. 1. Apmokėjimai vykdomi už faktiškai atliktus, pateiktus ir pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei PVM sąskaitą faktūrą (3.1 papunktis). Rangovė sumoka subrangovei pagal faktiškai per einamąjį mėnesį atliktų darbų kiekį, remiantis abiejų šalių pasirašytu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu bei PVM sąskaita faktūra (4.4 papunktis). Numatyti darbų atlikimo terminai: darbų pradžia – 2021 m. gegužės 2 d., darbų pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 18 d. (5.1 papunktis). Rangovė už faktiškai raštu užfiksuotas prastovas, jei jos įvyko dėl rangovės kaltės, įsipareigojo mokėti subrangovei 16 Eur be PVM už vieną subrangovės prastovos valandą.    

18.                      Byloje pateikti UAB „Auleta“ darbuotojų 2021 m. gegužės – rugsėjo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (5 t., b. l. 54–58). Šiuose žiniaraščiuose atskirai fiksuotos UAB „Auleta“ darbuotojų prastovos statybos objekte. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėnesį UAB „Auleta“ darbuotojai objekte dirbo 13, 21, 24 ir 28 dienomis. Kitomis šio mėnesio dienomis fiksuotos darbuotojų prastovos. Prastovos įvairiu intensyvumu fiksuotos kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio. Subrangovės atliktų darbų aktuose kas mėnesį, kartu su per tą mėnesį atliktais darbais, fiksuotos ir darbuotojų prastovos valandomis, nurodant 16 Eur/1 val. prastovos kainą (1 t., b. l. 293, 296, 299, 302, 305). Už prastovas mokėtinos sumos buvo įtrauktos į bendras už konkretų mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėjo (1 t., b. l. 292–306).    

19.                      CK 6.256 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje nustatyta, kad atsakovė nuolat vėlavo tiekti gelžbetoninius gaminius į objektą, nepranešdavo ieškovei, kada gaminiai faktiškai bus pristatomi. Dėl šių priežasčių subrangovės UAB „Auleta“ darbuotojai negalėjo dirbti kituose objektuose, todėl buvo fiksuojamos prastovos. Ieškovė ir subrangovė UAB „Auleta“ buvo sutarę dėl prastovų apmokėjimo, prastovos fiksuotos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, už prastovų laiką ieškovė sumokėjo subrangovei. Įvertinusi tokias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pretenzija dėl nuostolių už subrangovės darbuotojų prastovas yra pagrįsta. Atsakovė yra atsakinga už šių ieškovės nuostolių atsiradimą, todėl turi juos atlyginti (CK 6.256 straipsnio 1–2 dalys, CPK 177, 185 straipsniai).  

Dėl 10 272,25 Eur be PVM nuostolių, patirtų dėl atsakovės nepristatytų gelžbetoninių laiptų maršų ir aikštelių

20.                      Tiekimo sutartimi 2 ir papildomu susitarimu Nr. 1 prie šios sutarties ieškovė užsakė iš viso 252 vnt. kolonų, 144 vnt. cokolinių plokščių, 39 vnt. laiptų maršų ir aikštelių, 126 vnt. sienų. Iš viso atsakovė pristatė 252 vnt. kolonų, 140 vnt. cokolinių plokščių, 19 vnt. laiptų maršų ir aikštelių, 95 vnt. sienų. Atsakovė nepristatė ieškovei 4 vnt. cokolinių plokščių, 20 vnt. laiptų maršų ir aikštelių bei 31 vnt. sienų. 2021 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2021-10/01 (127) pardavėja UAB „Elematus“ įsipareigojo suprojektuoti ir pagaminti 20 vnt. gelžbetoninių laiptų sandėliavimo paskirties pastatui adresu (duomenys neskelbtini), už 31 635,45 Eur su PVM sumą (1 t., b. l. 312–315). UAB „Elematus“ ieškovei perdavė 19 vnt. laiptų maršų ir aikštelių, pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras (5 t., b. l. 59–61). Ieškovė šias sąskaitas apmokėjo (1 t., b. l. 307–311). Ieškovė teigia, kad tuos pačius gaminius atsakovė UAB „Grelida“ buvo įsipareigojusi pagaminti už 14 772,75 Eur be PVM. Kainų skirtumas sudaro 10 272,25 Eur be PVM.

21.                      Jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

22.                      2021 m. rugsėjo 15 d. pretenzija atsakovei dėl tiekimo sutarties 2 netinkamo vykdymo ieškovė nustatė atsakovei terminą iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikti visų likusių pristatyti gaminių sąrašą, nurodant kiekius ir tikslų pristatymo terminą. Įspėjo, kad visi likę gaminiai turi būti pristatyti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Tuo pačiu pranešė, kad iki 2021 m. rugsėjo 18 d. negavusi patikslinto gaminių tiekimo grafiko, ieškovė sudarys sutartį su kitu tiekėju ir reikalaus iš atsakovės padengti žalą (1 t., b. l. 216–217). Atsakovė į šią pretenziją neatsakė. 2021 m. spalio 8 d. pranešimu dėl tiekimo sutarties 2 nutraukimo ieškovė pranešė atsakovei, kad dėl atsakovės padarytų sutarties pažeidimų  vienašališkai nutraukia tiekimo sutartį 2 (1 t., b. l. 218). 2021 m. spalio 20 d. pranešimu ieškovė papildomai informavo atsakovę, kad tiekimo sutartis 2 bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 9 d. (1 t., b. l. 219).  

23.                      2021 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi su UAB „Elematus“ ieškovė užsakė  pagaminti ieškovės nepristatytus gelžbetoninius laiptų maršus ir aikšteles. Šia sutartimi ieškovė įgyvendino tą patį technologinį sprendimą, kurio neįvykdė atsakovė, ja buvo siekiama to paties tikslo – pagaminti ir pateikti konkrečias gelžbetonines konstrukcijas. Apie tai, kad nepristatytus gaminius gali užsakyti pas kitą tiekėją, ieškovė informavo atsakovę dar 2021 m. rugsėjo 15 d. pretenzija dėl tiekimo sutarties 2 netinkamo vykdymo. Atsakovei nesureagavus į šią pretenziją, ieškovė 2021 m. spalio 8 d. pranešė apie sutarties nutraukimą. 2021 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2021-10/01 (127) sudaryta po to, kai pasibaigė ieškovės nustatytas papildomas terminas iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikti visus vėluojamus pateikti gaminius. Šalims buvo žinomos tiekimo sutarties 2 vykdymo aplinkybės, taip pat sutarties pažeidimo faktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta dar nepasibaigus įspėjimo apie tiekimo sutarties 2 nutraukimą terminui, nėra teisiškai reikšminga. Atsakovės elgesys – atsakymo į ieškovės pretenziją nepaterikimas ir savo pozicijos neišreiškimas, PVM sąskaitų faktūrų už paskutinius pateiktus gelžbetoninius gaminius neišrašymas ir nepateikimas apmokėti, kol to nepaprašė ieškovė, leido ieškovei daryti išvadą, kad tiekimo sutartis 2 faktiškai nutrūko nuo tada, kai buvo inicijuotas šios sutarties nutraukimas. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius dėl 19 vnt. gelžbetoninių laiptų maršų ir aikštelių pagaminimo kainų skirtumo pripažintinas pagrįstu (CPK 177, 185 straipsniai).  

Dėl 5 865 Eur be PVM nuostolių, patirtų dėl nepristatytų gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų perprojektavimo į monolitines konstrukcijas, ir 13 366,40 Eur be PVM nuostolių, patirtų dėl monolitinių konstrukcijų montavimo

24.                      Kaip minėta, atsakovė nepristatė ieškovei 4 vnt. cokolinių plokščių, 20 vnt. laiptų maršų bei aikštelių  ir 31 vnt. sienų. Nepristatytus gelžbetoninius laiptų maršus ir aikšteles ieškovei pagamino UAB „Elematus“. Ieškovė nurodė, kad jai nepavyko rasti gamintojų, kurie kitus trūkstamus gelžbetoninius gaminius pagamintų ieškovei priimtinu terminu (5 t., b. l. 62–67). Dėl šios priežasties ieškovė užsakė atlikti likusių nepristatytų gelžbetoninių gaminių perprojektavimo į monolitinius gaminius darbus. Šiuos darbus atliko UAB „Peikko Lietuva“. Projektavimo darbams ieškovė išleido 5 865 Eur be PVM (1 t., b. l. 316–320). 2021 m. rugsėjo 27 d. UAB „Sivysta“ ir UAB „Auleta“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. balandžio 20 d. subrangos sutarties Nr. 21/31_S (5 t., b. l. 45). Šiuo susitarimu subrangovė UAB „Auleta“ įsipareigojo atlikti papildomus darbus – monolitinių sienų ir cokolinių plokščių įrengimo darbus statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė subrangovei UAB „Auleta“ už monolitinių konstrukcijų įrengimą sumokėjo 13 366,40 Eur be PVM (1 t., b. l. 352–355).        

25.                      Dar kartą pažymėtina, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. pretenzija nustatė atsakovei terminą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikti likusius nepristatytus gaminius, tuo pačiu pranešė, jog iki 2021 m. rugsėjo 18 d. negavusi patikslinto gaminių tiekimo grafiko, ieškovė sudarys sutartį su kitu tiekėju ir reikalaus iš atsakovės padengti žalą (1 t., b. l. 216–217). Apie tiekimo sutarties 2 nutraukimą ieškovė atsakovę informavo 2021 m. spalio 8 d. pranešimu (1 t., b. l. 218). Susitarimą dėl papildomų darbų ieškovė su UAB „Auleta“ sudarė 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. dar nepasibaigus atsakovei nustatytam terminui pateikti likusius nepristatytus gaminius – 2021 m. rugsėjo 30 d. Vadinasi, sprendimas kitomis priemonėmis šalinti dėl tiekimo sutarties 2 pažeidimų kilusias pasekmes, buvo priimtas dar neinicijavus tiekimo sutarties 2 nutraukimo procedūros. Be to, kilusias pasekmes buvo pasirinkta pašalinti kitokio gamybinio technologinio sprendimo būdu – statybos vietoje įrengti monolitines konstrukcijas. Tokio gamybinio technologinio sprendimo dalykas skiriasi nuo tiekimo sutartyje 2 numatyto dalyko. Įrengus konstrukcijas kito technologinio sprendimo būdu buvo pasiektas tikslas pastatyti statinį. Tačiau toks ieškovės sprendimas neatitinka pakeičiančiosios sutarties sudarymo CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Pasirinkus taikyti (įgyvendinti) kitą technologinį konstrukcijų gamybos ir įrengimo sprendimą, buvo pasiektas iš dalies kitoks rezultatas, nei numatytas tiekimo sutartyje 2 – vietoje surenkamų gelžbetoninių buvo įrengtos monolitinės konstrukcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo ieškovės 5 865 Eur be PVM ir 13 366,40 Eur be PVM išlaidas pripažinti išlaidomis, patirtomis dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Papildomos išlaidos, atsiradusios pasirinkus kitokį konstrukcijų įrengimo technologinį sprendimą, tenka ieškovės rizikai. Be to, liko nepaneigta galimybė, kad neišreiškus valios vienašališkai nutraukti tiekimo sutartį 2, trūkstamus gelžbetonio gaminius atsakovė būtų pateikusi greitesniu terminu, palyginus su ieškovės gautais kitų galimų tiekėjų pasiūlymais.   

Dėl 8 172,06 Eur be PVM nuostolių, patirtų šalinant pagal tiekimo sutartį 2 pateiktų gaminių defektus, ir 10 067,35 Eur be PVM nuostolių, patirtų šalinant pagal tiekimo sutartį 1 pateiktų gaminių defektus

Dėl vykdant sutartį 1 pateiktų gaminių defektų šalinimo išlaidų

26.                      Ieškovė 2021 m. balandžio 29 d. elektroniniuose laiškuose atsakovei pranešė dėl į statybos objektą (duomenys neskelbtini), pateiktų gaminių defektų, prašė pateikti technologiją, kaip bus šalinami defektai, atsiuntė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti defektai, ir nurodė tokias pastabas: matosi faneros pjautas paviršius, tvarkant blogai išbetonuotą vietą buvo nekokybiškai nušlifuotas paviršius, paviršiuje matyti išlindusios plastikinės detalės, matyti betono pylimo etapais linija (1 t., b. l. 131–136). 2021 m. gegužės 12 d. elektroniniame laiške pranešama, kad ieškovė dar negavo technologijos, kaip bus šalinami defektai (1 t., b. l. 130).  

27.                      2021 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku atsakovė informuota apie tai, kad jos pateiktos gelžbetoninės konstrukcijos (aikštelės ir laiptai) neatitinka sutartinių kokybės reikalavimų, nurodytas laikas, kada bus sprendžiamas defektų šalinimo klausimas su architektais ir technikais (1 t., b. l. 191).   

28.                      2021 m. liepos 7 d. defektų akte (1 t., b. l. 137–147), 2021 m. liepos 5 d. defektų akte (1 t., b. l. 148–169), 2021 m. liepos 1 d. surenkamų laiptų konstrukcijų, pristatytų 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 21 d., defektų akte (1 t., b. l. 170–179) užfiksuoti šie pažeidimai: nuskelti laiptų aikštelių kampai, aikštelių matomas paviršius netinkamas, aikštelių briaunos korėtos, trupančios, aikštelėse yra netinkamai remontuotų vietų, ant maršų pakopų yra netvarkingai užtaisytos pažaidos remontiniu mišiniu, ant pakopų matosi faneros šonų raštas, maršų kėlimo ankerių sriegiai neišvalyti, pribėgę betono pienelio, neišsukti apsauginiai kamšteliai, maršų apačios nėra plokščios, susisukusios, šonuose šalia pakopų matyti įtrūkimai, netinkama matomo šoninio paviršiaus kokybė, maršų pakopos ne viename aukštyje, nuokrypis 7‒8 mm, vieno maršo šonas išsigaubęs, netinkami laiptų aikštelės lentynos matmenys, tarp maršų ir aikštelės yra 30‒35 mm aukščių skirtumas, neišvalytos kėlimo skylės.

29.                      2021 m. liepos 26 d. defektų akte Nr. 5 užfiksuoti tokie 2021 m. liepos 26 d. gautų laiptų maršų defektai (1 t., b. l. 180–190): laiptų maršai apdaužyti, nuodaužų skersmuo siekia 18 cm, maršai sutrūkinėję ties maršo ploniausiomis vietomis, maršų kapiliarai, ištrupėjimai yra netinkamai užglaistyti remontiniu mišiniu, aiškiai matyti remontuotos vietos.

30.                      2021 m. rugpjūčio 31d. defektų akte Nr. 7 užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 30 d. gautų laiptų maršų defektai (1 t., b. l. 192–195): laiptų maršų skylutės korėtos, vietos netinkamai užglaistytos, naujai atvežtas laiptų maršas ST-22 nereikalingas, senasis su dideliais nuokrypiais yra jau sumontuotas, jo neįmanoma pakeisti; pareikalauta kuo skubiau išvežti naująjį laiptų maršą ir sutvarkyti senojo laipto maršo defektus.

31.                      Tiekimo sutarties 1 20 punkte šalys buvo sutarusios, kad pretenzijos dėl išorinių vizualiai matomų produkcijos defektų priimamos per 5 darbo dienas po darbų perdavimo‒priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo (produkcijos gavimo objekte). Pretenzijos atsakovei gali būti pateiktos elektroniniu paštu, vėliau jas pateikiant registruotu paštu ir pridedant jų turinį patvirtinančius dokumentus. Pretenzijos pateikimo data laikoma elektroninio laiško išsiuntimo diena. Jei tiekėjas nesutinka su pareikšta pretenzija, turi teisę pareikalauti, kad užsakovas pagrįstų pretenziją nepriklausomų ekspertų išvadomis (sutarties 21 punktas) (1 t., b. l. 22–24). Visi šioje dalyje aptarti defektų aktai ir kitos pretenzijos dėl defektų šalinimo atsakovei buvo pateiktos elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pretenzijos dėl gaminių defektų atsakovei buvo pareikštos tiekimo sutarties 1 20 punkte nustatyta tvarka. Gaminių defektai užfiksuoti ieškovės parengtuose defektų aktuose ir fotonuotraukose. Defektai yra aiškiai identifikuoti, vizualiai matomi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė jai pareikštas pretenzijas ginčijo tiekimo sutartyje 1 nustatyta tvarka, reikalavo jas pagrįsti nepriklausomų ekspertų išvadomis. Defektų aktų nepripažinimas bylos nagrinėjimo teisme metu, remiantis tuo, kad aktai surašyti ieškovės darbuotojų, o ne ekspertų, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepakankamas paneigti defektų aktuose fiksuotus akivaizdžius gaminių trūkumus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad gaminių defektų faktui pagrįsti įrodymų pakanka, atsakovė jų nepaneigė.     

32.                      Tiekimo sutarties 1 15 punkte numatyta, kad tiekėjas, gavęs užsakovo tinkamai parengtą pretenziją ir ją pripažinęs, savo sąskaita pakeičia nekokybišką gaminį arba savo sąskaita ištaiso defektus, arba apmoka užsakovo patirtus suderintus nuostolius, taisant nekokybiškus gaminius.

33.                      2021 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie tiekimo sutarties 1, kuriuo susitarė pakeisti tiekimo sutarties 1 11.2 papunktį ir numatė, kad ieškovė už gaminius, kuriems po pristatymo nustatyti esminiai gamybos defektai, likusią nesumokėtą 20 proc. kainos dalį nuo išrašytos PVM sąskaitos faktūros sumos atsakovei sumoka sumontavus gaminius objekte ir atsakovei pašalinus užfiksuotus defektus bei pasirašius gaminių priėmimo–perdavimo aktą (1 t., b. l. 30). Ieškovė teigia, kad ji, vadovaudamasi šiuo sutarties sąlygų pakeitimu, sulaikė 10 067,35 Eur sumą, mokėtiną atsakovei už pristatytus, bet nekokybiškus gaminius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šalino pagal tiekimo sutartį 1 pateiktų gelžbetonio gaminių defektus, užfiksuotus defektų aktuose. Atsakovė nepateikė duomenų, kad padengė defektų šalinimo išlaidas ar nekokybiškus gaminius pakeitė kokybiškais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės išlaidos defektams pašalinti buvo mažesnės, nei sulaikyta už gaminius mokėtina suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 10 067,35 Eur be PVM nuostolių, patirtų šalinant pagal tiekimo sutartį 1 atsakovės pateiktų gaminių defektus, pripažintinas pagrįstu.  

Dėl vykdant tiekimo sutartį 2 pateiktų gaminių defektų šalinimo išlaidų

34.                      2021 m. gegužės 13 d. defektų akte užfiksuoti statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 12 d. gautų gaminių defektai (3 t., b. l. 126–135): kolona mechaniškai pažeista, turi ryškias pigmentines dėmes, išoriniuose kampuose matomos poros, kampai mechaniškai pažeisti, išoriniai kampai nudaužyti. 

35.                      2021 m. gegužės 25 d. defektų akte užfiksuoti tą pačią dieną gautų gaminių defektai (3 t., b. l. 137–140): atvežtos kolonos nežymėtos, be eksploatacinių savybių deklaracijos, kolonos įdėtinės detalės cokolio tvirtinimui sumontuotos ne vietoje, netinkamai sumontuotos kolonų kėlimo kilpos, nekokybiškas kolonos paviršius, turi raudonas pigmentines dėmes, kolonos su mechaniniais pažeidimais. 

36.                      2021 m. birželio 4 d. defektų akte užfiksuoti tą dieną objekte adresu (duomenys neskelbtini), gautų gaminių defektai (3 t., b. l. 141–143): kolonos apdaužytos, nuskilęs betonas vienoje kolonos plokštumoje.

37.                      2021 m. liepos 12 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. birželio 10 d. – liepos 12 d., 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. birželio 23 d. objekte adresu (duomenys neskelbtini), gautų gaminių defektai (3 t., b. l. 144–149): paliktos betonavimo metu įsuktos apsauginės detalės, nuskeltas didelis cokolio kampas, cokolio paviršiuje daug smulkių apdaužymų, kolonų kampai apdaužyti, kolonos be įdėtinės detalės.

38.                      2021 m. liepos 15 d. defektiniame akte užfiksuoti tą dieną į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai: kolonos metalinės įdėtinės detalės įdėtos ne iš tos kolonos pusės (3 t., b. l. 150–151).

39.                      2021 m. liepos 27 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. liepos 26 d. į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai: smarkiai nudaužta kolonos apatinė dalis, dėl jos montavimo galimybės spręs konstruktorius, nudaužtas kitos kolonos betono kampas (3 t., b. l. 152–154).

40.                      2021 m. rugpjūčio 11 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 10 d. į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 155–159): smarkiai apdaužytos sienos, nulaužti visų pristatytų plokščių šoniniai kampai, nėra nei vienos pilnai sveikos plokštės, neišsuktos plastikinės įdėtinės detalės, sienos nepažymėtos.

41.                      2021 m. rugpjūčio 19 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 17 d. į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 160–164): sienos smarkiai apdaužytos, smarkiai nulaužti visų pristatytų plokščių šoniniai kampai, ryškiai matosi remontuotos sienų vietos, viena siena pagaminta ne pagal brėžinį, „Modux“ detalė sumontuota per žemai, sienos nežymėtos.

42.                      2021 m. rugsėjo 10 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 6 d. į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 165–170): pristatytų sienų paviršius užteptas remontiniu mišiniu, užteptas plokščių paviršius sutrūkinėjęs, dėl to paviršius gali nutrupėti, negalima prognozuoti, kaip išsilaikys papildoma apdaila ant sienų; laiptų aikštelė smarkiai pažeista transportavimo metu; sienos paviršius užtrintas ir nekokybiškai išlygintas; sienos „atvyko“ su smarkiais nudaužimais, pažeidimais transportavimo metu; įdėtinės detalės nenuvalytos po betonavimo, neatidengtos nuo pagalbinių medžiagų.

43.                      2021 m. rugsėjo 10 d. defektų akte užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 6 d. į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 188, 171–175): cokolio įdėtinės detalės sumontuotos priešingose pusėse (veidrodiniu principu); sienų paviršius pažeistas mechaniškai, turi ryškias pigmentines dėmes; pastatytų cokolių paviršius margas tamsiomis „konstruktyvinėmis“ dėmėmis, paviršius neatitinka keliamo betono paviršiaus kokybės reikalavimo; sienos pažeistos mechaniškai transportavimo metu; cokolyje nėra įdėtinės welda detalės; didžioji dalis cokolių nežymėti, gelžbetonio gaminiai atvyko be krovinio važtaraščio ir be eksploatacinių savybių deklaracijų.

44.                      2021 m. spalio 5 d. defektų akte užfiksuoti tą dieną į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 177–183): laiptų maršai apgadinti, dideli skilinėjimai paviršiuje; laiptų maršų paviršiai akivaizdžiai skiriasi.   

45.                      Kitame 2021 m. spalio 5 d. defektų akte užfiksuoti tą dieną į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pristatytų gaminių defektai (3 t., b. l. 185–187): blogai įdėtos inkaravimo detalės; užbėgusios betono kėlimo kilpos, nepavyksta išvalyti ir įsukti kėlimo kilpų.

46.                      Tiekimo sutarties 2 21 punkte numatyta, kad pretenzijos dėl išorinių vizualiai matomų produkcijos defektų priimamos per 5 darbo dienas po darbų perdavimo priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo (produkcijos gavimo objekte). Pretenzijos atsakovei gali būti pateiktos elektroniniu paštu, vėliau jas pateikiant registruotu paštu ir pridedant jų turinį patvirtinančius dokumentus. Pretenzijos pateikimo data laikoma elektroninio laiško išsiuntimo diena. Jei tiekėjas nesutinka su pareikšta pretenzija, turi teisę pareikalauti, kad užsakovas pagrįstų pretenziją nepriklausomų ekspertų išvadomis (sutarties 22 punktas) (1 t., b. l. 33–35).

47.                      Nesutikimą su nurodytuose defektų aktuose fiksuotais gelžbetoninių gaminių trūkumais atsakovė grindžia analogiškais atsikirtimais, t. y. kad defektų aktus surašė ieškovės darbuotojai, aktuose užfiksuoti defektai nepatvirtinti ekspertų. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės atsikirtimus pripažįsta nepagrįstais. Visi šioje sprendimo dalyje išvardinti defektų aktai atsakovei buvo pateikti elektroniniu paštu tiekimo sutarties 2 21–22 punktuose nustatyta tvarka. Gaminių defektai užfiksuoti ieškovės parengtuose defektų aktuose ir fotonuotraukose. Defektai yra aiškiai identifikuoti ir vizualiai matyti pateiktose nuotraukose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė jai pareikštas pretenzijas ginčijo tiekimo sutartyje 2 nustatyta tvarka, reikalavo jas pagrįsti nepriklausomų ekspertų išvadomis. Darytina išvada, kad gaminių defektų faktui pagrįsti įrodymų pakanka, atsakovė jų nenuginčijo.      

48.                      Tiekimo sutarties 2 16 punkte nustatyta, kad tiekėjas, gavęs užsakovo tinkamai parengtą pretenziją ir ją pripažinęs, savo sąskaita pakeičia nekokybišką gaminį arba savo sąskaita ištaiso defektus, arba apmoka užsakovo patirtus suderintus nuostolius, taisant nekokybiškus gaminius. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Auleta“ pašalino atsakovės pristatytų gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų defektus (1 t., b. l. 354–355). Neabejotina, kad gaminių defektų šalinimo darbams atlikti buvo reikalingos atitinkamos medžiagos, apie kurių įsigijimo išlaidas ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (medžiagų įsigijimo sąskaitas faktūras – žr. pirminio ieškinio 25 priedą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šalino pagal tiekimo sutartį 2 pateiktų gelžbetonio gaminių defektus, užfiksuotus defektų aktuose, arba padengė defektų šalinimo išlaidas, arba nekokybiškus gaminius pakeitė kokybiškais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pretenzija dėl 8 172,06 Eur be PVM nuostolių, patirtų šalinant tiekimo sutarties 2 vykdymo trūkumus (gaminių defektus), pripažintina pagrįsta.

Dėl 4 201,12 Eur su PVM nuostolių, patirtų atsakovei neapmokėjus ieškovės sąskaitų

49.                      Ieškovės UAB „Sivysta“ teigimu, šie nuostoliai susidarė dėl to, kad atsakovė UAB „Grelida“ tam tikru gaminių pristatymo laikotarpiu neturėjo savo darbuotojų ir technikos, todėl paprašė ieškovės skirti darbuotojus ir pasamdyti kranus bei transportą gaminiams pristatyti. Ieškovės reikalavimas dėl šių nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu. Nuostolius patvirtina į bylą pateiktas atsiskaitymų žiniaraštis ir PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 225, 227–230). Pagal tiekimo sutarties 2 8 punktą atsakovė įsipareigojo pateikti kėlimo įrangą be papildomo mokesčio. Ieškovei suteikus kėlimo įrangą gaminiams iškrauti, atsakovė turi pareigą apmokėti sąskaitas už šios įrangos panaudojimą, taip pat apmokėti už ieškovės darbuotojų, dirbusių iškraunant įrangą, darbo laiką.

Dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą

50.                      Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstu pripažintinas ieškovės reikalavimas dėl 89 844,78 Eur nuostolių, patirtų dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų pagal tiekimo sutartį 1 ir tiekimo sutartį 2 vykdymo, atlyginimo (57 132 + 10 272,25 + 8 172,06 + 10 067,35 + 4 201,12). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 41 691,40 Eur nuostolių (22 460 Eur už kranų prastovas + 5 865 Eur už konstrukcijų perprojektavimą + 13 366,40 Eur už monolitinių konstrukcijų vietoje gelžbetoninių įrengimą), dėl kurių būtų atsakinga atsakovė, patyrimo pripažįstamos neįrodytomis. Kaip jau nurodyta pirmiau (šio sprendimo 31 punktas), ieškovės apskaičiuoti delspinigiai (284,23 Eur pagal tiekimo sutartį 1 ir 7 627,68 Eur pagal tiekimo sutartį 2) įskaičiuotini į bendrą atlygintinų nuostolių sumą.

51.                      Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, nepagrįstai atmetė atsakovės gynybinius argumentus dėl CK 6.253 straipsnio taikymo (ieškovė vėluodavo pateikti brėžinius, gaminių defektai atsirasdavo transportavimo metu). Šiuos atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

52.                      Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai tiekimo sutarties 1 ir tiekimo sutarties 2 pagrindu, todėl byloje sprendžiama dėl šalių sutartinės atsakomybės ribų.

53.                      Tiekimo sutarties 1 1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas (ieškovė) užsako, o tiekėjas (atsakovė) pagamina ir pateikia gelžbetoninius gaminius statybos objektui pagal priede Nr. 1 nurodytą specifikaciją. Analogiška sutarties sąlyga numatyta ir tiekimo sutarties 2 1 punkte. Tiekimo sutartimis atsakovė įsipareigojo gelžbetoninius gaminius ne tik pagaminti, bet ir juos pristatyti į statybos objektą. CK 6.257 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Byloje nėra duomenų apie susitarimus dėl žalos, atsiradusios gaminių transportavimo metu, užsakovui atlyginimo. Tiekimo sutartimis atsakovė įsipareigojo pateikti kokybiškus gaminius, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė yra atsakinga už jų kokybę net ir tuo atveju, jeigu gaminių defektai atsirado jų transportavimo metu.

54.                      Atsakovė skunde akcentuoja, kad ieškovė vėluodavo pateikti gaminių brėžinius ir įdėtines detales. Pasak atsakovės, dėl to sutrikdavo gaminių tiekimo grandinė ir atsakovė negalėjo laiku įvykdyti tiekimo sutartimi 2 prisiimtų savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepakankamais paneigti atsakovės sutartinę atsakomybę.

55.                      Tiekimo sutartimi 2 atsakovė įsipareigojo ieškovės užsakymu pagaminti ir pristatyti gelžbetoninius gaminius į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini), I etapui. 2021 m. gegužės 6 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie tiekimo sutarties 2 ieškovė užsakė, o atsakovė  įsipareigojo pagaminti ir pateikti gelžbetoninius gaminius į statybos objektą II ir III etapams. Tiekimo sutarties 2 priede Nr. 2 ir tiekimo sutarties 2 papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 2 buvo nurodyti konkretūs gaminių tiekimo į objektą grafikai. Šie terminai suderinti atsižvelgiant į sutartyje nustatytus gaminių brėžinių pateikimo terminus. I etape visi gaminiai turėjo būti pristatyti į objektą iki 2021 m. gegužės 19 d., II etape – iki 2021 m. birželio 17 d., III etape – iki 2021 m. liepos 2 d. 2021 m. spalio 8 d. pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo metu atsakovė nebuvo įvykdžiusi pareigos pristatyti visus gaminus, dėl kurių pateikimo šalys buvo susitarusios.

56.                      Tiekimo sutarties 2 3 punktas numato, kad gaminių brėžiniai, skirti gamybai, įskaitant ir armavimo bei įdėtinių detalių brėžinius, pateikiami sutartyje nurodytu elektroniniu paštu sutarties priede Nr. 4 nurodytais terminais. Už tinkamą darbo projekto ir (ar) klojinių brėžinių pateikimą atsakingas užsakovas (ieškovė). Gaminių gamybos ir tiekimo terminai nukeliami dvigubai didesniam dienų skaičiui, kiek dienų vėluos avanso mokėjimas, nurodytas sutarties 13.1 papunktyje, brėžinių pateikimas tiekėjui (atsakovei) arba įdėtinių detalių pagaminimo laikas.  

57.                      Ieškovė su dubliku pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę dėl tiekimo sutartimi 2 atsakovės įsipareigotų pateikti gaminių vėlavimo (5 t., b. l. 9–14). Šioje lentelėje susisteminti duomenys apie tai, kokiu terminu pagal tiekimo sutartį 2 turėjo būti pateikti gaminių brėžiniai atsakovei ir pateikti gaminiai ieškovei, nurodytas terminas, kada brėžiniai ir gaminiai buvo faktiškai pateikti, perskaičiuotas gaminių tiekimo į objektą pagal sutartį terminas, įvertinus faktinį brėžinių pateikimo terminą, suskaičiuota, kiek dienų vėluota pateikti gaminius nuo perskaičiuoto termino gaminiams pateikti pabaigos.  

58.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, apskaičiuodama sutartines netesybas, gaminių pateikimo terminą perskaičiavo vadovaudamasi tiekimo sutarties 2 3 punkte suderėta sąlyga, t. y. priklausomai nuo laiko trukmės, kurią buvo vėluojama atsakovei pateikti gaminių brėžinius, skaičiavo dvigubai ilgesnius gaminių pristatymo į objektą terminus. Ieškovė, perskaičiuodama gaminių tiekimo terminus, pripažino sutartimi prisiimtų savo prievolių įvykdymo pažeidimą ir įvertino pažeidimo reikšmę atsakovės prievolių vykdymui. Toks ieškovės elgesys atitinka CK 6.260 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, kad skolininkas nelaikomas praleidusiu prievolės įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą. Atsakovės galimybės įvykdyti jai tekusią prievolę nebuvo iš esmės suvaržytos dėl ieškovės vėlavimo teikti brėžinius, atsakovei buvo sudarytos sąlygos savo įsipareigojimus įvykdyti pagal sutartį apibrėžtu laiko periodu po gaminių brėžinių faktinio pateikimo. Tačiau suėjus (pasibaigus) tiekimo sutarties 2 3 punkte nustatyta tvarka perskaičiuotam gaminių pateikimo į objektą terminui, pagristai konstatuotas atsakovės prievolių įvykdymo pažeidimas.  

59.                      Atsakovė teigia, kad buvo vėluojama pateikti ir įdėtines detales į gelžbetoninius gaminius. Tačiau ši jos nurodyta aplinkybė nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Apie įdėtines ar kitas detales šalys byloje pateiktame tarpusavio elektroniniame susirašinėjime minėjo tik du kartus. Ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. laiške atsakovei (1 t., b. l. 197) nurodė, kad įdėtines detales iš Peikko užsakinėja atsakovė. Ieškovės 2021 m. rugpjūčio 9 d. laiške atsakovei išsakyta pastaba, kad atsakovė galėjo sudėti savo detales, skirtas gaminių transportavimui ir kėlimui (1 t., b. l. 207). Kituose byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose nėra duomenų apie įdėtinių detalių tiekimą (jų trūkumą, tiekimo laiką ir pan.), šalys šios aplinkybės neakcentavo kituose į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste tai nebuvo aplinkybė, kuri darytų esminę įtaką tiekimo sutarties 2 faktinio vykdymo sąlygoms.

60.                      Tiekimo sutarties 2 6 punkte numatyta, kad užsakovas (ieškovė) yra atsakingas už įdėtinių detalių pagaminimą laiku, o tiekėjas (atsakovė) yra atsakingas už įdėtinių detalių transportavimą į gelžbetonio gamyklą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė reiškė ieškovei tiekimo sutarties 2 sąlygomis grįstą pretenziją dėl negalėjimo užtikrinti įdėtinių detalių transportavimo į gelžbetonio gamyklą.

61.                      Šalys pripažįsta aplinkybę, kad buvo vėluojama pateikti tiek brėžinius atsakovei, tiek ir gelžbetoninius gaminius į statybos objektą. Tiekimo sutarties 2 4 punkte šalys buvo sutarusios, kad, esant reikalui, detalizuos gaminių tiekimo grafikus pagal konkrečias pozicijas. Šalių pateiktas elektroninis susirašinėjimas (1 t., b. l. 196–211, 3 t., b. l. 16–72) patvirtina, kad šalys bendradarbiavo vykdydamos tiekimo sutartį 2, taip pat – ir dėl gaminių pateikimo į statybos objektą terminų. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovė dažnai reiškė atsakovei pretenzijas dėl  gaminių tiekimo į objektą vėlavimų, buvo klausiama dėl realių pristatymo terminų. Atsietai nuo elektroninio laiško buvo pateiktas planuojamas gaminių pakrovimo į vagonus grafikas (3 t., b. l. 64–70). Ieškovė su 2021 m. liepos 21 d. elektroniniu laišku siuntė atsakovei pakoreguotą gaminių pristatymo į statybos objektą grafiką, kurį prieš tai pati atsakovė buvo teikusi ieškovei (1 t., b. l. 203, 3 t., b. l. 63). 2021 m. liepos 26 d. elektroniniame laiške ieškovė rašė atsakovei, kad negavo atsakovės atsakymo dėl pristatymo terminų, todėl linkusi manyti, jog atsakovė sugebės pristatyti gaminius pagal pakoreguotą grafiką (1 t., b. l. 204).

62.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateiktų šalių dalykinio susirašinėjimo duomenų pakanka konstatuoti šalių bendradarbiavimą vykdant sutartį, taip pat ir papildomo termino atsakovei suteikimą prievolei įvykdyti (CK 6.209 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokie duomenys nėra tinkamas  įrodymas konstatuoti tiekimo sutarties 2 pakeitimą prievolių pagal ją vykdymo terminų aspektu. Tiekimo sutarties 2 25 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti papildyta arba atskiri jos punktai pakeisti tik šalims abipusiai susitarus ir patvirtinus raštu. Šalių elektroninis susirašinėjimas negali būti prilygintas susitarimui pakeisti sutarties sąlygas (joje numatytus terminus gaminiams pateikti) pačioje sutartyje nustatyta tvarka. Suteikimas papildomo termino sutartyje numatytai prievolei įvykdyti nepaneigia sutarties pažeidimo fakto.  

63.                      Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

64.                      Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad tiekimo sutarties 2 vykdymui esminę reikšmę turėjo atsakovės veiksmai ir priimti sprendimai. Ieškovės prievolės – sutartyje nustatytu terminu pateikti gaminių brėžinius atsakovei – pažeidimas sutarties vykdymui nebuvo tiek reikšmingas. Tiekimo sutarties 2 3 punkto sąlygos leido dėl ieškovės padarytų brėžinių pateikimo termino pažeidimų toliau vykdyti sutartį, iš esmės nesutrikdžius šalių pareigų vykdymo pusiausvyros. Tiekimo sutarties 2 sąlygos nė vienai šaliai nesuteikė pranašumo vykdant sutartį (CK 6.228 straipsnis). Ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė tiekimo sutartimi 2 prisiimtus įsipareigojimus. Nesant atsakovės sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, neteisėtas atsakovės (ne)veikimas sukelia jai pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnis). Kilę žalingi padariniai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės ir  surinkti jas patvirtinantys įrodymai pakankami daryti išvadą, kad atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtų 89 844,78 Eur dydžio nuostolių ir jai tenka pareiga šiuos nuostolius atlyginti.

Dėl atsakovės prašymo tiekimo sutarties 2 nutraukimą pripažinti neteisėtu

65.                      Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė pažeidė tiekimo sutartį 2. Atsakovė nuolat vėlavo pristatyti gaminius į statybos objektą, o visi užsakyti gaminiai nebuvo ieškovei pristatyti ne tik pasibaigus sutartyje numatytam terminui, bet ir suteikus papildomus terminus; nemažai pristatytų gelžbetoninių gaminių buvo su defektais. Atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus tinkamai vykdyti sutartį, neatsakė į ieškovės pretenzijas. Atsakovės elgesys leido ieškovei daryti išvadą, kad atsakovė gali neįvykdyti tiekimo sutarties 2 iki to momento, kol statybos darbus objekte bus galima vykdyti dėl objektyvių priežasčių – gamtinių oro sąlygų.

66.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai įgalina manyti, kad ieškovė dėjo pastangas išsaugoti tiekimo sutartį 2. Jau pasibaigus sutarties terminui, ieškovė tarėsi su atsakove dėl gaminių tiekimo į statybos objektą papildomų terminų. Paaiškėjus aplinkybei, kad tiekimo sutarties 2 netinkamas vykdymas gali būti susijęs su atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio nesutarimais dėl jų tarpusavio prievolių vykdymo, ieškovė siūlė sudaryti trišalę sutartį, kurioje būtų aptarta atsiskaitymo už atsakovės tiekiamus gaminius tvarka, užtikrinant trečiojo asmens interesus (1 t., b. l. 211–215). Visgi tokia sutartis nebuvo pasirašyta. 

67.                      Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 straipsnis). Susiklosčiusios aplinkybės leido ieškovei pagrįstai manyti, kad tiekimo sutartis 2 nebus įvykdyta iki momento, kai dėl gamtinių sąlygų dar galima objekte vykdyti statybos darbus. Atsižvelgiant į atsakovės padarytų tiekimo sutarties 2 pažeidimų pobūdį, ieškovė turėjo pagrindą daryti išvadą, kad padaryti sutarties pažeidimai laikytini esminiais pažeidimais (CPK 6.217 straipsnio 1–2 dalys). Ieškovės inicijuotas tiekimo sutarties 2 nutraukimas atitinka CK 6.217–6.218 straipsnių reikalavimus.

68.                      Atsakovės teigimu, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti tiekimo sutartį 2, nes pati nevykdė sutarties 13 punkte nurodytos atsiskaitymo už gaminius, kurie buvo pristatyti 2021 m. rugsėjo 16 d., pareigos. Ieškovei neatsiskaičius tiekimo sutarties 2 13.2 papunktyje nustatyta tvarka, atsakovė dar 2021 m. rugsėjo 16 d., vadovaudamasi sutarties 2 19 punktu, esą turėjo teisę stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą.

69.                      Iš tiesų, tiekimo sutarties 2 19 punktas suteikia atsakovei teisę sustabdyti gaminių tiekimą tuo atveju, jeigu ieškovė vėluoja atsiskaityti sutarties 13.2 papunktyje nustatyta tvarka už pateiktus gaminius. Tačiau tiekimo sutarties 2 13.2 papunktyje numatyta, kad vien gaminių pristatymas į objektą savaime nesukuria ieškovei pareigos atlikti mokėjimą už gautus gaminius. Ieškovė turi  pareigą šiame papunktyje nustatyta tvarka sumokėti atsakovei už gaminių pristatymą per 1 darbo dieną nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo ir pasirašymo. Atsakovei nepateikus sąskaitų apmokėti,  nėra pagrindo konstatuoti ieškovės prievolės atsiskaityti už gaminius pažeidimo. Be to, atsakovė turėjo aiškiai pranešti ieškovei apie tai, kad naudojasi sutartyje numatyta teise sustabdyti prekių tiekimą. Šio veiksmo neatlikimas leidžia konstatuoti pačios atsakovės padarytą sutarties pažeidimą. Atsakovė nepranešė ieškovei, kad naudojasi tiekimo sutarties 2 19 punkte suteikta gaminių tiekimo sustabdymo teise.

70.                      Tiekimo sutarties 2 19 punktas nenumato atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė inicijavo vienašalio sutarties nutraukimo procedūrą CK 6.217–6.218 straipsnių pagrindu ir tvarka. Atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. pretenzija ieškovei, kurioje ji nurodė, kad nesutinka su 2021 m. spalio 27 d. vienašaliu įskaitymu ir tiekimo sutarties 2 nutraukimu dėl to, jog sutartis jau buvo nutrūkusi dėl ieškovės kaltės (2 t., b. l. 67–68), nėra tinkamas teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas. Atsakovė, pasirinkusi nutraukti tiekimo sutartį 2, apie tai turėjo aiškiai įspėti ieškovę, nurodyti sutarties nutraukimo pagrindą ir momentą. Atsakovei neatlikus šių veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji pirmoji vienašališkai nutraukė tiekimo sutartį 2. Teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad ieškovė pagrįstai nutraukė tiekimo sutartį 2 dėl atsakovės kaltės.

     Dėl atsakovės prašymo 2022 m. sausio 27 d. vienašalio įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu ir priteisti skolą už gaminius          

71.                      Atsakovė UAB „Grelida“ priešieškiniu prašė ieškovės UAB „Sivysta“ 2022 m. sausio 27 d. sudarytą vienašalį įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu ir iš ieškovės priteisti atsakovei 88 208,64 Eur skolą už gaminius bei 758,59 Eur delspinigius už uždelsimą atsiskaityti.    

72.                      Pranešusi apie inicijuotą tiekimo sutarties 2 nutraukimą, ieškovė 2021 m. spalio 27 d. sudarė vienašalį įskaitymo aktą (1 t., b. l. 221), kuriame nurodė, kad ieškovės skola atsakovei, susidariusi už gautus (pateiktus) gaminius, yra įskaitoma į atsakovės UAB „Grelida“ padarytų ieškovei UAB „Sivysta“ nuostolių atlyginimą. Ieškovė pranešė atsakovei, kad po vienašalio reikalavimų įskaitymo ieškovė nėra skolinga atsakovei, o atsakovė lieka skolinga ieškovei 51 863,01 Eur (140 151,65 – 88 288,64) sumą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. pretenzijoje atsakė ieškovei, kad su vienašaliu įskaitymu nesutinka ir paprašė sumokėti 88 288,64 Eur skolą (2 t., b. l. 67–68). Ieškovė 2021 m. lapkričio 23 d. paprašė atsakovės pateikti PVM sąskaitas faktūras už 2021 m. rugsėjo mėnesį į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini), pateiktus gaminius (2 t., b. l. 69). Atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. išrašė ir pateikė ieškovės prašytas PVM sąskaitas faktūras (2 t., b. l. 70–78). Ieškovė 2022 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad po to, kai buvo gautos atsakovės sąskaitos už pristatytus gaminius bei galutinai paaiškėjus ieškovės  patirtiems nuostoliams, ieškovė 2021 m. spalio 27 d. atliktą vienašalį įskaitymą laiko netekusiu galios ir praneša apie 2022 m. sausio 27 d. atliktą vienašalį UAB „Grelida“ ir UAB „Sivysta“ priešpriešinių prievolių įskaitymą (2 t., b. l. 86–87, 88–89). Atsakovė 2022 m. sausio 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad su šiuo vienašalio įskaitymo aktu nesutinka (1 t., b. l. 223–224, 2 t., b. l. 91–92).  

73.                      Ieškovė UAB „Sivysta“ 2022 m. sausio 27 d. vienašalio įskaitymo akte nurodė, kad atsakovė UAB „Grelida“ pateikė ieškovei gaminių iš viso už 545 601,23 Eur; ieškovė už gaminius yra atlikusi atsakovei 457 392,59 Eur dydžio mokėjimus. Ieškovės skola už gaminius atsakovei sudaro 88 208,64 Eur (545 601,23 – 457 392,59). UAB „Sivysta“ patirtų nuostolių bendra suma sudaro 139 448, 09 Eur (be PVM). Ieškovė nurodė, kad vienašaliu įskaitymo aktu ieškovės skola atsakovei už gautus (pateiktus) gaminius, ir atsakovės padarytų ieškovei nuostolių suma yra įskaitomos. Pasak ieškovės, po vienašalio įskaitymo ieškovė nėra skolinga atsakovei, o atsakovė yra skolinga ieškovei 51 239,45 Eur sumą (139 448,09 – 88 208,64). 

74.                      Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (CK 6.131 straipsnio 1–2 dalys). 

75.                      Šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovė už pagal tiekimo sutartį 2 pateiktus gaminius liko skolinga atsakovei 88 208,64 Eur. Teisėjų kolegija šiame sprendime pirmiau padarė išvadą, kad ieškovė pagrindė teisę reikalauti iš atsakovės 89 844,78 Eur dydžio nuostolių atlyginimo dėl tiekimo sutarties 2 ir tiekimo sutarties 1 pažeidimų. Nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų sudėtis patvirtina, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti priešpriešines vienarūšes tarpusavio prievoles. Šalys viena kitai turėjo abipusių prievolių ir pareigų. Šalių vienarūšiai reikalavimai yra priešpriešiniai, galiojantys ir vykdytini, jie apibrėžti konkrečia suma, kildinami iš tų pačių rangos teisinių santykių. Konstatuotina, kad atsakovė be pagrindo ginčija ieškovės teisę apskritai atlikti vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Tačiau teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad ieškovė ginčijamame akte priešpriešines vienarūšes prievoles nepagrįstai įskaitė jame nurodyta apimtimi.  

76.                      Atsakovės ginčijamo 2022 m. sausio 27 d. vienašalio įskaitymo akto 7 punkte nurodyta, kad po vienašalio prievolių įskaitymo atsakovė UAB „Grelida“ yra skolinga ieškovei UAB „Syvista“ 51 239,45 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiau nustatė, kad ieškovė turi teisę iš viso į 89 844,78 Eur nuostolių, patirtų dėl tiekimo sutarties 1 ir tiekimo sutarties 2 pažeidimų, atlyginimą. Vadinasi, pripažintina pagrįsta ieškovės teisė atlikti įskaitymą jai atlygintinų nuostolių dydžiu. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovė liktų skolinga ieškovei 1 636,14 Eur sumą (89 844,78 Eur nuostolių atlyginimas – 88 208,64 Eur skola už gaminius), o ieškovės prievolė atsakovei pasibaigia dėl įskaitymo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

77.                      Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).  

78.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taikytina CK 6.251 straipsnio 2 dalis, kurios pagrindu sumažintinas nuostolių ieškovei atlyginimas 1 636,14 Eur suma. Reikšminga aplinkybe tokiai teisėjų kolegijos išvadai pagrįsti pripažįstama tai, kad tiekimo sutarties 2 vykdymo trūkumams darė įtaką abiejų sutarties šalių neveikimas ar netinkamas veikimas. Pavyzdžiui, ieškovės atžvilgiu tai pasireiškė gelžbetoninių gaminių gamybai reikalingų brėžinių neparengimu laiku, jų koregavimu (nors tokie ieškovės veikimo trūkumai iš esmės nesutrikdė šalių prievolių vykdymo pusiausvyros – žr. šio sprendimo 85 punktą). Be to, 1 636,14 Eur suma, kuria mažintinas ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas, yra nereikšmingo dydžio, iš esmės nedaranti įtakos ieškovės turtinei padėčiai. Ieškovės prievolės sumokėti atsakovei atlyginimą už gaminius pasibaigimas įskaitymu šiuo atveju vertintinas kaip pakankamas ir teisingas ieškovės nuostolių atlyginimas.  

79.                      Vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2022 m. sausio 27 d. vienašalio įskaitymo aktą ta apimtimi, kiek tarpusavyje įskaitomos priešpriešinės prievolės viršija 88 208,64 Eur sumą, panaikinti akto 7 punktą dėl atsakovės skolos ieškovei po įskaitymo  fiksavimo, o ieškovės reikalavimą dėl 51 239,45 Eur nuostolių atlyginimo atmesti.

80.                      Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 758,59 Eur delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad delspinigius apskaičiavo nuo pradelstų apmokėti 2021 m. gruodžio 23 d. išrašytų ir ieškovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (bendra 88 208,64 Eur suma) per laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos – iš viso už 43 dienas. Teisėjų kolegija atsakovės reikalavimą dėl delspinigių pripažįsta nepagrįstu.

81.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo teisę atlikti priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Vadinasi, jos prievolė atsakovei pasibaigė nuo vienašalio įskaitymo akto surašymo ir pranešimo atsakovei apie atliktą prievolių įskaitymą, t. y. 2022 m. sausio 27 d. Sutiktina, kad atsakovė turėjo teisę nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki vienašalio prievolių įskaitymo momento skaičiuoti ieškovei delspinigius už vėlavimą apmokėti pateiktas sąskaitas. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į pačios atsakovės nuolatinio pobūdžio sutartinių prievolių pažeidimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl netesybų (CK 6.259 straipsnio nuostatos).  

82.                      Atmetus ieškovės ir atsakovės materialiuosius reikalavimus (ieškovės – priteisti nuostolių atlyginimą, atsakovės – priteisti skolą ir delspinigius), kiekvienos jų reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas taip pat atmestinas.   

83.                      Aukščiau išdėstytoje šio sprendimo motyvų dalyje pasisakyta dėl esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Kiti jos apeliacinio skundo argumentai pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat iš esmės atmesti priešieškinį.  

85.                      Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą bei priimant naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, o taip pat iš esmės atmetamas ir atsakovės priešieškinis, teisėjų kolegija laikosi nuostatos pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų joms nepaskirstyti. 

86.                      Trečiasis asmuo UAB „Mapid LT“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 752 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui UAB „Mapid LT“ iš atsakovės UAB „Grelida“ priteisė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas (kitos dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisė). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiliepime į ieškinį (bylinėjimosi išlaidų suma – 968 Eur) ir triplike (bylinėjimosi išlaidų suma – 968 Eur) trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, priešieškinį spręsti teismo nuožiūra, o tai leidžia teigti, kad trečiasis asmuo ieškinio reikalavimų dalyje dalyvauja atsakovės pusėje. Apeliacinės instancijos teismui nauju sprendimu atmetant ieškovės ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1 936 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o iš atsakovės – 1 815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93, 98 straipsniai).

87.                      Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1 224 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą priešieškinį iš esmės atmesti, iš atsakovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). 

88.                      Atsakovė UAB „Grelida“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 037 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos rengiant apeliacinį skundą išlaidas. Ieškovė UAB „Sivysta“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 500 Eur atsiliepimo į  apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Mapid LT“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 302,50 Eur apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo rengimo išlaidas.

89.                      Atsakovės UAB „Grelida“ apeliacinis skundas laikytinas patenkintu iš dalies, nes nauju teismo sprendimu, be kita ko, yra atmestas ieškovės ieškinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą atlyginti dalį, t. y. pusę atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 750 Eur sumą. Kadangi nauju teismo sprendimu atsakovės priešieškinis iš esmės atmetamas, nėra pagrindo jai atlyginti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo išlaidų. Esant tokiam bylos procesiniam rezultatui, iš dalies atlygintinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, priteisiant 750 Eur sumą. Atlikus ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (po 750 Eur) tarpusavio įskaitymą, šios išlaidos joms viena kitai nepriteisiamos. 

90.                      Trečiojo asmens UAB „Mapid LT“ apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas visiškai atlyginti šio asmens pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo iš esmės patenkintas, todėl šiam asmeniui atlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl šalių ginčo esmės ir į procesinę bylos baigtį, trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Iš ieškovės trečiajam asmeniui iš viso priteisiama 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 936 Eur pirmosios instancijos teisme ir 302,50 Eur apeliacinės instancijos teisme).     

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Vilniaus apygardos teismo  2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atmesti.

Iš dalies tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ priešieškinio reikalavimą dėl vienašalio įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu – pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ 2022 m. sausio 27 d. sudarytą vienašalio įskaitymo aktą ta apimtimi, kiek tarpusavyje įskaitomos priešpriešinės prievolės viršija 88 208,64 Eur sumą, ir panaikinti akto 7 punktą, kuriame nurodyta, kad po vienašalio skolų įskaitymo uždaroji akcinė bendrovė „Grelida“ yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“ 51 239,45 Eur sumą.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mapid LT“, juridinio asmens kodas 304037725, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“, juridinio asmens kodas 125953185, 2 238,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mapid LT“, juridinio asmens kodas 304037725, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“, juridinio asmens kodas 303079956, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“, juridinio asmens kodas 303079956, 1 224 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

   

 

Teisėjai         Dalia Kačinskienė

               

           Gintaras Pečiulis

                                                                                                                       Vigintas Višinskis